Sodra

Seimas antradienį priėmė 2019 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas. PENSININKAI Visos pensijos nuo sausio turėtų didėti beveik 8 proc. – vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu spalio duomenimis buvo 337 eurai, o nuo ateinančių metų ji turėtų siekti 363 eurus. Senjorams, kurie gauna mažesnes nei 233 eurus siekiančias išmokas, numatomos priemokos, tokie žmonės gaus vidutiniškai 20 eurų daugiau.

Ekonomistė Rūta Vainienė biudžetą lygina su ledkalnio viršūne ir sako, kad didesnį dėmesį reikia kreipti į priimamus įstatymus bei reformas, nuo kurių jis ir priklauso. Be to, jos teigimu, kitų metų biudžete matomas tik vienas didesnis, tačiau nereikalingas pakeitimas – bazinės pensijos perkėlimas iš „Sodros“ į valstybės biudžetą. „Negalime pasakyti, kad šitas biudžetas kitoks negu šių metų biudžetas. Identiškas.

Apsaugos mechanizmai, skirti užtikrinti, jog konsolidavus mokesčius nauda liks dirbančiam žmogui, nebus taikomi „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms, todėl neteisinga teigti, kad didžiausius atlyginimus gaunančių žmonių pajamos dar labiau išaugs, sako finansų ministras Vilius Šapoka. „Įstatymas negarantuoja, jog darbdavys šią dalį skirs būtent darbo užmokesčiui į rankas padidinti. Apklausa parodė, jog daugiau nei 90 proc.

Iki kitąmet startuojančios mokesčių reformos liko tik mėnuo, o vienas jos punktų, darbuotojų atlyginimo sutarčių keitimas, iki šiol kelia neaiškumų buhalteriams. Pastarieji tikina, kad sausį net gali kilti problemų su algos apskaičiavimu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ramina esą tokie nuogąstavimai nepagrįsti, o pasiruošti reformai laiko buvo apstu.

Nuo 4 iki 5 su puse tūkstančių eurų per mėnesį. Tokių algų prieš mokesčius spalį galėjo tikėtis pačius didžiausius atlyginimus Lietuvoje mokėjusių įmonių darbuotojai, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Dosniausių įmonių dešimtuko viršūnėje spalį užfiksuotas didžiausias elektros rinkos dalyvis Baltijos šalyse „Inter Rao Lietuva“, kurioje vidutinė alga siekė 5561 eurą.

Po Europos Sąjungą lengvai keliaujantiems ir skirtingose šalyse dirbantiems lietuviams neretai kyla klausimų, kuri šalis jiems turėtų mokėti išmokas įvykus pagal socialinį draudimą apdraustam įvykiui. Apie tai susimąsto ir būsimos mamos, kurios nori žinoti, ar joms priklauso lietuviškos motinystės išmokos, išvykus gyventi ir dirbti į kitą ES valstybę. Vilnietė Eglė prieš penkerius metus paliko darbą Lietuvoje ir su užsieniečiu vyru išvyko gyventi į Vokietiją.

Lietuvių uždarbis per metus išaugo beveik septintadaliu – vidutiniškai 111 eurais – tokius skaičius skelbia „Sodra“. Tiesa toli gražu ne visi šalies gyventojai pajuto kišenių papilnėjimą. Net ir minimalią algą, kuri per metus paaugo keliomis dešimtimis eurų, gaunantys darbuotojai sako gerėjančio gyvenimo nejaučiantys. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Maurcas sako kainas palyginęs dabar ir prieš metus.

Vidutinė mėnesinė Lietuvos gyventojų alga prieš mokesčius trečią šių metų ketvirtį ūgtelėjo 111 eurų ir pasiekė 905 eurus, ketvirtadienį teigė „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė. Anot jos, labiausiai pajamų augimą pajuto mažiausias pajamas gaunantys gyventojai. Tai, tikėtina, galėjo lemti sumažėjęs vadinamųjų „vokelių“ naudojimas ir minimalios algos augimas. „Net trim iš penkių žmonių alga padidėjo, bet dviem iš penkių nedidėjo, arba galėjo net sumažėti.

Seime skinasi kelią pataisos, kurios leis daliai savarankiškai ir individualiai dirbančių žmonių ateityje „Sodros“ įmokas mokėti nuo pusės ar 90 proc. pajamų. Už tokias Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas antradienį po svarstymo balsavo 61 parlamentaras, prieš – 10, o susilaikė 28. Galutinis balsavimas numatytas kitą dieną. Jeigu Seimas tokias pataisas priims, individualios įmonės savininkai, mažosios ir ūkinės bendrijos tikrieji nariai „Sodros“ įmokas ir toliau mokėtų nuo 50 proc.

Valdžia žada stoti į kovą su apsimetėliais neįgaliaisiais. Esą mūsų šalyje negalią turi daugiau žmonių nei vidutiniškai kitose Europos Sąjungos šalyse, tad reikia pradėti tikrinti, ar gydytojai neįgalumo pažymėjimus išrašo pagrįstai. Jei įstatymui bus pritarta, naujo – neįgaliųjų tikrintojo vaidmens imsis „Sodra“. Bus buriamos komisijos, kurios kviesis nedarbingu pripažintą asmenį ir tikrins. Jei paaiškės, kad jis sveikesnis nei nurodyta, žmogus neteks pašalpos.

Daugiau kaip pusė – 6 iš 10 – Lietuvos gyventojų pripažįsta, kad jiems pensijoje reiks papildomo lėšų šaltinio be „Sodros“ pensijos. Tačiau net penktadalis iš jų teigia šiuo šaltiniu nepasirūpinę, rašoma bendrovės „INVL Asset Management“ pranešime spaudai.  Tuo tarpu net ketvirtadalis apklaustųjų nežinojo, ar jiems pensijoje reikės papildomų lėšų be „Sodros“ pensijos, o 17 proc. atsakė, kad jiems papildomų lėšų nereikės.

Savarankiškai ir individualiai dirbantys gyventojai įmokas „Sodrai“ ir toliau turėtų mokėti tik nuo dalies pajamų. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas penktadienį nepritarė Vyriausybės siūlymui, kad jie socialinio draudimo įmokas mokėtų nuo 100 proc. apmokestinamųjų pajamų.

Laisvas darbo jėgos judėjimas Europos Sąjungoje (ES) leidžia per savo karjeros metus lengvai kaupti darbinę patirtį ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Tačiau dirbant užsienyje kaupiama ne tik darbo patirtis, bet ir darbo stažas bei įmokos į pensijų fondus. Tinklaraštis Euroblogas.lt domisi didelei daliai lietuvių aktualia tema: kas nutiks su jūsų pensija, jei per savo karjerą teks dirbti keliose ES šalyse. Lietuvė Sigita prieš beveik 10 metų iškeliavo laimės ieškoti į Didžiąją Britaniją.

Jau kiek daugiau nei po metų privačiuose II pakopos pensijų fonduose kaupusiems gyventojams gauti visą sutaupytą sumą bus sunkiau. Priverstinio anuiteto, arba pastovių pinigų išmokų, sutartį šiuo metu turi pasirašyti tik susitaupę bent 17 tūkst. eurų, tačiau jau nuo 2020 m. ši riba ženkliai sumažės. Tuo metu anuitetą bus privaloma įsigyti visiems, sukaupusiems bent 10 tūkst. eurų. Tiesa, kaip rašoma su mokesčių bei pensijų reforma gyventojus supažindinančiame tinklalapyje kiek.

Generalinė prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl „Sodros“ viešųjų pirkimų, pranešė prokuratūra. Kaltinimai piktnaudžiavimu pareikšti buvusiam „Sodros“ darbuotojui Dainiui Kumpiui, informacinių sprendimų bendrovės „Alna“ vadovui Tomui Milakniui, dar vienam fiziniam bei juridiniam asmeniui. Tačiau prokuratūra nenurodo pavardžių, tik įtariamųjų inicialus.

Vėstant orams „Sodra“ sulaukė gyventojų, kurie domisi ligos išmokomis, antplūdžio. Vis dėlto, vienintelė vieta, kur žmogui reikėtų apsilankyti susirgus – gydytojo kabinetas, o pateikti prašymą ligos išmokai gauti galima tiesiog išmaniuoju telefonu, net ir neišėjus iš namų. Tad galima ramiai sveikti, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai.

Mokytojus pagaliau pasiekia atlyginimai po etatinio apmokėjimo įvedimo ir atlyginimų diena džiugi toli gražu ne visiems. Tiesa, dalis mokytojų tikrai gali džiaugtis padidėjusiu atlygiu už darbą, bet dažnai ir paties darbo – padaugėjo. O štai kiti gavo vos 9 eurais didesnį atlygį ar prarado iki šiol gautą priedą. Mokytojų nuotaikos, pasak jų atstovų, niūros, o ir pavydo tarp kolegų išvengti nepavyksta.

Šiemet įvestos „Sodros“ įmokų grindys darbuotojams, kurie dirba pelno nesiekiančiose organizacijoje, liks galioti toliau. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nepritarė Seimo narės konservatorės Gintarės Skaistės siūlymui netaikyti „Sodros“ grindų tokiems darbuotojams. Šį komiteto sprendimą dar svarstys Seimas. „Atidarome Pandoros skrynią, gausis chaosas“, – prognozavo „valstietis“ Viktoras Rinkevičius.

Lieka vos du mėnesiai, kai lietuviai savo banko sąskaitose ir piniginėse pamatys mokesčių reformos vaisius. Štai valdžia žada, kad jie bus saldūs, nes algos augs, o tie, kurie vis dar papildomai nekaupia pensijų fonduose, į juos bus įrašyti privalomai. Tačiau daugelis žmonių skundžiasi, kad būsima tvarka jiems lyg tamsus miškas. Valdžia žada, kad netrukus viskas bus aišku – pasitelkęs specialią skaičiuoklę, kiekvienas galės pamatyti, kaip keisis atlyginimas artimiausius trejus metus.

Antradienį pradėjo veikti naują skaičiuoklė, kuri leidžia pamatyti, kaip bus skaičiuojami atlyginimai, išmokos ir pensijos nuo 2019 m. Naudinga žinoti, kaip nuo kitų metų bus skaičiuojamos įvairios išmokos.

Keturios valstybinės institucijos, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, „Sodra“ bei Valstybinė mokesčių inspekcija antradienį visuomenei pristatė kampaniją „KIEK“, kurios ašimi tapo internetinė skaičiuoklė, kuri gyventojams padės susigaudyti kitąmet įsigaliosiančiuose mokesčių pokyčiuose. „Reformos patvirtintos ir priimtos, tačiau mūsų darbas tuo nesibaigia.

Kiek daugiau nei 200 mln. eurų – tiek siekia valstybės įsipareigojimai šalies gyventojams, kuriems dėl krizės buvo sumažintos ir iki šiol nekompensuotos įvairios pensijos ir socialinės išmokos. „Bendri įsipareigojimai yra virš 200 mln. eurų dar likę“, – šią savaitę Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete pranešė Finansų ministerijos Fiskalinės priežiūros skyriaus vedėja Eglė Radzevičienė.

Skaičiuojama, kad pensijos, kurias „Sodra“ užtikrina visiems socialinio draudimo įmokas mokantiems gyventojams, sieks tik apie 30-40 proc. jo darbo užmokesčio, gauto prieš išeinant į pensiją. Tam, kad žmogus senatvėje gyventų oriai, tiek tikrai nepakanka, todėl akivaizdu: papildomai atsidėti pinigų senatvei turėtų visi darbingo amžiaus gyventojai, ir kuo anksčiau pradėsime, tuo sočiau gyvensime sulaukę garbingo amžiaus.

Privatų verslą ateityje ketinama įpareigoti įdarbinti neįgaliuosius, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Anot jo, kvotas nustatytų valdžia, jomis siekiama paskatinti neįgaliųjų užimtumą.

Seimui pristatomas 2019 m. „Sodros“ biudžeto projektas, kuriame nurodomi valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų tarifai dirbantiems pagal darbo sutartis ir savarankiškai dirbantiems asmenims, rašoma pranešime spaudai.  Įmokų tarifai nuo 2019 m. keičiasi, nes sujungiamos darbdavio ir darbuotojo mokamos įmokos, todėl darbo užmokestis dirbantiems pagal darbo sutartis „ant popieriaus“ paaugs 1,289 karto.

Trečiadienį „Sodros“ darbuotoja apsimetusi moteris iš pagyvenusio šiauliečio išviliojo 1,5 tūkst. eurų. Kaip pranešė Šiaulių apskrities policija, į 1929 metais gimusio vyro namus Dubijos gatvėje apie 11 valandą atėjo moteris, kuri prisistatė „Sodros“ darbuotoja. Paaiškinusi, kad bus keliama pensija, ji apgaule išviliojo 1,5 tūkst. eurų.

„Sodros“ biudžeto perteklius 2019 metais turėtų siekti 396,959 mln. eurų – 73,3 proc. (167,942 mln. eurų) daugiau nei planuojama šiemet (229,017 mln. eurų). Numatoma, kad vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, kitąmet bus 358,3 euro – 26,5 euro (8 proc.) daugiau nei šiemet. Ji daugiausia didės dėl indeksavimo ir šiek tiek – dėl didesnių naujai skiriamų pensijų. Pensijoms kitąmet bus skirta iš viso 3,127 mlrd. eurų – 6,7 proc. (197 mln. eurų) daugiau nei laukiama šiemet.

Nuo rugsėjo įvedant etatinį mokytojų apmokėjimą klaidų neišvengta, jos taisomos, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pranešime spaudai ji sako suprantanti dalies mokytojų nepasitenkinimą bei tai, kad mokyklų vadovams ir savivaldybėms pakeisti visą užmokesčio sistemą yra „labai sudėtinga“. „Gerbdami susitarimą su švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis ir vykdydami Seimo sprendimą įvesti etatinį, laiko turėjome nedaug, bet visi intensyv...

Valstybės nekilnojamojo turto valdytojo Turto banko vadovo konkursą laimėjo „Sodros“ vadovas 39-erių Mindaugas Sinkevičius. Konkurse dalyvavo 6 pretendentai iš 10 pareiškusių norą, pranešė Finansų ministerija. „Siekiame, kad Turto bankas būtų profesionali, moderni, teikianti aukštos kokybės valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugas įmonė. Tokius tikslus keliame ir naujajam vadovui, kuriuos, tikiu, jam pavyks įgyvendinti“, – pranešime sako finansų ministras Vilius Šapoka.

Teismams padėjus tašką Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje, Mokesčių inspekcija suskaičiavo, kad ši organizacija šalies iždui liko skolinga beveik 400 tūkst. eurų, pranešė naujienų portalas lrytas.lt. 2016 metų gruodžio pabaigoje Aukščiausiajam Teismui priėmus galutinį verdiktą dėl Darbo partijos „juodosios buhalterijos“, patikrinimo ėmėsi Valstybinė mokesčių inspekcija. Nustatyta, kad 2004-2006 metais į partijos buhalterinę apskaitą nebuvo įrašyta 7 mln. 37 tūkst.

„Sodra“ perskaičiavo ir pradėjo mokėti atnaujintas senatvės pensijas visiems Lietuvoje jas gaunantiems senjorams, o laiškai, informuojantys apie naują pensijos dydį visiems bus atsiųsti iki šio mėnesio pabaigos. Šią savaitę pensininkams jau bus mokamos perskaičiuotos senatvės pensijos. O kadangi nepriemokos už pirmus šių metų mėnesius jau buvo išmokėtos rugpjūtį ir rugsėjį, pensininkai spalį jau gaus tokią pensiją, kokia bus mokama kiekvieną mėnesį.

Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ruošia saldainį emigrantams. Nors iki šiol skolos už privalomąjį sveikatos draudimą būdavo išieškomos visu tempu, R. Karbauskis siūlo keisti taktiką. Šiuo metu emigrantų skolos už PSD įmokas siekia net šimtą milijonų eurų ir R. Karbauskis siūlo visą šią skolą tiesiog nurašyti. Tam pritaria ir pati „Sodra“, esą nesąžininga reikalauti pinigų iš emigrantų, kurie mokesčius jau yra susimokėję užsienio valstybėje.

„Sodra“ turi nutraukti daugiau kaip 2 mln. eurų vertės elektroninės sistemos priežiūros ir modifikavimo paslaugų konkursą, penktadienį pranešė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). VPT, atlikusi „Sodros“ šių metų balandį skelbto 2,027 mln. eurų (su PVM) vertės konkurso vertinimą, teigia, kad fondas tiekėjams kėlė perteklinius, neproporcingus ir konkurenciją ribojančius reikalavimus, be to, buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti skaidrumo, proporcingumo ir nediskriminavimo principai.

Savarankiškai dirbę gyventojai, kurie iki šiol nesumokėjo valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų už deklaruotas praėjusių metų pajamas, tai dar gali padaryti iki spalio pabaigos. Vėliau „Sodra“ imsis aktyvių veiksmų šias įmokas surinkti. „Nuo gegužės praėjo keturi mėnesiai – pakankamai ilgas laikotarpis, per kurį savarankiškai dirbę gyventojai galėjo įvykdyti savo mokestines pareigas arba kreiptis dėl įmokų išdėstymo dalimis.

Siekiant paskatinti neįgaliųjų užimtumą, siūloma nuo kitų metų liepos jų kuo daugiau įdarbinti viešojo sektoriaus organizacijose. Seime registruota įstatymo pataisa, kad viešojo sektoriaus organizacijose, turinčiose daugiau kaip 50 darbuotojų, privalo dirbti ne mažiau kaip 5 proc. žmonių su negalia. „Sodra“ kontroliuotų, kaip šios nuostatos laikomasi.

Jei į Lietuvos ekonominį gyvenimą per pastaruosius dešimt metų pažvelgtume iš paukščio skrydžio, į akis kristų vienas ryškus pokytis. Ne, tai ne ekonominės gerovės augimas (nors jis yra neginčijamas) ir net ne emigracija (nors jos mastai irgi neginčijami). Per pastaruosius dešimt metų valdžia pradėjo agresyviai lįsti į ekonominį gyvenimą. Valdžios struktūros nebenori tik skirstyti mokesčių mokėtojų pinigų, valdžios struktūros nori tuos pinigus ir įsisavinti.

Nuo 2019 metų sausio 01 d. įsigalios naujoji pensijų reforma: ko gero, ne vienam kyla klausimas: jei nuosekliai kaupsiu II pensijų pakopoje, kokį procentą atlyginimo gausiu prie pensijos, kurią mokės SODRA? Atsakymai reportaže.

Senatvėje džiaugtis oria pensija nori kiekvienas, bet paprastai tik nedaugelis skiria pakankamai laiko pasidomėti, kiek sukaupė. Tačiau artėjant II pensijų pakopos pertvarkai, kai atsiras galimybė apsispręsti, ar kaupti papildomai, ar pasitikėti vien garantuota „Sodros“ pensija, labai svarbu priimti teisingą sprendimą. Nuo šio sprendimo priklauso, kiek pinigų pavyks sukaupti tam laikotarpiui, kai žmogus jau nebenorės ar negalės dirbti.

Kokio dydžio pensiją norėtumėte gauti? Kokia ji turėtų būti, jei palygintume būsimą pensiją, kurią mokės „Sodra“, su dabartiniu darbo užmokesčiu? Kaip atsakytume į tokį klausimą, nereikia net spėlioti – žinoma, kuo pensija didesnė, tuo geriau. Taip sako ir pašnekovai, kuriuos kalbinome Vilniaus gatvėse.

Lietuvoje pensijų sistemą sudaro trys pakopos, bet daugumai žmonių aktualiausia, kokią pensiją jiems ateityje mokės „Sodra“ ir kiek lėšų pavyks sukaupti II pakopoje, kurioje dalyvauja apie 1,3 mln. gyventojų. Nuo 2019 m. pensijų kaupimo sistema šiek tiek pertvarkoma – kaupiantieji savo pensijai galės skirti po 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio, dar 1,5 proc. nuo šalies vidutinio atlyginimo perves valstybė.

12 000 šalies gyventojų, kuriems rugsėjį pirmą kartą atsirado pareiga patiems sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, sulaukė „Sodros“ priminimų. Rugsėjį pirmą kartą įmokas turėtų sumokėti nemažai jaunuolių, kurie baigė mokslus, tačiau netęsia studijų ir nedirba. Šie gyventojai nėra skolingi „Sodrai“ ir sumokėti įmoką – 36 eurus – dar gali iki rugsėjo 30 dienos. Tokiu atveju įsiskolinimai nesusidarys, o prireikus medikų pagalbos už sveikatos priežiūros paslaugas mokėti nereikės.

Picerijų tinklą valdanti įmonė „Čili pica“ į valstybės biudžetą turės sumokėti per 73 tūkst. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių, galutinai nutarė teismas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) galutinai patvirtino, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sprendimas darbuotojams išmokėtas pensijų įmokas apmokestinti kaip atlyginimą yra teisėtas. VMI nustatė, kad siekdama išvengti mokesčių, įmonė dalį atlyginimų 44 darbuotojams mokėjo per pensijų fondus.

Akmenės rajonas šiaurės Lietuvoje visoje Šiaulių apskrityje pagal vidutinį darbo užmokestį nedaug atsilieka tik nuo Šiaulių, tačiau nedarbo lygis yra vienas didžiausių šalyje.

Švedijos pilietis ir jo vadovaujama bendrovė Vilniuje įtariami nusikalstamu būdu siekę legalizuoti daugiau kaip 770 tūkst. eurų. Baudžiamoji byla baigta ir artimiausiu metu bus perduota Vilniaus apygardos teismui, antradienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų, kad Vilniuje, viename iš Architektų gatvės daugiabučių namų, įsteigta bendrovė vykdo neįprastas pinigines operacijas.

Niekam ne paslaptis, kad didžiausi Lietuvos iššūkiai yra emigracija, visuomenės senėjimas ir nepakankamas gimstamumas, kuris užtikrintų visuomenės gyvybingumą. Pirmi du mano paminėti iššūkiai yra be galo dideli, bet šįkart susitelksiu į gimstamumą ir būtinas sąlygas, kurios jaunas šeimas paskatintų turėti vaikų ir suteiktų saugumo jausmą.

Seimas spręs, ar svarstyti siūlymą daliai gyventojų leisti perskaičiuoti valstybės mokėtas pensijos draudimo įmokas „Sodrai“. Siūlymo iniciatorius „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad šiems žmonėms bus sudaryta galimybė ateityje gauti didesnes pensijas. Vien 2019 metais tam reikėtų apie 10 mln. eurų. Jeigu valstybė šių draudimo įmokų nemokėjo, R. Karbauskis siūlo jas suskaičiuoti.

Nuo šiol paskambinę į „Sodrą“ klientai gal pasirinkti atskambinimo funkciją, o prireikus nuvykti į klientų aptarnavimo skyrių – iš anksto internetu rezervuoti laiką. Šios funkcijos, o taip pat bendradarbiavimas su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir Darbo birža aptarnaujant klientus, padės efektyviau informuoti gyventojus apie mokestinius pokyčius, laukiančius ateinančių metų pradžioje.

Nuo kitų metų įsigaliosianti nauja pensijų kaupimo sistema turėtų padėti suvaldyti dalį demografinių rizikų, tačiau ją ateityje reikės toliau skaidrinti, sako Lietuvos banko vadovas.

Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė dirbančiųjų sutaupė po tris vidutines mėnesio algas ir atsidėjo jas senatvei. Toks fenomenas užfiksuotas Lietuvoje – vienoje paskutiniųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių pagal taupymo normą. Sutaupyti pavyko nepaisant to, kad nuslūgus 2008 metų ekonominei ir finansų krizei Lietuvos namų ūkiai sudėtingiems laikams akivaizdžiai nesiruošė.