spaudos apžvalga

Lenkija vakar pagaliau atskleidė kortas, apie kurias jau seniai privalėjo žinoti Lietuvos energetikos strategijos planuotojai, tačiau mūsų Vyriausybė visa tai tebeslepia nuo savo šalies piliečių. Lenkų energetikos kompanija „Polska Grupa Energetyczna“ (PGE) oficialiai paskelbė, kad Visagino atominis projektas šiai valstybei nėra įdomus. Regioniniu vadintas Visagino atominės elektrinės (VAE) projektas virsta tik vienos valstybės našta.

Kas Lietuvoje atsakingas už banko „Snoras“ bankrotą? Pirmiausia kalbėta, kad bankas bus nacionalizuojamas, kitaip tariant, suskaldytas į vadinamuosius gerąjį ir blogąjį, vėliau prieita iki banko subankrotinimo procedūros. Indėlių atsiėmimo datos, savo ruožtu, yra vis nukeliamos, o sprendimai taip ir nepriimami. „Sunku atsakyti, kas čia įvyko. Man daug klausimų kyla dėl finansinės, ekonominės situacijos, bet ne mažiau klausimų kelia keisti Vyriausybės veiksmai.

Ketvirtadienį Seime toliau svarstant biudžetą, netruko pasipiktinimų dėl Vyriausybės planų 2 proc. didinti PVM. Dauguma seimūnų aiškino, kaip sutaupyti kelis milijonus. Nors, kaip paaiškėjo, kitų metų biudžete pritrūks milijardo. Tiesa, netrūko ir manančių, jog reikia atimti pensijas ar pulti į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) glėbį. „Vyriausybė vadovaujasi ne ekonominiais dėsniais, o aritmetiniais skaičiavimais.

Ryga spaudžia Vilnių gelbėti skęstantį „Latvijas Krajbanka“, nes pagrindinė jo akcininkė – „Snorą“ nacionalizavusi Lietuvos Vyriausybė. Bet premjeras Andrius Kubilius, atrodo, to dar nesupranta. Tai, kad tolesni Vilniaus žingsniai dėl „Latvijas Krajbanka“ bus svarbūs kaimyninių šalių santykių raidai ateityje, pabrėžė ir Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, vakar susitikęs su Lietuvos ambasadoriumi Rygoje Ričardu Degučiu.

Trečiadienį Vyriausybė paskelbė precedento neturintį sprendimą – iš akcininkų atėmė „Snoro“ banką. Premjeras Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pranešė, kad Vyriausybė perima „Snoro“ akcijas, jau nušalinti banko vadovai, vietoj kurių parinktas laikinasis administratorius užsienietis – Saimonas Friklis (Simon Freakley), tarptautinės konsultacijų bendrovės „Zolfo Cooper LLP“ vyresnysis partneris, paskirtas vykdyti banko „Sn...

Indėlininkai ir klientai gali būti ramūs. Lietuvos bankuose nevyksta kratos, nesulaikomi vadovai. Generalinė prokuratūra paneigė antradienį paskleistas „žinias“. Patys bankai jas pavadino antimi, paleista sumaiščiai kelti. „Lietuvos rytas“ antradienį pažėrė kraupių pranašysčių: bankų vadovus rengiamasi sulaikyti, pačius lietuviškus bankus – perduoti valstybės žinion, o tokio plano autorių esą reikia ieškoti Prezidentūroje.

Apie KLASCO ketinimus statyti dujų terminalą jau kalbama visu rimtumu. Netgi pradėti pasirengimo darbai - užsakytos studijos, kurios turės pateikti atsakymus į visus rūpimus klausimus. Deja, kol kas klaipėdiečių nuomonės šia tema dar niekas neklausia, bet žadama tai padaryti, rašo „Vakarų ekspresas“. Slaptuose Kauno rajono šiltnamiuose vyrai kanapes augino pagal moderniausią olandišką metodiką.

Saulėlydžio komisijos atlikta ataskaita parodė, kad vos 11 proc. visų šalies valdininkų iki šiol be naudos kasmet iššvaistydavo beveik milijardą litų. Vyriausybinė Saulėlydžio komisija vakar pasigyrė, kad per dvejus metus mažinant valdininkų armijos gretas sutaupyta net 882 mln. litų. Saulėlydininkai konstatavo, kad tokią pinigų sumą galima surinkti nieko netaupant – nuo 2008 metų Lietuvoje tereikėjo panaikinti 129 įstaigas, pavaldžias Vyriausybei.

Lietuva priklauso dešimtims mažai kam girdėtų tarptautinių organizacijų ir už tai kasmet susimoka po milijonus litų. Vien Užsienio reikalų ministerijos žinioje – 35 tokios organizacijos, o už buvimą jose Lietuvai 2011-aisiais teks pakloti 19 mln. litų. Nepaisydami toliau vykdomo taupymo žmonių sąskaita, valdžios atstovai visgi nusprendė, jog Lietuvai būtina tapti dar ir Tarptautinės plėtros asociacijos (TPA) bei Tarptautinės atsinaujinančios energetikos agentūros gražiu pavadinimu IRENA nare.

Situacija panaši, kaip ir prieš Sąjūdžio užgimimą. Susibūrę Lietuvos šviesuoliai nutarė imtis veiksmų spausti valdžią, kad ši imtų rūpintis ne tik savais, bet ir viešaisiais interesais. Praėjusį šeštadienį Mokslų akademijoje keli šimtai akademinio sluoksnio atstovų diskutavo, kodėl visuomenę ištiko sisteminė krizė ir kaip ją reikėtų įveikti. Didžiojoje Mokslų akademijos salėje garbūs svečiai vos tilpo.

Nuo kitų metų įsigalioja vadinamosios „Europos pilietinės iniciatyvos“ taisyklė, atverianti duris ne tik praplėsti oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų statusą, bet ir padidinti jų skaičių – tam net nebūtina įstoti į pačią ES. Kad būtų suteiktas oficialiosios ES kalbos statusas, pagal naująją taisyklę reikia mažiausiai 1 mln. ES piliečių parašų iš mažiausiai 7 ES valstybių. Šiuo atveju galioja ne tik „popieriniai“, bet ir elektroniniai parašai.

Ko sau neleidžia net šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, tuo pasilepina kai kurių ministerijų valdininkai – pavyzdžiui, skrydžiais lėktuvu ne ekonomine, o verslo klase. Tai, kad kai kurių institucijų – pirmiausia Užsienio reikalų ministerijos (URM) – valdininkai iš tarnybinių komandiruočių į Vilnių grįžta prabangiai, atsitiktinai pastebėjo Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė ir jos kolegos.

Dalį svarbių postų valstybės tarnyboje tie patys asmenys užima ištisus dešimtmečius. Riboti viešojo sektoriaus įstaigų vadovų kadencijas ir rotuoti pareigūnus kol kas ryžtamasi toli gražu ne visose valstybės tarnybos srityse. Tačiau parlamentarų sukritikuota valstybės valdymo tobulinimo koncepcija, kuria siekiama riboti vadovų postus užimančių tarnautojų kadencijas, rengiama toliau. Aktyviausiai šioje srityje reiškiasi Prezidentūra.

Svarbiausios krašto institucijos pirmąjį šių metų pusmetį priemokoms išleido beveik 3 mln. 300 tūkst. litų. Nors Vyriausybė deklaruoja, kad jokių priemokų nemoka ir sunkmečiu esą nemokės, kai kuriose ministerijose teikiamoms išmokoms litų nepagailėta. Seimo Audito komitetas surinko duomenis apie tai, kaip pirmuosius šešis šių metų mėnesius buvo naudojamos darbo užmokesčio fondo lėšos – iš jų matyti, kad valdžios įstaigos ir toliau neskursta.

Arba visai tyli, arba – jeigu prabyla – meluoja. Taip elgiasi ministras Arvydas Sekmokas, pastaruoju metu bandantis glaistyti skandalus, vienas po kito drebinančius energetikos ūkį. Praėjusią savaitę kalbėdamas Seime A.Sekmokas dievagojosi nieko nežinojęs apie buvusį Ignalinos atominės elektrinės derybininką Raminą Walli, rašo „Lietuvos rytas". Politikas tikino net nenutuokęs, kad šis asmuo, esantis Lietuvos specialiųjų tarnybų akiratyje, nuo metų pradžios dirba atominėje elektrinėje.

Visuomenei sužinojus apie beprasmę valdininkų iškylą į Naująją Zelandiją, Vyriausybės vicekancleris ėmė ieškoti prieglobsčio diplomatinėje tarnyboje. Vicekanclerio Giedriaus Kazakevičiaus ir jo pavaldinės Eglės Rimkutės komandiruotės į egzotišką salą išlaidas – daugiau kaip 41 tūkst. litų – atsisakė apmokėti Europos socialinio fondo agentūra, tačiau Vyriausybė jas turbūt mielai padengs.

Seimas antradienį be didesnių diskusijų atmetė net tris projektus, kuriais siekta visiškai uždrausti arba bent apriboti produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), vartojimą. Jie grąžinti iniciatoriams tobulinti. Tvarkos griežtinimui nepritaria ir lobistų bei ES spaudimo bijanti Vyriausybė.

Vyriausybė užsimojo į privačias rankas perleisti valstybei priklausančias gražiausias Palangos vietas. Skubėdami tai padaryti iki Seimo rinkimų valdantieji taip nuleido kainą, kad pakvipo pajūrio išpardavimu.

Iš Seimo narių, susirinkusių į šeštadienį prasidėjusią rudens sesiją, žmonės laukia ne naujų pažadų prieš rinkimus, o konkrečių darbų, kurie leistų kurti stabilesnį gyvenimą ir užsitikrinti orų būvį. Tai akcentavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, sveikindama parlamentarus su naujo politinio sezono pradžia.

Neretai mes juos idealizuojame, sakome, kad jie– drąsūs ir vyriški. Tačiau baimė nesvetima net ir labai pasitikintiems savimi vyrams, ypač, kai kalbama apie seksą. Siūlome jums keliolika vyriškos seksualinės baimės „simptomų“ ir patarimų moterims, kaip tos baimės neišprovokuoti, dar geriau– išvengti. Vyrai iš tikrųjų mėgsta greitą seksą. Tačiau, kai moteris jiems reiškia kažką daugiau, nei eilinę partnerę, tada vyrui norisi daugiau meilės, o ne vien paprasto fizinio poreikių patenkinimo.

Lenkų mažumos Lietuvoje aktyvistai į nesantaikos kurstymą prieš lietuvius jau pasitelkė net vaikus – moksleiviai kviečiami streikuoti prieš valstybės, kurios piliečiai yra, įstatymus. Kovo 11-osios Akto signataras filosofas Romualdas Ozolas mūsų šalies valdžios pasyvumą prilygina nusikaltimui. Kai lietuviškame Punske buvo išniekinti mūsų tautiečių paminklai, į šį Lenkijos miestelį nenuvyko nė užsienio reikalų ministras, ESBO pirmininkas Audronius Ažubalis.

Antradienį Lietuva minėjo Juodojo kaspino dieną bei 22-ąsias Baltijos kelio metines, kai dar neatgavusios nepriklausomybės trys Baltijos valstybės subūrė ilgiausią visų laikų žmonių grandinę, nusidriekusią nuo Vilniaus iki Talino. Taip tuomet paminėtos 50-osios Ribentropo-Molotovo pakto, padalijusio Baltijos bei kai kurias kitas Europos valstybes Rusijos bei Vokietijos įtakos zonoms, – tai lėmė vėlesnę šių valstybių okupaciją, – metinės.

Trečiadienį Vyriausybė svarstys Seimo valdybos persiųstas Kainų įstatymo pataisas, kuriomis parlamentarai siūlo nustatyti prekybininkų antkainių maistui ribas. Jei pataisoms būtų pritarta, prekybininkų antkainis negalėtų viršyti 50 proc. gamintojų kainos. Nesilaikantiems šių reikalavimų grėstų 2 proc. mėnesinės įmonės apyvartos bauda už pirmą pažeidimą ir 5 proc. – už pakartotinius. Tačiau manoma, kad parlamentarų idėjos bus atmestos.

Prasidėjo nauja emigracijos banga. Skaudesnė nei ankstesnės. Paskui anksčiau išvykusius dirbti tėvus išvažiuoja styptelėję vaikai, paskui įsitvirtinusius vyrus – žmonos, sužadėtinės. Tai gali reikšti, kad šiųmečiai emigracijos mastai gali būti net trigubai didesni nei pernai. Tai gali reikšti, kad išvykusios, išvykstančios šeimos nukerta Tėvynėje šaknis. Lietuva netenka ne mokesčių mokėtojų, o apskritai ateities – talentų.

Konservatorių vedlio Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės valdininkų įžūlumas privertė griebtis už galvos ir artimiausius premjero partijos bendražygius. A.Kubilius turėtų išmesti iš darbo Ministro pirmininko tarnybos pirmąjį vicekanclerį Giedrių Kazakevičių, su kolege išleidusį dešimtis tūkstančių litų išvykai į tolimąją Naująją Zelandiją. Tai pareiškė Seimo konservatorių vadovas Jurgis Razma po to, kai buvo atskleista švaistūniška kelionė.

„Lietuvos politikai yra nevisaverčiai suvokti šiandieninę situaciją Didžiojoje Britanijoje, Lietuvoje nėra formuojama imigracijos politika, o pabėgėlių net ieškome svetimuose kraštuose, suteikiame jiems išskirtinį statusą – tai būsimų didelių Lietuvos bėdų užuomazga“, – teigia Kovo 11-osios Atkūrimo Akto signataras, Pasaulio ir Europos politinių konsultantų organizacijų narys Audrius Butkevičius.

Užvakar vakare Baltarusijos teisėsaugos institucijos Minske sulaikė Baltarusijos žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ vadovą Alesių Beliackį. Organizacijos būstinėje atlikta krata. Baltarusis sulaikytas gavus iš Lietuvos teisingumo ministerijos informaciją apie jo asmeninę sąskaitą banke „DnB Nord“. Teisingumo viceministro teigimu, ministerija vykdo teisinį bendradarbiavimą ir nėra atsakinga už tarptautinę politiką.

Artėjant naujiems mokslo metams, Lietuvos kaimuose ir miesteliuose tęsiama mokyklų likvidacija. Mokyklos likviduojamos dėl lėšų stokos ir mokinių trūkumo. Tačiau ar toks racionalus mąstymas dar labiau nepagreitins kaimų ištuštėjimo? „Taip būtų geriau Lietuvai. Valstybės lėšos būtų mažiau švaistomos. Mano tokia pozicija, kad kiekvienam kaimui po bažnyčią nereikia. Tik sovietiniais laikais vos ne kiekviename kaime buvo kultūrnamiai ir kas kelintame – po mokyklą.

„Aš esu už tokią prezidento rinkimų sistemą, kokia yra ir Lietuvoje. Mano nuomone, valstybės vadovą turi rinkti visi valstybės piliečiai. Ir ne vien todėl, kad toks būdas leidžia iš anksto ir plačiau susipažinti su kandidatais į prezidentus – tai yra ir kur kas skaidresnis pirmojo šalies asmens rinkimo modelis. Tuomet yra aišku, kad tauta išrinko prezidentu tą, kokio ji pati norėjo. O ne laukia, kol kokią nors staigmeną sugalvos parlamentarai“, sakė V. Zatleras.

Dieveniškėse, Šalčininkų rajone, surengta Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos stovykla sulaukė aršaus sostinėje reziduojančių kosmopolitinių pajėgų puolimo. Kovo 11-osios Akto signataro Romualdo Ozolo manymu, taip Lietuvai priešiškos struktūros išnaudoja progą kurstyti antinacionalinę psichozę.

Šiandien maestro Juozui Domarkui – 75–eri. „Kaip nustatyti, ar esi laimingas? Laimė ir nelaimė paprastai vaikšto šalia viena kitos. Kartais nelaimė virsta laime, o kartais – atvirkščiai. Nebūčiau atsidūręs Klaipėdoje – nebūčiau patekęs į muzikos mokyklą. Ir tai buvo laimė. Bet juk kažką išvežė vietoj mūsų. Buvo planinė sistema ir iš mūsų apylinkės turėjo išvežti tiek, kiek numatyta plane. Už tą mano laimę galbūt kažkas sumokėjo savo gyvenimu.

Du teroro išpuolius Norvegijoje, per kuriuos žuvo mažiausiai 92 žmonės, galėjo išprovokuoti visose Senojo žemyno šalyse gilėjantis konfliktas tarp kiekvienos šių valstybių tautinės daugumos ir imigrantų – tuo įsitikinęs Šiaulių universiteto docentas istorikas Arūnas Gumuliauskas.

Dabar jau nebėra tos spintos Amalių gyvenvietėje netoli Šiaulių, kur ilgus mėnesius slėpėsi septynerių metų mergaitė Rūta Kron. Bet šią spintą savo knygoje įamžino britas Keithas Morganas. Antrojo pasaulinio karo metais Rūtos Kron tėvai priėmė skausmingą sprendimą atiduoti savo dukterį lietuvių šeimai, kad apsaugotų vaiką nuo koncentracijos stovyklos. „Mes ją mylėsime tarsi savo“, – vienas kitam pasižadėjo šiauliečiai Ona ir Antanas Ragauskai, dėl žydės rizikavę savo ir savo artimųjų gyvybe.

„Mes manome, kad buvome draugiški 20 metų, bet nesulaukėme atsako.“ Tai vakar pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Lietuvos politikai pastaruoju metu nuolat kartoja, kad Vilniaus santykiai su Varšuva ir toliau lieka geri, o daugiausia problemų esą kelia „paskirų politikų“ ambicijos ar net sąmoningas aistrų kurstymas. Vieša paslaptis, kad atšalusių santykių „pagrindine problema“ Lietuvoje įvardijamas Lenkijos užsienio reikalų ministras.

Iki šiol neatostogavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė neketina ilsėtis nei šiemet, nei ateityje. Kodėl? D.Grybauskaitė, ko gero, vienintelė pasaulyje prezidentė, nepripažįstanti poilsio. Per dvejus prezidentavimo metus Lietuvos vadovė oficialiai nė karto neatostogavo. Šiemet Prezidentūroje  buvo pasigirdę atsargių užuominų, jog šalies vadovė pavargusi ir jai reikėtų atostogų. Buvo minimas netgi konkretus laikas – kelių savaičių atostogų ji ketinanti išeiti rugpjūtį.

Rusijos atominio giganto pasiūlymo Lietuvai dalyvauti bendrame energetikos versle kaip lygiavertei partnerei kompetencijos stoka pagarsėjusio ministro Arvydo Sekmoko klerkai net nesvarstė. Dabar net bandoma įtikinti, jog rusai Lietuvai nieko nesiūlė. Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom“, Kaliningrado srityje, šalia mūsų sienos, jau statanti du branduolinius reaktorius, Lietuvos Vyriausybės nariams oficialiai perdavė pasiūlymą mūsų valstybei įsigyti net 49 proc.

Pateikiame praėjusios savaitės pasaulio ir Lietuvos politikos, socioekonomikos, kultūros įvykių apžvalgą. 2011 03 27, pirmadienis Stabdomas Vilniaus rajono savivaldybės sandoris su LLRA finansiniais rėmėjais. Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybę nutraukti spaudos paslaugų lietuvių ir lenkų kalbomis pirkimą už 1,5 mln. litų.

H. Clinton vizito išvakarėse politiniuose kuluaruose buvo kalbama, jog dėmesiu jai nepasidalija prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Esą ir viena, ir kita norėjo JAV valstybės sekretorę laikyti savo viešnia.

Nors, politologų teigimu, Seimas šiemet dirbo itin vangiai, be rezultatų šis politinis sezonas neliko: žmonės gaus pensijas vėliau, taip ir nesulaukė minimalios algos didinimo, tačiau seimūnai jau numatė privilegijų sau paketą, beveik užsitikrino, jog grįš į už milijonus suremontuotą darbovietę. Šiandien plenarinio posėdžio pabaigoje sugiedoję himną seimūnai išsiskirstys neoficialių atostogų.

Daugeliui užsieniečių, įskaitant net europiečius, Lietuva asocijuojasi su Ryga ar net kuria nors Afrikos provincija. Tai rodo, kad užsienyje apie mūsų šalį žino, švelniai tariant, per mažai. Kad tokių kuriozų išvengtume, turėtume daugiau reklamuotis. Tačiau Ūkio ministerija nusprendė, užuot skatinusi užsienio turizmą, išvis nesireklamuoti. Ūkio ministerija nusprendė, kad Lietuvos narystė Pasaulinėje turizmo organizacijoje (PTO) nereikalinga, nes esą per brangi.

Vakar Seimas priėmė Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą. Pergalė pasiekta, bet kova tik prasideda, mat dar nė nepriimtas įstatymas bendruomenių narius pavertė priešais. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius „Vakaro žinioms“ teigė, kad Seimo priimtas įstatymas žydų bendruomenę tenkina tik iš dalies.

Tuo metu, kai Lietuvos bibliotekos neišgali įsigyti naujų leidinių, o įsigijusios vieną kitą skaitytojus rikiuoja į eilę, Norvegijoje atsidūrę lietuviai skaito naujausias mūsų šalies leidyklų išleistas knygas. Penkerius metus Norvegijoje žuvies fabrike dirbančios 41 metų Rasos Sakalauskienės dienotvarkė priklauso nuo atplaukiančių žvejų laivų. Jeigu žvejyba sėkminga, tenka doroti žuvis dieną naktį.

Svarstoma, ar konservatorių gretas susirengę palikti tautininkai iki naujų Seimo rinkimų susijungs su teisėjos Neringos Venckienės šalininkų ir kitų Garliavos aktyvistų kuriama partija.

Kauniečiai išreiškė savo požiūrį į paskutinius mieste likusius okupacinės valdžios akcentus – ant Vytauto Didžiojo tilto pritvirtintus sovietinės Lietuvos herbus – jie buvo sulieti šviesiais dažais. Manoma, kad dažų ataka galėjo būti surengta birželio 14–ąją minint masinių lietuvių trėmimų pradžios 70 metų sukaktį. Lietuvos rytas Seimas pritarė prezidentės D. Grybauskaitės veto Miškų įstatymui ir priėmė įstatymą su šalies vadovės teiktomis pataisomis bei pasiūlymais.

Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas itin griežtu vadina Seimo narių veiklos įstatymo projektą, kuriuo yra siekiama reglamentuoti atsakomybę už posėdžių nelankomumą, parlamentines išlaidas, parlamentarų atostogas. Vakaro žinios Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) vadovė Teresė Birutė Burauskaitė sulaukė netikėto buvusios savo viršininkės Dalios Kuodytės akibrokšto.

Ilgametis karas dėl atrakcionų Palangos centre nesiliauja. Į jį įsitraukė ir žemę verslininkams išnuomojusios Kauno kunigų seminarijos vadovai. Dvasininkai pradėjo aiškinti, kad atrakcionai turi būtinai likti, nes duoda pelno seminarijai. Valstybės saugomoje paminklosauginėje Palangos teritorijoje, kur atrakcionai atrodo kaip svetimkūnis, bendrovė „Leander LTU" šeimininkauja jau ketverius metus.

Dviejų liberalių partijų susijungimas iki kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų vargu ar įmanomas, nors abiejų politinių jėgų lyderiai neneigia, jog tokia galimybė egzistuoja.

Visiems taip patiko prezidentinis žodžių mūšis su korupcija, kad Seimo pirmininkė I.Degutienė iškart linktelėjo galva: taip, taip, kai kurie valdančiosios daugumos priimti įstatymai turi korupcijos bruožų. Raskite kitą valstybę ES, kur parlamento vadovas prisipažintų, jog jis priima užsakomuosius įstatymus, ir po to nebūtų pradėtas nė vienas ikiteisminis tyrimas. Juk mūsų šalyje Seimas vis tiek savo sukčių teisėsaugai neatiduoda.

Prezidentės rezidencijos rekonstrukcijos tempą galima laikyti Lietuvos statybų rekordu – prieš mėnesį pradėti darbai beveik baigti. Tokia sparta turėtų kelti pavydą premjerui. Prieš 5 metus pradėtas jo rezidencijos remontas dar nebaigtas. Gegužės pradžioje sugrįžusi iš vizito po Užkaukazę D.Grybauskaitė buvo priversta kurį laiką pagyventi savo nuosavame kotedže Baltupiuose.