studentai

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) kritiškai vertina viešumoje jau nebe pirmą kartą pasirodžiusius pasisakymus apie minimalios algos diferencijavimą pagal amžių. LSAS įsitikinimu, toks siūlymas tolygus diskriminacijai pagal amžių, neatsižvelgiant į asmens gebėjimus ir patirtį, bei gali dar labiau paskatinti jaunų žmonių emigraciją.

Pasibaigus pagrindinei brandos egzaminų sesijai, abiturientai nekantriai laukia brandos egzaminų rezultatų, kurie nulems tolesnius ateities planus. Ne vienas dvyliktokas dar rugsėjo pirmąją pravėręs mokyklos duris jau žinojo, kad tai paskutiniai mokslo metai Lietuvoje ir savo ateitį norės sieti su studijomis užsienyje. Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, kokias klaidas daro jauni žmonės, planuodami studijas užsienyje, ir kas labiausiai vilioja lietuvaičius studijuoti svečiose šalyse.

Pasibaigus pagrindinei brandos egzaminų sesijai, abiturientai nekantriai laukia brandos egzaminų rezultatų, kurie nulems tolesnius ateities planus. Ne vienas dvyliktokas dar rugsėjo pirmąją pravėręs mokyklos duris jau žinojo, kad tai paskutiniai mokslo metai Lietuvoje ir savo ateitį norės sieti su studijomis užsienyje. Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, kokias klaidas daro jauni žmonės, planuodami studijas užsienyje, ir kas labiausiai vilioja lietuvaičius studijuoti svečiose šalyse.

Universitetų valdymo pertvarka perkopė per pusę – naujas tarybas turi devyni iš 14 valstybinių universitetų. Nauji kolegialūs valdymo organai suformuoti dar dviejuose universitetuose. Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui patvirtinus visuomenės pasiūlytus tarybų narius, paskelbtos Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Šiaulių universiteto tarybų sudėtys.

Nuo pat pirmos studijų dienos Kauno kolegija studentus orientuoja į praktika remiamas darbo rinkos tendencijas Kauno ir kituose šalies regionuose. Šiandien baigiamuosius darbus rengiantiems ir pristatantiems diplomantams likusius taškus ant „i“ sudėti padrąsina šios Alma Mater lyderystės faktas, kuris skelbiamas Lietuvos kolegijų reitinguose.

Čilės sostinėje Santjage ketvirtadienį dešimtys tūkstančių studentų, moksleivių, dėstytojų ir mokytojų išėjo į gatves, reikalaudami geresnio išsilavinimo. Tai buvo viena didžiausių pastarųjų metų demonstracijų šalyje, praneša agentūra AFP. Policijos teigimu, į mitingą susirinko 50 tūkst. žmonių, rengėjai kalbėjo apie 70 tūkst. dalyvių. Demonstrantai, be kita ko, reikalavo stipresnio finansinio valstybės indėlio į švietimo sistemą bei geresnio valstybinių mokyklų aprūpinimo.

Šimtą kilometrų nuriedėti per valandą vos už 1,20 Lt. Sakysite, utopija? Elektra varomą motorolerį jau trejetą mėnesių konstruojantys trys Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto valdymo inžinerijos magistrantai Valdas Krikščikas, Andrius Jasinskas, Raimondas Klemka ir studijas baigęs Mantas Balčėtis įrodys, kad įmanoma suderinti taupumą, ekologiją ir greitį. „Fi“ – toks vardas bus suteiktas dar šįmet iš Mokslo ir technologijų parko išriedėsiančiam motoroleriui.

Tūkstančiai protestuojančių studentų trečiadienį Čilėje susirėmė su policija. Saugumo pajėgos prieš minią panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas. Studentai į policininkus svaidė akmenis. Pastaruoju metu jaunimas vis aktyviau protestuoja prieš visuomenės problemas.

Įvairių sričių specialistai sutaria, kad didelė emigracija turi daugiau neigiamų aspektų nei teigiamų, o ypač skaudžiai Lietuvai atsiliepia jaunimo emigracija. Taip yra ne tik todėl, kad iš šalies išvyksta jauni potencialūs mokesčių mokėtojai ir pridėtinės vertės šaliai kūrėjai, bet ir dėl to, kad šie jauni specialistai, kurių laukia užsienio kompanijos, neretai būna parengti Lietuvos aukštųjų mokyklų už mokesčių mokėtojų pinigus.

Seimo narys Andrius Burba parlamente pateikė rezoliucijos projektą, kuriuo siūloma Vyriausybei imtis priemonių dėl demografinės padėties gerinimo ir emigracijos stabdymo. Vienas siūlomų patarimų Vyriausybei – įpareigoti valstybės finansuojamus studentus pabaigus studijas kurį laiką dirbti Lietuvoje arba grąžinti valstybei studijų kompensavimo išlaidas.

Naujaisiais mokslo metais nuomojamame būste su draugais arba vieni žada gyventi net 36 proc. studentų, tai parodė nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt birželio mėn. pradžioje atlikta apklausa. Tačiau įdomu tai, kad net 76 proc. visų apklaustų studentų mano, jog nuomotojai jais nelinkę pasitikėti – studentus vertina atsargiai ar net vengia jiems išnuomoti būstą. Nekilnojamojo turto nuoma užsiimančių įmonių atstovų teigimu, ši studentų nuomonė – pagrįsta.

Studijų reforma baigta, tačiau vis dar gludinama, nežinant, kas išeis – deimantas ar antkapis. Nors nuo reformos praėjo jau pora metų, viešos apklausos skelbia, kad apie ją nieko negirdėjo beveik pusė žmonių. Nieko keisto, nes tendencijos tiek prieš, tiek po permainų nesikeičia – siekti mokslo aukštumų lemta daugiausia tiems, kurių piniginės neužsisega, o galvose – vakuumas.

Daugiau kaip 8000 Vilniaus aukštųjų mokyklų studentų parengė peticiją su pasiūlymais, kaip gerinti viešojo transporto susisiekimą Vilniaus mieste. Pastangos nebuvo bevaisės – rudens viešojo transporto tvarkaraštis turės pakeitimų. Dar prieš metus Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) kartu su dar aštuonių aukštųjų mokyklų studentų atstovais suorganizavo poreikių analizę.

Gyvename pasaulyje, kuriame daug kas vertinama pinigais, vyksta nuolatiniai valiutų kursų svyravimai, kapitalo judėjimas, keičiasi mokesčiai. Dauguma nė nesupranta šių procesų, nežino, kaip juos valdyti ar keisti.

Patvirtintas Nacionalinis branduolinės energetikos specialistų rengimo planas. Jo tikslas – užtikrinti, kad šalyje būtų pakankamai aukštos kvalifikacijos specialistų, reikalingų tiek būsimai naujai Visagino atominei elektrinei, tiek ir visai branduolinės energetikos infrastruktūrai. Nacionalinis branduolinės energetikos specialistų rengimo planas patvirtintas bendru įsakymu, kurį pasirašė švietimo ir mokslo bei energetikos ministrai.

Kinijoje ir visame pasaulyje šeštadienį buvo prisimenamos Tiananmenio žudynės. Tiesa, pačioje Kinijoje ne tik kad nevyksta jokie renginiai, bet valdžia stengiasi vis labiau kontroliuoti visuomenę. Tik nedidelė dalis Kinijos gyventojų ko gero nepabūgtų viešai prisiminti Tiananmenio įvykius. Aikštė, kadais tapusi demokratinių siekių akcentu, birželio 4 - ąją buvo pilna žioplinėjančių turistų. Juos sekė pareigūnai, rašo BBC.

Nuo šių metų Mykolo Romerio universitete (MRU) siūloma nauja magistrantūros studijų programa anglų kalba „Europos Sąjungos teisė ir valdymas“ („European Union Law and Governance“). Programos absolventams bus suteikiamas Mykolo Romerio universiteto teisės magistro laipsnis ir Bordo IV Monteskje universiteto (Prancūzija) suteikiamas European Union Law and Governance magistro laipsnis (Master 2). Jie galės dirbti tarptautinėse organizacijose ar ES institucijos, Lietuvos institucijose, viešojo ir pr...

Nesvarbu, tai pirmasis egzaminas gyvenime ar vienas iš daugelio – nerimą vis tiek jaučiame. Matyt, egzaminų baimės išvengti neįmanoma, tačiau ją sumažinti ar bent jau šiek tiek su ja susidraugauti, galima. Taigi, keletas patarimų tam, kad karčias mokslo šaknis, kurių kartumą labiausiai ir jaučiame per sesiją, graužti būtų lengviau. Kartoti, kartoti ir dar kartą kartoti. Nėra vienintelio teisingo kartojimo būdo, todėl kiekvienam svarbu surasti efektyviausią sau.

Sėdžiu ir žiūriu į tuščią popieriaus lapą, tikėdamasi, kad raidės ims ir pačios pradės bėgioti popieriumi. Nė velnio jos nesiima veiksmų, ir anokia čia personifikacija. Čia turbūt vienintelė manosios vilties apraiška, o tai parodo, kad ir aš, Eglė Ramoškaitė, bakalauro studijų paskutiniųjų metų (paskutiniojo mėnesio) studentė, turiu kažkokio nesuvokiamo vylimosi. Aš nenoriu kalbėti apie tai, kaip vartau žurnalus ir renkuosi magistro studijų programas, nes paprasčiausiai to nedarau.

Baigiama pasirengti 16-ąjai Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventei „Gaudeamus“, kuri užtvindys Vilnių birželio 24–26 d. Per 4500 dainininkų, šokėjų, muzikantų bei kitų žanrų atlikėjų iš Estijos, Latvijos, Lietuvos jau išmoko savo dainų ir kartu atliekamų kūrinių partijas, baigia tobulinti choreografinių kompozicijų derinius.

Premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė, kuriai pavedama iki rugsėjo 30 dienos pateikti siūlymus dėl galimybių apjungti valstybinius universitetus. Darbo grupei pavedama įvertinti Vilniuje ir Kaune esančią valstybinių universitetų, jų filialų koncentraciją ir specializaciją, studijų krypčių aprėptį ir turimą mokslinių tyrimų bei studijų infrastruktūros bazę bei objektyvias galimybes ją plėtoti.

Mokslo metų pabaiga šalies aukštosiose mokyklose ne vienam studentui atneša nemažai streso: reikia laikyti egzaminus, laiko pabaigti diplominius darbus ir, žinoma, sėkmingai juos apginti. Bet panašu, kad posakis, jog studentas irgi žmogus, ne visose šalies aukštosiose mokyklose suprantamas vienodai. Darbo neskaičiusio dėstytojo verdiktas – nesąmonė Naujienų portalo „Balsas.

Norintys stoti į Lietuvos aukštąsias mokyklas nuo birželio 1 dienos gali teikti prašymus. Bendrojo priėmimo prašymai priimami tik internetu adresu www.lamabpo.lt iki liepos 22 d. 17 val. Stojantieji, kurie mokyklas baigė anksčiau nei 2010 metais arba išsilavinimą įgijo užsienyje, dokumentus turės pristatyti į vieną iš bendrojo priėmimo punktų. Šiemet jie veiks Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos aukštosiose mokyklose, Utenos, Marijampolės ir Alytaus kolegijose.

Demografinės tendencijos Panevėžiui piešia toli gražu ne šviesią ateitį. Statistikos departamento duomenimis, iš kiek daugiau nei 100 tūkst. panevėžiečių jaunimo iki 25-erių metų – vos per 30 tūkst. Miestas sensta Vilnius, Kaunas, dar Klaipėda ir visa likusi Lietuva – tokį valstybės žemėlapį braižo panevėžiečiai studentai ir paskutines dienas mokykloje skaičiuojantys abiturientai.

„Mykolo Romerio universitetas – tai socialinių ir humanitarinių mokslų universitetas, pasižymintys taikomuoju profiliu, nukreiptu į esmines socialines Lietuvos visuomenės reikmes. Suvokdami, kad švietimas – viena esminių socialinių paslaugų, susijusių su visaverčiu visuomenės funkcionavimu, natūraliai pasisukame ir į jo pusę“, - sako studijų prorektorius doc. dr. Giedrius Viliūnas.

Pamatyti, pajausti, išgirsti. Ne rytoj, juo labiau – po mėnesio ar metų, bet dabar. Turėti dabar, pažinti dabar. Kurti, veikti ir gyventi nelaukiant, kol ateis suaugusiųjų nustatytas laikas, džiaugtis tuo, ką teikia ši valanda, ši akimirka, aprėpiant ir išsemiant iki dugno, negaištant laiko tam, kas neįdomu ir nežinia kada išsipildys. Jiems – šešiolika, aštuoniolika, dvidešimt. Jie pasaulį pažįsta ir priima tokį, koks jis yra, nenori ruoštis, kaupti ir atidėlioti.

Netrukus šalies vidurinėse mokyklose nuskambės paskutinis skambutis, o dar po poros mėnesių šalies aukštųjų mokyklų duris pravers „šviežiai iškepti“ studentai.

Gydymo įstaigoms keliami reikalavimai laiku teikti kokybiškas prieinamas paslaugas po kelerių metų gali subliūkšti lyg muilo burbulas. Gydymo įstaigų vadovai apmaudžiai kalba, kad po 10 metų nebebus specialistų, kurie šias paslaugas teiks. Patyrę medikai išeis į pensiją, o jauni masiškai išvyksta į užsienį. Kaip prisikviesti specialistų į gydymo įstaigas – įstaigos vadovų reikalas, nes Sveikatos ministerija nusiplauna rankas.

Paminėjus žodžius „stalo žaidimai“ dažniausiai kyla mintys apie kortas bei pokerį. Ir nieko čia keisto – pastarieji labai paplitę tarp studentų. Tačiau nors ir smagu pasinerti į pinigų sumomis matuojamą azarto dozę, kartais įdomu prisiminti ar išbandyti ne tokius populiarius, tačiau ne ką prastesnius stalo žaidimus. Galiausiai, tiesiog žaisti.

Šią savaitę pristatytas naujasis Lietuvos aukštųjų mokyklų reitingas. Šiemet valstybinės ir privačios šalies aukštosios mokyklos reitinguotos jau keturioliktąjį kartą.

Jau įsibėgėjus valstybinių brandos egzaminų sesijai šalies vidurinėse mokyklose, vis daugiau būsimųjų studentų aktyviai ieško informacijos apie tai, kokias studijas siūlo šalies aukštosios mokyklos. Šiemet savaitraštis „Veidas“ jau keturioliktąjį kartą pristatė Lietuvos universitetų reitingą.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino 2011 m. stojamųjų egzaminų į menų ir meno pedagogikos studijas organizavimo ir vertinimo tvarką. Jau trečius metus iš eilės, siekiant sudaryti sąlygas kuo objektyviau atrinkti talentingus ir gabius studentus, į atskiras menų programas vykdomi bendri stojamieji egzaminai. Prieš patvirtinant priėmimo tvarką, jos esminiai principai buvo detaliai aptarti su menų studijas vykdančiomis aukštosiomis mokyklomis.

Laura Sintija Černiauskaitė dar besimokydama mokykloje suprato, kad nerašyti negali. Šį rudenį ji ruošiasi išleisti trečiąjį romaną. Su Europos Sąjungos literatūros premija apdovanota rašytoja išgėrėme arbatos sostinės Pilies gatvėje, greta Vilniaus universiteto, į kurį ji šiemet grįš tęsti 16 metų trunkančių literatūros studijų. Papasakokite, ką norėjote veikti baigusi mokyklą? Jau mokykloje supratau, kad noriu rašyti, bet tai negalėjo būti mano profesija. Buvau gerokai sutrikusi.

Nepaisant specialistų įspėjimų apie perpildytas darbo rinkas, kasmet vis daugėja moksleivių, trokštančių studijuoti teisę, ekonomiką ar mediciną, kurios vilioja patraukliomis ateities perspektyvomis bei prestižinių statusu. Kas nulemia tokį abiturientų pasirinkimą? Ar tikrai tokios specialybės yra saugios ateities garantas? Tikrąjį populiarių studijų veidą atskleidžia patys studentai.

Pavasarinei saulei pradėjus šviesti vis skaisčiau ir maloniau, gerėja nuotaika, jaučiamės daug aktyvesni, žvalesni, esame pilni naujų idėjų. Kai kuriems tai sprendimų, pasiryžimų ir permainų metas.

Kauno Lietuvos kūno kultūros akademijos lengvosios atletikos manieže vyko XXVII SELL studentų žaidynių graikų–romėnų imtynių varžybos, praneša imtynes.lt. Kartu su Lietuvos aukštųjų mokyklų studentais, varžybose dalyvavo ir studentai iš Latvijos ir Estijos. Dėl medalių septyniose svorio kategorijose iš viso galynėjosi 49 sportininkai. Graikų–romėnų imtynės tiktai šiais metais pirmą kartą Lietuvoje buvo įtrauktos į  SELL žaidyių programą.

Didžiosios Britanijos laikraštis „The Guardian“ paskelbė savo kasmetinį geriausių šalies universitetų sąrašą. Pagrindinė sąrašo sensacija: pirmą kartą per šešerius metus Oksfordas prarado geriausio Britanijos universiteto statusą. Pirmoje sąrašo vietoje atsidūrė Kembridžas, pakilęs vienu laipteliu. Oksfordas nusileido į antrą vietą. Į trečiąją vietą pakilo Škotijos Šv.

Dirbti ar ne? Pro auditorijos langą regėtos svajos apie saulėtas pramogas neišsipildys, kai kišenėje švilpauja vėjai, o sėdėti tėvams ant sprando irgi nebesinori. Kita vertus, negi visus metus genėjus mokslo medį verta pulti į vasaros arimus?Pardavinėti vasaras pradėjau baigęs devintą klasę ir šią tradiciją tęsiu ligi šioliai. Paskata viena ir ta pati – savarankiškai užsidirbti ir nemokšiškai išleisti. Gali pasirodyti keista, bet, prisiminus vasaras, daugiausia įspūdžių paliko nutikimai darbe.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius pateikė savivaldybės tarybos komitetams svarstyti sprendimo projektą dėl dviejų rajono mokyklų skyrių likvidavimo, nes jose vykdomas ugdymo procesas ir mokymo sąlygos negarantuoja kokybiško mokinių mokymo.

Kritiškai Baltarusijos režimo atžvilgiu nusiteikusiam Europos humanitarinio universiteto (EHU) studentui primetami nepagrįsti kaltinimai ir gresia susidorojimas laisvės atėmimu. Lietuvos studentų sąjunga neigiamai vertina ketinimą be pagrindo nubausti jaunuolį laisvės atėmimu ir demokratijos principų nepaisymu studento atžvilgiu Baltarusijoje.

Antrus metus iš eilės menų studijų programoms dėl jų specifikos sudaroma galimybė pretenduoti į tikslinį valstybės finansavimą – grantus. Švietimo ir mokslo ministerijos bei Kultūros ministerijos ekspertų komisija apsvarstė aukštųjų mokyklų pateiktas paraiškas ir tikslinio finansavimo būdu pasiūlė skirti 35 studijų vietas. Komisijos sprendimą įsakymu patvirtino švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Dirbti norisi, tačiau kur ir ką – nėra. Su tokia problema susiduria dažnas vasarą sumanęs užsidirbti moksleivis. Įdarbinimo agentūros pastebi, kad darbdaviai nepilnamečių nenori, o verslininkai sako – jei būtų lengvatų, darbo mokiniams gal ir atsirastų.Vienuoliktą klasę baigiančios aštuoniolikmetės Agnė ir Miglė darbo vasarai sako ieškančios ne vieną mėnesį. „Nenorime būti visą laiką šitame kieme, norėtumėm užsidirbti pinigų ir už tai kažką gauti.

Stipendijos, kurias gauna aukštųjų mokyklų studentai ir besimokantys profesinėse mokyklose, nebus įskaičiuojamos į šeimos pajamas, kai apskaičiuojamas socialinės pašalpos dydis. Taip pat pinigais gaunama labdara nebus įskaičiuojama į pajamas, kai apskaičiuojami piniginės socialinės paramos dydžiai. Naujoji tvarka įsigalios nuo kitų metų. Tokiems parlamentarų inicijuotiems Piniginės socialinės paramos įstatymo pakeitimo siūlymams pirmadienį pritarė Vyriausybė.

JAV Kornelio universiteto (Cornell University) studentų sukurtas robotas „Ranger“ pagerino su vienu akumuliatoriaus įkrovimu įveikto atstumo rekordą. „Ranger“ nužygiavo daugiau nei 62 kilometrus. Vidutinis jo greitis siekė 2,1 km/h. Gegužės 1-2 dienomis rekordas buvo pasiektas universiteto stadione. Iš viso robotas įveikė beveik 308 ratus. Tam jam prireikė maždaug 31 valandos. „Ranger“ sveria 10 kilogramų, o jo elektrinė galia siekia tik 16 vatų.

Siekiama, jog studentai aukštosiose mokyklose sporto pratybas atliktų privalomąja tvarka. Lietuvos studentų sąjunga kritiškai vertina valdžios atstovų ketinimus siūlomu įstatymo projektu uždrausti studentams laisvai pasirinkti studijų metu sporto pratybų dalyką. Studentų atstovų nuomonei pritaria Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos universitetų rektorių konferencija.

Valstybės finansavimą nuo šiol bus galima gauti stojant į visas Lietuvoje veikiančias aukštąsias mokyklas. Vyriausybė nutarė, kad į studijų krepšelį galės pretenduoti ir stojantieji į Lietuvoje įsikūrusių užsienio aukštųjų mokyklų filialus. Tuo siekiama sudaryti jauniems žmonėms lygias galimybes pretenduoti į valstybės finansavimą stojant į visas Lietuvos teritorijoje įregistruotas aukštąsias mokyklas, kad ir koks būtų jų teisinis statusas.

Vyriausybės pritarimas siūlymui finansuoti studijas Lietuvoje veikiančiuose užsienio aukštųjų mokyklų filialuose reiškia, kad finansuojamos ne užsienio aukštosios mokyklos, o siekiama, kad studentai nevyktų mokytis svetur, ketvirtadienį pareiškė Premjeras Andrius Kubilius.

Sveika, pilnavertė mityba ir taupymas – ar tai suderinami dalykai? Ar įmanoma per savaitę prasimaitint už 50 litų ir ką apie tokią mitybą mano dietologė? Viskas mūsų pačių rankose, tad netgi jei šiandien situacija šiame reikale ne kokia, bet kada galime tai pakeisti, reikia tik supratimo, noro ir atitinkamų veiksmų. Iš dešimt studentų, paklaustų, ar galėtų savo mitybą pavadinti sveika, septyni prisipažino, kad nesirūpina nei maisto sudėtimi, nei kokybe.

Jaunam žmogui dažnai sunku apsispręsti renkantis studijų programą, kurią norėtų studijuoti. Dar sunkiau, jei ji susijusi su menu ir kūryba, baiminamasi, jog vėliau bus sudėtinga realizuoti save, rasti darbą. Tačiau yra tokių studijų programų, kuriose dera ir mokslas, ir kūryba.