REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
50
Bendrabutis (skaitytojo nuotr.)

Šildymo sezono metu tarakonų problema opi ne tik daugiabučiuose namuose, bet ir studentų bendrabučiuose. Šį rudenį sulaukta dešimčių istorijų apie naktį studentų lovose bėgiojančius, nuo lubų krentančius, dušuose besislepiančius tarakonus.

50

Šildymo sezono metu tarakonų problema opi ne tik daugiabučiuose namuose, bet ir studentų bendrabučiuose. Šį rudenį sulaukta dešimčių istorijų apie naktį studentų lovose bėgiojančius, nuo lubų krentančius, dušuose besislepiančius tarakonus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Jaučiuosi kaip siaubo filme – grįžtu iš paskaitų į kambarį ir bijau pajudėti. Pirmiausiai lėtais judesiais apžiūriu aplinką, pasiimu šlepetę ir imu talžyti tarakonus, lendančius iš radiatorių, spintos, sienų – kovoju už savo teritoriją. Baisiausia būna, kai ateina vakaras, – bijau užmigti, nes kartą pabudau nuo kutulio – jį sukėlė ant veido vaikštinėjantis ūsuotas padaras“, – savo istorija dalinasi Šiauliuose, studentų bendrabutyje, gyvenanti Aistė.

REKLAMA

Studentų bendrabučiuose gyvenantys tarakonai – ne naujiena.?

Efektyvumą lemia komandinis darbas

„Atitinkamos universiteto tarnybos turėtų operatyviai reaguoti į problemą ir ieškoti efektyvių sprendimų, studentai – palaikyti švarą savo kambariuose, bendrabučio valdytojas – užtikrinti, kad tarakonus naikinanti bendrovė suteiktų kokybiškas paslaugas. Laiku identifikuota problema, greiti sprendimai, efektyvi kenkėjų kontrolė ir studentų sąmoningumas garantuotų ilgalaikį rezultatą“, – nuomonę dėstė kenkėjų kontrolės ekspertė Margarita Kutkaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Tarakonai – sparčiai besidauginantys ir migruojantys vabzdžiai. Studentų bendrabučiuose ūsuotieji keliauja iš vieno kambario į kitą, kol paplinta visame name.

„Išvydus bent vieną tarakoną studentai turėtų nedelsiant informuoti savo universiteto Infrastruktūros valdymo tarnybą. Jei patalpoje buvo pastebėtas bent vienas tarakonas, tikėtina, kad aplinkui šmirinėja dar 30–50 šių vabzdžių. Kuo greičiau bus sprendžiama problema, tuo mažiau reikės skirti finansinių ir laiko kaštų“, – tikina kenkėjų kontrolės ekspertė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dezinfekuoti patiems nerekomenduojama

Tam, kad tarakonai būtų sunaikinti, svarbu atkreipti dėmesį, kokios naikinimo priemonės naudojamos, išmanyti kenkėjų biologiją ir turėti tam tikrų įgūdžių.

„Tekę girdėti istorijų, kaip studentai raginami patys dezinfekuoti savo kambarius, tačiau tai gali būti pavojinga jų sveikatai, be to, tarakonų nesunaikins – kenkėjai perbėgs į kitus kambarius. Problema turi būti sprendžiama visame name.

Anksčiau buvo įprasta reguliariai išvykti iš būsto, išpurkšti patalpas cheminėmis medžiagomis ir laukti, kol aplinkoje esantys pavieniai tarakonai nustips. Tačiau dabar viskas paprasčiau: tarakonų naikinimui naudojamos dabartinės cheminės priemonės yra mažiau toksiškos aplinkai ir žmogui, todėl jas naudojant naikinimo metu studentams nebūtina palikti savo kambarių“, – apie tarakonų naikinimą pasakoja biologas Liutauras Grigaliūnas.

REKLAMA

Tarakonai pavojingi sveikatai

Sveikatos specialistai perspėja, jog tarakonai perneša salmoneliozę, dizenteriją, gastroenteritą, šiltinę ir kt. Nenaikinami jie gali platinti žmogui mirtinas ligas: echinokokozę, toksoplazmozę ir himenolepidozę.

Susirgus šiomis ligomis, žmogaus organizme pasėjamos kaspinuočių lervos, kurios pažeidžia virškinimo sistemą, smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Be to, tarakonų išmatos sukelia egzemą ir astmą.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų