sodas

Įpusėjus įvairių uogų sezonui, ne viena šeimininkė skuba ruošti atsargas žiemai. Bene populiariausias būdas uogas pasilikti žiemai – pagaminti iš jų uogienę. Tačiau kaip greitai ir lengvai pašalinti uogų kauliukus? Žinoma, įvairiuose prekybos centruose galima rasti ne vieną eurą, o kartais ir dešimtį jų kainuojančius aparatus, kurie pašalina kauliukus iš uogų.

Apžiūrėkite augalus, augančius jūsų darže ir sode. Ar yra kokių nors mineralinių medžiagų trūkumo požymių? Susipažinkite, kokie simptomai tai išduoda. Mineralai Daržovėms, vaisiams ir kitiems augalams augti ir vystytis, kaip ir gyvūnams bei žmonėms, reikia mineralinių medžiagų – fosforo, azoto, kalcio, magnio, kalio, geležies. Jų daržovės gauna iš dirvožemio. Augalai perdirba vandenį, įsisavinamą iš dirvožemio, kuriame būna ištirpusios gyvybiškai svarbios mineralinės medžiagos.

Į skaitytojų kausimus atsako biologė Marija Kuraitienė. Kaip apsaugoti braškes nuo karkvabalių? Šie kenkėjai nuolat nuėda šaknis, todėl braškių kelmeliai nuvysta. Karkvabalius naikinti turėtų visi apylinkės sodininkai – tik tada galima pasiekti rezultatą. Kasmet stenkitės supurenti žemę, perkasti tuščius plotelius ir išrinkti kuo daugiau lervų. Sode galima sukrauti kelias nedideles durpių ir mėšlo krūveles. Jose karkvabaliai noriai dės kiaušinėlius.

Pastarosiomis dienomis lyjantis lietus vargu ar išgelbės visų sodininkų derlių. Mat tai, ko nespėjo iškepinti saulė, vienur naikina šliužai, kitur kurkliai. Daržuose žmonės priversti griebtis įvairiausių gudrybių, kad tik apsaugotų daržoves nuo kenkėjų. Kęstutis Obelevičius rodo milžiniško plačialapio šaukščio lapą, iš kurio telikę vien gyslos.

Tinkamiausias metas genėti vyšnias ir trešnes yra po žydėjimo arba liepos–rugpjūčio mėnesiais, kai nuimamas derlius. Šiuo laiku tai padarius, medelių žaizdos gyja geriau, jie mažiau išskiria sakų negu nugenėti pavasarį. Nuolat retinama Jaunos vyšnios ir trešnės auginamos taip pat, kaip ir obelys. Pasodinus patrumpinamos, o vėliau išpjaunamos tik labai tankiai ir stačiai augančios šakos.

Paprastasis kurklys – vabzdys, mintantis smulkiais gyviais, augalais ir pridarantis sodams, kurių dirva gerai įtręšta mėšlu, humusinga, drėgna arba reguliariai laistoma, didelės žalos. Kova su šiais kenkėjais gali trukti ilgai, nes jie moka skraidyti, greitai plaukia vandenyje, o didžiąją laiko dalį praleidžia po žeme. Kovos būdai Kovojant su kurkliais reikia pasitelkti ankstyvą pavasarinį ir gilųjį rudeninį arimą, iki 15 cm dirvos purenimą visą vegetaciją.

Nedideliame plėveliniame šiltnamyje saulėtomis dienomis oro temperatūra labai greitai pakyla aukščiau leistinos ribos (26–28 ºC), dėl to augalai nukenčia: jie nustoja augti, neužsimezga arba krenta užuomazgos. Todėl šiltnamyje būtina palaikyti tinkamą oro temperatūrą ir drėgnumą. Šio statinio konstrukcija turėtų būti tokia, kad orą galėtume greitai atvėsinti. Be to, patartina langus uždengti plaušiniais dembliais, neaustinėmis medžiagomis ar apipurkšti kalkinėmis medžiagomis.

Juodieji serbentai turi tiek vitaminų, kad jais tiesiog privaloma vasarą mėgautis. O ką reikia žinoti apie jų auginimą? Du svarbiausi dalykai Apie juoduosius serbentus sunku pasakyti ką nors ypatingo – agrotechnika paprasta ir, atrodo, visiems žinoma. Deramai rūpinantis nuo krūmo galima priskinti kibirą uogų. Bet ar daugeliui tai pavyksta? Agronomė Judita Petrauskienė pasidalijo keliais esminiais patarimais. „Serbentus reikia sodinti pačioje drėgniausioje, žemiausioje sklypo vietoje.

Vos išgirdus apie varliagyvius, šliužus, šikšnosparnius, vabzdžius ir kitus panašius gyvius, apima nemalonus jausmas. Daugelis sodinininkų įvairiais būdais bando šių „draugų“ atsikratyti ar užkirsti kelią jiems atsirasti sode. Tačiau neskubėkite – šie padarėliai yra labai naudingi, nes kovoja su kenkėjais. Be išvardytų, reikėtų paminėti ir mūsų bičiulius paukštelius – vienus svarbiausių sodo sanitarų.

Piktžolės gali gadinti nuotaiką. Todėl verta išbandyti būdus, kurie padėtų jų atsikratyti ilgam, vadinasi, ir išvengti varginančio darbo. Vienas iš efektyviausių ir greitai įgyvendinamų būdų, tam reikės: 3 l acto; 1 puodelio druskos; 1 valgomojo šaukšto indų ploviklio. Druską supilkite į actą ir palaukite, kol ši ištirps. Tada įpilkite indų ploviklį ir gerai viską išmaišykite. Gautą skystį supilkite į butelį su purkštuvu. Piktžoles šiuo skysčiu purkškite sausą, saulėtą dieną.

 Namuose auginti pomidorai yra daug naudingesni ir skanesni nei pirktiniai. Parduotuvėse randami pomidorai auginami norint išlaikyti jų gražią spalvą ir ilgą transportavimo laiką, todėl skonio faktorius lieka paskutinėje vietoje. Dauguma tokių pomidorų yra auginami ne dirvoje, o naudojant dirbtines trąšas, kurios juos paverčia gražiais, bet ne itin skaniais. Namuose auginti pomidorai yra daug naudingesni mūsų organizmui, kadangi jie turi didesnę likopeno koncentraciją.

Sodybose ar prie namų esantys gėlynai tampa dažnos moters tikru rūpesčio objektu. Tačiau neretai mylimas gėles ima pulti skruzdėlių būriai, taip pridarydami nemenkos žalos. Išbandykite šiuos patarimus, kurie galbūt padės greitai atsikratyti skruzdėlių jūsų gėlyne.  Internete galima rasti įvairiausių būdų, kaip yra siūloma atsikratyti skruzdėlių.

Visi mylintys ir puoselėjantys savo sodus turi nepamiršti, kad sodo technika, kurią naudoja aplinkos tvarkymui, taip pat reikalauja priežiūros. Tad kad ir kokia brangi ir kokybiška būtų technika, norint, kad ji ilgai tarnautų, ja reikia tinkamai rūpintis.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalųapsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.

 Kenkėjai sode yra tikras galvos skausmas sodininkams. Vis dėlto, yra būdų, galinčių padėti su lapus ir sodo daržoves graužiančiais parazitais. Jei nenorite naudoti chemijos ir kitų priemonių, galinčių kainuoti nemenkus pinigus, drąsiai bandykite paprasčiausią pačių pagamintą naminę priemonę, rašoma pomada.cc Jums prireiks tik muilo ir vandens.  Taigi, sutarkuokite pasirinkto muilo gabalėlį ir sumaišykite su vandeniu.

Amarai ir įvairūs kenkėjai, gadinantys sodo augalus, daržoves ir vaisius, - tikras sodininkų galvos skausmas. Ar žinote, kaip kovoti su jais be brangių cheminių priemonių, siūlomų parduotuvėse? Yra vienas būdas, padėsiantis atsikratyti tai, kas jums sukelia nuolatinį erzulį. Tai mišinys, pagamintas iš kelių paprastų sudedamųjų dalių. Būtent tokiu patarimu dalijasi kaunietė Rūta.  Jums reikės: 5 šaukštų indų ploviklio, 5 šaukštų vandens ir poros šaukštų amoniako.

Yra nemažai daržovių, kurias galima auginti įdėjus minimaliai pastangų, netgi tinkamai neparuošus žemės. Vienos iš jų yra būtent bulvės.  Taigi, kaip efektyviausia yra auginti bulves? Užsodinti bulvėmis ištisus laukus ir vėliau jas nukasti rankomis nėra lengva. Tačiau kelis krūmus savo darže galite užsiauginti be jokio vargo. Jei paprastos bulvės jūsų nedomina, pamėginkite paeksperimentuoti su įdomesnėmis jų veislėmis, tada galėsite nustebinti svečius, pavyzdžiui, violetine bulvių koše.

„Nusipirkau arbūzų sėklų. Gal galėtumėte parašyti, kaip juos auginti. Praėjusiais metais jų derlius buvo labai prastas, tad manome, kad kažką darėme ne taip“, – patarimo prašo Margarita N. iš Molėtų. Atsako agronomė Odeta Bačinskienė. Arbūzų sėklos daiginamos trečią balandžio dekadą. Prieš daiginimą parą laikomos kalio permanganato tirpale (tirpalas turi būti rausvas). Daigios bus tos sėklos, kurios truputį pamirkusios nuskęs.

Kiekviena moteris, kuri augina gėles, svajoja apie tai, kad jos gėlės augtų ir žydėtų. Jei nepavyksta pasiekti geriausio rezultato su pirktinėmis trąšomis, siūlome išbandyti šimtus metų siekiančią gudrybę, kuri tikrai yra pasiteisinusi.  Žydinčius augalus gali atgaivinti ir padėti dailius žiedus krauti bananų žievės. Jose yra labai daug kalio, todėl gali padėti krauti žiedus.  Tereikia išdžiovinti bananų žievę, gerai sutrinti, susmulkinti ir patręšti gėlių žemę.

Kurkliai – vieni iš didžiausių sodininkų priešų. Šie vabzdžiai apsigyvenę daržuose palieka dažną šeimininką be mėgstamų daržovių ir vaisių. Tačiau kaip efektingai su jais kovoti? Skaitytoja Regina jau daug metų augina daržoves savo sodybos darže. Moteris tikina, kad su kurkliais jai tenka susidurti tikrai ne pirmus metus, todėl ji yra išbandžiusi įvairias jų naikinimo priemones.

Jei turite bent menkiausią agurkų lysvelę, tikrai svajojate, kad jų užaugtų ir galėtumėte mėgautis skoniu. O kas galėtų būti skaniau už savo sode išaugintus šviežius agurkėlius? Pomada.cc siūlo išbandyti natūralią trašą, kuri tikrai padės užauginti tiek skanių agurkų, kad patiems bus per daug, todėl norėsite dalintis su kaimynais ir giminaičiais. Į 10 litrų vandens supilkite 700 gramų svogūnų lūkštų ir virkite. Kai užvirs, atjunkite viryklę ir palikite pastovėti 13-15 valandų.

Daugelis alpinariumą vadina akmenų sodu arba dykumos gėlių darželiu. Jis iš tiesų primena dykumą, kur tarp akmenų žydi samaninės gėlės, žaliuoja dekoratyviai krūmeliai. Gerai įrengto alpinariumo beveik nereikia prižiūrėti. Tai – idealus sprendimas nemėgstantiesiems darbuotis sode. Kaunietė kraštovaizdžio specialistė Skaiva Stalnionienė sako, kad alpinariumai tampa vis populiaresni.

Išpakavus pomidorus ir persodinus į atskiras talpyklas, vertėtų pasirūpinti trąšomis. Kuo tręšti pomidorų daigus, kad jie gerai augtų? Patręšti pomidorų daigai lengviau prigyja, tampa tvirtesni ir atsparesni ligoms. Verta įsidėmėti, kad pirmą kartą patręšti juos galima po persodinimo praėjus 10–15 dienų, o antrą kartą – dar po dviejų savaičių. Tam tinka tiek naminės, tiek pirktinės priemonės. Apsilankę specializuotose parduotuvėse tikrai atrasite pomidorams skirtų specialių trąšų.

Jungtinėse Valstijose nufilmuotas šiurpą keliantis vaizdo įrašas. Savo dukrai gyvenamojo namo sode nusileidimą lynu įrengęs amerikietis pamiršo pasirūpinti dukros saugumu ir dėl to smarkiai pasigailėjo. Vaizdo įrašo pradžioje mergaitė džiaugsmingai sutiko žinią, jog lynas jau paruoštas ir ji pirmą kartą galės leistis juo žemyn. Kai mama patikino, jog viską filmuoja, mažametė pradėjo leistis žemyn. Greitis vis didėjo ir mergaitė netrukus dideliu greičiu lėkė į sodo gale esantį medį.

Atšilus orams, namų vejose ar sodybose tikrai nemaloniu vaizdu tampa kurmių išraustos duobės. Tačiau kokios priemonės yra geriausios, norint išvaryti kurmius iš savo vejos? Kurmis – vabzdžiaėdžių būrio gyvūnas, priklausantis kurminių šeimai. Lietuvoje dažni gyventojai kurmiai gyvena pamiškėse, paupiuose, pievose, laukuose, daržuose. Jie beveik visą gyvenimą būna žemėje.

Medžių šakos po truputį puošiasi žaliais lapeliais, karščiau šviečia saulė, todėl gegužės mėnesį vis daugiau žmonių išėję į sodus ims juos ruošti vasarai. Po šaltojo periodo sode ir darže laukia daug darbų, tačiau iš kur žinoti, ką reikia atlikti, kad ateinančiais mėnesiais galėtumėte džiaugtis jaukia aplinka savo teritorijoje? Portalas womansweekly.com pasidalino patarimais, ką būtina padaryti ateinantį mėnesį.

Balandžio 25-oji Lietuvoje buvo minima kaip daržų diena. Būtent šią dieną nuo senų senovės lietuviai pradėdavo dirbti daržus. Nors dabar sėja prasideda ir anksčiau, galima manyti, kad balandžio pabaiga – puikus metas pradėti darbuotis daržuose. Daržo specialistai primena auksines 10 taisyklių, kurios padės savo darže darbus atlikti lengviau ir taip, kad derlius tikrai būtų garantuotas. „Dabar tas tikrasis pavasaris, kai žemė pakankamai sušilusi ir galima pradėti sodinimą.

Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius, biomedicinos mokslų daktaras Audrius Sasnauskas, paklaustas, kaip išsirinkti gerą ir sveiką sodinuką, atsakė, kad daug galima sužinoti tiesiog į jį pasižiūrėjus.

Atšilę orai kviečia pasirūpinti gėlynais, kad jie džiugintų visą vasarą. Tikras menas gėles susodinti taip, kad derėtų viena prie kitos ūgiu, lapų ir žiedų forma, spalva, žydėjimo trukme. Žydi visą sezoną Kraštovaizdžio dizainerė Jolita Deveikytė-Kirdenė patarė sodinant augalus atsižvelgti į namo architektūrą. Anot jos, šiuolaikiškas namas geriau atrodys apsodintas tradicinėmis gėlių lysvėmis. Gėlių spalvas reikėtų parinkti taip, kad jos pagyvintų namo fasado tonus.

Kiekvienas sodininkas nori, kad jo sodas būtų savitas ir nepakartojamas. Kad šis sumanymas būtų sėkmingai įgyvendintas, pirmiausia reikia nutarti, kiek augalų rūšių norite pasodinti, ir žinoti, kaip tai padaryti. Kraštovaizdžio dizainerės Jolitos Deveikytės-Kirdenės teigimu, norint, kad aplinka prie namų neatrodytų chaotiškai, ją reikia, kaip ir bet kurią gyvenimo sritį, pirmiausia suplanuoti.

Rusijos Kaliningrado srities teisėsauga tiria pranešimą, jog vietos zoologijos sode tigras užpuolę darbuotoją, nurodoma regioninės tyrimų valdybos pranešime. „Šiandien, lapkričio 5 d., keliose masinio informavimo priemonėse pasirodė pranešimų, kad apie vidurdienį Kaliningrado zoologijos sodo darbuotoją užpuolė Amūro tigras. Remiantis preliminariais duomenimis, gyvūnas išėjo į lauko voljerą tuo metu, kai jame buvo moteris, ir ją užpuolė“, – nurodoma tarnybos pranešime. Moteris gydoma ligoninėje.

Socialiniame tinkle „Facebook“ paskyroje „Vyšnių sodas“ publikuota sukrečianti katytės istorija. „SUMAITOTA KATYTĖ PAGIRIUOSE, iš pūvančių kojų kyšo kaulai, maldaujame pagalbos!!! Šiandien vėl gavome siaubingą iškvietimą, nebespėjame atlikti suplanuotų darbų, nes paskutinėmis paromis sulaužytų, sergančių ir tiesiog akyse pūvančių katyčių srautas milžiniškas. Prašome, pagelbėkite susitvarkyti su kritine situacija, juk negalime palikti kančiose mirštančių gyvūnų be pagalbos.

Rugsėjo pradžia džiugina šiltomis dienomis, todėl dar smagiau darbuotis sode ir darže. Juk dabar toks malonus metas – nuimamos užaugusios gėrybės. Tačiau ir be derliaus yra ką veikti. Sode Skinkite rudeninius obuolius ir kriaušes. Pirmiausia nuo medžių nuskinkite ligotus vaisius ir nedelsdami juos sunaikinkite, nes ant tokių vaisių ligų sukėlėjai vystosi toliau ir plinta.

Lietuviai nuo senų laikų itin brangina bites ir jas mistifikuoja. Pagarbą šiems vabzdžiams mes išreiškiame net suteikdami jiems žmogiškų savybių – jos vienintelės iš visų gyvūnų ne „gaišta“, o, kaip ir žmogus, „miršta“. Tuo tarpu kamanės Lietuvoje nėra itin vertinamos, mat jos neneša medaus. Vis dėlto ekosistemai vienodai svarbūs šie abu bitiniai vabzdžiai ir galima net teigti, kad kamanės nudirba daugiau taip naudingų darbų.

Jeigu nesiekiate didelio braškių derliaus, tačiau norite turėti labai gerų uogų, galite išbandyti kitokį jų auginimo būdą. Mulčiavimas Sukaskite lysvę. Jeigu turite galimybę, ją įrėminkite. Braškių daigus galima sodinti bet kada, bet jeigu norite jau kitais metais turėti gerą derlių, reikėtų tai padaryti bent iki rugpjūčio vidurio. Daigus sodinkite nesilaikydami jokios tvarkos maždaug 10–20 cm atstumais vieną nuo kito.

Neįprasti sodininkų eksperimentai stebina išradingumu. Viena kaunietė įkūrė augalų darželį ne ant žemės, kaip įprasta, o ant namo stogo. Kaskart norėdama apravėti augalus, kurių turi per trisdešimt, arba nusiskinti čiobrelių arbatai, moteris aukštomis kopėčiomis turi lipti ant stogo į savo daržą. Neįprastu reginiu Kaune džiaugiasi visi aplinkiniai, mat žaliuojantis stogas akį traukia iš toli.

Vasarą Lietuvos zoologijos sode - jauniklių metas. Pasaulį išvydo mažiausių ir nykstančių beždžionių tamarinų jaunikliai dvyniai, sveriantys vos kelis šimtus gramų. Naujagimiai savo pirmuosius gimimo mėnesius leidžia nenulipdami šeimos nariams nuo sprando. Vos prieš keletą mėnesių gimę dvynukai vos įžiūrimi. Smulkus kūnelis pasislėpęs už vyresniųjų pečių. Čia ant suaugusių tamarinų kupros mažieji jaunikliai praleidžia daugiausia savo laiko, iki kol sulaukia trijų mėnesių.

Penktadienį į gamtą paleisti 72 baliniai vėžliai, kurie augo arba peržiemojo Lietuvos zoologijos sode Kaune. Kaip pranešė zoologijos sodas, pradėjus aktyviai melioruoti laukus, Lietuvoje buvo sunaikintos šių anksčiau visoje šalies teritorijoje gyvenusių vėžlių buveinės. Pasikeitus ekosistemoms, labai sumažėjo nedidelių, saulėtų vandens telkinių šiems ropliams gyventi bei pietinių šlaitų, apaugusių reta augmenija, tinkamų kiaušiniams dėti.

Kauno botanikos sode pražydo per tūkstantis skirtingų rūšių rožių. Dalis jų – istorinės, senovės didikų rūmų sodus puošusios prabangios gėlės. Atėję į tūkstantinę rožių oazę botanikos sode, lankytojai netenka amo, ir teigia besijaučiantys, kaip įstabiausiose užsienio parkuose. Rožė rožei nelygu. Tuo galima įsitikinti vos įžengus į Kauno botanikos sodo rožyną. Tūkstantis skirtingų rožių veislių savo spalvomis ir kvapais traukia iš toli.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus kolekcija praturtėjo unikaliu eksponatu – neįprastos spalvos briedės iškamša. Tokia spalva susidarė dėl kūno dangos pigmentacijos – joje melanino gerokai mažiau, nei turėtų būti. Šį neįprastos spalvos gyvūną Ignalinos rajono miškuose sumedžiojo Vytautas Vilčinskas 1994-aisiais. Briedės kailis muziejui, kaip sakė jo direktorius Ramūnas Grigonis, buvo perduotas tik po 20 metų ir prastos kokybės.

Prieš kelias dienas nuaidėjusioje baisioje šešių paauglių mirties istorijoje – naujos detalės, rašoma „The Mirror“. Vokietijoje šeši paaugliai, surengę vakarėlį vieno sodo ūkiniame pastate, sekmadienį buvo rasti negyvi. Šiuo metu dar nėra tiksliai ištirta, tačiau pirminė mirties versija – apsinuodijimas anglies monoksido dujomis.

Zoologijos sode Kaune įrengtas namelis, kuriame šalčiausiais metų mėnesiais bus maitinamos miesto voverės. Kaip pranešė zoologijos sodas, nors voverės miško žvėreliai, bet jų galima aptikti ir parkuose, miestų bei gyvenviečių želdiniuose, kur yra aukštų medžių. Darbuotojai pastebėjo, kad voverės iš netoliese esančio Ąžuolyno parko zoologijos sode apsilanko kone kasdien. Sodo teritorijoje gausu ąžuolų, pasodinta keletas graikinių riešutų, todėl atėjus rudeniui voverės yra ypač dažnos lankytojos.

Vos šešių mėnesių tigrų jaunikliams Achilui ir Kariui – tai pirmosios Kalėdos. Jie uostinėja pirmąsias savo dovanas, kurių viduje paslėpta mėsa. Tačiau prie dovanų tigriukus vilioja ne jos, o prabangių kvepalų aromatas. Jis suveikia – netrukus mažyliai dėžes ima draskyti. Kalėdinių dovanų gavo ir mažieji mangustinių šeimos žinduoliai – surikatos. Šiems pūkuotiems ilgauodegiams teko lukštenti pušų kankorėžius, kuriuose buvo paslėptos daržovės ir kiti skanumynai.

Vienos sodų bendrijos Klaipėdos rajone gyventojus ėmė atakuoti bebrai: graužikai sunaikino obelis ir tujas, surentę užtvankas grasina paskandinti sklypus, o užtvankoms ręsti iš kiemų vagia kastuvus ir šakes. Pasirodo, bebrai į sodus atklydo iš nuleisto Laukžemių tvenkinio. „Eketės“ sodų bendrijos gyventoja Rasa aprodo valdas: dar praėjusią savaitę sklypą juosė trimetės tujos. Šiandien gyvatvorėje žioji tarpas. Sode darbuojasi bebrai.

Rugpjūčio mėnuo – intensyvus laikotarpis, kai ne tik pradedame nuimti derlių, bet kartu ruošiamės ir ateinantiems metams. Laiku atlikę namų darbus, tikėtina, ateityje raškysime didesnius vaisius ir padėsime augalams gausiau derėti.

Iš viso jų yra penki ir jie visi dar žiopliukai. Jie žaidžia vienas su kitu ir mielai prisileidžia Klaipėdos zoologijos sodo lankytojus. Ir visiškai nesvarbu, kiek žmonėms metų, tigriukų meilumas įtraukia tiek mažą vaiką, tiek suaugusį žmogų. Pabandykite atsispirti, kai mielas keturkojis prisiartina, smalsiai uostinėja aplink save, o glostomas kone pradeda murkti. Nors medžiotojo instinktas, trumpai pažaidus su šiais mažyliais, taip pat buvo plika akimi matomas.

Šiltnamis yra naudingas tuo, kad suteikia galimybę daržovių derlių skinti kur kas ilgesnį laiką nei auginant juos paprastose lysvėse. Norint turėti gausų ir kokybišką derlių, labai svarbu daržoves tinkamai prižiūrėti ir laistyti, nes vasaros laikotarpiu galima susidurti su įvairiomis problemomis: permaininga oro drėgme bei temperatūra ar intensyviu kenkėjų ir ligų plitimu.

Pavasaris ir kapstymasis darže – tarsi du neatsiejami dalykai. Sodinimo darbų pradžią paskelbė ir Antakalniečių bendruomenė, kuri susirinko į pirmąsias projekto „Daržas mieste – Tavo Žalia stotelė“ dirbtuves. Jų metu miestiečiai buvo supažindinti su pagrindiniais lysvių įrengimo etapais. Taigi, ką kiekvienas, susiruošęs įrengti lysves, turėtų žinoti? „Geros lysvės įrengimas yra labai svarbus sėkmingo derliaus žingsnis. Žinoma, prieš tai reikia atlikti tam tikrus namų darbus.

Pirmą kartą Kauno zoologijos sodas prašo žmonių pagalbos paremti gyvūnus įvairias daiktais. Ir pasirodo gyvūnus gali pradžiuginti net tokie neįtikėtini dalykai kaip bokso kriaušė ar automobilių plovyklose besisukantys šepečiai. Kiek pagandinti ar seniai nebenaudojami rakandai gali virsti gyvūnų slėptuvėmis, šeryklomis ar tiesiog smagiu žaidimu. Norėdami kuo labiau užimti gyvūnus, sodo darbuotojai suprato, kad be žmonių pagalbos neišsivers niekaip.