sklypai

Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo kaina nustatoma atsižvelgiant į konkretaus žemės sklypo paskirtį ir teisės aktuose nustatytą jo vertinimo būdą. Todėl skirtingiems valstybinės žemės sklypams taikomi skirtingi kainos apskaičiavimo principai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Aplinkos ministerijai siūlant leisti aukcionuose parduoti šimtus apleistų, bešeimininkių ar neprižiūrimų, o taip pat valstybės paveldėtų sodų sklypų, parlamentarų nuomonės išsiskiria. Vieni abejoja, ar gerai, kad sodų bendrijose bus statomi gyvenamieji namai ar įsikurs verslas, kiti mano, kad pokyčiai naudingi „desovietizuojant kolektyvinius sodus“. Tarp siūlymų, kaip panaudoti tokius sklypus – skirti juos žmonėms, kurie dar neatgavo nuosavybės per žemės reformą.

Švari, tvarkinga ir prižiūrėta aplinka – visų rajono miestų, miestelių ir kaimų bendras siekis. Todėl žemės sklypų savininkai privalo rūpintis savo teritorijomis – nuolat palaikyti švarą, šienauti žaliuosius plotus, rinkti ir išvežti atliekas bei nenaudojamus medžiagas. Alytaus  rajono savivaldybė privačių žemės sklypų savininkams, valstybinės žemės nuomininkams ir naudotojams primena apie pareigą iki š. m. liepos 1 d. susitvarkyti savo žemės sklypus.

Nemaža dalis Lietuvos gyventojų turi nekilnojamojo turto (NT), o ypač – žemės sklypų, kurie neretai būna paveldėti ar įsigyti anksčiau, bet šiuo metu nėra aktyviai naudojami. Vis dėlto daugelis tiksliai nežino, kiek toks turtas šiandien galėtų būti vertas – NT kainos nuolat kinta, todėl nuspręsti, kada parduoti, o kada dar palaukti, nėra paprasta.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nuo balandžio 1 d. vykdys reidus, kurių tikslas – patikrinti, ar laikomasi ugdomųjų miško kirtimų ir medienos ištraukimo apribojimų nustatytais laikotarpiais, rašoma pranešime žiniasklaidai. Siekiant apsaugoti retus stambiuosius miško paukščius, aplink jų lizdavietes nustatyti miško kirtimų ribojimai.

Lietuvoje atrinkta apie 100 laisvų sklypų, kuriuos būtų galima pasiūlyti potencialiems investuotojams, sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Waldemaras Urbanas. Anot jo, šie žemės plotai identifikuoti „inventorizavus Lietuvą“ – dabar sprendžiama, kaip juos patraukliai pristatyti investuotojams. Viceministras: „Inventorizavome Lietuvą“ „Inventorizavome Lietuvą – nusiuntėm kiekvienai savivaldybei raštą, kad pateiktų laisvus sklypus, ar valstybės valdomus, ar privačius.

Aplinkos ministerija informuoja, kad iki gruodžio 16 d. gyventojai, turintys ne miško paskirties žemės sklypus ir norintys gauti paramą sklype augančių medžių savaiminukų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA), rašoma pranešime žiniasklaidai. Teikiama parama – tai unikali galimybė gyventojams labai tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos miškingumo didinimo. Paramai iš viso skirta 4 mln. eurų Klimato kaitos programos lėšų.

Pagrindinius nacionalinius duomenis tvarkantis Registrų centras primena, kad nekilnojamojo turto (NT) savininkams liko kiek daugiau nei dvi savaitės pateikti prašymą patikslinti savo turimo NT mokestinę vertę. „Nekilnojamojo turto savininkai kiekvieną mokestinį laikotarpį per tris mėnesius nuo jo pradžios, t. y. kasmet iki kovo 31 d., gali Registrų centrui pateikti prašymą patikslinti jiems priklausančių NT objektų mokestines vertes, nuo kurių yra skaičiuojami NT mokesčiai.

Lietuvos geologijos tarnyba reguliariai atkreipia dėmesį, kad, norint įsirengti gręžinį, svarbu kreiptis į įmonę, turinčią leidimą tirti žemės gelmes, rašoma pranešime žiniasklaidai. Vis dėlto dar dažni atvejai, kai kreipiamasi į įmones, išvis neturinčias teisės atlikti tokius darbus, o pasekmės išryškėja paaiškėjus, kad gręžinio neįmanoma užregistruoti.

Vystant europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožą nuo Vilniaus iki Kauno, Susisiekimo ministerija artimiausiais metais visuomenės reikmėms planuoja paimti iš viso apie 2,5 tūkst. žemės sklypų, kurių plotas siekia apie 1,7 tūkst. hektarų. „Rail Baltica“ atkarpoje tarp Kauno ir sostinės planuojama nutiesti 95 kilometrų ilgio europinio standarto geležinkelio liniją, kartu su papildomomis jungtimis ji sieks 204 kilometrus.

Siekdama atsakyti į gyventojams kylančius klausimus dėl siūlymo Kapčiamiestyje steigti poligoną, Krašto apsaugos ministerija organizuoja individualius susitikimus ir specialistų konsultacijas. Jų metu gyventojams suteikiama galimybė tiesiogiai gauti atsakymus į rūpimus klausimus. Ypatingas dėmesys skiriamas temoms, susijusioms su nekilnojamojo turto paėmimu visuomenės poreikiams, turto vertinimu ir kompensavimo tvarka.

Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje bus taikomi atnaujinti žemės verčių žemėlapiai, pagal kuriuos bus nustatomos žemės sklypų ir statinių vidutinės rinkos vertės, pranešė Nacionalinė žemės taryba (NŽT). Registrų centro atliktas masinis žemės vertinimas rodo, kad bendra žemės vertė šalyje augs nuosaikiai, tačiau atskiruose regionuose pokyčiai bus ryškesni. Kitais metais, palyginti su 2025-aisiais, žemės sklypų vidutinė rinkos vertė Lietuvoje padidės apie 8 proc.

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Sodininkų bendrijų, Žemės ir Žemės reformos įstatymų pataisas, leisiančias tinkamai panaudoti sodininkų bendrijose esančią apleistą žemę, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Dar pirmaisiais Nepriklausomybės metais asmenims buvo sudarytos lengvatinės sąlygos išsipirkti sodų sklypus iš valstybės. Absoliuti dauguma žmonių susitvarkė reikalingus dokumentus ir šie sklypai tapo jų nuosavybe.

Skirtingų savivaldybių atstovai ragina gyventojus suskubti ir susitvarkyti savo sklypus. Kitu atveju gali būti skiriama ne tik bauda, o taip pat net 10 kartų padidėti žemės mokestis. Be to, nenustebkite, jei į jūsų namus užsuks specialistai. Štai Panevėžio miesto savivaldybė kviečia gyventojus ir bendrijas aktyviai prisidėti prie aplinkos priežiūros ir kurti tvarkingą, saugią miesto gyvenamąją aplinką.

Kaip ir kasmet, Kėdainių rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai ėmėsi patikros – tikrina neprižiūrimus ir apleistus žemės sklypus. Savininkų, kurie nepasirūpina savo turtu, laukia ne tik administracinio pobūdžio priemonės, bet ir pareiga sutvarkyti apleistas teritorijas. Apleistu laikomas sklypas, kai jame kaupiamos šiukšlės ar statybinės atliekos, formuojasi sąvartynas, apauga krūmais ar nešienaujama žole, stūkso avarinės būklės medžiai ar veši invaziniai augalai.

Ne vienas gyventojas turi paveldėtą ar įsigytą žemės sklypą, kurio nenaudoja ir net neįsivaizduoja, kiek jis šiandien gali būti vertas. Kainos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje nuolat kinta, todėl dažnai kyla klausimas – ar dabar tinkamas metas parduoti, ar verta dar palaukti? Šiuo metu Lietuvos skelbimų svetainėse daugiausiai yra parduodama gyvenamosios paskirties sklypų, todėl naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek šiandien galima gauti pardavus tokios paskirties žemę.

Vienas didžiausių stambiems investiciniams projektams kylančių iššūkių Lietuvoje – didelių ir išvystytų pramoninės paskirties sklypų trūkumas, teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Stasiukaitis. Anot jo, tai nulemia, kad prieš pradedant statybas būtini atlikti darbai užtrunka, nes reikia keisti žemės paskirtį ar įrengti būtiną infrastruktūrą. „Pagrindinis iššūkis yra tai, kad Lietuvoje turime reikšmingą trūkumą didelių sklypų, su išvystyta infrastruktūra.

Registrų centro duomenimis, Lietuvoje daugiau nei 50 tūkst. žemės sklypų ribos yra netikslios – Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje jos pažymėtos kaip koreguotinos. Taip pat yra apie 2 tūkst. žemės sklypų, kurių ribos apskritai nėra pažymėtos kadastro žemėlapyje, antradienį pranešė Registrų centras. Registrų centro Registrų tvarkymo direktoriaus Kazio Maksvyčio teigimu, tokių sklypų savininkai, neatlikę reikiamų veiksmų, gali susidurti su nepatogumais, norėdami jį parduoti.

Vilniaus miesto savivaldybė baigė grąžintinų žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui, projektavimą ir perdavė juos Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT). Nuo 1991-ųjų vykusio proceso užbaigimas leis sklandžiau planuoti miesto plėtrą ir infrastruktūrą, pranešė savivaldybė. „Ieškant sklypo naujai mokyklai, darželiui, baseinui dažnai susidurdavome su restitucijos procesu – pirmiau reikėjo grąžinti gyventojams jų senelių, tėvų turėtą žemę.

Lietuvos aukštųjų technologijų grupei „Teltonika“ ruošiantis už maždaug 100 mln. eurų Vilniuje įgyvendinti „Teltonika High-Tech Hill“ parko antrąjį etapą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo keisti dviejų valstybės išnuomotų sklypų paskirtį – iš visuomeninės į pramonės ir sandėliavimo.

Privačiuose sklypuose nustačius saugomas teritorijas, kompensacijos jų savininkams būtų mokamos ne visais atvejais dėl finansavimo stygiaus, sako Aplinkos ministerijos atstovas. Ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovo Algirdo Klimavičiaus teigimu, sudarius apsaugos sutartis su sklypų savininkais, kompensacijos nebūtų mokamos nebrandaus ir nelabai vertingo miško savininkams. Pasak A. Klimavičiaus, jų  išmokoms galėtų būti panaudotos ne biudžeto lėšos.

Tris tūkstančius gyventojų turinčią sodų bendriją pamaryje užpuolė šernai. Jie ne tik išrausė žmonių sklypus, bet pasidarbavo ir taip, kad kai kuriais tarp namų esančiais keliais sodininkai nebegali ne tik pravažiuoti mašinomis, bet ir patys praeiti. Specialistai spėja, kad pamario gyventojus terorizuoja šernai suvalkiečiai. 3000 gyventojų turinčios, didžiausios Europoje sodų bendrijos pajūryje „Dituva“ įsisukę šernai prikrėtė aibių.

Lietuvai siekiant pritraukiant daugiau užsienio investicijų Vyriausybė trečiadienį svarstys  siūlymą sukurti valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį, kuris pasiūlytų išvystytų didelių teritorijų naujoms gamybos investicijoms. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, naujasis modelis palengvintų bei pagreitintų sklypų pasiūlą gavus konkretaus investuotojo užklausą – jis leistų investuotojui rinktis iš konkrečių rezervuotų sklypų sąrašo.

Vyras bus teisiamas dėl kaltinimų stambaus masto sukčiavimu bei dokumentų klastojimu įtariant, kad jis fiktyviai pirko sklypus ir statė namus Vilniaus rajone bei nesumokėjo 131 tūkst. eurų mokesčių. Kaip pranešė tyrimą atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), vyras, niekaip neįteisinęs savo veiklos, įtariamas per dvejus metus įgijęs penkis žemės sklypus, esančius Vilniaus rajone.

Nuo šių metų birželio 1 d. įsigalioja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimai, kurie leis ūkininkams lengvatinėmis sąlygomis įsigyti jų sklypuose įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, praneša Aplinkos ministerija. Įstatymo pakeitimuose numatyta, kad privačių žemės sklypų savininkai galės be aukciono įsigyti ne didesnius kaip 3 ha įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotelius.

Siekiant spartinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ Kauno mazgo statybą, iš privačių savininkų norima kuo greičiau išpirkti 20 žemės sklypų, nors specialusis planas dar nepatvirtintas. Tam trečiadienį pasitarime pritarė Vyriausybė.  Pasak susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, siekiama, kad būtų galima komerciniais pagrindais išpirkti kai kuriuos žemės sklypus dar iki specialiojo plano patvirtinimo ir jų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritoriniai skyriai suplanavo 2023 m. II ketvirčio žemės naudojimo patikrinimus, rašoma tarnybos pranešime spaudai. Patikrinimai planuojami geografinių informacinių sistemų priemonėmis automatizuotu būdu atrenkant teritorijas, kuriose yra didžiausia galimų pažeidimų rizika.

Balandžio 17 – ąją prasidėjo visuotinis pasėlių deklaravimas. Nemažai klausimų kyla, kaip deklaruoti valstybinę žemę – bus galima deklaruoti tik teisėtai valdomus plotus ir tą reikės įrodyti dokumentais. Tiesioginių išmokų paraiškoje paramos gavėjai gali deklaruoti tik tuos valstybinės žemės plotus, kuriuos teisėtai naudoja ir valdo.

Generalinė prokuratūra paliko galioti Kauno prokurorų sprendimą netirti aplinkybių dėl miesto mero Visvaldo Matijošaičio šeimos sklypų įsigijimo Kaune aplinkybių. Kaip antradienį pranešė Generalinė prokuratūra, jos Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, išnagrinėjęs surinktus dokumentus, įvertino Kauno apygardos prokuratūros vasario 27 dieną priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, kuriuo buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl minėtų žemės sklypų.

Registrų centras atliko kasmetinį visos Lietuvos žemės sklypų masinį vertinimą ir nustatė žemės sklypų vidutines vertes. Patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu šios vertės nuo šių metų sausio 1 dienos naudojamos žemės sklypų mokesčiams apskaičiuoti, rašoma pranešime spaudai. Registrų centras šalies žemės sklypų masinį vertinimą atlieka kiekvienais metais.

Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai teismui pateikė ieškinį dėl penkių žemės sklypų Druskininkų savivaldybėje pirkimo-pardavimo sandorių panaikinimo. Surinktais duomenimis, žemę galimai neteisėtai įgijo Rusijos piliečiai, ketvirtadienį pranešė prokuratūra.

Alytaus rajono savivaldybė šią savaitę pranešė pirksianti sklypus, norint pratęsti pėsčiųjų ir dviračių taką nuo „Baltosios rožės“ iki Merkinės gatvės Alytuje. „Alytaus miesto ir rajono savivaldybes sieja dviračių ir pėsčiųjų takų projektai, abiejų savivaldybių gyventojų interesai – vieno regiono interesai. Todėl tikslinga pratęsti Alytaus miesto dviračių ir pėsčiųjų tako atkarpą Alytaus rajono teritorijoje.

Šių metų gegužė buvo itin sėkmingas mėnuo sudaryti nekilnojamojo turto (NT) sandorius – perkamų butų, gyvenamųjų namų, žemės sklypų ir kitokio nekilnojamojo turto skaičiai tolygiai didėja, o daugelis rodiklių rodo rekordinius skaičius, skelbia Registrų centras.  Pranešama, kad niekada anksčiau lietuviai nebuvo nupirkę tiek daug butų, namų ir sklypų per vieną mėnesį.

Pirmajam karantinui pasibaigus lietuviai tiesiogine to žodžio prasme išgraibstė namus, sodybas ir sklypus. Registrų centras sako, kad kai kuriose savivaldybėse namų ir sklypų paklausa išaugo net keliais kartais, o nekilnojamojo turto ekspertai sako tokios vasaros nematę jau seniai – lietuviai pirko viską iš eilės. Spėjama, kad sodybas lietuviai įsigijo dėl karantino. Lietuvoje stipriai išaugo susidomėjimas sodybomis, namais ir sklypais, teigia Registrų centras.

Pilaitėje gyventojai sukilo prieš savo pamėgtos poilsio vietos planuojamą užstatymą. Sklypo savininkai tvirtina pasiryžę dalį parko užstatyti, mat sklypas jiems priklauso. Tačiau miestiečiai jau skundžiasi Seimui ir savivaldybei, nenori, kad po jų langais vietoje medžių išdygtų nauji daugiabučiai. Pakraščiuose medžiais apsodinta dauba Pilaitės pakraštyje tapo vietos gyventojų ir daugiabučių statytojų kivirčų židiniu.

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį bus nustatomos naujos Registrų centro paslaugų kainos. Šios valstybės įmonės paslaugos yra neišvengiamos, kai tenka pirkti žemę ar kitą nekilnojamąjį turtą, registruoti įmones, gauti duomenis ir kt.  Nauji atlyginimo už Registrų centro paslaugas dydžiai turėtų būti taikomi nuo spalio 1 d. Tuomet kai kurie dabar gyventojams taikomi mažiausi paslaugų įkainiai gerokai išaugs.

Paskutinis pavasario mėnuo pagal oficialiai įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičių vis dar atsiliko nuo ilgalaikio vidurkio, tačiau tam tikrose NT objektų kategorijose jau buvo galima matyti ir atsigavimo ženklų, skelbia sukauptus įregistruotų NT sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras. „Gegužės mėnesį visoje šalyje iš viso įregistruota 8,9 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių.

Artėjanti vasara atneša ne tik pramogas, bet ir darbus. Vienas jų – žolės pjovimas. Sodybose ar soduose įsikūrę tautiečiai dažniausiai šio darbo imasi patys. Tačiau atokesnėms sodyboms prižiūrėti samdo įmones ar pavienius darbininkus. Šie tikina, kad žolė pjaunama ne tik dėl grožio. Dažnas sodybos savininkas bijo kaimynų skundų ir baudos už neprižiūrėtą sklypą. Kęstutis Kipšas sodų ar sklypų priežiūra Šiaulių ir Klaipėdos apskrityse užsiima jau keletą metų.

Prasidėjus karantinui, dalis tautiečių nusprendė laiką leisti ne miestuose, bet gamtos apsuptyje. Todėl ypač išpopuliarėjo sodybų nuoma. Karantinas vis pratęsiamas, taip pat įspėjama apie galimą antrą susirgimų bangą rudenį. Todėl kai kurie nekilnojamo turto ekspertai teigia, kad atsiras daugiau norinčių ne tik nuomotis, bet ir įsigyti nuosavą sodybą.

Praėję metai pasižymėjo išaugusiu nekilnojamo turto (NT) sandorių skaičiumi – jis buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. Stebina ne tik sandorių skaičius, bet ir jų sumos – vienas jų sudarytas net už 9 mln. eurų. Brangiausių būstų sandorių sumos dažniausiai svyruoja nuo 1 mln. iki 2 mln. eurų, visgi 2019 m. brangiausiai parduotų būstų sąrašo viršuje – sandoris, kurio suma daugiau nei 9 mln. eurų. Už šią sumą įsigytas gyvenamasis namas ir žemės sklypai Kaišiadorių rajone.

Lietuvos žydai siekia susigrąžinti Antrojo pasaulio karo metais nacių užgrobtą šeimų turtą. Žemės sklypai įvairiausiose šalies vietovėse, didmiesčių Senamiesčiuose atimti butai, verslo patalpos – visa tai, anot šalies žydų, po skaudžios istorinės patirties, turi grįžti į palikuonių rankas. Tačiau kol kas visos pastangos bevaisės.

Pastaraisiais mėnesiais šiek tiek sulėtėjus nekilnojamojo turto (NT) sandorių augimo tempams, visą sandorių rinką į priekį tempia žemės sklypai, teigia NT sandorių duomenis analizuojantis Registrų centras. Preliminariais duomenimis, šiemet per sausio-spalio mėnesius visoje Lietuvoje pirkimo-pardavimo sandoriais iš viso parduota beveik 110 tūkst. NT objektų – 5 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Vien per spalio mėnesį savininkus pakeitė 11,8 tūkst.

Žemių savininkai piktinasi, kad valstybė už menką kainą išperka sklypus, paimtus greitaeigiam geležinkeliui „Rail Baltica“ tiesti, o būsimus nuostolius netekus žemės, kuri daugeliui yra mažesnis ar didesnis pajamų šaltinis, – ignoruoja. Kai kurie savininkai yra pasišovę nenuleisti rankų ir dar pakovoti dėl didesnių kompensacijų.

Su regionų tuštėjimo problema susiduria ne tik Lietuva. Kaip šią bėdą įveikti sugalvojo vienas Suomijos miestas, tačiau toks būdas galėtų būti pritaikomas ne tik toje šalyje. Tiesa, analitikai Lietuvoje tikina, kad toks projektas čia gali ir nesuveikti. Portalas yle.fi rašo, kad ieškantiesiems įperkamo žemės sklypo būstui pietvakarinėje Suomijos dalyje, nusišypsojo laimė. Nuo gruodžio 6 dienos šimtui dienų, Salo miesto valdžia nusprendė pardavinėti sklypus būstui po 100 eurų.

Mindaugas Laurinaitis Šiaulių miesto savivaldybė, jeigu praktika pasiteisins, parodys pavyzdį visai Lietuvai, kaip galima dirbti atsižvelgiant pirmiausia į žmogaus padėtį. Žemės savininkų, kurių sklypai apleisti arba nenaudojami, nebus skubama bausti. Pastaraisiais metais buvo praktika tokius apsileidėlius tiesiogine to žodžio prasme bausti, nustatant 4 proc. nuo žemės sklypo rinkos vertės metinį žemės mokestį.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Klaipėdos AVMI) išaiškino atvejį, kai Klaipėdos apskrityje sklypų prisipirkęs gyventojas užsiėmė nekilnojamojo turto pardavimu ir vykdė individualių namų statybos montavimo veiklą, tačiau siekdamas išvengti mokesčių jos neregistravo. Daugiau nei 5,7 mln. litų pajamų už statybų organizavimą gavęs klaipėdietis bandė įrodinėti statybų tarpininku dirbęs be atlygio. Mokestinio patikrinimo metu jam priskaičiuota sumokėti per 1,4 mln.

Valstybinės žemės sklypų per paskutinį 2013 metų ketvirtį parduota daugiau nei per 2012 metų tokį patį laikotarpį. Į valstybės biudžetą pervesta 111,8 mln. litų (2012 m. IV ketvirtį – 42, 9 mln. litų). Per visus praėjusius metus Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetas pasipildė 242 mln. litų. Valstybės biudžetas už visų paskirčių valstybinę žemę 2013 m. papildytas 226, 8 mln. litų (2012 m. – 124 mln.

Siekiant supaprastinti sodų masyvuose esančių įsiterpusių valstybės žemės sklypų pardavimą, siūloma juos pardavinėti už vidutinę rinkos kainą. Jų vertė bus apskaičiuojama pagal žemės verčių žemėlapius - tai turėtų paspartinti žemės pardavimo procedūras, nes nebereikės kreiptis į turto vertintojus. Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento skyriaus vedėjo pavaduotoja Jurgita Milieškaitė BNS teigė, kad taip siekiama suvienodinti žemės sklypų vertės nustatymo tvarką.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Kauno AVMI) informuoja, jog atlikusi mokestinį patikrinimą išaiškino kauniečių sutuoktinių porą, kuri individualią veiklą – prekybą žemės sklypais – bandė „maskuoti“ sandoriais su juridiniais asmenimis ir išvengti mokesčių. Įsigytus žemės sklypus mainais už akcijas sutuoktiniai formaliai perleisdavo kaip įstatinį kapitalą nuosavai įmonei, kuri vėliau juos parduodavo tretiesiems asmenims. Pajamos iš šių sandorių siekė 26 mln. litų.