Šiandien Seimo komisija, tirianti banko „Snoras“ bankrotą, apklausia Lietuvos banko (LB) ekonomikos departamento direktorių Mindaugą Leiką ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Riziką ribančio priežiūros departamento vadovę Aldoną Jočienę.
Komisija į kiekvieną posėdį pasikviečia su „Snoro“ veikla ir bankrotu susijusius žmones, kurie pateikia informaciją ir padeda komisijai rasti atsakymus į keturiolika klausimų, kuriuos ji nagrinėja.
M. Leika patikino, kad komisiją jį kvietė į posėdį, nes jis dalyvavo vedant derybas su administratoriumi ir vadovavo finansinio stabilumo skyriui.
„Snoro veiklos analizę vykdėme nuo 2009 metų. Tais metais buvo aišku, kad bankas iš esmės yra nemokus", - pasakė jis.
Klausimą, kodėl turint tokią informaciją, nebuvo imtasi veiksmų, M. Leika pasiūlė užduoti tuometiniams banko vadovams.
„Tos problemos nebuvo atsiradusios staiga, jos kaupėsi metų metus, apie jas buvo galima numatyti. Kadangi mes kalbame apie teisinius procesus, tai tam, kad priimti sprendimą reikia turėti aiškius įrodymus. Iki tol, kol buvo gauti aiškūs įrodymai iš Šveicarijos institucijų, mes galėjome vadovautis tik prielaidomis, bet tos prielaidos vėliau, kaip mes matome, pasitvirtino“, - pasakojo jis.
„Buvo keli faktoriai – paskolų nuostoliai, antras dalykas – vertybiniai popieriai, kuriais bankas negalėjo laisvai disponuoti, kurie galimai buvo įkeisti užsienyje“, - nemokumo priežastis įvardijo Lietuvos banko atstovas.
M. Leika pabrėžė, kad 2009 metų prielaidos apie banko nemokumą į jokius veiksmus ir įrodymų paiešką neišaugo, kol nepasikeitė Lietuvos banko valdyba, o atėjus naujam vadovui (Vitui Vasiliauskui - aut. past.) tų veiksmų buvo imtasi, kad ta informacija būtų patikrinta.
„Negaliu atsakyti už priežiūrą, bet mes matėme, kad bankas didina savo veiklos apimtis. Bet kuri finansinė institucija, kuri gauna daugiau pajamų, negu patiria išlaidų, nesvarbu, ar ji yra nemoki, ji gali gyvuoti, tai finansinės piramidės principas. Kol bankas surinkdavo daug indėlių, už indėlius jis mokėdavo aukštas palūkanas, tol jis galėjo gyventi, galėjo nerodyti nuostolių, galėjo juos maskuoti ir slėpti. Kai ateina diena X, kai indėlininkai supanikuoja, pradeda bėgti, bankas nebegali padengti savo einamųjų mokėjimų ir išmokėti visų indėlių, jis tampa nemokus“, - dėstė M. Leika.
„Snoro“ bankrotą tiriančios komisijos pirmininkas „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis buvo ne itin kalbus ir apie naujai gautą informaciją kalbėjo labai neapibrėžtai.
„Buvome susitikę su M. Leika ir A. Jočiene, manau, kad išgirdome iš abiejų, ypatingai iš M. Leikos, pakankamai daug naujos informacijos ir informacijos, kuri sukelia pakankamai daug minčių“, - sakė jis žurnalistams, bet nepanoro atskleisti, kokių minčių.
Komisijos pirmininkas patikino, kad gavusi bet kokią informaciją, komisija bando ją patikrinti, patvirtinti arba paneigti. „Šiandien gana detaliai apie tiek banko vertinimą, tiek eigą iki banko veiklos sustabdymo ir vėlesnius dalykus, kalbėjome apie bendravimus su laikinuoju administratoriumi iš LB pusės ir panašius dalykus“, - teigė V. Mazuronis.
„Tvarkietis“ nenorėjo atskleisti daugiau detalių, nes būtina sulaukti tyrimo pabaigos, kai bus galima paskelbti visą gautą informaciją.
