sodininkystė

Daugeliui žinomas angliškas skrupulingumas gali iškelti iki mokslinių tyrimų tikriausiai visus užsiėmimus. Net atrodytų toks primityvus dalykas kaip kiaušinių virimas. Birmingemo universiteto mokslinio medicinos skyriaus laborantai labai kruopščiai tyrė ir ištyrė chemines reakcijas, kurios vyksta verdant kiaušinius. Specialistai vienbalsiai sutarė: vandens po kiaušinių virimo išpilti nevalia! Vandens savybės po kiaušinių virimo: kiaušinio lukštas yra 90% sudarytas iš kalcio karbonato.

Jei turite namą su lauko erdve, tikriausiai jau mėgaujatės spalvų gama, kuri ima ryškėti jūsų paruoštose gėlių lysvėse. Deja, augant gėlėms, auga ir piktžolės, o jei nenorite savo gėlynuose naudoti stiprių chemikalų ir piktžoles naikinančių medžiagų, jų atsikratyti gali būti sudėtinga. „Safer Brand“ sodininkystės ekspertų dėka jums nebereikia jaudintis, kad pakenksite savo gėlėms, rašo mirror.co.uk.

Sakoma, kad Lietuva – lietaus šalis. Vis dėlto, globalinis atšilimas neaplenkė ir mūsų krašto, todėl sodininkai ir daržininkai vis dažniau susiduria su vasarinėmis sausromis. Sausra pavojinga augalams Niekas nepaneigs, kad vanduo yra gyvybės šaltinis, ne išimtis ir augalai. Per visą augalo gyvenimo ciklą jam reikalingas didelis kiekis vandens ir maistingųjų medžiagų.

Hortenzijos – vienas gražiausių sodo augalų, džiuginantis mėlynais, rožiniais ir baltais žiedais. Tačiau hortenzijas sodinti reikia atsargiai, nes jų augimas gali labai priklausyti nuo dirvos. Kokia dirva geriausiai tinka hortenzijoms? Hortenzijos – tai sodo gėlių krūmai, kurie gali užaugti net iki trijų metrų aukščio žydėjimo laikotarpiu. Tačiau viskas priklauso nuo to, ar augalas turi kokybiškiausią dirvą, kad suvešėtų.

Vienas iš vertingų ir dėmesio vertų augalų dėl savo maistinių savybių yra svarainiai. Kad juos auginti yra ypač paprasta ir jiems nereikia beveik jokios priežiūros, sekmadieninėje TV3 laidoje „Svajonių ūkis“ papasakojo selekcininkas, sodininkas Adomas Ryliškis. Pasak sodininko, Lietuvoje geriausiai auga viena svarainių veislė, tačiau žmonės turguje dažnai įsigyja ir kitokių. „Tai mūsų Lietuvos sąlygomis geriausiai auga „Chaenomeles japonica“. Populiariai vadinama japoniniu svarainiu.

Žuvys augina daržoves ir prieskonius. Tokį keistai skambantį ir unikalų mūsų šalyje eksperimentą atlieką Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie panaudojo akvaponikos sistemą – joje į vandenį suleidusių augalų šaknis tręšia čia plaukiojančios žuvys, o augalai valo žuvims vandenį. Taip derlius užauga dažniau ir greičiau, tad sprendžiamos ir maisto trūkumo problemos. Akvaponikos sistema žuvų ūkyje Klaipėdos rajone.

Turintiems naują sklypą ar norintiems pakeisti daržo vietą dažnai kyla klausimų, nuo ko pradėti planuoti daržą. Taigi, šiuo metu geras laikas neskubant viską  apgalvoti. Pirmiausia susirašykite, ką planuojate auginti darže. Galbūt sąraše bus tik daržovės ir prieskoniai. Vienas kitas žydintis augalas suteiks jūsų daržui originalumo, estetiškumo ir kartu privilios naudinguosius vabzdžius.  O gal tame pačiame plote puikuosis uogakrūmiai ar vaismedžiai.

Svogūninės ir gumbinės gėlės prekybos centruose pasirodo du kartus metuose – pavasarį ir rudenį. Rudenį karaliauja tulpės, dekoratyviniai česnakai, krokai ir kiti augalai, nebijantys žiemoti lauke. Pavasarį vyrauja tie augalai, kuriuos galime sodinti į vazonus arba dirvą, tačiau rudenį iškasame ir saugome namuose. Visi šie augalai yra daugiamečiai, tačiau visada paklūsta sezono kaitai – žiedai bei lapai sunyksta ir augalas sugrįžta į ramybės būseną.

Už lango pakvipus pavasariui, sėklų pardavėjai vos spėja suktis. Pirkėjai šluoja net ir maždaug dešimtadaliu šiemet brangesnes sėklas. Šiuo metu populiariausios –  sėti ir ant palangės auginti tinkamų augalų – prieskoninių žolelių, paprikų ar baklažanų. Tačiau užkietėję sodininkai jau dairosi ir vėlyvesniam pavasariui tinkančių agurkų ar pomidorų. Netoli Marijampolės, Pabuktės kaime, gyvenantis Kęstutis – užkietėjęs sodininkas ir daržininkas.

Kiekvienas daržininkas žino, kad rasti ką veikti darže galima beveik apskritus metus. Nenuostabu, kad ir paskutinį rudens mėnesį čia darbų netrūksta. Jei dar nespėjote sukasti lysvių, pats metas tai padaryti. Nepamirškite ir pakeltų lysvių – organinių medžiagų, kurias galite įterpti iš rudens, joms reikia netgi labiau nei tradiciniam daržui.

Pomidorų augintojams nesvarbu, koks metų laikas – nederant vaisiams, daržininkystės entuziastai renkasi naujas veisles, kurias augins kitąmet. Iš Telšių kilusi Lilija Jasevičienė yra viena entuziasčių, jau dabar stropiai besirenkanti naujas veisles, o savo kolekcijoje turi maždaug 700 skirtingų veislių pomidorų sėklų.

Atrodo, kad chrizantemos tampa nebemadingomis šiuolaikiniuose soduose. Viena iš priežasčių, kodėl taip atsitiko, yra ta, kad chrizantemos suvokiamos kaip reikalaujančios daug sunkaus ir varginančio darbo. Tačiau joms reikia mažiau priežiūros, nei manote, ir jos, beje, sodui suteikia daug žavesio. Tai puikūs augalai, vėlyvą vasarą ir visą rudenį puošiantys sodą nuostabiomis spalvomis, rašo homestolove.com.

Tikriausiai ne vienas gėlių mylėtojas svajoja apie išpuoselėtą ir tvarkingą krokų pievelę savo kieme. Žinoma apželdinimo kursų organizatorė Lina Liubertaitė sako, kad ją pasidaryti nėra sudėtinga, jeigu tik žinosime, kaip viską daryti teisingai. „Krokai yra svogūniniai augalai, o praktiškai visus svogūninius augalus žydinčius pirmoje metų pusėje sodiname rudenį. Tad krokai – ne išimtis“, – sako L. Liubertaitė. Pasak specialistės, dažniausiai daroma klaida – svogūnėlių sodinimas per anksti.

Artėjant vasaros paskutiniam mėnesiui, kenkėjų populiacijos gali pasiekti nematytus kiekius. Sodininkystės ekspertė pasidalino patarimais, kaip kontroliuoti kenkėjų populiacijas sode. Gali pasirodyti, kad vienintelis būdas atsikratyti kenkėjų sode – naudoti pesticidus, tačiau jie gali pakenkti kitiems vabalams, kurie maitinasi taip nemėgstamais kenkėjais. Vietoj to, Jane Perrone rekomenduoja sodinti gėles, kurios traukia apdulkintojus ir kitus vabzdžius.

Sodininkų derlių naikina šliužai, dėl lietingo pavasario jų tiek priviso, kad gyventojai renka kenkėjus kibirais. Šie invaziniai gyviai nuėda kone viską, kas pasitaiko jų kelyje. Nebijo net ir aitrių augalų. Vieni gyventojai juos renka ir druska naikina, kiti daržus cheminiais preparatais barsto. Mokslininkai įspėja atsargiai naudoti chemines priemones ir sako, kad kova su šiais kenkėjais – sudėtinga.

Vieni brangiausių pasaulio vaisių brangiausi ne šiaip sau – jie auginami išskirtinėmis sąlygomis. Jau 10 metų japoniškuosius melionus auginantys Malaizijos ūkininkai ilgą laiką ieškojo tinkamiausio būdo, kaip užauginti vaisius, kol po daugelio bandymų pagaliau surado. Taigi tropiniame Malaizijos klimate šiltnamiuose melionams augti padeda skambanti klasikinė muzika, o jų skonį prisodrina kiekvieną dieną atliekami masažai švelnia pirštine.

Agurkai – viena labiausiai paplitusių daržovių, pamėgta dar prieš mūsų erą – įvairūs šaltiniai liudija, kad šiomis žaliaspalvėmis daržovėmis mėgavosi senovės egiptiečiai ir graikai. Veislių įvairovė Agurkai skirstomi į ilgavaisius ir trumpavaisius. Trumpavaisiai agurkai pagal odelės tipą dar skiriami į smulkiai ir stambiai kauburiuotus. Be to, renkantis sėklas dar reikia pagalvoti, ar agurkus vartosite tik šviežius, o gal marinuosite ir rauginsite.

Gėlės – tikros sodo, darželio ar kiemo puošmenos. Jų pasirinkimas didelis, tad metas atrasti gražiausias, pasisėti ir jau visai netrukus džiaugtis puošniais žiedais. Gėlių sėja nėra sudėtingas procesas – tereikia žinoti, kokias sėklas, kokiame dirvožemyje ir kuriuo metu sėti.  „Žalia stotelė“ specialistai supažindina, kokias gėles palankiausia sėti šiuo metu ir kaip teisingai tai padaryti. Raktažolės Šis metas tinkamas laikas sėti pavasarines raktažoles.

Lietuvos augalininkystės ir sodininkystės ūkių pajamos dėl pandemijos smarkiai nekrito, sako žemės ūkio ministras. Išvadą, pasak Kęstučio Navicko, kad sektorius nepriskiriamas prie nukentėjusių, ministerija daro remdamasi oficialia statistika, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir ūkių bei įmonių duomenimis.    Tuo metu Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė tikina, kad nukentėjo beveik visi smulkūs augalininkystės ir sodininkystės ūkiai.

Kovo mėnuo – tas metas, kuomet vis daugėja svarbių sodo bei daržo darbų. Bene svarbiausias darbas yra pagrindinė daržovių ir gėlių sėja daigams, tad „Žalia stotelė“ specialistai plačiau pasakoja, ką svarbu prisiminti atliekant kovo mėnesio darbus.  Pagrindinė daržovių ir gėlių sėja  Kovas – itin tinkamas mėnuo daigams sėti šias daržoves: pomidorus, porus, baklažanus, paprikas, salierus, svogūnus, žiedinius kopūstus.

Kauno rajone, Laimos ir Algirdo Ratkelių kieme, auga tigras, žirafa ir net dramblys. Paklausite, kaip tai įmanoma? Tokią galimybę jiems suteikia topiarai – figūrinis augalų formavimas. Sutuoktiniai šia veikla susidomėjo prieš daugiau nei dešimtmetį ir šiandien gali pasigirti unikaliu sodu. Laima pasakoja, kad visada mėgo gėles, kaip ir daugelis žmonių vis pasisukiodavo sode, tačiau 2008 metais netikėtai internete pamatė skulptūrų iš augalų nuotraukas ir jomis be galo susižavėjo.

Prasidėjęs astronominis ruduo džiugina derliumi ir darbų gausa. Rūsiai bei kitos patalpos, kur bus laikomi vaisiai, dezinfekuojamos ir išbaltinamos. Jei rūsiai yra negyvenamose patalpose, juos galima dezinfekuoti deginant sierą, o visais kitais atvejais purškiama fungicidais – 1 proc. geležies arba vario sulfato tirpalu. Kartu apipurškiamos ir naudotos dėžės, stelažai. Rugsėjo mėnesį reikia nuskinti ne tik vaisius, bet ir surinkti bei dezinfekuoti visas vaismedžių atramas.

Vasaros pabaiga apsipylė įvairiausiais dideliais žiedais – į saulę galvas kelia saulėgrąžos, kanos, kardeliai, burnočiai, serenčiai ir daugelis kitų spalvingų vienmečių augalų, kurie žydės iki pat šalnų. Tačiau artėjantis ruduo praneša, kad dienos pradeda trumpėti, todėl viešpataus jas mėgstantys augalai. Sodininkės Aldonos Grinienės teigimu, rudenį gėlių pasirinkimas nėra toks didelis kaip vasarą, tačiau pakankamas, kad aplinka džiugintų akį iki pat rudens pabaigos.

Vilniuje užsukus prie Taikos gatvėje esančio daugiabučio, nesunkiai pagalvotumėte, kad galbūt atsidūrėte botanikos sode. Šešiasdešimt rūšių augalų, gėlių tortai ir nuostabaus grožio ornamentai iš akmenų – būtent tokį grožį kieme prie daugiabučio jau dešimtmetį kuria čia gyvenanti Kristina Šeniauskienė. Vilnietė Kristina Šeniauskienė (64) jau ilgus metus gyvena bute viename sostinės daugiabutyje.

Nenumaldomai artėja paskutinis vasaros mėnuo – rugpjūtis. Sodininkai šiuo metu jau džiaugiasi įvairių daržovių derliumi, tačiau kai kurias jie gali ruoštis sodinti dar ir rugpjūtį. Dalijamės greitai augančiais augalais, kuriuos verta pasisodinti ir jais mėgautis iki pirmųjų šalnų. Medetkos Šie vienmečiai augalai sodą puoš iki pirmų rimtesnių šalnų, todėl drąsiai jas sodinkite.

Kiekvienas sodininkas stengiasi kuo geriau prižiūrėti gėles ir augalus, tinkamai laistyti, tręšti, persodinti ir panašiai. Tačiau kartais pastangų neužtenka ir augalus vis vien užpuola kenkėjai – mašalai. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad jų atsikratyti labai sunku, iš tiesų tą padaryti gali padėti paprasčiausi degtukai. Elena Matveeva išbandė paprastą, bet genialų triuką, kuriuo dalijasi ir su kitais žmonėmis.

Dažnas lietuvis savo privačiame sklype užsiima sodininkyste, taip pat neretai, norėdami padailinti aplinką, griebiasi pjauti medžius. Visgi, už tokią veiklą, neįsigilinus į įstatymines taisykles, gali tekti pakloti net 300 eurų siekiančią baudą.

Šiemet žadate užsiauginti gardžių naminių pomidorų savo darže? Tuomet įsidėmėkite šiuos keturis patarimus, kurie gali tikrai praversti, auginant pomidorus.  1-a paslaptis: daug šviesos Pomidorus privalus sodinti yra ten, kur jie gaus daug saulės šviesos. Taip pat, pomidorai nemėgsta kamšaties. Jiems yra geriausia pietiniuose šlaituose, apsaugotuose nuo šaltų vėjų. 2-a paslaptis: teisingas laistymas Pomidorus privalu teisingai laistyti.

Šie augalai tikrai verti dėmesio ir pagarbos, todėl soduose vis dažniau auginami. Natūraliose augavietėse aktinidijos vietinius gyventojus stebina paslaptingomis gydomosiomis savybėmis ir neįtikėtina galia, kuri pritraukia ne tik miškuose klaidžiojančių katinų, bet ir tigrų dėmesį. Legendose pasakojama, jei žmogus aptinka šių augalų natūraliose augavietėse, jie iš tos vietos pasitraukia ir slepiasi.

Palangiškio Vytauto Kuso namuose pražydo gėlė, kuri žiedą sukrauną tik kartą per dešimtmetį. Tačiau tuo apsidžiaugė ne visi. Lavongėle vadinamas augalas žydėdamas skleidžia nosį riečiantį kvapą kuriuo vilioja muses. Nepaisant to menininkas lavongėle mėgaujasi, o nemalonų kvapą siunčia koronavirusui. Kaliją primenančios gėlės dideliu žiedu, pavadinimas ne toks gražus ir romantiškas. Tai – lavongėlė. Ji pirmą kartą po pasodinimo pražysta tik praėjus beveik dešimčiai metų.

Didžiuosiuose šiltnamių ūkiuose jau pradeda nokti pirmosios lietuviškos braškės. Vieni pirmųjų šalyje braškes skinti pradeda anykštėnai. Jie jau skaičiuoja ir žino, kiek iš pirkėjų prašys už vasara kvepiančias uogas. Anykštėnų Juškų ūkio šiltnamiuose it jūra liūliuoja baltai žydintis braškynas. Hektaro dydžio plote jau saujomis noksta pirmosios uogos. Braškėmis aplipę kerai šiemet užaugino puikų derlių. „Pagaliau ilgai lauktos, bet sulaukėm.

Į balandį persiritęs karantinas jaukia planus daržininkams ir sodininkams. Ištuštėję turgūs prekiauja tik maisto produktais ir daržovėmis, smulkiesiems ūkininkams uždrausta lauko prekyba iš mašinų, stovėjimo aikštelių. O kasdien į dangų besistiebiantys daigai ir sprogstantys sodinukai taip ir liks neišpirkti, mat apmirusi prekyba jau dabar skandina vietos ūkius. Tokiu metu – balandį viename didžiausių Panevėžio rajone Dembavos medelyne dekoratyvinių augalų prekyba virte virdavo.

Prasidėjęs sėjos sezonas plonina daržininkų ir sodininkų pinigines. Sėklas perkantys žmonės skundžiasi, kad jos kasmet brangsta, bet ne visada pasėta morkos ar agurko sėkla išdygsta, o vėliau ne visada ir derlių duoda. Augalininkystės tarnyba sako, kad priežasčių, kodėl taip yra, gali būti daug. Viena jų – netinkama vasara, neleidusi gerai subrandinti sėklų, arba, kaip priduria sėklų pardavėjai, žmonės ne visada laikosi sėjos taisyklių. Daržininkės Ana ir Ina parduotuvėje dairosi sėklų.

Kaip ir žmogus, prabudęs netinkamu metu, jaučiasi sulūžęs ir sudirgęs, todėl augalai gali irgi jaustis prastai, jei yra pasodinti netinkamame etape. Sodininkai žino, kad kiekviena sėkla „atsibunda“ tinkamu laiku, o kiekvienas daigai turi savo ritmą. Jei kultūra „pažadinama“ netinkamu metu, ji dažnai skaudės, nudžiūs ir blogai duos vaisių. Sodininkų sėjos kalendoriuje siūloma atkreipti dėmesį į augalų biodinamiką ir veikti natūralių ritmų rėmuose.

Pomidorų mylėtojams sėklų sezonas prasidėjo vidurvasarį. Nemažai daržininkų sėklas rinko patys: skobė pomidorus, raugino sėklas, plovė ir džiovino jas. Tingintys tuo užsiimti, sėklų ieško šalies ir užsienio sėklų parduotuvėse, pomidorų augintojų forumuose. Apie tai, ko ten galima rasti ir kiek kainuoja, papasakosiu kituose straipsniuose. O dabar pats metas apžvelgti, ką galima rasti sėklų parduotuvėse.

Baigiantis vasarai ir turint omenyje klimato kaitos aktualijas, dar kartą vertėtų pakalbėti apie augalus, kuriems tikrai turėtų atsirasti vietos mūsų aplinkoje. Dauguma augalų nuo karščio ir sausros leipsta ir džiūsta. Tačiau yra augalų, kurie nuo seno prisitaikę prie sausros. Alpinariumus ir sodus galima puošti ir žoliniais augalais, kurie gražiai atrodo ir nereikalauja jokios ypatingos priežiūros. Pasiruošia iš anksto Sausrai pakantūs augalai dažniausiai turi ilgas šaknis.

Vilnietė Asta Baronėnienė drauge su vyru visą savo gyvenimą itin mylėjo gamtą. Drauge jie dažnai žvejoja, grybauja ar tiesiog ilsisi, apsupti žalumos ir ramybės. Vieną dieną, sugalvoję atnaujinti tėvų sodą Kaišiadorių rajone, pora šiame kieme pradėjo auginti tikrų tikriausius persikus. Nors vilniečiai iš pradžių persikus bandė auginti atsargiai, vis eksperimentuodavo, dabar jų sode užauga net iki penkiasdešimt kilogramų persikų.

Nuo gegužės vidurio iki birželio pabaigos Lietuvos botanikos soduose įvairiomis spalvomis ir žiedais akis džiugina rododendrai. Šie nuostabūs augalai jau populiarūs ir lietuvių darželiuose. Rododendrai – gausiausia erikinių (Ericaceae) šeimos gentis, jų priskaičiuojama apie 10–12 tūkst. veislių. Išvertus iš graikų kalbos, augalo pavadinimas reiškia „rožės medis“. Beje, Lietuvoje paplitusi vienintelė vietinė rododendrų rūšis – pelkinis gailis.

Ar verta vaikus įsileisti į daržą? Ar vaikai gali padėti prižiūrėti gėles? Vieni atsakys, kad tikrai ne. Kitiems pasirodys, kad tai puikus sumanymas, tačiau į sodą ar daržą vesis tik vyresnio amžiaus vaikus. Moneycrashers.com sako, kad reikia vaikus įtraukti į sodininkystę ir daržininkystę dėl kelių paprastų priežasčių. Daug pliusų Pasak Nacionalinės sodininkystės asociacijos, nuo 2008 iki 2013 m. namų ūkių, kuriuose vaikai dalyvauja sodininkystėje ir daržininkystėje, skaičius padidėjo 25 proc.

Sprendimas sode pastatyti šiltnamį suteikia galimybę mėgautis sveikesniu, pačių užaugintu maistu ir tuo pačiu tampa įdomiu ir naudingu laisvalaikio praleidimu. Tačiau tam, kad šis projektas vystytųsi sėkmingai, iš anksto svarbu apgalvoti keletą žingsnių į priekį – jei šį pavasarį pirmą kartą ruošiatės užsiimti tokia veikla, pirmiausia turėtumėte atsižvelgti į šiuos patarimus. 1. Atsakingai pasirinkite šiltnamio vietą.

Kurkliai – vieni iš didžiausių sodininkų priešų. Šie vabzdžiai apsigyvenę daržuose palieka dažną šeimininką be mėgstamų daržovių ir vaisių. Tačiau kaip efektingai su jais kovoti? Skaitytoja Regina jau daug metų augina daržoves savo sodybos darže. Moteris tikina, kad su kurkliais jai tenka susidurti tikrai ne pirmus metus, todėl ji yra išbandžiusi įvairias jų naikinimo priemones.

Išpakavus pomidorus ir persodinus į atskiras talpyklas, vertėtų pasirūpinti trąšomis. Kuo tręšti pomidorų daigus, kad jie gerai augtų? Patręšti pomidorų daigai lengviau prigyja, tampa tvirtesni ir atsparesni ligoms. Verta įsidėmėti, kad pirmą kartą patręšti juos galima po persodinimo praėjus 10–15 dienų, o antrą kartą – dar po dviejų savaičių. Tam tinka tiek naminės, tiek pirktinės priemonės. Apsilankę specializuotose parduotuvėse tikrai atrasite pomidorams skirtų specialių trąšų.

Kadaise augęs Lietuvos giriose, dabar kukmedis puošia parkus, privačius sklypus, o retesnėmis jo veislėmis didžiuojasi augalų kolekcininkai. Mažai kas žino, kad liaudies dainoje minima kukavinė pypkė buvo daroma iš kukmedžio. O augintojai šį medį švelniai vadina kuku. Reiklūs spygliuočiai Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos medelyno darbuotojas, dendrologas Rimvydas Kareiva sakė, kad pastaraisiais metais susidomėjimas kukmedžiais Lietuvoje šiek tiek atslūgo.

Naujoji „Labas vakaras, Lietuva“ vedėja Agnė Zacharevičienė, drauge su kitais LNK laidų vedėjais besiruošdama naujajam LNK sezonui „Aistra nugalėti“ prisipažįsta atradusi aistrą sodininkystei ir pelnytai jaučiasi pergalingai – prieš metus nusprendė kultivuoti žemės sklypą šalia savo sodybos ir visas gėrybes augintis pati. „Iki tol daržovės į mūsų namus atkeliaudavo iš mano ar vyro tėvų, blogiausiu atveju – pirkdavome jas turguje, kol kartą nusprendžiau – gana, – šypsosi Agnė.

Nijolė Baronienė Vis daugiau besidominčiųjų ekologine sodininkyste ir daržininkyste, o apie ekologinius rožynus retas girdėjo. „Sibirkos Rožyno“ savininkė Dovilė Rylienė paaiškina, kad rožių augintojai nuo seno gausiai naudojo pesticidus, tad nieko nuostabaus, kad jie dabar dažniausiai tik pasišaipo iš idėjos rožes auginti ekologiškai.

Pastaruoju metu Jungtinėje Karalystėje dėl nuolat augančių vaisių ir daržovių kainų vis daugiau britų ima sodininkauti. Per pastaruosius trejus metus naminių daržovių ir vaisių suvartojimas Britanijoje išaugo iki 5 proc., o naminių vištų – iki 6 proc. Vienos populiariausių namie auginamų daržovių – pupelės: kas trečia pupelė užauginama namie. O namie braškių ir aviečių užauginama 10 proc., obuolių – 9 proc., bulvių – 7 proc., pomidorų – 6 proc.

Švęsdami pasaulinę sodininkavimo be drabužių dieną, amerikiečiai praėjusį šeštadienį gėles sodino Ievos ir Adomo kostiumais, skelbia upi.com. 54-erių metų Markas Storey su draugais sugalvojo atlikti apklausą, kurioje respondentų teiravosi, ką jie labiausiai mėgsta daryti būdami nuogi. Populiariausias atsakymas buvo plaukiojimas. Antras pagal populiarumą užsiėmimas – sodininkystė.

Sodininkystė gali būti puikus stresą mažinantis hobis, tačiau specialistai patarią į veiklą sode žiūrėti kaip į mėgstamą laisvalaikio formą, o ne kaip į namų ruošos darbą. „Būkite realistai apgalvodami, kiek jėgų jūs turite darbui sode ar darže. Jei imsitės per daug veiklos, nei norėtumėte dirbti, streso gali atsirasti dar daugiau“, – aiškina psichoterapeutė Anna Ranieri (JAV). Ekspertai išskiria kelis būdus, kaip galima atsipalaiduoti ir numalšinti stresą dirbant sode, rašo Psychology Today.

 Vis daugiau lietuvių sugrįžta į daržus bei sodus, nes užsiauginę savą vaisių ar daržovę, mes esame tikri tuo, ką dedame į burną, ko nebūtų galima pasakyti apie pirktines gėrybes. Kita svari priežastis kodėl itin naudinga darbuotis darže – ekonomiškumas. Juk užsiauginti savų produktų mums nekainuoja daug, čia daugiau reikia skirti laiko bei įdėti pastangų ir galime ne tik save, bet ir draugus, gimines aprūpinti sodo, daržo gėrybėmis visiems metams.