snoras

Seimo narys „tvarkietis“ Petras Gražulis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašo panaikinti ūkio ministro pernai gruodį priimtą įsakymą, pagal kurį bankrutuojančio banko „Snoras“ administratoriumi buvo paskirtas „Zolfo Cooper“ vyresnysis partneris Neilas Cooperis.

Pasiektas susitarimas dėl „Snoro“ mini bankų ir susijusio turto pardavimo, praneša „Snoro“ viešųjų ryšių departamentas. „Snoro“ bankroto administratorius patvirtina, kad buvo pasiektas susitarimas su akcine bendrove „Lietuvos paštas“ dėl turto, t.y. maždaug 230 visoje Lietuvoje esančių mini bankų (kioskelių), kartu su juose esančiu turtu, pardavimo. „Džiaugiamės pasiekę susitarimą su „Lietuvos paštu“ ir sieksime glaudaus bendradarbiavimo, kad užtikrintume sklandų šio turto perdavimą.

„Snoro“ žlugimo aplinkybes tyrusios Seimo laikinosios komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis po antradienį vykusio skandalingo visuotinio banko „Snoras“ kreditorių susirinkimo kreipėsi į Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių bei finansų ministrę Ingridą Šimonytę, reikalaudamas, kad jie įpareigotų į „Snoro“ kreditorių komitetą valstybės deleguotus narius vienodai rūpintis ir ginti visus bankrutuojančio banko akcininkus, nes visi jie yra mūsų valstybės piliečiai.

Birželio 12 dieną, antradienį, „Siemens“ arenoje įvyko bankrutavusio banko „Snoras“ kreditorių susirinkimas. Jame išrinktas kreditorių komitetas, kurio pirmininke paskirta valstybės įmonės „Indėlių  ir investicijų draudimas“ vadovė Aurelija Mažintienė.

Banko „Snoras“ bankroto administratorius Neilas Cooperis penktadienį išplatino ataskaitą apie banko bankroto eigą. Ataskaitoje teigiama, kad gegugžės 31 dieną „Snoras“ turėjo per 826 mln. litų lėšų. Nuo praėjusių metų gruodžio 7 dienos iki gegužės pabaigos bankas patyrė per 105 mln. litų išlaidų, o įplaukos viršijo 932 mln. litų.

„Snoras“  bankroto administratorius Neilas Cooperis paruošė ataskaitą su informacija kreditoriams apie bankroto eigą nuo jo paskyrimo ir pradine finansine informacija, bei bankroto komandos iki šiol nuveiktų darbų santrauka. Ją galima peržiūrėti: http://www.snoras.com/lt/kreditoriams Ataskaitoje aptariami veiksmai, kurių buvo imtasi siekiant ištirti aplinkybes, kurioms esant „Snoro“  finansiniame balanse atsirado trūkumas.

Vilniaus apygardos teismas, ketvirtadienį išnagrinėjęs didžiausią Lietuvoje grupės ieškinį dėl neužregistruotos banko „Snoro“ akcijų emisijos lėšų grąžinimo, sprendimą skelbs birželio 27 dieną. Investuotojų asociacija yra subūrusi ir teisme atstovauja 473 asmenų grupei, kurie prašo grąžinti 9,8 mln. litų, sukauptų apmokėti pasirašytas „Snoro“ akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos.

Seimo valdantieji jau antrą kartą per šią kadenciją sužlugdė parlamentinės komisijos darbą. Šį kartą jų demaršas buvo nukreiptas prieš tyrimo išvadas „Snoro“ banko nacionalizavimo istorijai ištirti. Kol kas neaišku, kiek iki šių metų galo bankrutuojančiame banke liks turto, kai vien užsienio konsultantams ir bankroto administratoriui jau atseikėta per 100 mln. Lt.

Skandalinga vadinamosios „Snoro" arba V. Mazuronio komisijos (oficialus pavadinimas „Dėl veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“) veiklos pabaiga labai priminė jos veiklos pradžią. Ir tada – sausį, ir dabar - gegužę Lietuvos politinėje padangėje sklandė lakios konservatorių frazės, pvz.

Praėjusią savaitę laikinoji komisija, tyrusi banko „Snoras“ bankroto aplinkybes ir Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumą, baigė savo darbą ne visai taip, kaip buvo tikėtasi. Komisijos parengtoms išvadoms pritarė tik pusė komisijos narių. Kita pusė pasišalino iš baigiamojo posėdžio, tuo pačiu užkirsdama kelią išvadų patvirtinimui ir teikimui Seimui.

Generalinė prokuratūra, atlikdama ikiteisminį tyrimą dėl banko „Snoras“ galimo turto iššvaistymo, nustatė naujas buvusių banko vadovų ir akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko nusikalstamas veikas. Generalinės prokuratūros prokuroro gegužės 28 d. nutarimais V. Antonovas ir R. Baranauskas pripažinti įtariamaisiais dėl piktnaudžiavimo, banko „Snoras“ didelės vertės turto (apie 1,7 mlrd.

Penktadienį žlugusio banko „Snoras“ bankroto administratorius Simonas Freakly išplatino viešą laišką, skirtą Lietuvos Respublikos Seimo Laikinajai tyrimo komisijai. Laiškas adresuotas šios komisijos pirmininkui Valentiniui Mazuroniui, jame S. Freakly aiškinasi, kodėl vėlavo pateikti komisijos prašomą informaciją. Siūlome susipažinti su visu laiško turiniu: Gerb.

Ketvirtadienį Seimo laikinoji komisija paviešino pusiau patvirtintas, pusiau sukritikuotas savo darbo rezultatų išvadas. „Lietuvos banko valdybos nutarimas dėl banko „Snoras“ veiklos laikinojo sustabdymo, Vyriausybės sprendimas perimti banko „Snoras“ akcijas visuomenės poreikiams ir Lietuvos banko sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo bankui „Snoras“ buvo priimti skubotai ir nepakankamai pagrįstai, – teigiama laikinosios Seimo komisijos išvadose.

Užsienio smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, savo lėšas laikiusios banke „Snoras“, antradienį kreipėsi į valstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“ su prašymu palaikyti jų kartu deleguojamą kandidatą į banko kreditorių komitetą. „Snoro“ kreditorių komitetas bus renkamas birželio 12 dieną vyksiančiame kreditorių susirinkime.

„Snoro“ žlugimo aplinkybes tyrusios Seimo laikinosios komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo komisijos išvadų projektą, nutarimo projektą ir lydimuosius dviejų paskutinių komisijos posėdžių protokolus. Dokumentuose nurodoma, kad juos teikia laikinosios tyrimo komisijos nariai Valentinas Mazuronis, Žilvinas Šilgalis, Kęstutis Daukšys ir Juozas Olekas.

Seimo laikinoji komisija, tirianti banko „Snoras“ bankroto aplinkybes, šiandien skandalingai baigė darbą ir pateikė savo išvadas, kurioms pasipriešino valdantieji. Jiems palikus „Snoro“ komisijos posėdį, išvados liko nepatvirtintos daugumos. Valdančiųjų atstovas Stasys Šedbaras patikino, kad iš esmės nebuvo sutarta dėl vieno valstybinės reikšmės punkto, kuris būtų sukūręs prielaidas kiekvienam mokesčių mokėtojui reikšti ieškinius valstybei.

„Snoro" problemas tirianti Seimo laikinoji komisija trečiadienį vakare ketina patvirtinti savo išvadas. Praėjusią savaitę ši komisija preliminariai suderino išvadų projektą, dėl kurio trečiadienį ketina galutinai balsuoti. Komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis žurnalistams komentuodamas išvadas sakė, kad Lietuvos banko veiksmai, ypač perimant „Snoro“ akcijas visuomenės interesams ir skelbiant bankrotą, buvo ir skuboti, ir nepakankamai motyvuoti.

Žmogaus teisių specialistas įsitikinęs, kad per dramatiškus  gegužės 17 dienos įvykius Garliavoje akivaizdžiai pažeistos vaiko teisės. Lietuvos žmogaus teisių asociacijos įkūrėjas Vytautas Budnikas išsakė savo nuomonę dėl garsiosios Drąsiaus Kedžio dukters perdavimo motinai bylos. – Ar mažametę D. Kedžio mergaitę paėmus jos motinai Laimutei Stankūnaitei šioje istorijoje galima dėti tašką? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė V. Budniko.

Laikinosios Seimo komisijos, tiriančios „Snoro“ žlugimą, pirmininkas V. Mazuronis Lietuvos banko veiksmus, nacionalizuojant „Snorą“ ir skelbiant jam bankrotą, pavadino skubotais ir nepakankamai motyvuotais. Lietuvos banko valdytojo Vito Vasiliausko tvirtinimu, sprendimas buvo skubus, bet neskubotas. Su juo „Savaitėje“ kalbėjosi Nemira Pumprickaitė.

Nuo Lietuvos teisėsaugos D. Britanijoje pasislėpę žlugusio banko „Snoras“ vadovai toliau nesutinka su kaltinimais pasisavinus milijardines lėšas. Nors pasigirdo kalbų, kad Seimo komisijos išvados galimai padės jiems teisinėje kovoje prieš Lietuvą, turtuolis V. Antonovas tai neigia. Buvęs didžiausias banko valdytojas V. Antonovas TV3 teigė, kad banko nacionalizavimas esą buvo klaida. „Mus kaltina absurdu.

Nepaisant deklaruojamo drastiško gyventojų skolų augimo, įmonių skolų būklė metų pradžioje nuteikia optimistiškai. Per metus (lyginant šių ir praėjusių metų gegužės 23 d.) darbdavių skola Valstybiniam socialinio draudimo fondui („Sodrai“) susitraukė 2,9 proc., arba nuo 491,8 mln. Lt iki 477,6 mln. Lt. Tai žemiausias skolos lygis per visus metus,  esant didžiausiam darbuotojų skaičiui (1,257 mln. apdraustųjų) per visą laiką, kiek „Sodra“ viešai skelbia šią informaciją.

„Snoro“ griūties aplinkybes tirianti komisija galutinio sprendimo dar  nepriėmė. Šiandien komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis teigė, esą  preliminariose išvadose konstatuojama, jog „Snoras“ nebuvo tinkamai kontroliuojamas, nebuvo tinkamai sureaguota į dar 2009 m. pasirodžiusius pirmuosius pavojaus ženklus banke.

Banko „Snoras“ žlugimo aplinkybes tirianti laikinoji Seimo komisija trečiadienį suderino išvadų projektą. Tai po daugiau nei 4 valandas vykusio komisijos posėdžio trečiadienį žurnalistams pranešė komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis. „Šiandien yra komisijos principinis apsisprendimas dėl visų klausimų. Džiaugiuosi, kad komisija artėja prie darbo pabaigos“, - sakė V. Mazuronis. Pasak jo, galutinai dėl išvadų komisija planuoja balsuoti kitą trečiadienį.

Buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis antradienio rytą atvyko į Generalinę prokuratūrą, kur prokurorai jį apklausė kaip liudytoją informacijos apie „Snoro“ tyrimą nutekinimo byloje. Ko eksministro klausinėjo prokurorai, R. Palaitis neatskleidė. „Aš negaliu viešinti ikiteisminio tyrimo detalių. Tačiau galiu pasakyti, ką pasakojau aš. Prokurorams papasakojau, ko ėmiausi gavęs pirmąją pažymą iš VSD apie neigiamus tyrimo poligrafu rezultatus.

Laikinoji Seimo komisija, ieškanti atsakymų į klausimus, ar Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūra yra efektyvi, ir – svarbiausia – siekianti išsiaiškinti banko „Snoras“ nacionalizavimo ir bankroto aplinkybes ir tikslingumą, savo užduotį netrukus bus įvykdžiusi. Šią savaitę, pagal bendrą susitarimą, komisijai vadovaujantis Valentinas Mazuronis parengė ir pateikė komisijos nariams išvadų projektą. O kitą trečiadienį turėtų būti balsuojama dėl galutinio dokumento.

Bendrovės „General Financing“ vadovo Konstantino Balakino įsitikinimu, Lietuvoje kurti verslą gali kiekvienas, tačiau tam reikia suburti bendraminčių komandą ir atkakliai siekti išsikeltų tikslų. Įsitraukti į finansų sektorių vaikystėje K. Balakinas nė nesvajojo, nes, pasak jo, pagaliau suvokti, ko iš tiesų nori gyvenime, žmogus pradeda tik sulaukęs 25-erių.

Šiandien „Snoro“ bankroto administratorius Neilas Cooperis patvirtino, kad pirmasis kreditorių susirinkimas įvyks 2012 m. birželio 12 d.  „Siemens“ arenoje. Pagal oficialią darbotvarkę kreditorių susirinkime bus renkamas „Snoro“ kreditorių komitetas. Šis bus atsakingas už „Snoro“ pagrindinio turto pardavimą, į kurį įeina „Finasta“ ir „Snoro“ lizingas. „Snoro“ žlugimas turėjo reikšmingos įtakos šio banko klientams, partneriams ir darbuotojams tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Vilniaus apygardos teismas (VAT) atmetė Seimo nario Aleksandro Sacharuko ir buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojo Vytauto Giržado skundus panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo priimtas nutartis ir paliko jas galioti.

Penktadienį  bankrutavusio banko  „Snoras“ bankroto administratorius Neilas Cooperis patvirtino, kad pirmasis kreditorių susirinkimas įvyks 2012 m. birželio 12 d., antradienį, „Siemens“ arenoje, Ozo g. 14, Vilnius. Registracija į kreditorių susirinkimą prasidės 9:00 val. Lietuvos laiku (EET), susirinkimo pradžia – 12:00 val.

„Finastos“ grupę iš bankrutuojančio „Snoro“ banko gali įsigyti Jungtinėje Karalystėje įsikūręs prekybos bankas „Omada Capital“, cituodamas neįvardintus šaltinius, skelbia portalas eversus.lt. Pasak portalo šaltinių, „Omada Capital“ greičiausiai pasiūlė geriausią pasiūlymą, kurio suma siekia apie 10 mln. eurų. „Omada Capital“ save pristato nišiniu Europos investicinės bankininkystės banku, kuris turi du partnerius – Sharamą Shoraką ir Peterį Hellmaną.

Praėjus pusmečiui nuo banko „Snoras“ nacionalizavimo tai vis dar bene dažniausiai žiniasklaidoje minima istorija. Tačiau banko kreditoriams tai aiškumo nesuteikia. Jie skundžiasi informacijos trūkumu ir nerimauja liksiantys prie skilusios geldos. Buvo stengiamasi banką „Snoras“ nacionalizuoti greitai ir nuolat paneigti sklandančius gandus, tačiau susibūrę į asociaciją banko kreditoriai skundžiasi informacijos trūkumu.

Vestminsterio magistratų teisme penktadienį vėl atversta buvusių nacionalizuoto ir bankrutavusio banko „Snoras“ pagrindinių akcinių Raimondo Baranausko ir ruso Vladimiro Antonovo ekstradicijos į Lietuvą byla. Įdomu tai, kad penktadienį Vestminsterio magistratų teisme nagrinėjamos dar kelios lietuvių ekstradicijos bylos į tėvynę. R. Baranauskas su V. Antonovu teismo salėje posėdžio pradžios laukė daugiau kaip 40 min. Jų advokatų komandą šiandien sudaro mažiausiai 8 teisininkai.

Bankrutavusio banko „Snoras“ bankroto administratorius informuoja, jog šiuo metu vykdomos baigiamosios derybos su investuotojais dėl „Finasta“ grupės ir „Snoro lizingo“  pardavimo. Derybos dėl „Finasta“ grupės pardavimo apima septynias bendroves, tarp kurių yra investicinės bankininkystės verslas ir bankas „Finasta“.  „Snoro lizingo“ atveju deramasi dėl viso verslo ir lizingo portfelio pardavimo.

Banko „Snoras“ žlugimo aplinkybes tirianti laikinoji Seimo komisija pradeda rengti preliminarų išvadų projektą. „Perėjome prie pagrindinio ir, manau, sudėtingiausio komisijos darbo etapo – pradėjome rengti komisijos išvadas, arba tiksliau – atsakymus į užduotus klausimus. Aptarėme surinktą informaciją, sutarėme, kad atrinksime medžiagą, kuri galėtų būti naudinga atsakant į konkrečius klausimus, nes informacijos surinkta žymiai daugiau.

„Buvo teiraujamasi apie tuos dalykus, kurie buvo viešai išsakyti, patikslinimų. Apie administratoriaus skyrimą, apie administratoriaus atlyginimą, apie patį sprendimą dėl banko „Snoras“, – žurnalistams sakė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas trečiadienį po Seimo Laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išsiaiškinimo posėdžio.

Banko „Snoras“ žlugimo aplinkybes tirianti laikinoji Seimo komisija trečiadienį tęsia apklausas. Į Seimo rūmuose 15 val. prasidėjusį komisijos posėdį dar kartą pakviestas jau anksčiau komisijos apklaustas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Parlamentinės komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis anksčiau yra sakęs, kad jau planuojama užbaigti apklausas. Pasibaigus apklausoms komisija ketina pradėti formuluoti savo išvadas.

Antradienį banko „Snoras“ bankroto administratorius Neilas  Cooperis patvirtino, kad derybos dėl banko taupomųjų skyrių pardavimo smarkiai pasistūmėjo į priekį. Lietuvoje yra daugiau nei 230 mini bankų (taupomųjų skyrių) ir juos stengiamasi parduoti kreditoriams palankiomis sąlygomis. „Šiuo metu vykdome baigiamuosius pardavimo proceso veiksmus ir deriname paskutines detales. Esu įsitikinęs, kad netrukus galėsime sudaryti sutartį su pasirinktu pirkėju.

Nors  praėjusieji metai buvo vieni pelningiausių per visą Lietuvos bankų istoriją, pernai žlugęs „Snoras“ prilygo bombos sprogimui sistemos viduje, sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. „Visų pirma, tai buvo tikras šoko terapijos testas bankininkystei. Tai buvo pasitikėjimo sistema išbandymas, kurį Lietuvoje veikiantys bankai atlaikė puikiai.

(Papildyta 22:51 val.) Reaguodami į spaudoje pasirodžiusius Seimo nario Valentino Mazuronio teiginius apie tai, jog premjeras Andrius Kubilius dar 2009 m. žinojo apie „Snorą“ ištikusias bėdas, Ministro Pirmininko tarnyba išplatino tokį pranešimą: „Atkreipiame dėmesį, jog už komercinių bankų sistemą – sisteminės rizikos vertinimą ir atskirų bankų priežiūrą – Lietuvoje buvo ir yra išimtinai atsakingas Lietuvos bankas.

Šiandien vyksta Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos likviduojamoje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išsiaiškinimo posėdis. Komisija jau apklausė Buvusią Lietuvos banko (LB) valdybos narę Ramunę Zabulienę. Taip pat planuojama apklausti ir LB valdybos narį Vaidievutį Ipolitą Geralavičių bei LB valdybos pirmininko pavaduotoją Darių Petrauską.

Nuo praėjusių metų gruodžio „Snoro“ bankroto administratoriumi įdarbintas užsienietis Neilas Cooperis kol kas tik kalba meistriškai. Nors vien jis pats išleido beveik 67 mln. litų – darbų nematyti. Tačiau „bankrotų asu“ prisistatantis veikėjas savo neveiklumą ėmė maskuoti kaltinimais Lietuvos valstybei ir lietuviškiems įstatymams, rašo „Respublika“. Bankroto administratorius kategoriškai slepia, kiek ir kokios vertės „Snoro“ turto jam apskritai pavyko rasti ir sugrąžinti.

Rusų bankas „Otkrytije“ negavo leidimo įsigyti Latvijos „GE Money Bank“ akcijų. Lietuva taip pat neišdavė leidimo Rusijos bankui „Investtorgbank“ atidaryti filialą šalyje, rašo Rusijos sauda. Pastaruoju metu lietuvių požiūris į rusų investuotojus gerokai suprastėjo. Lietuvos bankas savo sprendimą dėl investuotojo iš Rusijos aiškina tuo, kad rusų bankas pateikė ne visą informaciją, kuri galėtų užtikrinti sėkmingą banko veiklą Lietuvoje ir kapitalo skaidrumą.

Seimo laikinoji komisija, tirianti „Snoro“ bankroto aplinkybes, šiandien apklausė buvusį premjerą Gediminą Kirkilą. Jis žurnalistus patikino, kad jo laikais visų bankų būklė buvo gera. „Jie visi buvo pelningi, turėjo įstatinius kapitalus, didelius kreditinius resursus, labai pigiai dalijo juos, ir tai galbūt viena iš priežasčių, kodėl burbulas buvo išpūstas. <...> Situacija buvo priešinga negu yra dabar, kai resursų stinga“, – teigė jis.

Audituotais duomenimis, 2012 m. sausio 1 d. veikiančių šalies bankų turtas sudarė beveik 79 mlrd. Lt, per metus sumažėjo 3,3 proc., arba 2,7 mlrd. Lt (nevertinant AB banko „Snoras“ veiksnio, metinis turto augimas sudarytų 6,6 proc., arba beveik 5 mlrd. Lt). Po nuostolingų 2009-2010 m. bankai 2011 m. uždirbo 1,1 mlrd. Lt pelno (2010 m. jie patyrė 276,2 mln.

Trims ketvirtadaliams nefinansinių įmonių 2011 m. pabaigoje paskelbtas AB banko  „Snoras“ bankrotas buvo mažai reikšmingas įvykis, mažiau nei dešimtadaliui įmonių šio veiksnio įtaka buvo didelė. Tai parodė Lietuvos banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta 500 nefinansinių įmonių vadovų ir finansininkų apklausa.

Sunkmetis lietuvius paskatino atsisakyti butų, išmokė pigiai statyti, tačiau pažangių architektų vizija apie skandinavų ar Vakarų Europos pavyzdžio stilingas gyvenvietes išsisklaidė tarsi miražas. Suaktyvėjusi žemės sklypų rinka atskleidė: užuot pirkę butus ir namus profesionalų suprojektuotose šiuolaikiškose stilingose gyvenvietėse, lietuviai ruošiasi pigių individualių namų statyboms ūkio būdu.

2011 metais Lietuvos įmonių įsigijimų ir susijungimų (M&A) rinkoje buvo sudaryti 76 sandoriai, iš jų 45 sandoriai – tarp Lietuvos įmonių, ir tai buvo vienas pagrindinių šios rinkos variklių, teigia Finansų analitikų asociacija,  atlikusi Lietuvos M&A rinkos tyrimą. Užsienio investuotojai taip pat aktyviau nei anksčiau domėjosi Lietuvos įmonėmis – sudarytas 21 sandoris. Lietuvos įmonės sėkmingai užbaigė 10 tarptautinių sandorių.

Tradiciniame Lietuvoje veikiančių bankų rodiklių viešinimo procese kasmet būna pauzė, kai dėl bankų metinių rezultatų skelbimo reikalavimų Lietuvos ir užsienio vertybinių popierių biržose gruodžio mėnesio rodikliai nepaskelbiami įprastu metu, rašoma Lietuvos bankų asociacijos prezidento Dr. Stasio Kropo komentare. Maža to, gruodžio mėnesio rodikliai paprastai tampa vieši vėliau nei paskelbiami einamųjų metų sausio ir vasario rezultatai.

Seimo laikinoji komisija, tirianti „Snoro“ bankroto aplinkybes, kitą savaitę į posėdį ketina kviesti premjerą Andrių Kubilių, finansų ministrę Ingridą Šimonytę ir buvusį premjerą Gediminą Kirkilą. Po dviejų savaičių komisija dar kartą ketina pasikviesti komisijoje anksčiau jau apsilankiusį Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską. Tai po trečiadienį vykusio komisijos posėdžio žurnalistams sakė laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis.