sklypai

Irena BUDRIENĖ Šiaulių miesto savivaldybė susizgribo, kad iš keturiasdešimties buvusio „Elnio“ teritorijoje veikiančių įmonių, tik šešios civilizuotai tvarko nuotekas. „Dėl kitų įmonių kyla klausimų“, – pripažino Administracijos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Vingras. Sklypai – privatūs, o tinklai – niekieno Vaclovo Vingro žodžiais, kai bankrutavusio „Elnio“ fabriko pastatus norėta privatizuoti, apie juos buvo suformuoti tik žemės sklypai, o tinklai palikti likimo valiai.

Už grąžinamą žemę mieste ateityje galės būti atlyginta ne tik žeme ar vandens telkiniu užmiestyje, bet ir mišku. Žemės ūkio ministerija parengė tai numatančias Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas. „Dabartiniame įstatyme yra nuostata, kad už miesto teritorijoje esančią žemę mišku neatlyginama.

Lietuvoje vėl aktyviai perkamas nekilnojamasis turtas. Vien pajūryje naujų butų trečiąjį šių metų ketvirtį įsigyta beveik pustrečio karto daugiau nei prieš metus, ir pirko juos ne užsieniečiai, o lietuviai. Registrų centro duomenimis, į nekilnojamąjį turtą šiemet investuojama visoje Lietuvoje – bendras sandorių skaičius jau prilygo prieškriziniam 2008-ųjų balandžiui.

Vyriausybė apsisprendė už miestuose turėtą žemę savininkams nebeatlyginti valstybės vertybiniais popieriais, o kompensuoti tik pinigais. Esą tam skirtos akcijos baigėsi. Taip pat susigriebta uždrausti valstybės miškų aukcionuose atsiskaityti išsimokėtinai ir taip panaikinti landas piktnaudžiauti, praneša LRT TV Naujienų tarnyba. Vien tik Vilniuje atsiimti turėtą žemę arba gauti už ją kaip kompensaciją kitą sklypą nori 5 tūkst. savininkų.

Padidėjus namų ar sklypų sodų bendrijose paklausai, nekilnojamojo turto rinkos ekspertai pastebi, kad per metus sostinėje kolektyvinių sodų kainos sumažėjo vidutiniškai apie 15 proc. Tokį kainų pokytį užfiksavo nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt ekspertai, rugpjūčio pradžioje išanalizavę daugiau nei 2,5 tūkst. skelbimų. Šiuo metu vidutinė parduodamo sodo kaina sostinėje siekia 144 tūkst. litų, nors prieš metus tokiu pačiu laikotarpiu buvo 172 tūkst. litų. Domoplius.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose namų valdos sklypų kainos daugiau nei dvigubai didesnės negu rajonuose. Tuo tarpu didžiausią paklausą minėtuose miestuose turi sklypai,  kurių plotas svyruoja nuo 6 iki 10 arų, o rajonuose – nuo 15 iki 20 arų. Tokias parduodamų sklypų tendencijas pateikia lankomiausias nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt, birželio mėnesį išanalizavęs daugiau nei 12 tūkst. skelbimų.

Žemės ūkio paskirties žemė vis dažniau tampa ne gamybos priemone, o investavimo ir net spekuliavimo objektu. Dėl to žemdirbiai pagrįstai nerimauja. Premjero potvarkiu praėjusių metų liepos mėnesį sudaryta darbo grupė turėjo išsiaiškinti, ar iš tikrųjų žemė supirkinėjama siekiant ją brangiau perparduoti ar perleisti užsieniečiams. Praėjus beveik metams, darbo grupė pagaliau pasidomėjo, ką apie tai galvoja ir patys žemdirbiai.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė Seimo siūlymui padidinti nekilnojamojo turto mokestį apleistų pastatų savininkams. Teisingumo ministro remigijaus Šimašiaus teigimu, siekti, kad Lietuvos miestuose, miesteliuose ir gyvenvietėse apleistų pastatų problema mažėtų, reikia kitais būdais. ,,Sutarėme, kad nepritarsime NT mokesčio padidinimui, nes tai nebūtinai padėtų kovoti su apleistais pastatais.

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė kre­ipsis į Vy­riau­sią­ją tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ją dėl Šiau­lių oro uos­to di­rek­to­riaus Ro­mo Mik­šio. Agi­tuo­da­mas už plo­tus oro uos­to plėt­rai di­rek­to­rius nu­ty­lė­jo, jog ga­li tek­ti iš­pirk­ti jo bro­lio skly­pus.

Dėl kylančių būsto išlaikymo kainų, Lietuvoje sparčiai populiarėja mažesnės kvadratūros namai. Pasak nekilnojamojo turto projektus vykdančios bendrovės „GB projektai“ vadovo, tikėtina, kad per artimiausią dešimtmetį daugiau nei pusė visų statomų namų bus būtent maži. „Pilių“ statybų amžius jau praeityje – šiandien žmonės renkasi nedidelės kvadratūros namus.

Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, bendrovė „Klasco“ valstybei turės grąžinti daugiau nei prieš 10 metų įsigytus sklypus uostamiesčio centre. Už galimybę juos įsigyti bendrovė į miesto infrastruktūrą investavo beveik 9 mln. litų. Kas turėtų atlyginti šią žalą – neaišku, praneša LTV „Panorama“. Lietuvos apeliacinis teismas atmetė bendrovės „Klasco“ skundą ir paskelbė, kad prieš daugiau nei dešimtmetį Klaipėdos apskrities administracija beveik 3 hektarus žemės „Klasco“ pardavė neteisėtai.

Ar ieškantiesiems svarbus metų laikas, kai norima pirkti arba nuomotis nekilnojamąjį turtą? Kokiu metų laiku būsto ieškantieji labiausiai domisi nekilnojamuoju turtu? Remiantis portalo Aruodas.lt atliktos apklausos ir skelbimų statistikos duomenimis, analizuota, ar metų laikas turi įtakos būsto ieškančiųjų nuomonei pirkti ar nuomotis ir savininkų sprendimui parduoti arba išnuomoti. Beveik pusė (43 proc.

Ne milijonas ir ne du milijonai litų mokesčių mokėtojams kainuos Šiaulių priemiestyje planuojami gyvenamųjų namų kvartalai. Prieš keliolika metų padarytos klaidos atsigręžė ir prieš sklypų savininkus, negalinčius pradėti statybų, ir prieš visą miestą. „Viduramžiai“, – taip architektas Vytenis Rudokas vadina naujuosius Šventupio, Medelyno ir kitus priemiestyje planuojamus gyvenamuosius kvartalus.

Į policijos akiratį įkliuvo geodezininku apsimetęs jaunuolis, kuris suklastojo daugiau nei 100 įvairių žemės grąžinimo dokumentų. Vilniaus policijos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriaus darbuotojai išaiškino 28 metų Tomą S., kuris kaltinamas dokumentų klastojimu. Nustatyta, kad jaunuolis žemės sklypų kadastro ir registro bylose suklastojo per 100 įvairių dokumentų. Neturėdamas inžinieriaus-geodezininko kvalifikacijos, pasirašydavo kito asmens vardu.

Bendrovė „Agro Management Team“, plėtojanti žemės ūkio paskirties turto valdymo verslą, teigia, jog pastaruoju metu Lietuvos gyventojai, ieškodami būdų išsaugoti savo santaupas, svarsto ir galimybes pirkti žemę. Pasak „Agro Management Team“, žemė vis dažniau pasirenkama kaip dar vienas būdas saugiau investuoti turimas lėšas ir net gauti papildomų pajamų. Registrų centro duomenimis, paskutiniu metu Lietuvoje dažniau perkami žemės sklypai nei būstai ar namai.

Butai, namai, sklypai – įprastas nekilnojamojo turto tipas, paklausiausias daugumai pirkėjų ar nuomininkų. Tačiau tam tikru sezonu ar vykstant tam tikriems renginiams pasidaro ypač aktualūs trumpalaikės nuomos pasiūlymai, kurių siūloma įvairių ir už skirtingas kainas. Trumpalaikės nuomos pasiūlymai būna dvejopi, rodo nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt skelbimų informacija.

Žaliuosius plotus nebenaudojamose žemėse skatinama veisti ir Europos Sąjungos (ES) skiriamomis lėšomis. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 m. programos (KPP) priemones paraiškas teikę ūkininkai prie šalies miškų ūkio plėtros gali prisidėti apleistus ar nebereikalingus sklypus apsodindami mišku. Apželdinti sutrukdė gamtos sąlygos Pakruojo rajone, Šukonių kaime gyvenantis Jonas Beconis ES skiriamą paramą panaudojo žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui.

Seimo nariui A.Dumbravai pastaruoju metu tenka aiškintis tyrėjams, kurie atkapstė Zarasų rajono Gražutės regioniniame parke darytas aferas. Daugiau kaip prieš šešerius metus buvo pigiai perkami parko teritorijoje esantys sklypai, neteisėtai sutvarkomi dokumentai, leidžiantys statyti pastatus, o po to žemė parduodama už keliasdešimt kartų didesnę kainą.

Šiaulių pakraštyje, Gegužių gatvėje, esančią Trečiąją metalinių garažų bendriją užsimota sunaikinti. Keliems šimtams garažų savininkams gali tekti juos nusikelti, nes valdžia grasina į pagalbą pasitelkti buldozerius, nes žemę reikia grąžinti kitiems savininkams. Taip kalbama su rinkėjais po rinkimų. Nori tuščios žemės Trečiosios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos užimamos teritorijos plotas — apie keturis hektarus. Tokioje teritorijoje stovi daugiau nei 900 metalinių garažų.

Nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt duomenys rodo, kad 2010-ieji smarkiai pakoregavo nekilnojamojo turto pirkimui ar nuomai ieškančių gyventojų lūkesčius. Pasak Domoplius.lt projekto vadovo Evaldo Narbuntovičiaus, nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis ir ekonominė situacija mažino ne tik nekilnojamo turto kainą, bet ir gyventojų apetitą – ieškota kuklesnių būstų, mažėjo reikalavimų perkamam ar nuomojamam būstui.

Žemės sklypų kainos per pastaruosius kelerius metus drastiškai krito. Ar jos stabilios, ar vis dar rieda žemyn? Nekilnojamojo turto (NT) brokeriai teigia, kad per pastaruosius kelerius metus kai kurių žemės sklypų kainos krito net 80 proc., tačiau jų prognozės dėl dabartinės situacijos skiriasi – vieni teigia, kad kainos jau stabilios, kiti sako, kad kainų dugnas dar nepasiektas. „Dabar kainos jau stabilizuojasi. Kristi pradėjo 2008 metų 1–2 ketvirtyje.

Kai prieš trejus metus visoje šalyje statybos virte virė, o žmonės švaistė milžiniškas sumas, niekas per daug neskaičiavo, kiek kokie darbai kainuoja – mokėjo ir skubino išpuikusius statybininkus. O šie naudojosi iki tol nematytomis galimybėmis uždirbti ne tik legaliai. Taip atsitiko ir šalia Kauno statytoje Didvyrių gyvenvietėje, kurią nekilnojamojo turto pardavimo agentai vadino rojaus kampeliu.