snoras

Net du Rusijos bankai – „Investtorgbank“ ir „М2М Praivet bank“ – susidomėjo banku „,Finasta“ – dukterine bankrutuojančio banko „Snoras“, kurio kontrolinis akcijų paketas anksčiau priklausė Vladimirui Antonovui, įmone, penktadienį rašo Rusijos dienraštis „Komersant“. Dienraštis pažymi, kad anksčiau domėjęsi Latvijos bankais „Citadelė“ ir „GE Money“, Rusijos investuotojai savo žvilgsnius į „Finastą“ nukreipė dėl to, kad puoselėja viltis įsitvirtinti Baltijos šalių rinkoje.

Generalinis prokuroras Darius Valys neatitinkančios tikrovės vadina Seimo Antikorupcijos komisijos išvadas, kuriose reikalaujama, kad iš darbo būtų atleistas generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis. Tokią poziciją D. Valys perteikė savo oficialiuose atsakymuose Antikorupcijos komisijai. „Generalinio prokuroro atsakyme pažymima, kad Seimo Antikorupcijos komisijos išvados neatitinka tikrovės.

„Snoro“ bankroto aplinkybes narpliojančios parlamento komisijos vadovas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Valentinas Mazuronis teigia, kad kviesti į komisiją Seimo pirmininkę Ireną Degutienę kol kas neplanuojama. „Konkrečios užduoties dėl būtent I. Degutienės parlamentas mums nesuformulavo. <...> Turime atsakyti į klausimą ar galėjo kas nors pasinaudoti turima informacija iš Vyriausybės ar Seimo vadovybės, kitų institucijų.

Buvęs generolas tikina esąs teisus ir prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) stabdyti konkursą į įstaigos vadovo pareigas, pakeičiant jam nepalankų Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių – stabdyti konkursą ir neiškeldinti iš tarnybinio buto.

Turintiems laiko buvęs VRM ministras R. Palaitis savaitgaliui pasiūlė paskaityti savo mintis apie FNTT skandalą. Perskaičiau, todėl noriu kai ką patikslinti. Ko gero, dalinai taip viskas ir vyko, bet buvęs VRM ministras parašė tik tiek, kiek jam buvo naudinga parašyti, bet nutylėjo esminius dalykus, užprogramavusius tolimesnius neteisingus ir neteisėtus veiksmus. Be abejo, R. Palaitis dar šimtąjį kartą pakartojo, kad neva viską darė teisingai ir teisėtai.

Lietuvos politikai, drąsiai diskutuojantys apie žmogaus teisių klausimus Baltarusijoje, nutarė nesigilinti į aštuonmetės mergaitės dramą Seime nepanorėta kalbėti ne tik apie tai, kaip susiklosto situacija, kai aštuonmetį vaiką antstolė atvyksta konfiskuoti nelyginant skolininko taburetę ar automobilį. O juk šis epizodas – tik daug platesnio masto pūlinio viršūnėlė.

Europos Komisijos pasiūlytas paramos skyrimo principas netenkina Lietuvos. Taip Johannesui Hahnui, atsakingam už ES regioninę politiką, paaiškino D.Grybauskaitė per pokalbį dėl ES finansinės perspektyvos 2014–2020 metais. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvoje viešėjusiam Europos Komisijos nariui J. Hahnui pareiškė, kad Lietuva nesileis būti diskriminuojama ir nesutiks su 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) mažesne suma, kurią Briuselis žada mums skirti 2014–2020 metais.

Kaip reikėtų vertinti banko „Snoras“ administratorių – Neilo Cooperio ir Simono Freakley – veiklą, spaudos konferencijos „Ar ilgai Lietuva taikstysis su frikliais ir kuperiais?“ dalyviai vieningai nesutarė. Jų atžvilgiu diskusijos dalyviai laidė tiek kaltinimų strėles, tiek ir pagyras.

Banko Snoras bankroto administratorius Neilas Kuperis praneša, kad 480 banko darbuotojų terminuotos darbo sutartys, kurios buvo sudarytos 2012 sausio 16 d. ir galioja iki 2012 kovo 31d., nebus pratęstos. Šie darbuotojai ankstyvosiose bankroto stadijose dirbo padėdami bankroto administratoriui ir jo komandai susitvarkyti su svarbiomis užduotimis.

Šiandien Seimo komisija, tirianti banko „Snoras“ bankrotą, apklausia Lietuvos banko (LB) ekonomikos departamento direktorių Mindaugą Leiką ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribančio priežiūros departamento vadovę Aldoną Jočienę. Komisija į kiekvieną posėdį pasikviečia su „Snoro“ veikla ir bankrotu susijusius žmones, kurie pateikia informaciją ir padeda komisijai rasti atsakymus į keturiolika klausimų, kuriuos ji nagrinėja.

Seimo narys „tvarkietis“ Petras Gražulis kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką Algimantą Salamakiną dėl galimai neteisėto parlamentarės Agnės Bilotaitės elgesio.

Seimo Antikorupcijos komisija, nutarė kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl Seimo pirmininkės Irenos Degutienės ir jos artimųjų. Tokį kreipimąsi komisijai pateikė „tvarkietis“ Petras Gražulis. Jis pasiūlė prokurorų prašyti pradėti tyrimą dėl „galimo valstybės paslapties atskleidimo ir kitų aplinkybių išaiškinimo“, praneša Delfi.lt.

„Seimo pirmininkė Irena Degutienė turėtų aiškintis banko „Snoras“ bankroto aplinkybes tiriančiai komisijai“, – teigia Darbo partijos (DP) frakcijos Seime seniūnas Vytautas Gapšys. Viską neigia Seimo vadovė antradienį paskelbė raštiškus atsakymus į opozicijai atstovaujančių parlamentarų pateiktus klausimus. „Iš esmės, pateiktais teiginiais vėl keliami tie patys klausimai, į kuriuos jau ne kartą buvo atsakyta viešai ir ne iš vieno šaltinio.

Indėlių ir investicijų draudimo fondas, kuris bankrutuojančio banko „Snoro“ indėlininkams išmokėjo 4,004 mlrd. litų ir yra didžiausias banko kreditorius, ieško teisininkų, kurie jam atstovautų banko bankroto byloje. Fondo direktoriaus pavaduotojas Darius Čerka BNS sakė, jog kovo 12 dieną paskelbtam konkursui pasiūlymų laukiama iki kovo 30 dienos. Su laimėtoju ketinama pasirašyti trejų metų trukmės sutartį. Teisininkai turės suteikti iki 2,5 tūkst.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) atmeta Seimo Pirmininkės sūnaus, verslininko Gedimino Degučio partijos lyderiui Algirdui Butkevičiui mestus kaltinimus dėl šmeižto ir teigia esą ieškinys yra visiškai nepagrįstas.

Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio atskyrimas nuo įsikabintos kėdės buvo sudėtingas kaip Siamo dvynių operacija, bet išsprendė ne viską. Gal ir į naudą „Jei laikysimės požiūrio, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera, gal kokios nors naudos visuomenei ir valstybei galima įžiūrėti. Galima buvo pamatyti, kas kaip elgiasi ir kaip elgtis nedera. Jei valdžios ir visuomenės lygiu būtų kiek pramokta demokratinių žaidimo taisyklių, galėtume kalbėti apie naudą“, – „Balsas.

Kovo 22 dieną Londone buvo sunkiai sužeistas Rusijos bankininkas Germanas Gorbuncovas, kuris anksčiau buvo liudytoju garsioje baudžiamojoje byloje dėl pasikėsinimo į „Konvers-Group“ vadovą Aleksandrą Antonovą, praneša „The Moscow Post“ korespondentas.

2012 Kovo 18 vakare paleidau apklausą apie tai, kaip vertinami paskutiniai įvykiai, prasidėję nuo Snoro ir straipsnių spaudoje, įsisiūbavę, kai Raimundas Palaitis kažkodėl nusprendė atleisti FNTT vadovus ir virtę Vyriausybės krize po to, kai Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė atleisti vidaus reikalų ministrą, nors tokį sprendimą priėmė ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

FNTT vadovus be aiškaus pagrindo iš postų išvertęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ir pats neteko pareigų. Penktadienio rytą prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė ministro atsistatydinimą ir pasirašė dekretą dėl R. Palaičio atleidimo nuo kovo 26-osios. Kol bus paskirtas naujas vidaus reikalų ministras, šias pareigas laikinai eiti pavesta sveikatos apsaugos ministrui Raimondui Šukiui.

Bankrutuojančio banko „Snoras“ administravimui jo administratorius Neilas Cooperis nuo kovo 8 iki balandžio 30 dienos galės išleisti 6,8 mln. litų. Tokią bankrutuojančio banko administravimo sąmatą patvirtino Vilniaus apygardos teismas. Kita nutartimi teismas patvirtino bankrutuojančio banko kreditorių sąrašą ir neginčijamą jų finansinių reikalavimų sumą, kurią sudaro 6,523 mlrd. litų.

Didelė rinkėjų grupė – daugiau kaip milijonas Lietuvos gyventojų, kaupiančių pensijas antrosios pakopos fonduose, turėtų nebesitaikyti su politikais, atimančiais iš jų būsimas pensijas, kad užkamšytų šiandienos skyles, įsitikinęs Finansų analitikų asociacijos prezidentas ir įmonės „Finasta Asset Management“ investavimo strategijų formavimo vadovas Mindaugas Vaičiulis. Jis taip pat iš vidaus regėjo banko „Snoras“, kuris valdė investicinį banką „Finasta“, nacionalizavimą ir bankrotą.

Rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT duomenimis, praėjusiais metais žiniasklaidos priemonėse daugiausiai kartų cituojamu įmonės vadovu tapo buvęs „Snoro“ generalinis direktorius Raimondas Baranauskas. Tarp aktyviausiai į komunikaciją investuojančių verslo sektorių dažniausiai žiniasklaidoje ir toliau figūruoja bankų nuomonės lyderiai.

Seimo laikinoji komisija, tirianti komercinių bankų priežiūros naudingumą ir situaciją likviduojamoje akcinėje bendrovėje „Snoras“, trečiadienį apklausia bankrutuojančio banko „Snoras“ administratorių Neilą Cooperį. (Papildyta 18.20) Pasak jo, banko nekilnojamąjį turtą bus ruošiamasi pardavinėti po kreditorių susirinkimo. Praėjusią savaitę komisijai liudijo „Snoro“ laikinasis administratorius Simonas Freakley.

Šiandien Vilniaus apygardos teismui pateikta „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijai talkinusių ekspertų nuomonė apie banko bankroto administratoriaus Neilo Cooperio išlaidų sąmatą dar trijų mėnesių laikotarpiui. Specialistų vertinimu, 57 milijonai litų, kurių prašoma 90 dienų laikotarpiui, gerokai viršija sąnaudas, kurias patiria panašaus dydžio veikiantis bankas.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė įvaldė šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės taktiką: kalbėti žmonėms tai, ką jie nori girdėti. To visiškai užtenka populiarumui išlaikyti. Neseniai viena Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vedlių I. Degutienė tautai pabėrė porą perliukų. Pirmasis – po savo partijos ir prezidentės mūšio dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadų atleidimo ji pareiškė siūlanti pirmalaikius Seimo rinkimus. Pasak I. Degutienės, jie galėtų būti surengti liepą.

Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kalbos apie pirmalaikius rinkimus ir graudenimai, apkartinti jos šeimos narių interesų pėdsakais banke „Snoras“, klibina tautos mamytės įvaizdį. Praėjusios Seimo kadencijos metu tautą pasvaičiojimais apie pirmalaikius parlamento rinkimus linksmindavo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) premjeras Gediminas Kirkilas. LSDP frakcija registruodavo paleidimo projektus, o paskui jos nariai išbildėdavo „dirbti su rinkėjais“, kad nereikėtų balsuoti.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Rūpintojėlės blefas“. Seimo pirmininkės Irenos Degutienės kalbos apie pirmalaikius rinkimus ir graudenimai, apkartinti jos šeimos narių interesų pėdsakais banke „Snoras“, klibina tautos mamytės įvaizdį.

Stebint politinius šokius su kardais dėl iš darbo labai abejotinais pagrindais išvarytų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų neapleidžia déjà vu įspūdis – tai jau matyta prieš kelis metus. Priesaikos apginti Jei buvę FNTT vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas rimtai linkę tikėti Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) politinėmis priesaikomis ginti juos iki galo ir bet kokia kaina – vargas jiems.

Generalinė prokuratūra, atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo aplinkybių, iki šiol negavo prašymo leisti viešinti apklausų komisijoje stenogramas. „Negavau jokios žinios, kad yra prašoma mūsų nuomonės. Aš tikrai dar negavęs komisijos rašto, kokią mes poziciją užimame dėl stenogramos išviešinimo“, – žurnalistams po apsilankymo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje sakė generalinis prokuroras Darius Valys.

Seimo laikinoji komisija, tirianti komercinių bankų priežiūros gerumą ir situaciją likviduojamoje akcinėje bendrovėje „Snoras“, planuoja tęsti apklausas. Trečiadienį Seimo komisija kviečia „Snoro“ laikinąjį administratorių Simon Freakley. Kovo 21 d. komisijoje turėtų apsilankyti „Snoro“ bankroto administratorius Neil Cooper. Komisijos pirmininkas, Seimo narys Valentinas Mazuronis yra sakęs, kad ateityje planuojama apklausti ir Vyriausybės vadovus bei ministrus.

Bankrutuojančio „Snoro“ administratoriui Neilui Cooperiui prireikė daugiau lėšų bankui administruoti. Vakar jis kreipėsi į teismą ir paprašė skirti papildomą sumą. Kreditoriai ketina reikalauti ataskaitos, kam panaudoti anksčiau skirti pinigai, rašo „Lietuvos Rytas“. Kovo 7-ąją baigėsi terminas, kai banko administratoriui buvo leista panaudoti 60,9 mln. litų. Leidimo tokiai sumai išleisti jis prašė gruodžio pabaigoje. Vilniaus apygardos teismas tokį sutikimą davė gruodžio 27 dieną.

Bankrutuojančio „Snoro“ klientai, pasiėmę iš šio banko paskolas, susidūrė su dar viena problema: nors sąskaitose pinigų yra, jais bankas ne tik neleidžia padengti skolų, jų negrąžina, bet ir toliau skaičiuoja palūkanas, o kurį laiką skaičiavo ir delspinigius. Teisininkai sako, kad tokie banko veiksmai yra neteisėti ir ragina nukentėjusius kreiptis į teismą. Manoma, kad tokių banko klientų gali būti apie pusantro tūkstančio.

Jeigu į paprastą ir aiškų klausimą – „kiek valandų?“ – jums oriai atsakys, kad laikrodžių taisykla už kampo, o jūsų batai nemadingi – ką pamanysite apie tokį atsakinėtoją? Arba asilas, arba išsidirbinėja. Nors,... gal ir labai gudrus? Panašiai reiktų manyti ir apie tarsi rimtus valstybės vyrus, etatinius politologijos ir teisės viešuosius giedorius bei vargonininkus. Ir kas blogiausia – ne pirmą kartą.

Neįsigaliojusių „Snoro“ obligacijų pirkėjai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti, kad jie turi gauti draudimo išmoką už neįvykusiam sandoriui sukauptas lėšas, pranešė Investuotojų asociacija. Į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą ketvirtadienį kreipėsi 62 asmenys, 2011 metų lapkritį sudarę „Snoro“ obligacijų pasirašymo sutarčių už 3,2 mln. litų, tačiau dėl banko veiklos sustabdymo jų taip ir neįsigiję.

Lietuvos bankas teigia, kad dienraštyje „Lietuvos rytas“ išspausdinti teiginiai, kad Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas neva darė spaudimą buvusiam „Snoro“ prezidentui Raimondui Baranauskui, ragindamas jį atsisakyti „Lietuvos ryto“ akcijų, yra šmeižtas ir reikalaus dienraščio juos paneigti.

Ketvirtadienį laikinoji Seimo komisija, nagrinėjanti banko „Snoras“ bankroto aplinkybes surengė uždarą posėdį, kuriame apklausiami liudytojai, tarp kurių ir Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus pavaduotojas Romualdas Vaišnoras. Komisiją ypač domina, koks buvo VSD vaidmuo „Snoro“ istorijoje. Tačiau po apklausos VSD atstovas nebuvo itin kalbus ir burbtelėjo, kad komisijai pasakė viską, ką žinojo ir atsakė į visus komisijos numatytus klausimus.

Seimo narys Petras Gražulis ketvirtadienį kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo ir siūlydamas paraginti Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę pasitikrinti melo detektoriumi.

Ketvirtadienį į eilinį posėdį rinksis Seimo laikinoji komisija, tirianti komercinių bankų priežiūros efektyvumą ir situaciją likviduojamoje akcinėje bendrovėje „Snoras“. Komisija planuoja tęsti apklausas. Ketvirtadienį komisijai turėtų liudyti Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Romualdas Vaišnoras, buvęs „Snoro“ valdybos narys Modestas Keliauskas.

Generalinis prokuroras teigė neturįs pagrindo atleisti savo pavaduotoją Darių Raulušaitį, kurį įtaria nutekinus informaciją apie banko „Snoras“ veiklą. „Gerbiu ir vertinu Seimo Antikorupcijos komisijos (AK)  išvadas, tačiau nematau juridinio pagrindo atleisti pavaduotoją D. Raulušaitį“, – portalui Balsas.lt sakė generalinis prokuroras Darių Valys. D. Valys tikino pasitikįs savo pavaduotoju.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis tikino žurnalistus niekada niekam neperdavęs informacijos apie  „Snorą“: „Kategoriškai neigiu šią informaciją. Posėdžiai vyko uždarai, saugiai, todėl sąlygų nutekėti informacijai nebuvo. Kalbos, kad posėdžio metu galėjo užeiti bet kas, yra klaidingos.“ Prokuroras tikino, kad informacija apie „Snoro“ veiklą tyčia buvo perduota be slaptumo žymų, kad niekam nekiltų pagundos ja pasinaudoti.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis sako, kad jokios informacijos apie padėtį banke SNORAS nenutekino ir atsistatydinti neketina, nebent to pareikalautų jį skyrę ar teikę asmenys. „Norėčiau pareikšti, kad pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje esanti informacija, neva aš esu susijęs su informacijos apie planuotus pareigūnų veiksmus dėl SNORO banko nutekinimu, yra neteisinga ir klaidinanti visuomenę.

Seimo Antikorupcijos komisija (AK) penktadienį patvirtino išvadas dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo teisėtumo. Balsas.lt skelbia šį dokumentą.

Kita tema – svetur geresnio gyvenimo ieškoti išvykę ir jo nesuradę lietuviai neretai lieka be nieko, bet net atsidūrę gatvėje ne visi nori grįžti į gimtinę. Kai kurie emigrantai nusprendžia verstis iš pašalpų ar tiesiog elgetauti – girdi, užsienyje būti valkata labiau apsimoka negu vargti Lietuvoje.

Vidaus reikalų ministras tikina tik vykdęs Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento (VSD) nurodymus. Skandalų paliestas pareigūnas sutiko atsakyti į portalo Balsas.lt klausimus. – Ministre, ar ketinate trauktis? – Kol kas nesirengiu to daryti, nes žinau, kad šioje situacijoje esu tik iešmininkas. – Nuo ko viskas prasidėjo? – Ne kartą sakiau, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje vyko pasitarimas dėl operatyvinių veiksmų, o po to ši informacija pateko į dienraštį.

Seimui rašant išvadas dėl FNTT vadų atleidimo, didžiausi šalies portalai šį svarbiausią savaitės, o turbūt ir metų pradžios įvykį pateikė intriguojančiai: 16 valanda: Alfa, 9:4 – iš devynių pagrindinių naujienų FNTT istorijai ir su ja susijusioms skirta beveik pusė pozicijų: Santariškių vadovybė: Degutienės sutuoktinio vadovaujama ligoninė sąskaitos „Snore“ neturėjo Kernagis: sieksime sužinoti, kas paskatino prezidentę skambinti Gailiui komisijai kliudoma rengti išvadas Ramonas: apie milija...

„Snoro“ žlugimo aplinkybes tiriančios Seimo laikinosios komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis sako, kad ketvirtadienį liudijusių asmenų parodymai skiriasi ir pateikta informacija ne visur sutapo. „Ne visur sutapo informacija, ne visur sutapo ir vertinimas, bet mūsų komisijos tikslas yra išklausyti visas puses, pabandyti atrasti pagrindimą dokumentais“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė V. Mazuronis.

Balsas.lt gautose pirminėse Antikorupcijos komisijos (AK) išvadose detaliai aprašomi generalinio prokuroro pavaduotojo Dariaus Raulušaičio veiksmai, susiję su banko „Snoras“ istorija. Lietuvos banke vykusio pasitarimo metu Generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis paprašė Lietuvos banko Generalinei prokuratūrai pateikti medžiagą neįslaptinant jos Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo numatyta tvarka, motyvuodamas, kad tokiu būdu bus lengviau pradėti procesinius veiksmus.

Portalui Balsas.lt pavyko gauti Seimo Antikorupcijos komisijos paruoštų, bet dar nepatvirtintų pirminių išvadų vieną iš variantų. Galutinės išvados gali gerokai keistis nuo šio projekto, nes, kaip sakė komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis, išvadas ruošianti komisija kas valandą patiria vis didesnį spaudimą.

Buvęs Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas tvirtina nežinojęs apie jokią milijardinę skylę „Snore“. „Jeigu būčiau žinojęs, būtų imtasi atitinkamų priemonių. Audito ataskaitos buvo be išlygų, vadinasi, viskas tvarkoje. Aš nežinau apie jokią skylę“, – po apklausos „Snoro“ žlugimo aplinkybes tiriančioje Seimo laikinojoje komisijoje ketvirtadienį žurnalistams sakė K. Ramonas.