skiepai

 2016 metais planuojama pradėti mergaičių nemokamą skiepijimą nuo Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos, kuri yra dažniausia gimdos kaklelio vėžio priežastis. Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė spaudos konferencijoje pirmadienį sakė, kad dėl skiepų tikimasi iki 70 proc. sumažinti gimdos kaklelio vėžio atvejų.

Vilniečių sergamumas viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir gripu pastarosiomis savaitėmis išlieka aukštas. Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią savaitę Vilniaus apskrityje sergamumo rodiklis siekė 87,52 atv. / 10 tūkst. gyventojų, užpraėjusią savaitę – 89,75 atv. / 10 tūkst. gyventojų. Užregistruotų gripo atvejų kol kas nedaug, tačiau gripo sezonas tik įsibėgėja, tad nusiraminti dar negalima.

Žinių radijas Po kelių mirties atvejų Italijos tarnybos laikinai uždraudė naudoti Šveicarijos farmacijos koncerno „Novartis“ vakciną nuo gripo. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė sako, kad Lietuva jau daugelį metų perka prancūzų ir belgų pagamintas vakcinas. „Kaip ir šiais metais, kaip ir praėjusiais, jau eilę metų naudojamos registruotos, patvirtintos, saugios visomis prasmėmis vakcinos.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji respublikos specialistė akušerijos ir ginekologijos srities, profesorė Rūta Nadišauskienė informuoja: Kvėpavimo takų infekcijomis nėštumo metu kasmet suserga 20-30 proc. nėščiųjų, iš jų 10 proc. – laboratoriškai patvirtintu gripu. Gripas yra viena dažniausių infekcijų nėštumo metu.   2009-2010 metų gripo pandemijos metu nėščiosios, kurios sudaro 1 proc. populiacijos, sudarė 7-10 proc. hospitalizuotų, 6-9 proc.

Lietuvoje gripo sezono pradžia laikoma 40-oji metų savaitė, o baigiasi jis gegužės mėnesį (20-ąją metų savaitę). Kol kas daugiausiai sergama viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, tačiau sergamumas, lyginat su vasaros mėnesiais, išaugo. Netrukus turėtų pasirodyti ir pirmieji gripo atvejai, informuoja Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė.

Užregistruotas pirmasis šiemet mirtinas stabligės atvejis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) pranešė, kad ši reta, bet mirtina liga pasiglemžė 69 metų moters gyvybę. Moteris užsikrėtė susižalojusi galvą. Laiku nesikreipus į gydymo įstaigą, ligai progresuojant moteris mirė. Jokios informacijos apie moteriai anksčiau atliktus skiepijimus nuo stabligės nėra. Skiepai – pagrindinė stabligės profilaktikos priemonė.

Pastaruoju metu tėvų, abejojančių skiepų nauda ir atsisakančių skiepyti vaikus, vis daugėja. Artėjant šių metų „darželių sezonui“ tėvai turėtų susimąstyti, ar nepaskiepytas vaikas tikrai gali lankyti ugdymo įstaigą. Šiandien daugelis užkrečiamųjų ligų, kurios buvo labai dažnos ir mirtinos, efektyviai valdomos skiepais. Kadangi sergamumas jomis labai sumažėjęs arba visai išnykęs, žmonės nebejaučia jų grėsmės.

Rasa Pekarskienė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Ligas sukeliantys virusai ir bakterijos ieško, kur galėtų tarpti, ir visada randa, todėl nesiskiepydami keliame pavojų ne tik sau, tvirtina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė. „Paskutinis didelis protrūkis įvyko Tadžikistane. Ten mažų vaikų grupėse buvo nutraukti skiepai ir šimtai tūkstančių žmonių susirgo poliomielitu.

Kasmet Lietuvoje meningokokine infekcija užsikrečia apie 80 žmonių, mirštamumas siekia daugiau kaip 10 proc. Mūsų šalyje vyrauja B grupės meningokokinė infekcija ir iki šiol nebuvo galimybės apsisaugoti nuo šios grėsmingos ligos. „Bexsero“ yra pirmoji vakcina pasaulyje nuo B grupės meningokokinės infekcijos, skirta visoms amžiaus grupėms, taip pat ir kūdikiams nuo 2 mėnesių amžiaus, kurie priskiriami pažeidžiamiausiai asmenų kategorijai. Pasiskiepyti šia vakcina jau galima ir Lietuvoje.

Sveikatos specialistai vykstantiems į egzotiškas šalis pataria pasiskiepyti, kad vėliau netektų gailėtis susirgus rimtomis ar net nepagydomomis ligomis. Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistai vykstantiems į egzotiškas šalis pataria pirmiausia pagalvoti apie skiepus: tai padaryti reikėtų likus bent 4–6 savaitėms iki kelionės. Keliaujant su vaikais, jiems gali prireikti papildomų skiepų. Kur, kada ir nuo ko skiepytis, gali pasakyti gydytojas specialistas.

LRT laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt Nors purškalai nuo erkių padeda apsisaugoti nuo jų įsisiurbimo, saugiai žmogus gali jaustis tik pasiskiepijęs nuo erkinio encefalito, tvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Infekcinių ligų klinikos vadovė, profesorė Auksė Mickienė. Pasak specialistės, erkės pavojingos tuo, kad savo kūne gali turėti infekcinių ligų sukėlėjus, t. y. virusus ir bakterijas.

Žydrūnė Jankauskienė Siekdama, kad tvarkos turgavietėse būtų daugiau, Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) administracija pasiryžo dar vienam žingsniui – stebėti, kaip vyksta prekyba gyvūnais. Mat senokai pastebėta, kad neretai prekiaujama pernelyg jaunais ar neskiepytais augintiniais. Tokia prekyba, pasak specialistų, draudžiama.

Nuo 2016 metų sausio 1 dienos į lopšelius ir darželius bus priimami vaikai, turintys pažymas apie atliktus skiepus nuo tymų, raudonukės ir poliomielito, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio patvirtintame įsakyme dėl bendrųjų sveikatos saugos reikalavimų ikimokyklinio ugdymo įstaigose daroma išimtis vaikams, nepaskiepytiems dėl kontraindikacijų.

Didžiulio masto moksliniai tyrimai rodo, kad nėra jokių ryšių tarp skiepų ir autizmo, rašo iflscience.com. Mokslininkai kartais gali būti kaltinami kuriantys tokius tyrimų rezultatus, kurie jau seniai būna visiems įrodyti. Tačiau su „visais“ gali būti tam tikrų problemų. Įrodymų, kad skiepai vaikams nesukelia autizmo yra begalė, tačiau kai kurie asmenys ar visuomeninės organizacijos nenori to girdėti.

Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Daug žmonių nusprendžia nesiskiepyti ar neskiepyti savo vaikų vadovaudamiesi iš piršto laužta nemoksliška informacija, sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas. „Gydytoja iš Sankt Peterburgo, dirbanti su nėščiomis moterimis, labai vaizdžiai papasakojo, kas bus, jei vaikystėje mergaitė bus nepaskiepyta nuo raudonukės ir užsikrės nėščia.

Justina Mitkaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Minint tarptautinę imunologijos dieną, medikai sako, kad nerimą kelią žmonių abejonės skiepų reikalingumu, nors jie yra padėję kovoti su ne viena užkrečiama liga. Anot medikų taip buvo išnaikintos tokios ligos, kaip maras ar raupai, gerokai sumažėjo sergamumas poliomielitu, difterija ar tymais, tačiau pastebima, kad kai kurių jų grėsmė vėl didėja. Mokslinėje konferencijoje antradienį bus diskutuojama apie kokliušą.

Trečiadienį Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras bei Sveikatos apsaugos ministerija surengė videokonferenciją vakcinacijos klausimais. Sklindant informacijai apie skiepų žalą ir daugėjant žmonių, atsisakančių skiepyti vaikus, tiesioginės transliacijos metu norėta visuomenei pateikti atsakymus į pateiktus klausimus. Videokonferencija pasibaigė vos prasidėjusi, o gyventojai atsakymų į klausimus neišgirdo – dėl milžiniško visuomenės susidomėjimo „nulūžo“ serveriai ir tiesioginė transliacija nutrūko.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt „Erkių nemažėja ir jų yra visoje Lietuvoje. Nėra jokių požymių, kad šiais metais jų turėtų būti mažiau. Todėl visus kviečiu būti budriems“, – LRT radijo laidoje „60 minučių“ teigė kraujasiurbių vabzdžių žinovė Milda Žigutienė. Pabudo nepaprastai anksti Kaip LRT radijui teigė M. Žigutienė, šiais metais erkės yra nepaprastai aktyvios ir tokiomis jos tapo labai anksti. Jau kovo pradžioje buvo fiksuojami pirmieji įsisiurbimai žmonėms.

„Negi norim naujo infekcijų protrūkio, naujų mirčių?“ – klausia sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, reaguodamas į kilusias diskusijas dėl jo inicijuotų ketinimų nepriimti nepaskiepytų vaikų į darželius. Ministras teigia, kad reikia atsižvelgti į Europos Sąjungos (ES) patirtį, nes migracija didina infekcijos pernešimo galimybę.

Natalija KONDROTIENĖ Netylant diskusijoms, ar reikia skiepyti vaikus, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotoja Rita Švambarienė tvirtina, kad nesiskiepijimo rezultatas yra akivaizdus – padaugėjo susirgimų, kurių nebuvo daugelį metų. Neskiepija net naujagimių „Jau keleri metai daugėja atsisakiusiųjų skiepytis. Mamos atsisako skiepyti savo naujagimius nuo tuberkuliozės ir virusinio hepatito B dar būdamos gimdymo namuose.

Neseniai perskaičiau, jog daugėja tėvų, atsisakančių skiepyti savo vaikus. Kalbama buvo apie Kaliforniją, todėl ši informacija gali būti ir neaktuali Lietuvai. Visgi nerimą kelia tėvų, nusprendusių neskiepyti savo vaikų, skaičius, ypač tarp leidžiančių vaikus į privačias mokyklas. Privačių mokyklų, kuriose nepasiekiamas reikiamas imunizacijos lygis, skaičius tris kartus didesnis nei valstybinių mokyklų.

Skiepai – laisvas pasirinkimas ar privaloma pareiga? Tokios diskusijos užvirė Sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Andriukaičiui pasiūlius nepriimti neskiepytų vaikų į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis siūlo nepriimti nepaskiepytų vaikų į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas. Ministras siūlo, kad jo įsakymas įsigaliotų nuo rugsėjo 1 dienos. Pagal projektą, vaikas nebūtų priimamas, jei Vaiko sveikatos pažymėjime nurodyta, kad vaikas nepaskiepytas pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių arba paskiepytas ne visais pagal amžių nustatytais skiepais.

Paprastai mes tikime gydytojų diagnozėmis ir patarimais. Tačiau pasitaiko tokių atvejų, kad medikai nieko nenutuokia apie jus kamuojančią bėdą arba tiesiog „pamiršta“ paminėti kai kuriuos svarbius dalykus, nuo kurių galbūt priklauso ir jūsų gyvenimas. Pasidalinsime keletu tokių faktų su jumis. 10. Vėžys ne visada yra vėžys Blogiausia žinia, kurios nelaukia nė vienas pacientas – vėžio diagnozė. Kuo anksčiau vėžys diagnuozajamas, tuo lengviau jį gydyti.

Kursko srityje (Rusija) auga tymais užsikrėtusių asmenų skaičius: nuo sausio 13-os jų skaičius išaugo dvigubai. Apskrities gydymo įstaigos praneša, kad sausio 15-ą regione buvo užregistruoti 87 tymų atvejai, iš jų 9 – suaugusiems ir 78 vaikų susirgimo atvejai. Visi susirgusieji buvo neskiepyti dėl religinių įsitikinimų, pažymi vesti.ru. Nors srityje yra paskelbtas epidemijos pavojus, specialistai teigia, kad tai išskirtinai neskiepytų baptistų bendruomenės problema.

Prieš metus spaudoje nuskambėjo istorija apie šeimą, kuri į kelionę į Turkiją vežėsi vėjaraupiais sergančią atžalą. Tuomet kelionė apkarto ne tik šia liga sirgusiam mažyliui, kuris, anot tėvų, „būdamas alergiškas šokoladui“, kamavosi dėl aukštos temperatūros ir buvo išbertas, bet ir kitos atostogauti skridusios šeimos vaikui, kuris šia „alergija“ užsikrėtė.

Henrieta Aleknienė VL žurnalistė Atšalus orams žmonės pradėjo dažniau sirgti ūmiomis kvėpavimo takų ligomis ir gripu. Vilnius pirmauja Naujausiais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, dabar pagal sergamumą šiomis infekcijomis sostinė pirmauja visoje šalyje. Sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) bei gripu auga ir visoje Vilniaus apskrityje. Praėjusią – 48-ąją – metų savaitę sergamumo rodiklis išaugo iki 72,66 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

 Kas dešimtas Lietuvos gyventojas teigia, kad šiemet jau pasiskiepijo nuo gripo ar artimiausiu metu ketina tai daryti. Tačiau reguliariai nuo gripo skiepijasi tik 5 proc. Lietuvos gyventojų, o niekada nuo gripo nesiskiepijo 7 iš 10 apklaustųjų. Tai parodė Lietuvos gyventojų apklausa, kurią atliko didžiausia Lietuvoje rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovė TNS LT.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Sezoninio gripo vakcina jau pasiekė daugiau negu pusę asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras praneša, kad vakcina pirmiausia skirta žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms: 65-erių metų ir vyresniems žmonėms, nėščiosioms, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams. Gripas taip pat pavojingas sergantiems lėtinėmis širdies bei kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras praneša, kad šių metų spalio 21 d. – lapkričio 8-11 d. į asmens sveikatos priežiūros įstaigas pristatoma 2013–2014 m. gripo sezonui skirta vakcina „Fluarix“, įsigyta valstybės lėšomis, rizikos grupių skiepijimui.

Lina ABROMAVIČIENĖ Prasidėjus gripo sezonui sveikatos specialistai skuba informuoti gyventojus apie galimus pavojus sveikatai. Kadangi pati efektyviausia priemonė, kuri saugo nuo gripo, yra skiepai, gyventojai yra raginami skiepytis ir taip apsaugoti save bei savo šeimą nuo gripo protrūkių. Tačiau šiemet situacija kiek sudėtingesnė, nes daugumai sveikatos centrų vėluojama pateikti nemokamas gripo vakcinas.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad pirmosios gripo vakcinos, kuriomis nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, šiandien jau pasiekė dalį šalies gydymo įstaigų. Likusios vakcinos įstaigas pasieks spalio mėnesį. Taigi, šiais metais gerokai anksčiau nei įprastai Lietuva tinkamai pasirengė atremti kasmet užplūstančią gripo epidemiją.

Imunizavimas – dirbtinis imuniteto sukūrimas antigeninėmis medžiagomis. Vakcinos (skiepai) yra sudėtiniai imunobiologiniai preparatai, sudaryti iš susilpnintų arba užmuštų mikroorganizmų (bakterijų ar virusų) arba jų sudėtinių dalių (komponentų) bei pagalbinių cheminių medžiagų. Tai santykinai nebrangi ir veiksminga sunkių infekcinių ligų profilaktikos priemonė. Skiepijimas, siekiant suvaldyti užkrečiamąsias ligas, – vienas iš užkrečiamųjų ligų kontrolės būdų.

Padaugėjus susirgimų tymais, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad vienintelė efektyvi priemonė, galinti suvaldyti šią ligą – profilaktinis skiepijimas. Tačiau jau kelerius metus vaikų skiepijimo apimtys Lietuvoje mažėja. Kaip kitose Europos Sąjungos šalyse, vos sumažėjus skiepijimo apimtims, užkrečiamosios ligos sugrįžta: Vilniuje jau užregistruota 12 tymų atvejų.

Respublikinės Panevėžio ligoninės infekcinių ligų skyriuje gydomas erkiniu encefalitu užsikrėtęs pacientas, kuriam pavojinga liga patvirtinta tyrimais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė Milda Žigutienė primena, kad gegužės mėnuo yra pats erkių aktyvumo pikas. Priklausomai nuo oro sąlygų, nuo kovo iki vėlyvo rudens, aukų tykančios erkės paskutinį pavasario mėnesį yra labiausiai išalkusios, tad puola labiausiai.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai, kasmet analizuodami sergamumo užkrečiamosiomis ligomis rodiklius, pastebi nerimą keliančią tendenciją – mažėjant paskiepytų vaikų nuo užkrečiamųjų ligų skaičiui, tolydžiai didėja sergamumas. Nuo 2009 m. užregistruojama vis mažiau vaikų, paskiepytų nuo oro lašeliniu keliu plintančių infekcijų, valdomų vakcinomis. Todėl sergamumas šiomis ligomis ėmė augti.

Aušra Jakubonytė, LRT.lt Lietuvos gyventojų sergamumas užkrečiamosiomis ligomis auga, skelbia Užkrečiamųjų ligų centras (ULAC). Ekspertai sako, kad tai lemia negatyvus ir kartais mokslu nepagrįstas požiūris į skiepus, tarptautinės kelionės ir prekyba bei silpnas žmonių imunitetas. Anot gydytojos epidemiologės Daivos Razmuvienės, sergamumas užkrečiamomis ligomis pastaruoju metu didėja dėl to, jog nuo 2009 m. Lietuvoje susiformavo prastas požiūris į skiepus: žmonės ėmė abejoti skiepų reikalingumu.

Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija (LGTAO) po atlikto tyrimo nustatė sukčiaujančią gyvūnų veisėją Prienų rajone, kuri gyventojams parduoda negrynaveislius arba sergančius gyvūnus, kurie po kelių dienų nugaišta. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įpareigojo šią veisėją įregistruoti veislyną ir nedelsiant suskiepyti šunis Lietuvos veterinarijos gydykloje, kaip to reikalauja Lietuvos įstatymai.

 Klimato pokyčiai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai atsiranda dėl žmogaus veiklos, turi įtakos mūsų kasdienei veiklai ir savijautai. Didėjantis klimato sąlygų nepastovumas neleidžia pro pirštus žvelgti į mus supančią aplinką ir joje vykstančius pasikeitimus. Akivaizdu, jog geriausia, ką galime padaryti – tai nuolat domėtis esama situacija ir atitinkamai koreguoti savo veiksmus.

2013- ųjų - Sveikatingumo metų vasario mėnuo yra skiriamas grūdinimuisi – dvasiniam, psichiniam, fiziniam atsparumui. Dabar, esant dideliam sergamumui gripu, daugiausia valdžios institucijos kalba tik apie skiepus nuo gripo, o apie natūralų imunitetą arba užmirštama kalbėti, arba sąmoningai nutylima, kad kuo daugiau skiepytųsi, o ne grūdintųsi. Vienoje srityje „vaikšto“ pinigai ir tau nieko nereikia daryti, kitoje – pats turi įdėti pastangų.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje sparčiai didėja sergamumas kokliušu. Pernai iki gruodžio sirgusiųjų šia liga buvo 11 kartų daugiau nei užpernai per visus metus. Dažniausiai sirgo neskiepyti vaikai ir paaugliai, kuriems vakcina jau nebeveikia. Todėl medikai rekomenduoja skiepytis nuo kokliušo paauglius ir vyresnius žmones, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 47-ąją šių metų savaitę (lapkričio 19–25 d.) didesnis sergamumas gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis, lyginant su prieš tai buvusia savaite, registruotas visose Lietuvos administracinėse teritorijose. Šalyje 51,2 susirgimo atvejų per savaitę teko 10 tūkst. gyventojų. Į gydymo įstaigas dėl gripo kreipėsi 14 pacientų, hospitalizuoti – 4 asmenys.

Šiais metais Lietuvoje stebimas didėjantis sergamumas virusiniu hepatitu A (VHA), Vilniuje jau kilo trys šios infekcinės ligos protrūkiai. Klaipėdoje šiemet užfiksuoti du hepatito A atvejai. Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro atstovų teigimu, hepatitas A yra vienas sparčiausiai plintančių virusinių hepatitų, tačiau užkirsti kelią šiai ligai plisti įmanoma! Labiausiai žmones neraminantys klausimai apie hepatitą A  – Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuro sudarytame klausimyne.

97 177 sezoninio gripo vakcinos dozės, nupirktos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, jau pristatytos į 474 šalies sveikatos priežiūros įstaigas. Ši vakcina pasiekė poliklinikas, ligonines bei globos ir slaugos namus – visas įstaigas, pateikusias paraiškas šiai vakcinai gauti.

Pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje mirga antraštės apie virusinio hepatito A (VHA) proveržį Lietuvoje šiais metais. Visiems tėvams turėtų būti neramu, nes infekcija daugiausiai palietė vaikus Grigiškių pradinėje mokykloje, Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose ir romų bendruomenėje, kaip praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Pavieniai VHA atvejai registruojami mokyklose, globos namuose, kitose įstaigose.

Iš sostinės pakraštyje esančio romų taboroplinta ne tik kvaišalai, bet ir užkrečiamos ligos. LNK pranešė, kad iš taboro plinta hepatitas A. Per devynis šių metų menesius hepatitu mieste užsikrėtė jau penkios dešimtys asmenų, nors per visus praėjusius metus susirgusių buvo vos 6. Infekcija plinta per nešvarias rankas ir užterštą aplinką.

Palyginti dar neseniai į bandymus su žmonėmis nebuvo žiūrima kaip į kažkokį nepaprastą įvykį, o kai kurie pamišę mokslininkai nematė nieko blogo, jeigu paeksperimentuos su savo vaikais... 1. Psichologas tyrinėja savo sūnaus reakciją į kutenimą Praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje mokslininkai vis dar negalėjo suprasti, kokia dalis žmogaus intelekto paveldima, o kokia įgyjama auklėjant.

Vieni įsitikinę, kad skiepai – išsigelbėjimas, o kiti tvirtina, jog jie tik sargdina sveikus žmones. Kaip yra iš tikrųjų? Technologijoms sparčiai tobulėjant, keičiasi ir įvairių ligų gydymo metodai, atsiranda naujų vakcinų bei vaistų. Tai – šiuolaikinio pasaulio būtinybė. Todėl kai kuriems farmacija tapo itin geru pasipelnymo šaltiniu. Paprastų žmonių manymu, pasitikėjimas gydytojais „šlubuoja“, tačiau susirgus nėra pasirinkimo ir reikia kreiptis į juos.

Vėstant orams vis daugiau žmonių ima varginti peršalimo ligos. Peršalimas dažnai maišomas su rimtesne liga – gripu. Kokie gripo simptomai, kaip nuo jo apsiginti? Apie tai –  Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro sudarytame klausimyne. Kokie yra gripo požymiai? Gripas – tai virusinė kvėpavimo takų liga. Šis susirgimas atsiranda šaltuoju metu sezonu. Tačiau ne kiekvienas peršalimas ar virusinė kvėpavimo takų infekcija yra gripas.