sovietų sąjunga

Tęsiame informacijos iš KGB ataskaitų, paskelbtų www. kgbveikla. lt, viešinimą. 1982-ieji Biržuose. Pirmoji straipsnio dalis Antroji straipsnio dalis Vienus pašalino, kitus suaktyvino KGB Biržų poskyris raportuoja, kad 1982 metais buvo užverbuoti du nauji agentai ir atkurtas ryšys su vienu archyviniu agentu.

Toliau viešiname informaciją, paskelbtą www. kgbveikla. lt. Pirmąją straipsnio dalį galite skaityti čia. Šmeižtas, paleistuvystė ir spekuliacija 1981 metų KGB Biržų poskyrio ataskaitoje skelbiama, kad minėtu laikotarpiu bene didžiausią rūpestį kėlė suaktyvėję tikintieji, keliaujantys į „šventas vietas“, bei Biržuose naftotiekį „Družba“ stačiusių lenkų ir biržiečių ryšiai. Bendravimas su užsieniečiais nenutrūkęs ir statybininkams išvykus atgal į Lenkiją.

Lietuviams atsibodo gyventi skurdo krečiamoje prezidento Andriaus Kubiliaus Lietuvoje. Mūsų posovietinėje valstybėje ilgimasi Lenino, o vienintelė galimybė išgyventi – apsipirkti turguje... Bent jau taip mano įtakingasis „Bloomberg“, paviešinęs specialų apžvalginį filmuką, skirtą sekmadienį įvyksiantiems Lietuvos parlamento rinkimams. Reportažas pavadintas taikliai – „Kodėl tiek daug lietuvių palieka Lietuvą?“ Taikliai todėl, kad ši problema yra svarbi ir opi.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2011 m. gegužę pradėjo skelbti Lietuvos ypatingajame archyve saugomus dokumentus, liudijančius apie sovietinės represinės įstaigos, kuri pripažinta nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje, t. y. Valstybės saugumo komiteto (rus. KGB), veiklą Lietuvoje.

Atėjo laikas sugriauti Šaltojo karo mitą – istoriją apie JAV prezidento Johno F. Kennedy veiksmus, siekiant sureguliuoti Karibų krizę. Tai padaryti „Foreign Policy“ rekomenduoja „Council on Foreign Relation“ garbės prezidentas Leslie H. Gelbas. Pagal visuotinai priimtą versiją, J. Kennedy dėl savo geležinės valios ir karinio JAV pranašumo privertė SSRS vadovą Nikitą Chruščiovą išgabenti savo raketas iš Kubos. JAV žaidė su Sovietų Sąjunga žaidimą, ir Maskva neatlaikė pirmoji.

2012 m. pasirodė nauja Z. Brzezinskio knyga „Strateginė vizija“, kurioje autorius analizuoja geopolitines pasaulio realijas ir jo raidos perspektyvas bei Amerikos vietą šiame procese. Eksperto mintys yra vertos išskirtinio dėmesio, nes Z. Brzezinskis yra vienas žinomiausių pasaulio geostrategų, turintis ilgalaikę patirtį praktinio darbo JAV užsienio politikos srityje. Jau knygos pradžioje geopolitikas užfiksuoja labai svarbų dalyką.

Tada žmones buvo norima parodyti gražesnius, idealesnius, negu jie buvo iš tikrųjų. Rašytojo portretas ne visada atitiko tikrovę – dažnai visiškai skyrėsi nuo žmogaus. Ar ir iš sovietmečio fotografijos žvelgiantis rašytojas buvo toks, kaip gyvenime? Cigaretė nelimpa Na, kaip čia publikuosi poeto Justino Marcinkevičiaus nuotrauką, kurioje jis rūko cigaretę? Antano Sutkaus fotografijoje įamžinti visu ūgiu Just.Marcinkevičius ir aktorius Laimonas Noreika Vilniuje, prie Aušros vartų.

Kaip patiklūs žurnalistai padeda patarėjams diletantams žlugdyti reformas buvusiose SSRS respublikose. Per pastaruosius du dešimtmečius pasaulio visuomenės mokslai pateikė ne vieną atsakymą į klausimą, kodėl ekonominė ir politinė modernizacija buvusiose sovietinėse respublikose dauguma atvejų pasibaigė apgailėtinai.

Rusija ketvirtadienį mini 55-ąsias pirmojo dirbtinio Žemės palydovo paleidimo metines. Šis įvykis 1957 metų spalio 4-ąją ženklino kosmoso amžiaus pradžią. „Sputnik 1“ jubiliejaus proga visoje šalyje vyksta parodos, atminimo renginiai ir veteranų pagerbimai, praneša agentūra AP. 83,6 kg svorio ir 58 cm dydžio tuščiaviduris kamuolys iš poliruoto aliuminio, tris mėnesius skriejęs aplink Žemę, Šaltojo karo laikotarpiu Jungtinėse Valstijose sukėlė vadinamąjį palydovinį šoką.

Parlamento rinkimai Rytų Europoje apnuogina demokratijos ir suvereniteto trapumą šalyse, kurios kadaise buvo SSRS įkaitės, tvirtinama „The Christian Science Monitor“. Remiantis straipsniu, į šių šalių ratą patenka ir Lietuva.

1990 metų kovą Aukščiausioji Taryba pakvietė KGB darbuotojus nebendradarbiauti su sovietų saugumo tarnyba mainais už tai žadant jiems, jog nepatirs nei moralinių, nei teisinių persekiojimų, o slaptų informatorių sąrašuose esančios jų pavardės niekada nebus oficialiai skelbiamos, primena LRT Televizijos laida „Savaitė“. Vėl rinkimai ir vėl KGB šmėkla. Šįkart Lietuvos kriminalinėje policijoje.

Rusijos pensininkams šiandien sunkiai sekasi išgyventi naujoje šalyje, praėjus dvidešimčiai metų po komunizmo žlugimo. Persikreipusi nugara ir nukankinta šypsena – „babuškos“ jau senokai tapo savotišku Rusijos, kuriai teko tiek daug iškentėti po „šuolio į kapitalizmą“ simboliu.

Pirmoje straipsnio dalyje buvo kalbama apie būtinybę „Gazpromui“ ieškoti alternatyvų prekybai su Europa, jis tą ir daro. Pastarojo meto įvykiai tik patvirtina tokio elgesio pagrįstumą.Čia neverta dar kartą rašyti apie trečiąjį energetinį paketą ir tai, kaip jis erzina „Gazpromą“ (Kremlių). Tačiau tuo viskas nesibaigė.

Mirė pirmasis posovietinės Rusijos gynybos ministras Pavelas Gračiovas, lietuviams labiau žinomas kaip generolas, pasirašęs sovietų karių išvedimo iš Lietuvos teritorijos dokumentus. Žinomo karininko biografija prieštaringa. Jis išvedė sovietų karius iš Rytų Europos, 1993 metais jo įsakymu tankai šaudė į Rusijos parlamento pastatą, o po metų jis inicijavo nesėkmingą Grozno šturmą. Generolas ne kartą buvo kaltinamas, kad sugriovė Rusijos kariuomenę ir nepasiruošė Pirmajam Čečėnijos karui.

Sekmadienį karinėje Višnevskio vardo ligoninėje mirė buvęs Rusijos gynybos ministras Pavelas Gračiovas, pranešė naujienų agentūra RIA. „Pavelas Sergejevičius Gračiovas mirė šiandien 14:40 val. Maskvos laiku“, – sakė ligoninės atstovas. Į Ligoninę iš namų P. Gračiovas kritinės būklės buvo atvežtas rugsėjo 12 dieną. Grįžęs iš šventinės vakarienės, jis staiga pasijuto blogai, prarado sąmonę. Nuo to laiko buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje, bet medikams nepavyko išgelbėti jo gyvybės.

Lenkijos miesto Volomino miesto valdžia, nepaisydama gyventojų protestų, pašalino Sovietų Sąjungos laikų tanko paminklą. Gyventojai teigė, kad paminklas jiems turėjo sentimentalios vertės. „Aš suprantu tuos, kurie norėjo, kad paminklas liktų. Tačiau dauguma žmonių nežino jo istorijos ir to, kad jis čia buvo pastatytas siekiant pažeminti gyventojus ir parodyti jiems, kieno rankose iš tiesų yra valdžia“, – sakė miesto valdžios atstovas Leszekas Czarzastys.

JAV išslaptino nacionalinio saugumo archyvo dokumentus, kurie pirmą kartą leido susidaryti įspūdį apie tai, kaip Šaltojo karo metu amerikiečiai ruošėsi potencialiam branduoliniam karui su Sovietų Sąjunga. JAV prezidento Jimmy Carterio administracija devintajame dešimtmetyje ruošėsi išgyventi ir nugalėti, praneša newsru.com. Prezidento 59-oji direktyva, kurią 1980 metais pasirašė J. Carteris, buvo vienas iš prieštaringiausių Šaltojo karo laikotarpio dokumentų.

Buvusi KGB būstinė Estijos sostinėje Taline tapo 40 prabangių apartamentų namu. Į pirmuosius butus pastate, kuriame sovietų slaptoji tarnyba laikė ir tardė tariamus valstybės priešus, jau gali kraustytis naujakuriai, trečiadienį pranešė Estijos radijas. Pastato rekonstrukcija rūpinosi investuotojų grupė iš Singapūro. Neoklasicistinio stiliaus pastate Talino senamiestyje 50 metų po Antrojo pasaulinio karo veikė KGB. Dėl to apartamentų projektas šiame pastate buvo vertinamas prieštaringai.

Paviešintuose išslaptintuose dokumentuose pateikiami įrodymai, pagrindžiantys, jog JAV prezidento Franklino Delano Roosevelto administracija padėjo sovietams pridengti kaltę dėl 1940-aisiais Katynėje nužudytų Lenkijos karių, skelbia BBC. „Associates Press“ informavo, jog išslaptinti dokumentai pagrindžia įtarimus, kad JAV nenorėjo piktinti savo karo meto sąjungininko Josifo Stalino. JAV Nacionalinis archyvas dokumentus paviešino pirmadienį.

„Prieš keturis šimtus metų Niccolo Machiavelli, patardamas tuometiniams Italijos valdovams, nurodė, kad būti tokiam, kurio bijo, yra svarbiau nei būti mylimam. Tačiau šiandieniniame pasaulyje geriausia pasižymėti tiek pirma, tiek antra savybe.“ Štai tokia istorine refleksija vienas žymiausių XX a. antrosios pusės politikos teoretikų, Harvardo universiteto profesorius Josephas Nye pradeda ne mažiau žymaus veikalo „Minkštoji galia: kelias į sėkmę tarptautinėje politikoje“ pirmąjį skyrių.

Daugybė karinių ir pramoninių objektų mena buvusios didžiausios pasaulio valstybės istoriją ir šaltojo karo grėsmę. Kalėjimai, gulagai, fabrikai ir ištisi pramoniniai miestai, kariniai objektai ir tyrimų stotys – jų Sovietų Sąjungoje netrūko. Netrūksta ir dabar, tik šiandien šie betoniniai vaiduokliai tarsi praeities šešėliai stovi apleisti, niekam nebereikalingi.

Žymi rusų istorikė Irina Ščerbakova interviu „Die Zeit“ papasakojo apie tai, kaip Sovietų Sąjungos gyventojai išgyveno Šaltojo karo laikotarpį, o vėliau – didžiosios imperijos žlugimą, praneša „Inopressa“. „Aš užaugau konfrontacijos atmosferoje, pasaulyje, padalintame perpus. Geležinė uždanga man buvo kaip nepanaikinamas faktas. Aš gyvenau įsitikinusi, kad niekada negalėsiu išvažiuoti į Vakarus“, – apie savo vaikystę šeštojo praėjusio amžiaus dešimtmečio Maskvoje pasakoja istorikė.

Pirmadienį Maskvoje mirė žymus rusų multiplikatorius Pavelas Petrovas, sukūręs tokius visų pamėgtus animacinius filmukus, kaip „Krokodilas Gena“, „Šapokliak“, „Kas pasakė miau?“ ir daugelį kitų. P. Petrovui buvo 76 metų amžiaus, praneša newsru.com. Žymusis multiplikatorius mirė ligoninėje. P. Petrovui sustojo širdis. Atsisveikinimas su juo vyks penktadienį, o vėliau P. Petrovo kūnas bus kremuotas. P. Petrovas gimė 1937 metų vasario 18 dieną. Mokyklą baigė Maskvoje.

Kai po truputį šąla orai, o nuo vasaros širdyje dar nenurimęs pramogų troškimas, pats metas traukti į kino teatrą. Tuo labiau, kad rugsėjį čia pasirodys ypatingas filmas, lauktas net puse metų – „Kita svajonių komanda“ . Tai JAV sukurtas filmas, kurį privalo pamatyti kiekvienas lietuvis. „Kita svajonių komanda“ nukelia į legendines 1992 m. Olimpines žaidynes Barselonoje, kuriose mūsų krepšininkai iškovojo bronzą.

„Jaučiate nostalgiją sovietų laikams? Tuomet keliaukite į Lietuvą – ten yra keli teminiai parkai, padėsiantys lankytojams pasinerti į senus laikus“, – rašo D. Britanijos leidinys „Guardian“. „Negaliu pasakyti, kad nebuvau įspėtas: pasirašiau sveikatos ir saugumo pažymėjimą, kuriame pažymėta: „Dalyvių nepaklusnumo atveju, galimos psichologinės ir fizinės bausmės“. Tai 1984-ieji: išgyvenimas sovietiniame bunkeryje, trijų valandų trukmės pusiau teatrališkas pasirodymas, kurio metu žmonės gali pas...

Vladimiro Lenino rašinius reikėtų patikrinti dėl ekstremizmo, pareiškė Maskvos patriarchato atstovas Dimitrijus Smirnovas. Pasak jo, galbūt toks žingsnis pagaliau paskatintų peržiūrėti buvusio komunistų lyderio įvaizdį, kuris dabartinėje Rusijos visuomenėje yra pakankamai teigiamas, praneša newsru.com.

Baltijos šalis galima palyginti su moterimis, kurios nustojusios mylėti savo vyrus, padavė skyrybų pareiškimą ir sukėlė isteriją dėl to, kad vyrai jas neva tik išnaudojo, nieko neduodami mainais. Išsiskyrusios jos pasimėgaudamos pasakoja draugėms apie tai, kaip tai yra gera – būti laisvomis, rašoma portale dv.ee. Tačiau praėjo vos keleri metai, ir štai jos jau „susirašė“ su kitu vyru, nes jis joms kaip ir seniai patiko, juk jis labai turtingas ir gražus.

Nors Šaltasis karas seniai pasibaigęs, rusai ir toliau atsisako įleisti amerikiečius į tris slaptas biologinio ginklo kūrimo laboratorijas. Įtariama, kad ten saugomi dar sovietiniais laikais sukurti biologinio ginklo pavyzdžiai.

Londone startavo vasaros olimpinės žaidynės. Tai gera proga pakalbėti apie sporto ir politikos santykį, prisimenant, kad, pavyzdžiui, 2008 m. Pekino olimpiados atidarymo metu prasidėjo Rusijos ir Gruzijos karas. Ši tema turi keletą dėmesio vertų aspektų. Pirma, šaltojo karo metais sportas tapo dviejų sistemų priešpriešos įkaitu. 1979 m. Sovietų Sąjunga įvedė kariuomenę į Afganistaną ir JAV kitais metais kartu su kitomis Vakarų valstybėmis boikotavo Maskvos olimpines žaidynes.

Olimpinių žaidynių rezultatus prognozuoja ne tik sporto specialistai, bet ir ekonomikos ekspertai. Tris metus ekonomistai įvairiausiais pjūviais analizavo Olimpinių žaidynių rezultatus ir kūrė modelius, kuriais remiantis būtų galima nuspėti vienos ar kitos šalies pergalių skaičių, rašo „The Economist“. Iš pradžių buvo manoma, kad pergalių kiekį lemia šalies populiacija ir BVP dydis vienam gyventojui, tačiau netrukus teko atmesti šią prielaidą.

Dar vienas Lietuvos užsiminimas, kad reikia atlyginti sovietinės okupacijos padarytą žalą, yra nepagrįstas. Tai trečiadienį pareiškė oficialus RF užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Lukaševičius, komentuodamas Lietuvos Premjero Andriaus Kubiliaus ketinimą įtraukti šį klausimą į Rusijos ir ES santykių darbotvarkę. „Mes ne kartą aiškinome, jog nėra jokio pagrindo reikalauti, kad Rusija išmokėtų kompensacijas, – pabrėžė diplomatas.

Rusijos specialiųjų tarnybų tinklas yra apraizgęs visą pasaulį, tikina žymus britų žurnalistas Edwardas Lucasas. Iš KGB – į valdžią Griuvus Sovietų Sąjungai atrodė, kad šnipinėti nustota. Britų MI-6, amerikiečių CŽV ir kitos Vakarų specialiosios tarnybos dėmesį nukreipė į ginklų kontrabandininkus, teroristus, gangsterius ir kibernetinės erdvės nusikaltėlius. Netrukus paaiškėjo, kad naujasis nusikalstamumas ir senoji žvalgyba yra tarpusavyje susiję reiškiniai.

Sunku patikėti, tačiau nuo II pasaulinio karo pabaigos praėjus 67 metams vokiečiai vis dar negali naudotis savo aukso atsargomis. Pasirodo milijardines aukso atsargas kaip užstatą saugo antihitlerinės koalicijos sąjungininkai, o tiksliau Jungtinės Amerikos Valstijos! O štai NATO, savo ištakų pradžioje, net nebuvo kuriamas gintis nuo Tarybų Sąjungos.

Rusijoje, Vulkannij kaimelyje Kamčiatkoje, vykdant Lenino paminklo fundamento įtvirtinimo darbus, buvo aptikta kapsulė, kurioje – praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio kolūkiečių kreipimasis į ateities kartas, praneša gazeta.ru. Aptikta kapsulė buvo paslėpta 1979 metų birželio 15 dieną. Laiškas, parašytas ranka ant didelio popieriaus gabalo (1 metras ant 40 centimetrų), buvo adresuotas 2024 metų jaunimui. „Be atminties nėra ateities.

Balsas.lt perspėja, kad šiame straipsnyje naudojami vaizdai ir eksperimentų su žmonėmis aprašymai kai kuriems skaitytojams gali sukelti neigiamas emocijas. Žmonių vykdomi medicininiai eksperimentai ne visada buvo tokie, kokius mes matome dabar. Nors ir šiandien yra nepatenkintų, kai naujausi vaistai yra išbandomi su gyvūnais, pavyzdžiui, žiurkėmis, tačiau pažvelgę į istoriją galime pavartyti keletą išties tamsių žmonijos vystymosi puslapių.

Nors sovietmetis jau seniai pasibaigęs ir, atrodo, visos tuomet uždraustos temos dabar jau išnagrinėtos, vis dėlto iki šiol labai mažai kalbėta apie tai, kad Lietuvoje sovietai laikė branduolinį ginklą. Mūsų nedidelėje okupuotoje šalyje buvo dislokuoti keturi Sovietų Sąjungos 5-osios raketinės armijos pulkai: Plungėje – 79-asis raketinis pulkas, Tauragėje – 637-asis raketinis pulkas, Karmėlavoje – 42-asis raketinis pulkas, Ukmergėje – 324-asis raketinis pulkas.

Vyresnieji prisimena tuos niūrius Šaltojo karo laikus, kai, Kremliaus teigimu, Sovietų Sąjunga kone vienintelė kovojo už taiką ir nusiginklavimą, o Vakarų imperialistai ir pirmiausia JAV didino įtempimą ir grasino branduoliniu ginklu. Šios propagandinės formuluotės gerai pažįstamos, nes anuomet teko dirbti toje sovietinėje visuomenės informavimo sistemoje. Bet tuomet buvo ir šviesulių.

Praeitą penktadienį rašėme apie Sevastopolio įlankoje katastrofą patyrusį „Novorosijską“. Sprogus šiam kariniam laivui, kartu su kitais žuvo ir 10 lietuvių. Priežastys neaiškios „Novorosijsko“ sprogimo priežastys nėra išaiškintos iki šių dienų. Kaip buvo įprasta Sovietų Sąjungoje, bet kokia informacija apie įvykusią tragediją buvo kruopščiai slepiama.

Yra Lietuvoje Varėnos rajonas, kurį kartais pavadiname savo šalčio poliumi, nors jis – ne Lietuvos šiaurėje, o pietuose. Tačiau temperatūra toje vietovėje toli gražu nepasiekia tų reikšmių, iki kurių nukrenta šalčiausių Žemės vietų temperatūra. „Neprieinamumo polius“ Santykinio neprieinamumo poliumi vadinamas taškas, kurį pasiekti sunku dėl to, kad jis vienodai nutolęs nuo bet kokių kelių.

Pamačius šių aparatų nuotraukas jaunesniems gali būti sunkoka suvokti jų paskirtį. Tai Šaltojo karo laikais Sovietų Sąjungoje naudoti telefonai ir telefonų komutacinės stotys. Kai kurie iš jų buvo naudojami civilinėse įstaigose, o kai kurie – kariuomenės daliniuose. Neverta abejoti, kad kada nors toks retro dizainas įkvėps ir būsimuosius dizainerius.

„Foreign Policy“ pristato neišgalvotas septynių garsių KGB šnipų istorijas. Nuo 1954-ųjų, kai pasaulis išgirdo apie trimis raidėmis – KGB – užkoduotą Sovietų Sąjungos specialiąją tarnybą, jos šnipai su tikromis arba net ir išgalvotomis pasiklausymo įrangos platinimo ir jų bendrininkų  istorijomis tapo neišsemiamu šaltiniu įvairių knygų, filmų ir net komiksų kūrėjams.

Rusijoje – sujudimas. Kol prezidentas Vladimiras Putinas bando stabilizuoti režimą, protestuotojai kaltina jo administraciją korupcija ir tikina, kad jis yra atgyvena. Tapo madinga ir šiuolaikiška skųstis padėtimi valstybėje. Taip madinga, kad net „vakarėlių liūtė“ Ksenija Sobčiak prisijungė prie nepatenkintųjų, praneša inosmi.ru.

Ketvirtadienį Lietuvoje minimos 71-osios masinių tremimų metinės. Tai viena tragiškiausių Lietuvos istorijos datų. Per visą tremčių laikotarpį iš mūsų šalies išvežta ir gulaguose įkalinta apie 300 tūks. žmonių. Nuo tragiškiausių įvykių praėjo 71 metai. Tačiau buvę tremtiniai sako ir šiandien prisimenantys mažiausias tų dienų smulkmenas ir net maldas, kurias tada kartojo.

Kaip ir kasmet birželio 14-ąją, Europos Parlamente Strasbūre, prie atminimo lentos, Baltijos tautų didžiųjų trėmimų aukų pagerbti susirinko europarlamentarai iš visos Europos.

1940 me­tų bir­že­lio 14-ąją pra­si­dė­jo ma­si­niai trė­mi­mai į Si­bi­rą. Kan­čių ke­lią praė­jo ir Vla­do Jan­kaus (1923–1999), bu­vu­sio „Šiau­lių kraš­to“ dar­buo­to­jo, šei­ma. Jis su žmo­na Sta­se, pir­ma­gi­miu ke­tu­rių mė­ne­sių sū­nu­mi, se­nais uoš­viais į gy­vu­li­nius va­go­nus su­va­ry­ti ir iš­trem­ti 1951 me­tais. Tė­vo už­ra­šų frag­men­tus sū­nūs ra­do tarp do­ku­men­tų po jo mir­ties. Šį au­ten­tiš­ką liu­di­ji­mą šian­dien spaus­di­na­me.

Šiandien Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena. 1941 m. birželio 14-ąją prieš 71 metus Sovietų Sąjunga pradėjo žiaurius lietuvių trėmimus į Sibirą. Pirmoji tremties banga to nesitikėjusiems žmonėms buvo žiauriausia. „Žmonės atvežti rudenį, kada ižas jau kausto jūrą, tuščios pakrantės, nėra kur pasislėpti net nuo vėjo. Iš velėnos pradėjome statyti jurtas. Jose gyvenome kaip urviniai žmonės. Koncentracijos stovyklose buvo geresnės sąlygos negu pirmiems ištremtiems lietuviams.

Lietuva mini Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną – prisimenamos ir pagerbiamos masinio nekaltų civilių gyventojų trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas aukos. Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių. Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst.

Ateinančią savaitę Lietuva minės Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną – prisimins ir pagerbs masinio nekaltų civilių gyventojų trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas aukas. Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių. Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst.

1992 metais tai buvo 15 valstybių valiutos sąjunga. Po dviejų metų, biudžeto deficitų augimas prarado kontrolę, įsiviešpatavo hiperinfliacija, o ekonomikos susitraukė. Sovietų Sąjungos rublio zonoje liko tik dvi narės.