sovietų sąjunga

Mes dar sugrįšime į Jurijaus Andropovo ir vėlesnius laikus, papasakosime apie medvilnės, ikrų ir kitas garsias bylas, į kurias buvo įsivėlę labai aukšti Sovietų Sąjungos pareigūnai. O dabar – apie 6-ojo dešimtmečio pradžią, kai prasidėjo vadinamasis atšilimas.

Mirus Sovietų Sąjungos komunistų partijos generaliniam sekretoriui Leonidui Brežnevui ir pašalinus iš pareigų vidaus reikalų ministrą Nikolajų Ščiolokovą, pačioje ministerijoje prasidėjo valymas. Per jį nukentėjo anaiptol ne tik buvusio ministro favoritai. Kova su korupcija Kad ir koks vagis buvo ministras N. Ščiolokovas, jis vis tiek vadovavo ministerijai, kuri pati kovojo su vagimis, plėšikais ir žudikais.

1991 metų gruodžio 8 dieną Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos lyderiai Belovežo girioje pasirašė legendinę Nepriklausomų Valstybių Sandraugos sukūrimo sutartį, pažymėjusią SSRS griūtį. Šios datos dvidešimtmečio proga prisimenama įvykių chronologiją ir negirdėti liudininkų pasakojimai apie tai, kas vyko Viskuli sodyboje istorinio Boriso Jelcino, Stanislavo Šuškevičiaus ir Leonido Kravčiuko susitikimo metu.

Prieš 20 metų, 1991 metų gruodžio mėnesį, pasaulyje atsirado 15 naujų valstybių, ir pradingo viena imperija. Rusų portalas „Afiša“ pakalbėjo su dvidešimtmečiais buvusių sovietinių respublikų gyventojais, niekada nemačiusiais SSRS, ir sužinojo, kokį jie mato pasaulį aplink save. „Afiša“ kiekvienoje šalyje ieškojo atitinkamos tautybės žmonių, gimusių 1991 metais, nugyvenusių didžiąją dalį savo gyvenimo sostinėje ir besimokančių pagrindiniame šalies universitete. Balsas.

Atėjęs į valdžią buvęs KGB vadas Jurijus Andropovas bandė Sovietų Sąjungoje padaryti tvarką ir sutriuškinti korupciją, tačiau nespėjo. Jam numirus ir generaliniu sekretoriumi tapus Konstantinui Černenkai, Sovietų Sąjunga vėl paskendo korupcijos liūne. Viršininkas draugų neišdavė Buvusiam Maskvos pirmojo gastronomo direktoriui Jurijui Sokolovui, kaip ir dar keletui tūkstančių prekybininkų, nepasisekė – jie tapo pirmosiomis kovos su korupcija aukomis, lyg kokiais parodomaisiais triušiais.

Didžiausią Rusijos istorijoje mokesčių aferą atskleidęs teisininkas S. Magnickis už tai sumokėjo savo gyvybe. Sergejus Magnickis nebuvo tipinis žmogaus teisių ar antikorupcijos aktyvistas. Jis tebuvo paprastas mokesčių teisės specialistas vienoje Maskvos advokatų kontorų Kai Sergejus atskleidė didžiausią mokesčių vagystės aferą Rusijos istorijoje, įvykdytą aukštų valdžios pareigūnų, tapo vienu ryškiausių tokių nusikaltimų garsintojų. Deja, už tai S. Magnickiui teko sumokėti didžiausią kainą.

„Vieningosios Rusijos“ partijos suvažiavime kandidatu į Rusijos prezidentus oficialiai buvo patvirtintas Vladimiras Putinas. Jis sudarė specialią pažadų rusams programa, pagal kurią kiekvienam garantuojamas darbas ir geras gyvenimas. Vieni ekspertai dokumente įžvelgė visus „geros buržuazinės programos“ požymius, kiti prisiminė apie stalinizmo epochą ir komunistų partijos suvažiavimuose girdėtus šūkius.

Sovietų Sąjungos Aukščiausiasis teismas Maskvos „gastronomo Nr. 1“ direktorių Jurijų Sokolovą už kyšininkavimą nuteisė aukščiausiąja tuo metu mirties bausme. Jo neišgelbėjo nei įtakingi paties aukščiausio lygio vadai. Elito parduotuvė Pirmojoje šio pasakojimo dalyje jau rašėme, kad Leonido Brežnevo laikais Maskvoje buvo atidarytas „gastronomas nr. 1“, o jo direktoriumi tapo Jurijus Sokolovas.

Neseniai viena Rusijos televizija – Pirmasis Baltijos kanalas – baigė rodyti daugiaserijinį filmą „Gastronomo nr. 1 byla“. Jame pavaizduotas tragiškas parduotuvės direktoriaus Jurijaus Sokolovo gyvenimas. Prieš pat „perestroikos“ pradžią direktorius buvo nuteistas mirties bausme ir sušaudytas. Sovietų Sąjungoje už ekonominius nusikaltimus tuo metu buvo nuteisti tūkstančiai prekybininkų. Filme pakeista direktoriaus pavardė – jis čia ne Sokolovas, o Berkutovas.

Žemaitijos nacionaliniame parke, buvusiame Sovietų Sąjungos balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse, atidarytas Šaltojo karo muziejus.Ši buvusi sovietinės armijos požeminė termobranduolinių raketų paleidimo aikštelė Plokštinės miške pradėta statyti šešiasdešimtųjų rudenį. Dešimt tūkstančių kareivių, daugiausia iš Estijos, kastuvais iškasė keturias 27 metrų gylio šachtas. Į jas buvo nuleistos keturios raketos, nukreiptos į vakarų šalis.

Pasirodžius naujiems dokumentams, Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas buvo apkaltintas žmonos mušimu ir neištikimybe, praneša The Daily Mail. Vokietijos žiniasklaida paviešino Vakarų Vokietijos šnipų agentūros BND slaptus duomenis, kuriuos aptiko Erichas Schmidtas Eenboomas, ekspertas ir daugelio knygų autorius. Erichas tyrinėjo dokumentus, ieškodamas informacijos savo daktaro disertacijai, kai netikėtai aptiko dokumentus, kuriuose aprašomi Putino meilės nuotykiai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį sakė, kad Rusija sunerimusi, nes JAV pažeidinėja tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų (JT) reglamentus, praneša „RIA Novosti“. S. Lavrovas teigė, kad Rusija turi pakankamai „priežasčių nerimauti dėl JAV veiklos“. „Mes susirūpinę, nes reikia užkirsti kelią naujiems tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų reglamentų pažeidimams“, – pridūrė užsienio reikalų ministras.

Socialistinio liaudės fronto lyderis pateikė teismui neviešintą medžiagą iš SSSR prokuratūros, kurią teismas priėmė ir nutarė paviešinti kitame posėdyje. Vilniaus pirmosios apylinkės teismas tęsė baudžiamosios bylos, kurioje partijos „Frontas“ lyderis kaltinamas neigęs Sausio 13-osios nusikaltimus, nagrinėjimą. Į teismo salę iškviesti septyni liudytojai.

Ar galima skubiai pakeisti įstatymus taip, kad iš paprasto valstybės tarnautojo staigiai nulipdytumei didelį viršininką, skiriamą nepaprastai populiarios prezidentės? Ir dar taip viską sutvarkyti, kad tas didelis viršininkas būtų paskirtas žioplų arba „nenorinčių prasidėti“ Seimo narių rankomis? Galima ne tik tai. Jei reikia, galima papuošti labai gerą žmogų ir labai reikalingu diplomu.

Praėjus 24 metams nuo statybų pradžios Šiaurės Korėjos sostinėje duris atvers viešbutis, kuris turėjo būti aukščiausias pasaulio pastatas, praneša „telegraph.co.uk“. 105 aukštų beveik 330 metrų aukščio stiklinis dangoraižis kitų metų balandį pagaliau atvers duris lankytojams. Atidarymas sutaps su 100-ąją šalies įkūrėjo Kim Il-sungo gimtadienio švente. Pagrindinės šventės iškilmės vyks balandžio 15 dieną.

Vakarų Vokietija 7 deš. svarstė galimybę iš Sovietų Sąjungos nupirkti Rytų Vokietiją, rodo išslaptinti dokumentai. Amerikiečių bylos atskleidė, kad kancleris Ludwigas Erhardas, laikomas vienu iš žmonių, sukūrusių Vakarų Vokietijos pokarinį ekonomikos stebuklą, buvo pasirengęs Maskvai sumokėti didelę sumą pinigų, kaip atlygį už Vokietijų suvienijimą, rašo britų „Telegraph“. Vokietijos žurnalo „Der Spiegel“ matytame dokumente užfiksuotas 1963 metų spalį vykęs pokalbis tarp Vokietijos vyriausybės...

Sukanka 60 metų nuo 1951 metų masinių Lietuvos gyventojų trėmimų. Vilniuje prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti surengtas iškilmingas minėjimas.Pirmieji masiniai trėmimai į Sibirą ir kitas atokiausias Sovietų Sąjungos vietas prasidėjo 1941 metų birželio 14-ąją, praėjus metams nuo sovietų okupacijos. Po karo masinis lietuvių inteligentijos ir turtingesnių ūkininkų išvežimas surengtas 1948-aisiais, 1949-aisiais ir 1951 metų spalį. Pastarasis pavadintas Rudens akcija.

II Pasaulinio karo metu be karinių priemonių buvo itin plačiai naudojamos ir propagandos priemonės. Tiek Sovietų Sąjunga, tiek nacių Vokietija, Didžioji Britanija ir JAV naudojo pačias įviariausias propagandos priemones. Vienos iš tokių priemonių buvo propagandiniai plakatai. Jų paskirtis – sukelti atitinkamas emocijas: formuoti palaikymą karinėms operacijoms, kurti neigiamą priešo įvaizdį, pakelti karių ir namuose likusių jų giminaičių moralę.

Užsienio reikalų ministerijoje trečiadienio popietę rengiama diskusija „Hitlerio ir Stalino Europos naikinimo politika: Lietuva „kruvinųjų žemių“  žemėlapyje“. 1939 m. rugsėjo 28 dieną Vokietija ir Sovietų Sąjunga, tęsdamos prieš mėnesį pradėtas Vidurio ir Rytų Europos dalybas, pasirašė slaptą sienos ir draugystės sutartį, pagal kurią Lietuva atiduota Sovietų Sąjungos įtakos sferai. Diskusija rengiama prisimenant tragiškas šios sutarties pasekmes Vidurio ir Rytų Europos tautoms.

Prieš 70 metų Šiaulių centre sušaudyti keturi žmonės, pas kuriuos okupantai vokiečiai buvo radę... vielos. 1941-ųjų rugsėjo 13-ąją pažiūrėti kruvino reginio susirinko tokia didelė šiauliečių minia, kokios dabartinė Šiaulių arena nematė net per praėjusį Europos krepšinio čempionatą. Užėmę mūsų šalį vokiečiai hitlerininkai tądien Šiaulių centre surengė viešą keturių valstiečių sušaudymą. Apie tai „Akistatai“ prieš mirtį papasakojo tiesioginis šios egzekucijos dalyvis šiaulietis Leiba Lipšicas.

Baltijos šalys Europos Sąjungoje – „Trojos arklys“ iš JAV. Tokią nuomonę interviu metu vyriausiajam Newsbalt.ru redaktoriui išsakė garsus rusų istorikas, rašytojas ir publicistas Nikolajus Starikovas. Jis pasidalino savo vizijomis apie Rusijos ir JAV poziciją dėl Baltijos šalių ir Lenkijos. – Šiemet sukanka 20 metų nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Apibūdinkite įtakos Rusijos, JAV ir Europoje laipsnį Baltijos šalyse per nepriklausomybės metus.

Prieš 20 metų Rytų Europoje vyko didžiuliai geopolitiniai pokyčiai: 1991 m. galutinai sugriuvo Sovietų Sąjunga. Šios griūties (paskutinio jos etapo) pradžią galima susieti su tragiškais Sausio 13-osios įvykiais Vilniuje, o sovietinės imperijos subyrėjimo apoteoze tapo rugpjūčio mėnesio pučas Maskvoje. Šiandien verta pasižiūrėti į dvidešimties metų senumo įvykius ir per tą laikotarpį nueitą kelią iš istorinės perspektyvos.

Rugpjūčio pučo 20-ųjų metinių išvakarėse Michailas Gorbačiovas davė interviu vokiečių savaitraščiui „Der Spiegel“. Paskutinysis SSRS vadovas kalbėjo apie savo iškilimą į valdžią, rugpjūčio pučą ir šiandieninę Vladimiro Putino politiką. „Politika – antroji mano meilė. Pirma – Raisa“, – taip savo nenorą pasitraukti į užtarnautą poilsį paaiškina M. Gorbačiovas, per pastaruosius penkerius metus patyręs tris sudėtingas operacijas.

Rusija mini rugpjūčio pučo prieš reformų lyderį Michailą Gorbačiovą metines. Perversmas, kuriuo komunistai radikalai prieš 20 metų Rusijoje ketino sustabdyti pokyčius, tik paspartino Sovietų Sąjungos žlugimą.

„Matau Žemę! Ji tokia graži!“ – pirmojo pilotuojamo skrydžio į kosmosą metu kalbėjo 27-erių Jurijus Gagarinas. Jo skrydis truko 108 minutes, o Žemę kosmonautas apskriejo tik sykį. „Tačiau mažas melas, Štirlicai, pagimdo didelį nepasitikėjimą.“ Šie žodžiai, žinoma, ne J. Gagarino ir ne J. Gagarinui. Sovietų nuostata slėpti pirmojo skrydžio technines detales pasėjo daugybę gandų ir rimtų nesusipratimų.

Šiemet, rugpjūčio 19-ąją, minimos 20-osios Rusijos pučo metinės. Tris dienas trukęs 1991 metų perversmas prieš tuometinį sovietų lyderį Michailą Gorbačiovą buvo tragedija, turėjusi pražūtingų pasekmių šaliai ir žmonėms. Po perversmo subyrėjo Sovietų Sąjunga ir pasikeitė daugumos jame dalyvavusių Rusijos valdžios lyderių likimai. Taigi, kas atsitiko svarbiausiems rugpjūčio perversmo dalyviams? Michailas Gorbačiovas, Sovietų Sąjungos prezidentas. 1991m. gruodžio 25 dieną atsistatydino.

Po to, kai oficialusis Vilnius oficialiajam Minskui perdavė teisėsaugą dominančią informaciją apie žmogaus teisių organizacijos „Vesna“ lyderio A.Beliackio finansinius reikalus Lietuvos bankuose, šis asmuo buvo suimtas, o mūsų šalyje prasidėjo emocijų karas. Kalant prie kryžiaus teisingumo ministrą Remigijų Šimašių, jau pasidarbavo virtinė Lietuvos politikų, radusių puikią progą savireklamai, nors tikrųjų konflikto priežasčių niekas net neketina aiškintis.

Šiemet sukako 50 metų, kai 1961 m. balandžio 12 d. buvo sėkmingai įvykdytas pirmasis žmogaus pilotuojamas skrydis į kosmosą. Dar iki tos dienos, kai lakūnas-kosmonautas Jurijus Gagarinas pakilo į orbitą, visi puikiai suprato, jog toks įvykis į žmonijos istorijoje bus menamas amžinai, o su juo susiję asmenys ainių atmintyje liks „nemirtingi“. Kadangi pirmasis žmogaus skrydis į kosmosą kartu buvo dar ir proveržiui prilygstantis Tarybų Sąjungos pasiekimas, atrodė, jog įslaptinti bet kokią šio įvy...

Politikai retai kada pripažįsta klydę, tačiau Michailas Sergejevičius Gorbačiovas visada buvo šiek tiek kitoks. Todėl nieko keista, kad dabar, žvelgdamas į šešerius audringus metus, kuomet jam teko būti Sovietų Sąjungos vadovu, vyras atvirai skaičiuoja tąkart padarytas klaidas. Išskiriniame „Guardian“ duotame interviu politikas pastarųjų įvardija bent penkias.

Garsus nacionalizmo ir Rytų Europos istorijos tyrėjas Timothy Snyderis, komentuodamas Austrijos paleisto V. Golovatovo istoriją, teigia, kad Lietuva perdėm vienpusiškai žiūri į savo istoriją. Anot jo, kai Lietuvos valdžia vis pabrėžia sovietų nusikaltimus, kartais net nepaisydama akivaizdžių progų pažymėti holokausto mastą Lietuvoje, sunku iš Vakarų sulaukti supratimo dėl sovietinių represijų. Lrt.lt pateikia prof.

Ilgai žadėtas ir nuo kovo 1 dienos politikų „pradėtas“ KGB dokumentų išslaptinimas įstrigo – iki šiol nesukurta net speciali interneto svetainė, iki liepos tam nebuvo skirta pinigų. Gegužę paskelbtas šimtų tūkstančių Lietuvos gyventojų likimus sulaužiusio SSRS Valstybės saugumo komiteto (KGB) dokumentų viešinimas užbuksavo. Politikai nesutaria, ar reikėtų skelbti viską, ar vis dėlto daryti kruopščią dokumentų atranką.

1950 metais balandžio 8 dieną virš Baltijos jūros skridusio ir sovietų numušto JAV karinio jūrų laivyno lėktuvo „PB4Y-2“ įgulos narių likimą iki šiol gaubia paslaptis. Apsilankius Liepojoje dėmesį patraukė paminklas, stovintis prie jūros. Jis skirtas negrįžusiems iš jūros žvejams ir žuvusiems amerikiečių lakūnams. Memorialinė lenta byloja, kad amerikiečiai buvo rusų numušti 1950 metais.

Rusų automobilių gamybos gigantas „AvtoVAZ“ mini 45 metų jubiliejų – 1966 liepos 20 dieną tuometinės Sovietų Sąjungos valdžios Centro komitetas patvirtino automobilių gamyklos Toljačio mieste įkūrimą. Pirmieji „Lada“ automobiliai nuo konvejerio nuriedėjo po keturių metų – pagal planus gamykla turėjo pradėti veikti po šešių metų, bet pagal geriausius tų laikų socialistinio pasaulio papročius planas buvo „viršytas“ dviem metais.

Kai kurie šaltojo karo metais Sovietų Sąjungoje taikytos cenzūros pavyzdžiai atrodo keistai juokingi ir netgi kurioziški. Rusijos baritonui Eduardui Khilui 1966 m. parašytos dainos originale skambėjo žodžiai apie tai, kaip kaubojus Džo po ilgos kelionės grįžta į namus pas savo merginą, kuri mezga jam kojines.

Amerikos atradimo laikai – Sovietų Sąjungoje, Bermudų salos – vieno kambario bute, daugybei personažų įkūnyti – du aktoriai. Taip režisierius Oskaras Koršunovas interpretavo W. Shakespearo pjesę spektaklyje, pavadintame pagrindinės herojės vardu „Miranda“, kurio premjera įvyks jau šį sekmadienį Vengrijoje. W. Shakespeare'as savo paskutiniame kūrinyje „Audra“ pasakoja apie negyvenamoje saloje kartu su dukra Miranda gyvenantį burtininką Prosperą.

Prieš tapdamas mafijos tėvu, legendinis nusikaltėlis Vidas Antonovas buvo geras ugniagesys, garsus muzikantas bei žinomas sportininkas. Apie 72 metų mafijos tėvu vadinamo legendinio Lietuvos nusikaltėlio Vido Antonovo gyvenimą jau rašomas romanas, nes jis ne tik vienas garsiausių sovietinių nusikaltėlių, bet ir pats romantiškiausias.

15 buvusių Sovietų Sąjungos valstybių per paskutinius dvidešimt metų pasirinko radikaliai skirtingus politinius kelius, rašo „Foreign Policy“, apžvelgdama posovietinių valstybių politinio ir ekonominio vystymosi tendencijas. Kalbėdamas apie Baltijos valstybes straipsnio autorius Joshua E. Keatingas teigia, kad Estija išlieka viena iš ištikimiausiu Europos Sąjungos (ES) rėmėjų Europoje. Tuo metu, kai euro zonos likimas pakibo ant plauko, Estija 2011 metų pradžioje įstojo į valiutų sąjungą.

20 metų po Sovietų Sąjungos žlugimo istorikams buvo tikra aukso kasykla – aukso dėl vertingų atradimų archyvuose ir memuaruose, kasykla dėl didelio ir sunkaus darbo, siekiant juos atskleisti, rašo „Foreign Policy“. Daugeliu atveju istorikams pavyko atskleisti tik Sovietų istorijos ledkalnio viršūnę. Vienas iš Sovietų Sąjungos istorijos tyrinėtojų Vladislavas Zubokas teigė, kad atkleisti faktai apie Sovietų paslaptis yra tarsi matoma mėnulio pusė, tačiau vis dar išlieka tamsioji mėnulio pusė.

Net praėjus 20 metų po Sovietų Sąjungos griūties, didžioji dalis Rusijos gyventojų vis dar jaučiasi prislėgti ir nelaimingi, praneša AFP.Gyventojai mano, kad dvidešimt metų trukusios reformos buvo palankiausios turtingiesiems. Friedricho Eberto fondo ir Rusijos mokslų akademijos atlikti tyrimai rodo, kad rusai dabar yra tik truputį laimingesni nei komunizmo laikotarpiu, kai gyventojams trūko darbo ir maisto.

Lietuvoje minimos Birželio 23-iosios sukilimo 70-osios metinės, joms skirti renginiai vyks Vilniuje ir Kaune. Visą ketvirtadienį bus galima lankyti Vilniaus Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčią-kolumbariumą. Genocido aukų muziejuje rengiama Atvirų durų diena, dokumentinių filmų apie Birželio sukilimą peržiūra muziejaus konferencijų salėje. Kaune, Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, bus aukojamos Šv. Mišios už žuvusius ir mirusius 1941 m. Birželio sukilimo dalyvius.

Beveik kiekvienoje pasaulio vietoje ilgai kankinančios problemos gali būti išspręstos artimiau bendradarbiaujant su kaimyninėmis valstybėmis. Regis, Europos Sąjunga (ES) siūlo modelį, kaip ilgai kariavusios vienos su kita šalys galėtų iš bendrų veiksmų gauti abipusės naudos. Ironiška, tačiau dėl mažėjančios Jungtinių Valstijų visuotinės galios gali tapti efektyvesnis regioninis bendradarbiavimas.

Klausimas iš tiesų nevienareikšmis, be to, labai nenorėčiau, jog žodis „technokratinis“ čia būtų suprastas išankstinėje neigiamų konotacijų perspektyvoje. Vardan palyginimo galima prisiminti, jog vadinamoji Sovietų Sąjunga iš esmės buvo ideokratinis projektas.Išplėtoto teroro priemonėmis, sukūrus prievartos sistemą buvo siekiama gyvenimą įsprausti į ideologinių postulatų nubrėžtas ribas.

Šis pasakojimas iš Šiaulių nusikalstamumo istorijos – apie tai, ką iškrėsdavo sovietiniai kareiviai. Ir apie tai, kad geras žodis visada veiksmingesnis už bauginimus bei grasinimus. Kai 2004-ųjų kovo mėnesį Lietuva tapo NATO nare ir Šiauliuose, Zoknių oro uoste, buvo dislokuoti NATO lakūnai – oro policijos kariškiai, jau pačią pirmą dieną kilo skandalas – šiauliečiai chuliganai sumušė į viešbutį grįžtančius Belgijos kariškius. Po to pasipylė ir daugiau užsienio karių užpuolimų bei apiplėšimų.

Kaune minimos 39-osios Romo Kalantos žūties metinės. Atminimo renginiai prasidės penktadienio rytą šalia paminklinio akmens R. Kalantai. Vilijampolės bendruomenė „Veršva“ rengia trumpą istorijos pamokėlę ir jaunųjų atlikėjų koncertą. Vidudienį Muzikinio teatro sodelyje eiles apie laisvę deklamuos Kauno „Aušros“ gimnazijos moksleiviai. Čia anuomet labai populiarios grupės „The Beatles“ dainas atliks Agnius Rušys ir Julius Brazaitis.

Paskutinysis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas greičiausiai atmes Lietuvos prokurorų prašymą duoti parodymus Sausio 13-osios byloje, ketvirtadienį pareiškė jo atstovas. „Jis šiuo klausimu kalbėjo daugybę kartų, savo knygose ir interviu, taigi viskas jau pasakyta“, – radijo stočiai „Echo Maskvy“ sakė M. Gorbačiovo atstovas spaudai V. Polijakovas.

Prieš dvidešimt metų, 1991 metų kovo 17 dieną įvyko SSRS referendumas, kuriame buvo klausiama: „Ar jūs norite, kad Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, kaip atnaujinta lygių respublikų federacija, kurioje bus garantuotos kiekvieno individo ar tautos teisės ir laisvės, išliktų?“. Šis referendumas turėjo nulemti jau pradėjusios byrėti Sovietų Sąjungos ateitį ir ją nulėmė: 76,4 proc. žmonių pasakė norintys, kad sąjunga išliktų.

Per artimiausius 5-8 metus Europos ekonomikos laukia nauji sukrėtimai, kurie nustums į šešėlį Didžiąją 30-ųjų metų depresiją, teigia žymus Rusijos ekonomistas, publicistas, TV ir radijo laidų vedėjas Michailas Chazinas. Istorinis kontekstas Dabartinio masto krizės Europoje per pastaruosius 2 tūkstančius metų vyko dukart: IV—VI ir XVI—XVII amžiais. Abu kartus – globalinio ekonominio modelio vystymosi pasikeitimo metu, pabrėžia M. Chazinas.

Tūkstančius gyvybių pražudžiusiai Černobylio atominės elektrinės katastrofai – 25 metų sukaktis. Lygiai prieš 25 metus, 1986-ųjų balandžio 26-ąją, Černobylio atominėje elektrinėje įvyko didžiausia žmonijos istorijoje technogeninė katastrofa.

Per vieną lėktuvo katastrofą, įvykusią prieš trisdešimt metų, Sovietų Sąjunga neteko keturis kartus daugiau admirolų, negu jų žuvo Antrajame pasauliniame kare. Laivynas liko be vadovybės 1981 metų vasario 7 dieną šalia tuometinio Leningrado esančiame Puškino miesto kariniame oro uoste įvykusi katastrofa iki šiol Rusijoje yra karinė paslaptis, apie kurią vis dar nekalbama. Ta lėktuvo Tu-104 katastrofa buvo iš karto įslaptinta.