spaudos apžvalga

Du kartus teistas marijampolietis Edgaras Lelka (26 m.), mažiausiai 4 mėnesius Marijampolėje pratinęs jaunimą (ir nepilnamečius) prie kanapių, teisme mokėjo elgtis gudriai ir išvengė jam grėsusios griežtos (iki 12 metų nelaisvės) bausmės.

 Statistikai teigia, kad daugėja jaunų motinų – visai dar paauglių – 14, 15 metų mergaičių. Daugeliu tokių atvejų nėščių paauglių tėvai arba išvis nesirūpina savo atžalos likimu, arba linkę kuo ilgiau slėpti „savo gėdą“, anūko laukti tyliai. Užtat vaiko teisių apsaugos specialistai nelinkę tylėti – apie atvejus, kai mergaitė per anksti stumiama į motinystę, skuba informuoti policiją ir laukia atsakymo, ar vaiko besilaukiantis vaikas nebuvo lytinio nusikaltėlio auka.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai pareiškė, jog stengsis, kad Lietuvoje valdžia neatitektų oligarchams ir kriminaliniams nusikaltėliams. Bet, tiesą pasakius, pas mus, jei kas ir gali turėti triuškinančią ekonominę, o su ja ir politinę įtaką, tai užsienio kapitalo korporacijos ir užsienio bankai. Arba užsieniečiai milijardieriai, užsiimantys Lietuvos visuomenės griovimu, vadinamąja filantropija.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Europos šalių lyderiais ir ES vadovais dalyvavo šiemet ypač kontroversiškai vertinamos Nobelio taikos premijos teikimo ceremonijoje Osle. Ši prestižinė premija šiemet skirta ES esą už daugiau nei pusę amžiaus trunkančią taiką, susitaikymą, demokratiją ir pagarbą žmogaus teisėms, nors pasaulyje nuo to nei taikos, nei demokratijos nepadaugėjo. 1,5 mln.

Pradėjus darbą naujai Vyriausybei, be darbo liks apie 120 politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų – savo šiltas kėdes turės užleisti dabartiniai viceministrai, ministrų patarėjai ir portfelių bei rankinukų nešiotojai, taigi daugelis jų žvalgosi, kur suradus šiltesnę vietelę.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė jau daugiau nei mėnesį laikosi užsispyrusi – Darbo partijos kandidatai į naująją Vyriausybę jai netinka ir netiks. Kas atsitiktų, jeigu prezidentė ambicingai laikysis šio plano ir ministrais neskirs šios partijos siūlomų pretendentų? „Aš tikiuosi, kad Lietuvoje nauja Vyriausybė bus suformuota jei ne idealiai laiku, tai bent nedaug vėluojant.

Iki kitų metų vidurio trims iš keturiolikos universitetų – Vilniaus, Šiaulių ir Lietuvos edukologijos – vadovaus laikinieji rektoriai. Naujieji rektoriai bus renkami Seimui patvirtinus aukštųjų mokyklų statutus. Vilniaus ir Šiaulių bei Lietuvos edukologijos universitetai vieninteliai nepasidavė Švietimo ir mokslo ministerijos 2009 m. aukštojo mokslo reformai, kuri vėliau buvo sukritikuota Konstitucinio Teismo.

Praėjusią savaitę pareiškusi, kad asmeniškai tikrins kandidatų į ministrus užsienio kalbų žinias, antradienį prezidentė Dalia Grybauskaitė tuo ir užsiėmė. Pretendentas į susisiekimo ministrus Rimantas Sinkevičius pas šalies vadovę užtruko geras 10 minučių.

Išorėje – platus vienybės frontas, viduje – keistos slėpynės ir erzinanti trintis. Tokiu režimu gyvena naujoji valdančioji koalicija, premjeru palaiminusi Algirdą Butkevičių. Bet pasveikintas A.Butkevičius buvo susirūpinęs – vakar iki vakaro jis vis dar tiksliai nežinojo Darbo partijos kandidatų į ministrus. Paskirtąjį premjerą sutrikdė vieši Viktoro Uspaskicho pareiškimai, esą jau pateikta net 10 kandidatų.

Penktadienio vidurdienį į pirmą posėdį susirinko naujasis Seimas, išrinktas praėjusį mėnesį vykusiuose rinkimuose. Patvirtinta, kad į parlamentą buvo išrinkti 139 tautos atstovai, nes dviejose apygardose, Zarasų-Visagino bei Biržų-Kupiškio rinkimų rezultatai buvo pripažinti negaliojančiais. Čia rinkimai įvyks kitų metų kovo 3-iąją. Iš viso penktadienį prisiekė 135 Seimo nariai, likusieji 4 prisieks vėliau.

Į būsimą valdančiąją koaliciją susibūrę keturi politiniai partneriai dar ilgokai derėsis dėl kiekvieno naujo ministro, viceministrų kandidatūrų, o vėliau šis darbas tęsis su rinkimų rezultatais nepatenkinta prezidente Dalia Grybauskaite. Tačiau realiausias kandidatas į Vyriausybės vadovus Algirdas Butkevičius jau neabejoja, kad, pradėjus valdyti nustekentą šalies ūkį, bus privalu atlikti ir iššvaistytų milijardų reviziją.

Po kelerių stagnacijos metų Lietuvos pajūrio nekilnojamojo turto rinkoje pastebimi atsigavimo ženklai - sudaroma vis daugiau būsto pirkimo-pardavimo sandorių, daugėja naujų statybų. Būsto pardavėjai įsitikinę - jei mūsų šalies įstatymai būtų liberalesni, jiems pavyktų privilioti ir daugiau pirkėjų iš užsienio.

„Darbiečių“ valdžioje nenorinti matyti prezidentė toliau minko tešlą, iš kurios turėtų būti iškepta kitokia valdančioji koalicija. Tačiau nuogąstaujama, kad vietoj pyrago gali išeiti jovalas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pareiškė, kad rinkimų rezultatai leidžia sudaryti tris valdančiosios koalicijos variantus. Šalies vadovė jų nedetalizavo, bet tikino, esą tai žino visi į Seimą išrinkti politikai. Po šių žodžių imta spėlioti, ką prezidentė vis dėlto turėjo galvoje.

Pasų padirbinėtojai, asmens duomenų ir tapatybių vagys, nepriklausančių socialinių išmokų kaulytojai – tokias „profesijas“ vis dažniau renkasi emigravę ir į gaujas besiburiantys lietuviai. Saugotis sukčių ar vagių iš Lietuvos perspėja ne tik Britų salų teisėsaugininkai, bet ir nuo jų nukentėję žinomi žmonės. „Akistatos“ straipsnyje „Naujausios emigrantų specialybės“ spausdinamos nukentėjusiųjų nuo sukčių iš Lietuvos mintys, patariama, kaip neužkibti ant aferistų kabliuko.

Šalies vadovei – galutinis ir kategoriškas „ne“, ministerijų dalybose – paskutinės dėlionės. Taip valdžios vairo siekia opozicijos dietą ketverius metus kentę socialdemokratai. V.Uspaskichas kol kas bent jau viešai demonstruoja, kad priešinsis bandymams iš išorės reguliuoti, kurie partijos nariai gali užimti postus, kurie – ne.

Po antrojo Seimo rinkimų turo naktį sukirtę rankomis formuoti naują Vyriausybę socialdemokratų, „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijos lyderiai Algirdas Butkevičius, Rolandas Paksas ir Viktoras Uspaskichas rytą iš Prezidentūros išgirdo, kad tokia koalicija nepageidaujama. Valstybės vadovė Dalia Grybauskaitė tiesiai pareiškė, kad Darbo partijos atstovų nenori matyti Ministrų kabinete.

Per artėjančius dvejus metus Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkai dėl lėšų trūkumo numatė uždaryti kelis šimtus kaimo mokyklų. Tuo tarpu 70 Aplinkos ministerijos klerkų 200 tūkst. litų išleis vos trijų dienų kursams kaimo turizmo sodyboje Molėtų rajone. Su pirtele, ant Bebrusų ežero kranto. „Mokymai yra reikalingi, o tos pirtys – tik pasirinktos vietos klausimas.

Kada valdžią pradeda rimtai jaudinti rinkimų pažeidimai? Ar tik tada, kai jai nepatinka rinkimų rezultatai, o tais pažeidimais įtariami konkurentai? Tokių klausimų kilo per šiuos Seimo rinkimus. Valdžios viršūnėse seniai buvo toks sujudimas – prabilta net apie specialaus Valstybės gynimo tarybos posėdžio sušaukimą. Dėl rinkėjų papirkinėjimo kilusį politinį triukšmą pakomentavo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Antradienio rytą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pagaliau paskelbė praėjusį sekmadienį vykusių Seimo rinkimų daugiamandatės apygardos rezultatus iš visų 2017 balsavimo apylinkių. Šie rezultatai parodė, kad socialdemokratai prarado vieną mandatą – jis atiteko konservatoriams.

Prezidentė įsijautė į agitatorės vaidmenį. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė vis labiau įsitraukia į Seimo rinkimų kampaniją. Vakar prezidentė surengė atsisveikinimą su darbą baigiančia Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybe ir pažėrė jai liaupsių. Opozicinės partijos kritiškai įvertino prezidentės žingsnį likus kelioms dienoms iki Seimo rinkimų pakviesti kadenciją baigiančios Vyriausybės narius. Manoma, kad tai – šalies vadovės atsidėkojimas dešiniesiems už jų paramą per prezidento rinkimus.

Sekmadienį referendume Lietuvos piliečiai turės pasakyti, reikia ar nereikia mums naujos atominės elektrinės. Paleista reklamos mašina tvirtina: Lietuva be VAE, Lietuva be ateities. Tačiau į esminius klausimus – kiek nauja atominė mums kainuos ir kiek mes turėsime mokėti už elektrą, atsakymų nėra ir jau aišku, kad iki referendumo nebus.

Ne kartą ir ne du vis po kitos parlamento frakcijos sparneliu vietos ieškoję parlamentarai artėjant rinkimams mojuoja ir tradicinių, ir į Seimą prasibrauti užsimojusių naujų politinių partijų vėliavomis. Beveik 30 parlamentarų baigs ketverius metus trukusią kadenciją ne tų pačių bendražygių būryje, su kuriais juos lydėjo sėkmė 2008 m. vykusiuose Seimo rinkimuose. Ilgiausią distanciją kaitaliodamas parlamentines frakcijas nubėgo Respublikonų partijos pirmininkas Valdemaras Valkiūnas.

Ministerijos darbuotojų kvalifikacijai kelti 2007–2011 metais deklaruoja išleidusios 43,8 mln. litų, o kiek dar buvo nedeklaruotų išlaidų – neaišku. Iš jų 4,9 mln. litų išleista žmonėms, kurie išėjo dirbti į Lietuvos privatų sektorių ar net išvyko į užsienį.

Andrius Kubilius nuramino brangiai apmokamus ekspertus. Pasak premjero, mūsų turtingai valstybei tikrai negaila kelių papildomų milijonų už jų paslaugas. Per ketverius metus premjeras tautai pateikė ne vieną skaudžią diržų veržimo pamoką, tačiau pasirodo, kad taupyti reikia ne visur. Galima visai netaupyti, kai kalbama apie valdininkų mokymus ir ekspertų paslaugas. Tam išleidžiama vis daugiau milijonų, bet p. Kubiliui pinigų negaila.

1952-ųjų rugsėjo 21 dieną besikaudamas už Lietuvos laisvę Raguvos miške žuvo vienas ryškiausių lietuvių „miško poetų“ – Bronius Krivickas. Šiais tautinę savimonę išpustančių europinių skersvėjų laikais nėra įprasta tai žinoti, juolab šią datą pagarbiai minėti. Žinant tai, dukart nuostabiau ir maloniau yra netikėtai sužinoti, kad Vilniaus universiteto Filologijos fakultete organizuojamas renginys B. Krivicko žūties šešiasdešimtmečiui atminti.

Kova su korupcija Lietuvoje veikiau imituojama, nei vyksta iš tiesų - tokia išvada peršasi susipažinus su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) parengta apibendrinta informacija apie Nacionalinės kovos su korupcija 2011–2014 metų programos vykdymą. 30 puslapių ataskaitoje išsamiai analizuojami pusantrų metų laikotarpio (2011 metų-2012 metų pirmojo pusmečio) atsakingų institucijų veiksmai ir pastangos siekiant pažaboti korupciją. Tačiau rezultatai - abejotini.

Iki Seimo rinkimų nebeliko nė mėnesio, rinkimų agitacija – pačiame įkarštyje. Šiaulių miesto savivaldybėje į Seimo rinkimus eina visa valdžios trijulė – meras, abi vicemerės. Plius du savivaldybės valdininkai. Bet tik jie oficialiai prašosi atleidžiami nuo darbo. Daugiamandatėje apygardoje su Socialdemokratų partijos sąrašu kandidatuoja miesto meras Justinas Sartauskas. Tiesa, mero teigimu, jis dėl rinkimų sau galvos nesuka – partijos sąraše jis yra 125-as.

Praėjusį penktadienį startavus oficialiai rinkimų į Seimą agitacijos kampanijai daugelis Klaipėdos rinkimų apygardose kandidatuojančių politikų suskubo į viešumą. Pietinėje miesto dalyje„Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys profesorius Artūras Razbadauskas tiesiog gatvėje siūlė klaipėdiečiams pasimatuoti kraujo spaudimą, centre į koncertą ir savo partijos kandidatų pristatymą kvietė Liberalų ir centro sąjunga, o socialdemokratė Lilija Petraitienė vėl organizavo koncertukus.

Kuo arčiau Seimo rinkimai, tuo daugiau optimizmo žeria politikai, kalbėdami apie atsigavusią ekonomiką ir vis gerėjantį gyvenimą. Tačiau Statistikos departamento duomenys tarsi šaltas dušas turėtų atvėsinti karštuolius – žemiau skurdo ribos gyvena 30,7 proc. kaimo gyventojų. Baisiausia, kad skurdo rizikos lygis, palyginti su 2010 m., nesumažėjo, o padidėjo net 2,3 proc. Blogiausia, kad darbas ir darbo jėga mūsų šalyje yra nupiginti iki absurdo, nebegali pragyventi net dirbantis žmogus.

Finansinių piramidžių laikai vėl grįžta. Investuoti į tokį verslą siūlo daugybė interneto svetainių, bet rinkos prievaizdų dėmesio sulaukia tik viena kita. „Liderland" svetainė siūlo investuoti į mistinius mokslininkų projektus ir už tai žada nemenką pinigų grąžą. Lietuvos bankas pagaliau raitojasi rankoves. Vakar finansų rinkos prižiūrėtojai kreipėsi į prokurorus dėl iš lietuvių pinigus viliojančios finansų piramidės „Gold Line International", registruotos Rusijoje.

Vyriausybei pateikta jos atstovų apskrityse šių metų pirmojo pusmečio veiklos ataskaita rodo, kad situacija savivaldybėse – kraupi. Per 6 mėnesius nustatyti net 193 savivaldybių priimti teisės aktai, prieštaraujantys Lietuvos įstatymams. Be to, 311 atvejų į savivaldos teisę nebuvo perkeltos įstatymų ar Vyriausybės nutarimų nuostatos. Negana to, savivaldybės net ir nurodžius trūkumus 56 pažeidimų neištaisė bei 71 atveju neperkėlė įstatymų nuostatų į savo teisę.

Šios kadencijos Seimas svarbių įstatymų jau nepriims. Tarp svarbiausių darbų – kitų metų biudžeto projektas ir „Sodros“ pertvarkos gairės, tačiau galutinius sprendimus dėl šių dalykų turės priimti jau naujos kadencijos parlamentas. Matyt, daugiausia diskusijų Seime sukels su biudžetu susiję įstatymai: parlamentarams teks svarstyti laikinai sumažintų pensijų kompensavimo klausimą, apsispręsti, ar kitąmet biudžetininkų atlyginimai neaugs.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį paskelbė, kad Seimo rinkimų įstatymas, sudaręs sąlygas europarlamentarui Rolandui Paksui kandidatuoti Seimo rinkimuose, prieštarauja Konstitucijai. Pasak KT, tais atvejais, kada tarptautinė sutartis prieštarauja Konstitucijai, remtis reikia būtent Konstitucija, o ne sutartimi. „Lietuvos teisinė sistema grindžiama tuo, kad Konstitucijai negali prieštarauti joks įstatymas, taip pat ir tarptautinės sutartys.

Dvigubos pilietybės klausimas vėl bus atnaujintas Seimo posėdžiuose. Siūloma įteisinti, kad Lietuvos Respublikos piliečiais, kartu ir kitos valstybės piliečiais gali būti asmenys, pasitraukę iš Lietuvos, kurių vienas iš tėvų ar senelių ar jie patys buvo Lietuvos Respublikos piliečiai iki 1940 m. birželio 15 d. Tačiau dvigubos pilietybės priešininkai įspėja, jog tokio įstatymo siekimas kelia grėsmę tautiškumui.

Seime registruota idėja gerokai pagausinti mokesčių mokėtojų pinigais išlaikomų politikų bei valdininkų ratą ir pristeigti naujų mažyčių savivaldybių. Šiuo metu oficialiai atskira savivaldybe siūloma tapti Pabradei ir Lentvariui, tačiau ateityje jomis galėtų tapti ir Šeduva, Obeliai, Žagarė su aplinkiniais kaimais bei kitos ne itin gausiai apgyvendintos teritorijos. Naujausias siūlymas – įsteigti Lentvario miesto savivaldybę. Projekto autorius – Seimo narys Jaroslavas Narkevičius.

Lenkijos lietuvių vaikai naujus mokslo metus pasitinka su nerimu. Šalies valdžia pamiršo pažadus dėl didesnio finansavimo, o iki kovo bus nuspręsta, kurias lietuviškas mokyklas teks visiškai uždaryti. Punsko valsčiuje gausiai gyvenančių lietuvių vaikai rugsėjo 1-ąją vėl atsivers tiktai lenkiškus vadovėlius. Daugelis mokinių jau nebenori laikyti egzaminų lietuviškai, o ir pačių moksleivių mažėja kasmet.

Šiuo metu atostogaujantys Seimo nariai veltui laiko neleidžia – rūpinasi, kaip iš Seimo valdybos iškaulyti kuo daugiau komandiruočių ir kelionių. Kai išlaidas dengia mokesčių mokėtojai – ko gi sėdėti Lietuvoje? Paskutiniame posėdyje Seimo valdyba buvo dosni, ir išrašė leidimus keliauti po Kiprą, Kirgiziją, Kazachstaną, Islandiją ir kitas šalis.

Politikos užkulisiuose padvelkė lažybomis: ar Konstitucinis teismas pašalintam prezidentui Rolandui Paksui užtrenks duris į Seimą, ar paliks praviras? Jau šią savaitę R. Pakso komanda atvyko į Vyriausiąją rinkimų komisiją su prašymu partijos lyderį registruoti kandidatu į Seimą. Partijos Tvarka ir teisingumas sąraše jis įrašytas pirmas.

Įtampa skilusioje Panevėžio konservatorių stovykloje didėja. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos viršūnei abejingai stebint įvykius Aukštaitijos sostinėje, skyriaus politikai santykius jau aiškinasi rankomis. Konservatorių susirinkimas, kuriame tikėtasi pasmerkti Panevėžio mero Vitalijaus Satkevičiaus apsisprendimą Seimo rinkimuose mesti pirštinę partijos šului Vitui Matuzui, baigėsi dviejų miesto tarybos narių susikirtimu.

Seimo etikos sargų vadovas nėra tikras, kad dabartiniai parlamentarai iki kadencijos pabaigos norės priimti Seimo narių darbo sąlygų įstatymą, kuris naujai reglamentuotų kitos kadencijos tautos išrinktųjų veiklą. Liepos pradžioje baigėsi Seimo pavasario sesija. Iki pat rugsėjo 10-osios parlamentarai neturės plenarinių posėdžių. Todėl dabar Seimo nariai faktiškai ilsisi, nors formaliai neturi įteisintų atostogų.

Lietuvos vadovai, politikai, diplomatai, žmogaus teisių gynėjai nuo mūsų piliečių, Jungtinės Karalystės sostinėje žeminamų areštais, įkalinimais, baudomis ar išvijimu iš varžybų, tiesiog nusisuko. Per tris dienas nė vienas atsakingas Lietuvos valstybės tarnautojas, pareigūnas ar politikas nė piršto nepakrutino aiškinantis, kodėl olimpiniame Londone kone teroristais paversti mūsų šalies piliečiai.

Šiaurės ministrų tarybos biuras ir Moterų informacijos centras bando Lietuvos darželiuose įgyvendinti transseksualumą skatinantį lyčių lygybės projektą. 35 tūkst. litų dydžio skandinavų parama jau pradėta įsisavinti, nors projektui nepritarė nei Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo ministerijos, nei Nacionalinė tėvų ir šeimų asociacija (NTŠA). Lyčių lygybės projekto iniciatorius ir rėmėjas – Norvegijos ir Švedijos vyriausybių įsteigtas Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.

„Būtina kuo skubiau peržiūrėti visas mokymo programas. Pirmiausia į jas reikia grąžinti visa tai, kas susiję su tautiškumu, su patriotizmu, su meile Lietuvai. Jeigu mes neišugdysime patriotinės jaunosios kartos, vadinasi, lietuvių tauta neturi ateities. Neatmesčiau tikimybės, kad to dabar ir siekiama, nors daugelį nesąmonių mūsų valdininkai padaro ir iš nežinojimo, nesiorientavimo situacijoje, iš nuolankaus paklusnumo viskam, kas brukama iš šalies.

Lietuvoje nėra nė vieno pareigūno, kuris būtų asmeniškai atsakingas už sėkmingas derybas su ES biurokratais dėl pažadėto ir tinkamo Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo finansavimo, o pagrindinis derybininkas nusprendė valgyti lengvesnę duoną.

Po Gruziją keliaujantį Vilkaviškio rajono dvasininką vakar pasiekė nemaloni žinia iš gimtinės. Pasinaudoję proga vagys įsilaužė į kleboniją ir pagrobė kunigo ginklų kolekciją. Nusikaltėliai, žinoję, kad kunigas išvykęs į Gruziją, niekieno netrukdomi į kleboniją įsibrovė per langą. Gražiškių miestelio klebonas 35 metų Darius Gurevičius į tolimą kelionę su artimaisiais išskrido praėjusio pirmadienio naktį. Pareigūnai klebonijoje aptiko išverstus kambarius ir išplėštus du seifus.

Prokurorai jau pusmetį aiškinasi išdaviko, nutekinusio informaciją apie „Snoro“ nacionalizavimą, pavardę, tačiau akivaizdu, kad tyrimas užtruko, ir prokurorai neturi aiškaus atsakymo, kada jis baigsis. Kaip jau skelbta anksčiau, įtarimus prokurorai yra pareiškę buvusiam Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo pavaduotojui Vytautui Giržadui, tačiau jo turinio Generalinė prokuratūra nedetalizuoja. Prieš kurį laiką V. Giržado tarnybiniame bute buvo atlikta krata.

Artėjantys Seimo rinkimai koreguoja ne tik politikų kalbas, bet ir biudžeto pinigų leidimo įpročius. Vadinamųjų parlamentinių lėšų užsakomiesiems straipsniams spaudoje, specialioms radijo ir televizijos laidoms Seimo nariai išleidžia jau kur kas daugiau, tai liudija paskelbta Seimo narių parlamentinių išlaidų II šių metų ketvirtį ataskaita. Užsakomųjų straipsnių virtuozas – Seimo narys Dainius Budrys – jis per kelis mėnesius šiam reikalui išleido daugiausia – beveik 3,8 tūkst. litų.

Vyriausybė nutarė, kad nuo šiol su verslu jos turės atsiskaityti per 30 dienų nuo prekės ar paslaugos gavimo, o to nepadarius bus skaičiuojami delspinigiai. Verslininkų teigimu, iki šiol iš valstybės atgauti ilgus metus „marinuojamas“ skolas, o juo labiau kelti delspinigių klausimą buvo nerealu. Praėjusiais metais savivaldybių skolos finansinėms institucijoms ir ūkio subjektams siekė per 1 mlrd. 700 mln. litų.

Kai kurių Seimo narių padėjėjai įsigudrino prisidurti prie atlyginimo – jie neina kasmetinių atostogų, dažnai nebūna ir darbo vietoje, o parlamentarams baigus kadenciją pasiima solidžias pinigines kompensacijas už nepanaudotas poilsio dienas. Nežinia dėl kokių priežasčių, tačiau kai kurių ministerijų vadovai taip pat yra linkę taupyti atostogas ir nepanaudotas dienas jau skaičiuoja šimtais.