sodas

Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sode pristatyta biblinių augalų ekspozicija. Dvasininkai pastebi, kad kiekvienas biblinis augalas turi tam tikrą religinę prasmę ir iš jos galima pasimokyti tikrųjų gyvenimo tiesų, o botanikai sako, kad šie senieji augalai grįžta į madą, tačiau juos namuose užauginti ypač sunku. Pavyzdžiui, figmedis laikomas pats seniausias pasaulio augalas, vedantis vaisius. Šventajame rašte jis apibūdinamas kaip vienas iš pirmųjų augalų, Dievo skirtas žmonėms pramisti.

Kinijos zoologijos sode prieš lankytojus pirmą kartą debiutavo šeši tigriukai – trys dvynukų poros. Mažyliai pritraukė didelį būrį lankytojų. Gražusis šešetukas lankytojus džiugina tigrų parke Huangšano provincijoje Rytų Kinijoje. Visiems jiems vos du mėnesiai ir nors tigriukai trijų skirtingų mamų atžalos, jie visi labai panašūs. Šiuo metu mažyliai kol kas dar tingūs ir ganėtinai lėti, tačiau išties smalsūs. Kai kuriems lankytojams net pasisekė mažuosius palaikyti ant rankų.

Vienuolikta ryto, vienoje Vilniaus sodų bendrijų rūko dūmas. Jį pastebėję aplinkosaugininkai sučiupo ir pažeidėją. Nedideliame sklype, čia pat prie namelio vilnietis Stasys degino atliekas – seną žolę, smulkias medžių šakas. Vyras gynėsi, esą sklypas ne jo. Pagelbėti tvarkant aplinką jo paprašė šį sodo namelį nusipirkę naujakuriai. Senų šiukšlių krūvą vilnietis padegė neva nežinodamas, kad sode nieko deginti negalima.

Nuo karščio kenčia ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Ypač šaltųjų kraštų gyventojai, net ir vasarą nešiojantys šiltą kailį. Tokius kailiniuočius Kauno zoologijos sode atvėsinti įmanoma tik su ugniagesių pagalba. Tigrai, snieginiai leopardai, arktiniai vilkai, snieginiai ožiai – visi, turintys šiltą vilną, šiomis dienomis tiesiog leipsta. Būtent ugniagesiai gelbsti šiuo kaitrą kenčiančius gyvūnus. O štai tiems, kurių su vandeniu neatgaivinsi, sodo darbuotojai ruošia specialius ledus.

 Neįprastą japoniško stiliaus gėlyną prie daugiabučio puoselėjanti panevėžiečių Šimkų šeima džiaugiasi sulaukusi netikėto visuomenės dėmesio. Vyrą užgriuvo tikra sėkmė – laimėjo gražiausio Lietuvos gėlyno konkursą, dėmesį atkreipė vietos valdžia, net Seimo nariai, organizacijos. Tikra žvaigžde tapęs panevėžietis nuolat sulaukia ir dovanų. „Žmonės atvažiuoja, dėkoja ir ateina pėsti, ir su leksusais atvažiuoja. Aš apakęs“, - juokiasi vyriškis.

Paryžiaus zoologijos sode viešai pirmą kartą pasirodė trys retos liūtų rūšies mažyliai. Du broliukai ir sesutė, sulaukę dviejų mėnesių amžiaus, gali pirmą kartą matant smalsuoliams žaisti dideliame aptvare ir jau parodė, kad jie ne tik pūkuoti ir meilūs, bet ir tikri plėšrūnai. Pasaulį mažyliai išvydo kovo 22 dieną, ir dabar pirmą kartą įleisti į didįjį lankytojams matomą aptvarą. Liūtukai ypač retos rūšies: panašūs į Azijos liūtus, tačiau kilę iš jau išnykusios Afrikos liūtų rūšies.

Tv3.lt skaitytojams unikali galimybė pamatyti itin retą gyvūną albinosą. Jis turi nemažas ausis ir labai dideles kojas, ir praktiškai jį galima vadinti Australijos simboliu. Ar atspėjote, kas tai? Jis gimė viename Rusijos zoologijos sode ir tik dabar pamažu pradėjo rodytis lankytojams. Tai jums ne baltas triušis, o kengūriukas. Taip – albinosas. Itin retas gyvūnas. Gimė viename Rusijos zoologijos sodų ir net nuo darbuotojų labai ilgai slėpėsi mamos pilvuke.

 Kairėnų botanikos sode visais žiedais išsiskleidė tris dienas truksianti paroda - mugė „Lietuvos žiedai“.  Aistringiausi augintojai, kaip skelbia mugės rengėjai, žada ne tik įspūdingą reginį akims, bet ir augalų mylėtojų ausims. Kiek čia augalų, jau nesuskaičiuoja nei mugės rengėjai, nei patys jų augintojai. Parodoje dalyvauja net šimtas trisdešimt sodininkų ir ūkininkų iš visos Lietuvos.

 Išgenėtos šakos kiškiams Pavasarį jaučiantys miško žvėrėliai mielai paįvairina savo racioną soduose. Gamtininkai ragina už tvoros numesti išgenėtų obelų šakų, tada kiškiai mažiau lįs į sodą. Jei tokių šakų bus prie pat obelų, jie grauš jas ir nelies kamienų. Tačiau stirnos apeina vaismedžius ir pasmaguriauja jaunomis šakelėmis. Apsaugoti jas padėtų tik aprišalai. Būtina baltinti kamienus Vis aukščiau bekylančios saulės spinduliai kaitina vaismedžių kamienus, o naktį vis dar gerokai pašąla.

Spalio 8 d. apie 16 val. Alytaus r., Muiželėnų k., sodo sklype, rastas negyvas 1960 m. gimęs vyras, kuris pas 1939 m. gimusią kaimynę, pjaudamas su elektriniu kampiniu šlifuokliu vaismedžių šakas, nusipjovė koją ir mirtinai nukraujavo.

 Spalis – darbų pabaigos metas darže bei sode prieš artėjančias šalnas. Taip pat laikas nurinkti paskutinius vaisius, sutvarkyti aplinką ir paruošti dirvą kitų metų sėjai. Šio mėnesio pradžioje darže baigiami nurauti burokėliai, morkos, kitos daržovės. Spalio pabaigoje nuimamos tokios vėlyvosios daržovės kaip salierai, pastarnokai, kopūstai. Plotuose, kur buvo auginamos daržovės, reikia pašalinti derliaus likučius, piktžoles, žemę patręšti fosforo bei kalio trąšomis ir aparti.

Už keleto mylių nuo Škotijos sostinės Edinburgo yra vietos ūkininko ūkis, kurį atranda vis daugiau miesto gyventojų. Ūkio originalumas slypi jo paprastume: nori šviežių vaisių ar daržovių – prisirink pats. Suprantama, už tam tikrą mokestį. Vaikams – nemokamai Škoto ūkis – apie 10 ha, toks mūsiškai būtų vadinamas natūriniu ūkiu. Jame auginamos daržovės, vaisiai, uogos, mūkia karvės, kudakuoja vištos, gagena žąsys, ganosi arkliukai, ožkos, avys.

Ketvirtadienio vakarą Vilniuje įvyko analogų neturinčio „Samsung“ projekto #Fresh atidarymo renginys. Čia pristatytas neeilinėje vietoje – ant vieno senamiesčio stogų – įrengtas sodas ant stogo. Nuo šiandien iki rugsėjo 11d. sodas atveria savo duris visiems Vilniaus gyventojams bei miesto svečiams.

Gyventojai, norintys prekiauti pačių užaugintomis sodo ir daržo gėrybėmis, neprivalo įsigyti verslo liudijimo ar registruoti individualios veiklos, primena Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI). Tačiau prireikus jie turėtų būti pasiruošę pateikti žemės ūkio paskirties sklypo nuosavybę patvirtinantį dokumentą ar sklypo nuomos ar panaudos sutartį. Prekiaujančiųjų savo sodo ar daržo gėrybėmis pajamos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Loreta Mačiulienė, Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Sodininkai ir daržininkai sunerimę dėl naktimis spaudžiančių šalnų, kurios nesigaili sužydusių sodų ir gėlynų. Kokie nuostoliai padaryti, kol kas neaišku, tačiau neabejojama, kad jų bus. Prieš dvi savaites peržydėjo abrikosai, po jų – persikai, vyšnios, slyvos. Šiuo metu – pats obelų žydėjimas, o gegužės 2-ąją užslinkusios vienur stipresnės, kitur silpnesnės šalnos kanda žiedus.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Negalėtume sakyti, kad į gegužę atėjome nepastebėtai, kad žalias kraštas ir žydintys sodai mums netikėti. Pavasaris dirbo labai ilgai ir nuosekliai, o gamta leido jam neskubėti. Tačiau net ir be skubos kai ką jis padarė šiek tiek ankstėliau. Šiandien mes vis labiau nežinome, koks gi tas tikrasis pavasaris, kokia augalų žydėjimo, vešėjimo seka ir tvarka.

Balandžio 25–26 d. Alytuje, Kepyklos gatvėje vyko verslo mugė „Alytus 2014“, skirta statyboms, sodui, buičiai. Pirmąją mugės dieną vykusio oficialaus atidarymo metu mugės dalyvius ir lankytojus pasveikino Alytaus miesto savivaldybės meras Jurgis Krasnickas. Jis padėkojo renginio organizatoriams už surengtą mugę, dalyviams linkėjo sėkmingos prekybos, o mugės lankytojams – gerų pirkinių.

Velykų zuikiams išssilaksčius, o ir taip staigiai atšilus orams, kur buvę, kur nebuvę, visi stengiamės iškišti savo nosį į lauką. O čia, kai saulutė ritinėjasi žeme ir leidžia mėgautis savo šiltais spinduliais, norisi pabūti kuo ilgiau. Norisi išlįsti iš sausakimšų daugiabučių, pasimėgauti gamta, išsikepti lauke taip lietuvių pamėgtų šašlykų ar kepsnelių, pasibūti ilgėliau su draugais ar šeimos rate.

Pietinėje Naujosios Zelandijos dalyje galima pamatyti nuostabų sodą – jį nuo 1970 metų prižiūri Robas Davisonas. Pasisvečiuoti čia galima ištisus metus nuo 9 iki 17 valandos. Įėjimas nemokamas, tačiau kiekvienas norintis gali paaukoti ir prisidėti prie „Maple Glen Garden“ išlaikymo.

Namų kiemo tvarkymą galima pavadinti vienu iš laisvalaikio praleidimo būdų, kuris vieniems žmonėms suteikia daug džiaugsmo, o kitiems tampa pačia didžiausia kančia. Kartais mes jaučiame tik pareigą tvarkytis ir rūpintis savo namų aplinka. Daugelis suaugusių, kuriems sodininkystė arba aplinkos priežiūra tapo hobiu teigia, kad potraukį rūpintis augalais pajuto jau vaikystėje.

Tarptautinį pasipiktinimą sukėlęs Kopenhagos zoologijos sodas, kuriame buvo užmigdyta ir viešai išdarinėta visiškai sveika žirafa, dabar panašiai atsikratė dviejų liūtų ir dar dviejų mažylių, kad padarytų vietos naujam liūto patinui. „Dėl natūralios liūtų sandaros ir jų elgesio zoologijos sodas turėjo užmigdyti du senus liūtus ir du jaunus liūtukus, kurie buvo per maži, kad apsigintų“, – sakoma antradienį paskelbtame Kopenhagos zoologijos sodo pranešime.

Kaziuko mugei jau beveik pasibaigus, Jūsų dėmesiui pristatome 15 keistų daržo gėrybių. Šiose fotografijose užfiksuotos daržovės stebina savo formų įvairove. Vienos jų primena gyvūnus, kitos – animacinių filmukų herojus, o trečios yra panašios į žmogaus veidą.

Lietuvos zoologijos sodas pirmąją kalendorinio pavasario dieną, kovo 1-ąją, kviečia kartu švęsti Užgavėnes. Tradiciškai Užgavėnės – linksma šventė, apipinta įvairiais papročiais ir apeigomis, tad šventės organizatoriai lankytojams parengė daug akcijų ir atrakcijų. Šventės metu kausis žiemos ir pavasario simbolinės būtybės – Lašininis ir Kanapinis, siaus raganos, velniai, ubagai bei kiti nelabieji, kurie degins Morę.

Monika Petrulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prie miestų esančios sodininkų bendrijos daug kur yra tapę miestų tąsa. Tačiau soduose gyvenantys žmonės skundžiasi, kad jie yra nevisateisiai miestų gyventojai, nors moka visus mokesčius – kaip ir kiti. Aplinkos ministerija siūlo keisti teisės aktus ir parengė rekomendacijas, kaip pertvarkyti sovietmečiu įsteigtas bendrijas. Pavilnio sodininkų bendrija „Švietimas“ priklauso Vilniaus miestui. Pusė sodininkų čia gyvena nuolat.

LRT radijo najienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos zoologijos sode atsirado naujas augintinis. Jūrinis erelis iš Olandijos į Kauną atgabentas aukotojų lėšomis. Paukštis priklauso saugomai rūšiai ir yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Iki šiol Lietuvos zoologijos sode gyveno tik viena jūrinio erelio patelė. Anot zoologijos sodo vadovo Aurimo Didžioko, patinėlis šiai nykstančių paukščių populiacijai gausinti Kaune – ypač svarbus.

Ieškote nerealios pramogos savo išdykėliams? Nežinote, kur nusivesti savo gudruolį? Tuomet ženkite žingsnį į praeitį ir nuveskite juos iš arti susipažinti su priešistoriniais gyviais – dinozaurais. Dabar yra puiki galimybė tai padaryti Londono teatre „Phoenix Theatre“, ir dar su nuolaida! Po itin sėkmingo turo po Jungtinę Karalystę „Dinosaur Zoo“ šou atvyksta į Londoną.

Specialistų teigimu, Lietuvoje nustatyta 11 - vienos pavojingiausios pasaulyje vaismedžių ligos - bakterinės degligės židinių. Daugiausia - Kauno regione, tačiau liga sparčiai plinta ir į kitus rajonus, penktadienį pranešė "Lietuvos ryto" televizija. Naujausiais duomenimis, sodų žudikė jau persimetė ir į tolimesnį Vilkaviškio rajoną.

Nors sinoptikai žada rudenį gražų, bet pasidžiaugti vasariška šiluma panašu, kad galėsime ne ilgai. Sekmadienį termometro stulpeliui šoktelėjus iki dvidešimties laipsnių šilumos sostinės gyventojai ir svečiai nepraleido progos išeiti į gatves, juolabiau, kad ir progų pasivaikščioti sostinės centre buvo išties daug.

 Agne Kairiūnaitė, LRT radijas Sukanka 75-eri metai, kai Kaune buvo įkurtas pirmasis šalyje Lietuvos zoologijos sodas, praneša LRT radijas. Zoologijos sodas Ąžuolyne įkurtas žymaus gamtininko Tado Ivanausko iniciatyva. Šiandien zoologijos sodas nebeatitinka tarptautinių reikalavimų, čia būtina pagerinti blogas gyvūnų laikymo sąlygas. Šiuo metu zoologijos sode eksponuojama 2 tūkst. gyvūnų.

Ketvirtadienio rytą Ozo Keturių tvenkinių parke atidaryta nauja žaliuojanti erdvė – Jazminų sodas. Jaunų šeimų pamėgtame parke pasodintas pusšimtis jazminų krūmų tapo kvepiančiu gražiu akcentu parko lankytojams. Jazminų sodą, sutarusi su savivaldybe, Vilniaus miesto gyventojams padovanojo bendrovė „Henkel“. „Keturių tvenkinių parką siekiame puoselėti taip, kad jis būtų ne tik jauki vieta pasivaikščioti jaunoms šeimoms, bet ir erdve pažinti gamtos įvairovę.

Vasara – malonių rūpesčių metas visiems puoselėjantiems savo kiemą ar sodą. Tačiau lietuviškas klimatas ne visada dosnus gražiais orais, ko pasekoje eksterjero gerbėjams neretai tenka patuštinti kišenes stengiantis išlaikyti tvarką. Dažniausiai pasitaikanti sodo mylėtojų problema – nenuspėjamų vasaros orų nepataisomai sugadinti sodo baldai, atmosferos bei pokyčių veikiamos kitos eksterjero detalės.

Birželio mėnesį intensyviai naikinkite piktžoles. Iš jų galite spręsti, kokia sodo dirva. Kai stinga kalkių, auga dirviniai asiūkliai, svėrės, rūgtys, rūgštynės, tūbės, dirvinės našlaitės, žliūgės. Birželio mėnesį intensyviai naikinkite piktžoles. Darbai darže * Kalkingose dirvose tarpsta dilgėlės, notrelės, usnys, veronikos, trikertės žvaginės. Naikinkite ant komposto krūvos augančias piktžoles, kol jos nesubrandino sėklų.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kauno rajono savivaldybė sprendžia, kaip ir kas likviduos šalia Babtų rastą bakterinės degligės židinį. Ši liga ypač pavojinga ir sodo, ir miško augalams. Bakterinę degligę, Babtų seniūnijos Stabaunyčiaus kaime augalininkystės tarnyba aptiko praėjusių metų lapkritį, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba. Tačiau rajono savivaldybė šios žinios sulaukė tik praėjusią savaitę.

Vilniaus taryba vakar nusprendė įsteigti VšĮ „Japoniškas sodas“. Naujoji įstaiga bus atsakinga už naujojo Vilniaus japoniško sodo projekto ruošimą ir rengimą. Įrengti parką planuojama prie Geležinio Vilko ir Lvovo gatvių sankryžos. Numatyto parko centre bus ežeras, kuris jau toje vietoje yra. Taip pat parke numatyta įrengti krioklį, tradiciškų japoniškų arbatos namų bei renginiams skirtą erdvę.

Vilniaus meras Artūras Zuokas kartu su svečiais iš Japonijos, parkų ir viešųjų erdvių rengėjais Shiro ir Yukihiro Nakane, pristatė planą Vilniuje įkurti naują Japonų tradicijų įkvėptą sodą.   Meras A. Zuokas Japoniškų sodų projekto sveikinimo kalboje priminė apie kiekvieną pavasarį pražystančias sakuras Neries dešiniojo kranto parke, kuris „ įprasmina daug svarbių sostinei simbolių – Vilniaus tarptautiškumą, multikultūriškumą, yra viena iš gražiausių žaliųjų miesto erdvių.

Populiarusis „Zippos“ cirkas, balandžio mėnesį įsikursiantis keturiuose parkuose Londone ir Kente, kviečia į įspūdingą dviejų valandų karnavalą su akrobatais, nutrūktgalviais ant motociklų, klounais ir kitais cirko artistais. 2013-ųjų metų „Zippos“ cirko turas žada nustebinti adrenalinu, veiksmu ir atnaujintais pasirodymais ore. Cirko programoje pasirodo artistai iš viso pasaulio – nuo Brazilijos iki Ukrainos.

Amsterdamo Schipholio oro uoste esama unikalios erdvės, kuri imituoja parką. Šioje oro uosto zonoje esama medžių, suoliukų, net iškylų stalų, o išskirtinę atmosferą kuria paukščių čiulbėjimas. Tiesa, šiame parke negalite važinėtis tikru dviračiu, bet idėjos autoriai pagalvojo ir apie tai, tad šio sporto entuziastai parke gali paminti stacionarius dviračius. Oro uoste yra ir terasa po atviru dangumi, kur auga medžiai ir kiti augalai.

Nors už lango dar šalta, žmonės gana aktyviai perka įvairiausias sėklas, vyrauja tradicinių augalų, tačiau nevengiama išbandyti ir naujovių. Aktyviausia prekyba sėklomis paprastai būna prasidėjus sėjimo sezonui, tačiau žmonės dar iki tol jau dairosi norimų sėklų, ieško, ką galėtų pasėti darže ar ant palangės. Tinka ir palangė Prekybininkai teigia, kad šiemet sėklos iš esmės nebrango ir ši prekių grupė yra viena stabiliausių.

 Vis daugiau lietuvių sugrįžta į daržus bei sodus, nes užsiauginę savą vaisių ar daržovę, mes esame tikri tuo, ką dedame į burną, ko nebūtų galima pasakyti apie pirktines gėrybes. Kita svari priežastis kodėl itin naudinga darbuotis darže – ekonomiškumas. Juk užsiauginti savų produktų mums nekainuoja daug, čia daugiau reikia skirti laiko bei įdėti pastangų ir galime ne tik save, bet ir draugus, gimines aprūpinti sodo, daržo gėrybėmis visiems metams.

Tręšimas yra metinis ritualas kiekvienam augintojui. Tačiau nuomonė, kad reikia tręšti kuo daugiau norint užauginti didesnį derlių ar gražesnius gėlių žiedus, yra klaidinga. Tręšimas priklauso nuo metų laiko ir tinkamų trąšų parinkimo. Kaip aiškina Nikojalus Zubko, nereikėtų pamiršti, kad trąšos nėra augalų maistas, trąšos – padeda tą maistą geriau įsisavinti, geriau vykdyti natūralius augalo procesus. “Renkantis trąšas, pirmiausia, reikia suprasti ką reiškia trąšų formulės ant pakuočių.

Bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai ir jų perdavimas savivaldybėms bei su vandentiekio ir nuotekų šalinimo infrastruktūra susijusios problemos kelia galvos skausmą ir sodininkams, ir savivaldybėms. Nors Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos įsigaliojo nuo šių metų pradžios, tvarkos, kaip ką daryti, sodininkai tvirtina dar nematę. O savivaldybių atstovai tvirtina, kad kelių, kuriuos jie galėtų perimti, soduose praktiškai nėra.

Centrinės Gruzijos mieste Chašuryje gruodžio 6 dieną atidarytas Lietuvos sodas, prie kurio rekonstrukcijos prisidėjo Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos bendrovė „ACME grupė“ ir Chašurio savivaldybė.   Atidarymo iškilmėse dalyvavęs Lietuvos ambasadorius Tbilisyje Jonas Paslauskas teigė, kad tai puikus Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratai programos įgyvendinimo pavyzdys, kai prie iniciatyvos prisideda ne tik vietos valdžia, bet ir verslo atstovai.

Pritaikius žinomą liaudies posakį „Tepk roges vasarą“ sodininkams, jis skalbėtų taip: „Lauki gero derliaus – genėk medžius žiemą“. Šis patarimas aktualus 68 proc. lietuvių1, kurie sode ar šalia namų augina vaisius. Norint didelių ir gražių vaisių, genėjimas būtinas, o vienas iš pagrindinių sezonų tai daryti – žiema. Genėjimas šaltuoju sezonu būtinas ne tik dėl kokybiško derliaus. Jis skatina jaunų medžių augimą, vainiko formavimąsi, apsaugo nuo ligų.

Panevėžio priemiesčio gyvenviete virstančios sodų bendrijos „Šermutas“ gyventojai svarsto, kuo jie policijos pareigūnams ir miesto vadovams nusikalto, kad nei vienų, nei kitų neprisiprašo suvaldyti kelių erelius.

Siekiant sumažinti šildymo kainas Kaune plinta mada kraustytis gyventi į sodus. Kauniečių negąsdina faktas, kad gyvenant sode buitis kasdien pareikalaus daugiau pastangų, informuoja "Lietuvos rytas". Kelionės į darbą, malkų kapojimas ir autonominė šildymo sistema yra nedideli „nepatogumai“, kainuojantys gerokai pigiau nei centrinis šildymas, už kurį jau gaunamos didžiulės nepaaiškinamos sąskaitos. Gyventojai pamažu renkasi ne tik malkas, anglis, bet ir katilus.

Jei atsitiktų taip, kad lankysitės Japonijoje iki 2013-ųjų kovo mėnesio pabaigos, nepamirškite užsukti Nabana botanikos sodą, kuris yra Sato gyvenvietėje Nagashima saloje. Kiekvieną žiemą sode rengiamas įspūdingas šviesos šou. Kasmet šiam reginiui parengiama vis kita tema, o milijonai žibintų ir iš jų suformuoti tuneliai sukuria unikalų reginį.

Šiau­lie­tė Bro­nė Gri­cie­nė 30 me­tų ve­ria šiau­di­nius so­dus, šio ama­to mo­ko ki­tus, ren­gia pa­ro­das. Anot tau­to­dai­li­nin­kės, se­no­vė­je ti­kė­ta, jog so­dai at­bai­do pik­tą­sias dva­sias. Kad ap­sau­ga bū­tų už­tik­rin­ta, rei­kia nors ke­lis šiau­dus su­ver­ti sa­vo ran­ko­mis. Lūš šiau­das – lūš gy­ve­ni­mas B. Gri­cie­nės bu­to pa­lu­bė­je sklan­do šiau­di­niai įvai­riau­sių geo­met­ri­nių fi­gū­rų so­dai. Ant ne­ma­to­mų siū­lų ple­vė­suo­ja paukš­te­liai, an­ge­liu­kai.

Puoselėjantieji augalus žino, jog visada yra galimybė rinktis, ką įsileisti į savo namų kiemą. Vieniems augalai tampa tik aplinkos fonu. Kitiems – galimybe išreikšti save. Klevų raudoniu iš tolo švytintis Danielės Šležienės sodas – ypač pastebimas rudenį. Jame ne tik ji, bei ir visi šeimos nariai randą sielos atgaivą. Pabėgo iš miesto Vilniuje gimusios ir užaugusios Danielės niekas nepavadintų asfalto vaiku. Ji pati tikino, kad didžiausią įspūdį jai paliko tėvo sodas pamiškėje.

Lietuvoje du pastaruosius savaitgalius vykusiose „Senukų“ sodininkų mugėse apsilankė per 40 tūkst. gyventojų. Praėjusiais metais tokiose mugėse visoje Lietuvoje dalyvavo apie 20 tūkst. lankytojų. Šiemet sodininkai labiausiai domėjosi vaismedžių ir dekoratyvinių augalų sodinukais. „Šį savaitgalį vykusi rudeninė mugė Kaune sulaukė ne tik sodininkų, bet ir didesnio šeimų dėmesio.