Net ant kopėčių pasilypėję Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo specialistai matuoja pagaliau baltais žiedais apsipylusią ir dar rekordiniu žiedynu nustebinusią juką.
„3 m 16 cm ir dar va pora žiedų“, – jukos aukštį matuoja botanikos sodo specialistai.
O vien pats žiedynas į dangų stiebiasi daugiau kaip pustrečio metro.
Kai kurie žiedeliai viršūnėje dar net neišsiskleidę.
„Yucca angustissima, lietuviško vardo ji neturi, kilusi iš Amerikos, tai sausų buveinių augalas. <... > Čia prižiūrima, tręšiama, laistoma, o augdama dykumose, pusdykumėse, juka tokių sąlygų, be abejo, neturi“, – pasakoja kolekcijų skyriaus vadovas Arūnas Balsevičius.
Nors ši juka Botanikos sode auga jau 8 metus – žiedais pradžiugino pirmą kartą.
Tikėtina, kad ji pirmą kartą ir Lietuvoj pražydo, nes mes nesame skaitę, nesame matę publikacijų, kad ją kažkas augintų, tai įdomus geografiškai botaniškas įvykis mūsų sode“, – teigia A. Balsevičius.
Ši juka yra daugelio lietuvių pamėgtos ir auginamos pluoštinės jukos giminaitė. Lankytojai stebisi jos žiedo, primenančio milžinišką pakalnutę, grožiu.
„Visi apakę nuo tų žiedų, įspūdingai žydi, bet ir patys tie lapai – elegancija“, – teigia botanikos sodo lankytoja.
Deja, sukaupusi visas jėgas ir užauginusi įspūdingą žiedyną ši juka greičiausiai nunyks, botanikai sako bandys užauginti jos palikuonių.
„Nužydėjus gali ir žūti, kaip tai būdinga agavoms, nes šios jukos kitokia augimo forma. <... > Ko gero, kad šitos jukos reikės ją dirbtinai apdulkinti ir bandyt surinkti sėklas, jeigu ji jas sunokins“, – sako A. Balsevičius.
O botanikos sode džiugina ne vien ši baltažiedė rekordininkė, akį traukia ir pirmą kartą sužydę egzotiškieji eremūrai.
„Atkeliavę iš pietų Europos, Azijos, Krymo, tose srityse jie auga savaime. Pas mus auga visiškai saulės atokaitoje, kitaip nebūtų tokie gražūs ir žydintys, jiems reikalinga saulėta ir neužmirkstanti dirva“, – pasakoja K. Obelevičius.
Šie gelsvai rudais žiedais pasidabinę augalai vilioja ir bites, aplink juos dūzgia šimtai darbštuolių
„Bičių čia siaučia kaip reikalas, tai matyt turi ir nektaro neblogai“, – sako botaninių kolekcijų kuratorius.
Botanikai sako, kad šiuos augalus atranda ir išskirtinius gėlynus prie namų kuriantys lietuviai.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
