sloga

Kartu su prasidėjusiu pavasariu pasirodo ir pirmieji žiedai, o būtent jie neretai sukelia ir pavasarines alergijas. Apie tai, ar pavasarinė alergija yra nuosprendis visam gyvenimui, kalbamės drauge su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų alergologu Kęstučiu Černiausku. Alergologas Kęstutis Černiauskas tv3.lt transliacijos metu papasakos žiūrovams, kas yra pavasarinės alergijos, kaip jas atskirti nuo peršalimo ir kaip tinkamai su jomis kovoti.

Sakoma, kad gydoma sloga praeina per 7 dienas, negydoma – per savaitę. Vis dėlto gydytojai laukti, kol ši problema išnyks savaime, nerekomenduoja. Tad kaip greičiau pasveikti? Kai atsranda čiaudulys, sloga, paburksta nosies gleivinė, sunku per nosį kvėpuoti, atsiranda gerklės skausmas arba gerklinis kosulys, žmogui patariame gerti daug skysčių, arbatų nuo peršalimo arba kito šilto gėrimo, taip pat vartoti čiulpiamų pastilių ar purškalą gerklei – kas patogiau.

Žiemą gripu ir peršalimu serga tūkstančiai žmonių. Paprastai nuo jų gydomasi priešuždegiminiais vaistais – ibuprofenu ir vaistais nuo slogos, padedančiais lengviau kvėpuoti. Dažniausiai tai – patikimi vaistai, vartojami rekomenduojamomis dozėmis, bet JAV kardiologų asociacija teigia, kad jie gali pakenkti širdies sveikatai, rašoma ok-salute.it.

Šeimos Gydytojų Asociacijos vadovas, profesorius ir gydytojas Julius Kalibatas įvertino sparčiai plintančius slogos gydymo būdus. Jo teigimu, dažnai virusinės ligos prasideda būtent sloga. Ji, pasak pašnekovo, būdinga kone kiekvienai eilinei virusinei infekcijai.  „Dažniausiai sloga būna virusinė ir ją gydyti galima liaudiškomis priemonėmis. Vienas iš galimų variantų yra gydymas alijošiumi. Turbūt daugeliui vaikystėje yra tekę išbandyti metodą, kurį nemažai žmonių taiko iki dabar.

 Sloga – turbūt šią įkyrią ligą, kuri geba užklupti mus bet kuriuo metų laiku žino tiek suaugę, tiek vaikai. Ne kartą esame girdėję ir tautosakos posakį, jog gydoma sloga praeina per septynias dienas, o negydoma – per savaitę. Nepaisant to, slogą, kaip ir kitas ligas, būtina gydyti. Visų pirmiausia reiktų įsitikinti, ar sloga yra infekcinė, ar alerginė. Didesnei daugumai žmonių šaltuoju metu laiku aktualesne tampa infekcinė sloga.

Jeigu norite kuo greičiau atsikratyti kosulio, kuris jus erzina ne tik dieną, bet ir naktį, turėtumėte išbandyti natūralų gėrimą, kurį paruošite akimirksniu. Jums reikės: 1 stiklinės ananasų sulčių, 1,5 valgomųjų šaukštų medaus, žiupsnelio druskos, žiupsnelio maltų juodųjų pipirų. Paruošimo būdas: 1. Medų ir prieskonius sumaišykite su ananasų sultimis. 2. Išgerkite ketvirtį puodelio šio mišinio. 3. Likusią dalį padėkite į šaldytuvą. Gerkite tris kartus per dieną.

Net savaitę sloguoti ir snargliuotis beprotiškai vargina, tačiau amerikiečiui Gregui Phillpotts‘ui su tuo teko taikstytis net penkerius metus. Vis dėlto pasirodė, kad bėganti nosis signalizavo ne slogą, o kur kas didesnę problemą, rašo iflscience.com. Medikai vyrui pirmiausiai diagnozavo plaučių uždegimą ir bronchitą, o pats Gregas manė, kad kenčia nuo alergijos. Vyras skundėsi, kad tokia būklė trukdė jam gyventi, todėl jis nusprendė kreiptis į medikus specialistus Niujorke.

Niekam nepatinka pasigauti peršalimą, o susirgus išsipūsti nosį atrodo savaime suprantama – taip buvome išmokyti nuo vaikystės. Tačiau pasirodo, kad tai, kaip pučiame nosį, gali mums pakenkti, rašo portalas Mirror. Kartais jausmą, kad nosis užsikimšusi, sukelia gleivių perteklius, tačiau dažniausiai tai ženklas, kad jūsų nosies ertmė patinusi, ten vystosi uždegimas. „Stipriai pūsti nosį nėra gera mintis, šis veiksmas gali suerzinti jūsų nosies vidų, pažeisti nosies ertmę bei sinusus.

 Daugelis žino šmaikštų posakį, kad gydoma sloga išnyksta per septynias dienas, o negydoma – per savaitę. Tačiau juo vadovaujantis, rizikuojama sulaukti rimtų komplikacijų. Neretai pasitaiko atvejų, kai net ir gydoma sloga užsitęsia, o gal net perauga į sinusitą. Būna ir taip, kad sloga užsitęsia ir dėl pačių sergančiųjų kaltės, netinkamai vartojant paskirtus vaistus. Kaip to išvengti? Sloga yra bene vienas iš nemaloniausių negalavimų, pasireiškiančių atklydus permainingiems orams.

Prasidėjus peršalimo ir gripo virusų laikui, būtina savimi pasirūpinti ir skirti sau daugiau laiko. Jei norite išvengti vaistų bei kitų cheminių preparatų, galite išbandyti namines ir šimtus metų skaičiuojančias priemones.  Jums tereikia nulupti kelias česnako skilteles, supjaustyti  ir padėti jas po pagalve. Jau kitą rytą pajusite, kad savijauta pagerėjo, galite lengviau kvėpuoti, nebevargina alinanti sloga.

Staigūs temperatūros pokyčiai, perkaitęs kūnas, išėjus iš sporto salės, neužrištas šalikas - nebespėjame apsidairyti, kaip pradedame sloguoti, kosčioti. Šie iš pažiūros lengvi peršalimo simptomai dirbti netrukdo, tad ir toliau einame į darbą, negalvodami, kad galime užkrėsti savo kolegas. Kada yra ta riba, kai turėtume likti ir gydytis namuose, ir kaip elgtis, jeigu aplink – sirguliuoti pradedantys kolegos? Patarimais dalijasi BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis.

Peršalimas vargina kiekvieną. Tai itin dažnas virusinės kilmės viršutinių kvėpavimo takų susirgimas, kuriuo serga kiekvienas vėsiams orams pasibeldus į duris. Tv3.lt bandė susisiekti su keliomis gydymo įstaigomis, tačiau dėl didžiulio sergančiųjų antplūdžio gydytojai dirba daug daugiau nei įprastai. Laisvo laiko skyrusi šeimos gydytoja A. Antanavičienė perspėjo – jei sergate, neišeikite iš namų.

Rudenį kankina peršalimas ir nesiliaujant bėganti nosis? Tuomet išbandykite šiuos patarimus, kurie galbūt padės atsisveikinti su sloga visam laikui. Sveikatos naujienų portalas healtline.com dalijasi vertingais patarimais, norint įveikti slogą. Garuojantis vanduo Atlikti tyrimai parodė, kad gydant slogą labai praverčia garuojantis karštas vanduo. 2015 metais atlikto tyrimo metu buvo įrodyta, kad garuojantis vanduo sutrumpina slogos trukmę net iki vienos savaitės.

Prasidėjęs rugsėjis kartu su savimi atsineša ne tik vėsesnius orus, bet ir rudeniškas ligas. Tai natūralu, nes po šiltų ir saulėtų orų reikia prisitaikyti prie naujų rudens oro sąlygų, o žmogaus organizmas gana jautriai reaguoja į sezonų kaitą.  Kokie pavojai mūsų tyko ir kaip apsisaugoti pasakojo šeimos gydytoja Aldona Bieliauskienė. Įžvelgė riziką Pasak gydytojos, didžiausia rizika ne besikeičiantys orai: „Mes lietuviai esame pripratę prie vėsių orų.

Europos regiono šalyse ir toliau didėja sergamumas tymais, todėl nesirgusiems ir neskiepytiems keliautojams didėja grėsmė užsikrėsti. Pasak Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, šiemet daugiausiai susirgimų tymais registruota Rumunijoje (3 284 atvejai), Prancūzijoje (2 306 atvejai), Graikijoje (2 097 atvejai) ir Italijoje (1 258 atvejai). Nuo tymų infekcijos Europos regione mirė 25 asmenys: Rumunijoje (18 mirčių), Italijoje (4 mirtys), Graikijoje (2 mirtys) ir Prancūzijoje (1 mirti...

Paradoksas – kelias dienas užsitęsus rekordinei šiemet karščio bangai lietuviai į vaistines ir poliklinikas plūsta ne dėl perkaitimų, o dėl peršalimų. Vaistininkai pasakoja, kad už lango tvyrant arti trisdešimties laipsnių, gyventojai ateina ir su sloga, ir su perštinčia gerkle. Medikai aiškina, kad dėl visko kaltas pačių pacientų noras pernelyg greitai atsigaivinti.

Pirmadienį karantinas dėl gripo ir peršalimo ligų buvo paskelbtas 135 arba 13 proc. šalies mokyklų, o Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai skuba perspėti - situacija blogėja: gripas toliau sparčiai plinta. Penktąją šių metų savaitę (2018 m. sausio 29 d. – vasario 4 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 179,6 atv./10 tūkst. gyventojų. 2017 m. tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 127,6 atv./10 tūkst. gyventojų.

Peršalimą sukelia visai ne šaltis, bet žiemos sezonu išties lengviau peršalti. Vėsus oras verčia daugiau laiko praleisti patalpose, kur lengviau pasigauti aplink tvyrančias bakterijas ir virusus. Jei jaučiate prasidedančią slogą, pateikiame jums kelis mokslu pagrįstus būdus pagyti, rašo portalas popsci.com. Rimtai pailsėkite Paprasčiausias receptas – ir pats efektyviausias, ir greičiausiai nelabai nuviliantis.

Žiemą sloga serga bene kiekvienas lietuvis. Nors, atrodo, kad tai nėra pavojinga ar sudėtinga liga, vis dėlto pasisaugoti reikėtų. Beprasidedantis savaitgalis - puiki proga pasirūpinti savo sveikata ir išmėginti namines, tačiau efektyvias priemones.  Jums reikės: šviežio imbiero šaknies, pusės citrinos, 2 arbatinių šaukštų medaus, 1 stiklinės verančio vandens. Imbierą gerai sutarkuokite, kelis šaukštelius suberkite į stiklinę. Išspauskite pusę citrinos ir užpilkite verdančiu vandeniu.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras informuoja, kad susirgimų peršalimo ligomis ir gripu pastarosiomis savaitėmis daugėja. Didėjant tikimybei susirgti, gydytojai ir vaistininkai primena, kaip pasiruošti peršalimo ir gripo sezonui bei pasirūpinti ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata. Farmacininkė Laura Vanagaitė teigia, kad, norint išvengti arba sumažinti peršalimo ar gripo simptomus, būtina iš anksto rūpintis savo imunitetu.

Sėdite svarbiame susitikime ir nosyje pajuntate kutenimą. Žinote, kad jau po kelių akimirkų jūs čiaudėsite, tačiau nenorite į save atkreipti dėmesio, todėl užsiimate nosį, kad vietoj patrankos šūvio salėje nuskambėtų tik jums girdimas garsas. Bet ar tai nėra nesveika? Ar sulaikytas čiaudulys gali nužudyti žmogų? Čiaudėjimas - tai labai staigus oro pašalinimas iš plaučių per nosį, taip išvalant kvėpavimo takus.

Rudenį sloga kankina daugelį. Jei nepadeda brangios priemonės, imkitės naminių. Žinoma, gydyti slogą, sinusitą ir nosies skausmo reikėtų tik pasitarus su medikais, vis dėlto išbandyti galima ir paprastas, visiems prieinamas priemones.  Jei jus kankina sloga, derėtų paimti gabalėlį paprasto, nekvapnaus muilo ir su juo patrinti nosies šnerves. Muilas gali būti ūkinis.

 Atšalus orams sparčiai padidėja sergamumas peršalimo ligomis, daugelį vis dažniau pradeda kankinti varginanti sloga. Norėdami išvengti šių nemalonumų, puolame savarankiškai gydytis, be saiko naudojame įvairius purškiklius, kurie net ir įprastą slogą gali paversti rimtu sveikatos sutrikimu. Slogą galima ir „prisišaukti” Sloga – tai nosies ertmės gleivinės uždegimas, dažniausiai sukeltas virusų.

Karščiavimas, sloga, gerklės ir balsų stygų uždegimai. Tokios ligos dažniausiai užklumpa vaikus rudenį. Alergologė-pulmonologė Indrė Plėštytė-Būtienė įvardijo pagrindinius būdus, kaip apsaugoti savo atžalas nuo šių ir panašių ligų. Su rudenišku lietumi, vėju ir pirmuoju šalčiu mažamečiai sulaukia įvairiausių ligų. Nors vieni iš jų sugeba atsilaikyti šaltesniems orams, rudenį eilės ligoninėse nemažėja. Apsilankę gydytojos kabinete, vaikai dažniausiai karščiuoja, kosėja ir sloguoja.

Dažnas iš mūsų kramtomąją gumą perka, o vėliau kramsnoja tam, kad iš burnos sklistų malonus kvapas. Vis dėlto atėjus rudeniui kramtomąją gumą reikėtų rinktis ne tik dėl to, kad būtų juntamas gaivus kvapas, bet ir todėl, kad ji padeda apsisaugoti nuo peršalimo! Kramtomoji guma padeda organizmui greičiau atsikratyti galimų infekcijų ir pirmųjų gerklės skausmų. Mėtinė kramtomoji guma išvalo gerklę nuo galimų gleivių, o gumoje esanti mėta  yra galingas užtaisas prieš slogą, peršalimą.

O štai ir ligų sezonas su nuolatiniu palydovu – kosuliu. Vos atvėsus orams, nekosintis vaikas atrodo išties retenybė. Ne paslaptis, kad kosulys dažnai tampa rimtesnių ligų pranašu. Vis dėlto nesinori vos kostelėjusio mažylio paversti tikru ligoniu ir suskubti guldyti į lovą bei pulti girdyti stiprių vaistų.

Sergantieji lėtinėmis ligomis, ypač vyresnio amžiaus žmonės, į peršalimą neturėtų numoti ranka. Ilgiau nei savaitę trunkanti sloga, kosulys ir karščiavimas gali komplikuotis į sudėtingesnes ligas – sinusitą, bronchų ar plaučių uždegimą. Gresia didesnės bėdos Paprastai peršalimas trunka ne ilgiau nei penkias dienas: žmogus pasloguoja, pakosėja, kartais pakyla temperatūra. Jeigu sergančiojo imunitetas stiprus, ligos simptomai pamažu silpsta ir komplikacijos jam neturėtų grėsti.

Ne vienam žmogui puikiai žinomas jausmas, kai po pagirių arba sunkaus vakaro tenka anksti keltis. Tuomet mūsų išvaizdą tiesiog sugadina viena smulkmena veide – ratilai po akimis. Tačiau medikai skelbia, kad ši veido „puošmena“ susijusi toli gražu ne su per dideliu alkoholio kiekiu ar nemigos. Tai – nosies užgulimas. Užsikimšusi nosis gali praplėsti ir tokiu būdu išryškinti kraujagysles, einančias nuo akių iki nosies.

Suaugusieji ir vaikai, vartojantys vitaminą C 1-2 dienomis trumpiau serga sloga. Vitaminas C yra svarbiausias imuninės sistemos kovos su infekcijomis komponentas, tačiau užsikrėtus sloga, sumažėja jo kiekis baltosiose kraujo ląstelėse (leukocituose) ir šlapime. Todėl peršalus yra logiška vartoti vitaminą C. Helsinkio universiteto  medicinos mokslų daktaras H.Hemilä teigia, kad vitaminas C padeda greičiau pasveikti.

  Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje didėja. 49-ąją šių metų savaitę (gruodžio 5-11 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 71,9 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 59,3 atv./10 tūkst. gyventojų.

Čiaudulys dažniausiai mus užklumpa atšalus orui ir paprastai yra siejamas su slogos pradžia. Tai procesas, kai žmogus staigiai iškvepia orą per nosį dėl nosiaryklėje prisikaupusių dulkių, alergenų, mikrobų bei gleivių. Taigi visos šios nereikalingos organizmui medžiagos, užuot nukeliavusios gilyn į kvėpavimo takus, išmetamas su oru lauk. Žinoma, čiaudėti yra į sveikatą mums, bet ne į sveikatą aplinkiniams. Kaip tik dėl šios priežasties jų ir atsiprašome.

Vėstantys orai ir artėjantis šaltasis metų laikas jau atginė peršalimo ligų sezoną. Slogos, čiaudulio ar kosulio kamuojami karščiuojantys žmonės šimtais rikiuojasi prie šeimos gydytojų kabinetų durų. Tad medikai pataria ruoštis artėjančiam gripo sezonui ir jau domėtis skiepais. Tuo metu miestiečiai, paklausti, kaip ginasi nuo peršalimo ar gripo, vardija išbandytas ir patikimiausias liaudiškas priemones.

Prasidėjus slogai pravartu prieš miegą išgerti karštos liepžiedžių ar aviečių arbatos prakaitavimui skatinti. Jei yra galimybė, reikėtų pagulėti, naudoti daug vitamino C turinčių vaisių, uogų bei jų sulčių, valgyti žiedadulkių ar bičių duonos.   Virintą vandenį ataušinkite iki 45 °C temperatūros ir jame ištirpykite medaus (2 dalys medaus, 1 dalis vandens). Sergant ūmia ar lėtine sloga į kiekvieną nosies landą lašinama po 5–8 lašus 3–4 kartus per dieną.

Gamta neklausia, kokio oro šiandien norėtume, o organizmas irgi kartais ima ir sureaguoja mums nepalankia linkme. NBC reporterei Hallie Jackson kaip tik prieš kelias dienas teko atsidurti nepavydėtinoje situacijoje, dėl kurios, be abejo, kaltas ir organizmas, ir nelepinančios oro sąlygos. Gyvame eteryje kalbėdama apie prezidento rinkimus ir itin įsijautusi, žurnalistė nusprendė numoti ranka į šnerve „atriedantį“ slogos rezultatą.

Kai pradeda atšalti orai, žmonės pirmiausia neturėtų bijoti susirgti, sako „Žolinčių akademijos“ vadovė, žolininkė Danutė Kunčienė. Jeigu visgijauti, kad griebia liga, pašnekovė pažeria galybę tikrai veiksmingų būdų ją išvaryti lauk: pradedant aviečių arbata, baigiant pirtimi, lietuvišku imbieru – krienu ar savimasažu. „Rudenį žmonėms sakau pirmiausia nepradėti galvoti, kad jie turi susirgti.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) bendrai Lietuvoje per praėjusią savaitę beveik nepakito, o Klaipėdoje ir Vilniuje išaugo. Gegužės 11-17 dienomis sergamumas gripu ir ŪVKTI siekė 40,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 41,2 atvejo 10 tūkst.

Vaistininkai perspėja, kad vieną dažnesnių alergijos formų - alerginę slogą - gyventojai kartais painioja su peršalimu, tad gydosi netinkamai. Jų teigimu, alergijos nereikėtų ignoruoti, kadangi dėl jos ne tik kenčia gyvenimo kokybė, tačiau gresia chroniškos ligos, tokios kaip sinusitas ar astma. „Alergijų pastaruoju metu sparčiai daugėja.

Naujausių tyrimų duomenimis – vyrams peršalimo ligas ištverti kur kas sunkiau nei moterims. Visiems žinoma, jog vyriškajai giminei nebūdinga savybė sėkmingai atlikti kelis darbus vienu metu. Lygiai taip pat ir pasiligojus. Mat jei vyruką kamuoja galvos skausmas, svaigulys ir dar sloga užgriūna – atlaikyti šias „katastrofas“ jam daug sunkiau nei moteriai, rašoma mirror.co.uk.

Nors slogą priimta laikyti nerimtu negalavimu, varvanti ir užsikimšusi nosis visgi gali gerokai apkartinti savijautą ir privesti prie sunkesnių ligų. Vaistininkų teigimu, ypač pavojinga sloga tampa, kai gydomasi neteisingai. Pavyzdžiui, pernelyg ilgai vartojant lašiukus nuo slogos, galima „užsidirbti“ ne tik dar didesnę slogą, bet ir vizitą pas chirurgą.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, Vilniaus apskrityje išaugo sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Pastarąją – 37-ąją metų savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šoktelėjo iki 56,69 atv./10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis tesiekė 27,55 atv./10 tūkst. gyventojų. Į balsas.lt redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris piktinasi kolegų neatsakingumu, kai jie sergantys eina į darbą ir sukelia grėsmę kolegoms.

Kartais reikia užtenka visai nedidelių dalykų, kad susierzinimas tiesiog klestėtų. O jei tą dieną jūsų nuotaika nėra pati geriausia ar tiesiog nesiseka… Buzzfeed.com pristato sąrašą dalykų, kurių dauguma mielai išvengtų. 1. Ant kelių kedžių sėdintys/kelias kėdes viešajame transporte be reikalo užimantys asmenys. 2. Svarbių istorijos dalių nežinojimas pradedant žiūrėti filmą. 3. Šampūno ir kondicionieriaus supainiojimas tuomet, kai galvą jau išsiplovėte.

Šie paprasti patarimai padės įveikti peršalimo simptomus, rašo „Business Insider“.   Priemonė nosies ertmės valymui Šis „įtaisas“ pravalo nosies kanalą steriliu vandeniu arba fiziologiniu tirpalu ir atlaisvina nosį nuo gleivių pertekliaus bei kitų nepageidaujamų medžiagų. Kai kam šis kovos su sloga būdas gali pasirodyti nepatogus.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Reklamuojamus vaistus nuo slogos galima lašinti ne ilgiau kaip penkias dienas. Taip tvirtina Santariškių klinikų gydytojas otorinolaringologas Andrius Matulevičius. Pasak jo, yra žmonių, kurie šiuos vaistus vartoja dešimtmečius, tada prireikia operacinio gydymo. Jūros vandeniu piktnaudžiauti taip pat negalima. „Organizmas nėra toks primityvus. Jis valosi natūraliai, gamindamas gleives.

Kai šalyje tokie permainingi orai, darosi vis lengviau peršalti ar užsikrėsti virusu. Pajutus pirmuosius infekcijos simptomus – kosėjimą, gerklės skausmą ar slogą, juos pirmiausia bandykite įveikti natūralios medicinos pagalba. Liaudyje yra žinoma daugybė būdų, kaip atgauti jėgas stiprinant sveikatą pačios gamtos siūlomais „vaistais“. Vaistai „iš gamtos“ „Pajutus pirmuosius peršalimo požymius rekomenduojama likti namie ir sveikti. Nebūtina iškart gydytis vaistiniais preparatais.

Didžioji dalis deimantų susidaro toli gražu ne iš sutankėjusios anglies. Jie „gimsta“ apytikriai 150 kilometrų gylyje, o anglių klodai dažniausiai būna maždaug trijų kilometrų gylyje. Įdomūs faktai (nuotr. mixstuff.ru) (nuotr. Balsas.lt) Šikšnosparniai nėra akli. Taip, jie orientuojasi erdvėje echolokacijos būdu, bet jie gana gerai mato. Įdomūs faktai (nuotr. mixstuff.ru) (nuotr. Balsas.lt) Blondinai ir raudonplaukiai laikui bėgant neišnyks.

Vienas biochemikas iš Kanados mėgina įrodyti, kad valgyti savo snarglius yra sveika, rašo „The Canadian Press“. Scottas Napperis plėtoja teoriją, kad valgyti nosies gleives (kurios sulaiko mikrobus, kad šie nepatektų į mūsų organizmą), yra vienas iš būdų stiprinti organizmo imuninę sistemą. Biochemikas ieško savanorių savo tyrimui. Visi mokslinio eksperimento dalyviai būtų suskirstyti į dvi grupes. Visiems į nosis būtų įšvirkšta tam tikrų mikrobų.

Oficialioji medicina gripą ir peršalimą gydo antivirusiniais, karščiavimą mažinančiais ir kitais vaistais. O liaudies medicina šiems negalavimams įveikti siūlo platų spektrą įvairiausių receptų, kurių efektyvumas tikrai nenusileidžia vaistams. Siūlome pasidomėti įdomiausiais receptais bei sužinoti, ką apie juos mano paprastas šeimos gydytojas. Gydymo būdas.

Sloga – amžinas rudens palydovas: lyg ir ne liga, bet siaubingai apsunkina gyvenimą. Kimus balsas, poreikis nuolat pūsti nosį žmonių akivaizdoje, kurie ir taip šalinasi jūsų it raupsuotojo, – visa tai elementarios slogos simptomai. Bet juos galima įveikti vos per vieną dieną. Štai keli liaudiški kovos su sloga receptai, žalos tikrai nepadarysiantys, o negalavimo padėsiantys atsikratyti.

„Bene visi tėvai ieško alternatyvų – kaip pastatyti vaikus ant kojų po ligų be papildomų vaistų. Filmuojant naujausią laidą pati išmėginau vieną metodą, kuris – tikrai veiksmingas“, – sako TV3 laidos „Mamyčių klubas“ vedėja Eglė Skrolytė. Naudingus patarimus tėvams ji dalins jau šį šeštadienį 9.30 val. Ar pažįstama situacija, kai mažylis, vos išgydžius kosulį, vėl ima kosėti? Medikai pataria į pagalbą pasitelkti vibracinį masažą.