skiepai

Bakterija, kuri praėjusią savaitę devynerių metų mergaitei iš Manresos (Barselona) žaibiškai sukėlė meningitą, vadinama meningokoku C. Ispanijoje nuo šios bakterijos vaikai yra skiepijami (sulaukę 4 mėnesių, 12 mėnesių bei 11 metų). Pagal sistemingą skiepų kalendorių šias vakcinas finansuoja visuomenės sveikatos sistema. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, mažylė, kuri mirė praėjus vos 4 valandoms po atvykimo į ligoninę, nebuvo paskiepyta.

Veganė motina, kuri norėjo, kad jos vaikai gyventų “be toksinų”, bus skiepijami be motinos sutikimo. Tokį sprendimą priėmė Jungtinės Karalystės teismas, neatsižvelgdamas į motinos nuomonę, rašo independent.co.uk. Tiesa, vyresnysis jos sūnus buvo skeipytas kai kuriais privalomais skiepais, tačiau mama teismui pareiškė, kad po skiepų vaikui prasidėdavo kosulys ir bėrimai.

Sergantieji lėtinėmis ligomis, ypač vyresnio amžiaus žmonės, į peršalimą neturėtų numoti ranka. Ilgiau nei savaitę trunkanti sloga, kosulys ir karščiavimas gali komplikuotis į sudėtingesnes ligas – sinusitą, bronchų ar plaučių uždegimą. Gresia didesnės bėdos Paprastai peršalimas trunka ne ilgiau nei penkias dienas: žmogus pasloguoja, pakosėja, kartais pakyla temperatūra. Jeigu sergančiojo imunitetas stiprus, ligos simptomai pamažu silpsta ir komplikacijos jam neturėtų grėsti.

Didėjantys gydytojų atlyginimui, mažesnis pacientų skaičius, tenkantis vienam šeimos gydytojui, mažinamas alkoholio prieinamumas, rūkymo daugiabučių balkonuose draudimas – tik dalis Vyriausybės programoje įvardijimų punktų. Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė tv3.lt papasakojo, kaip keisis Lietuvos sveikatos apsaugos sritis per ketverius metus.

Kai orai šąla, specialistai dalija patarimus, kaip nesusirgti ne tik gripu, bet ir kitomis peršalimo ligomis. Aiškėja, kad ligos negriebia sportuojančių, sveikai besimaitinančių ir imunitetą stiprinančių žmonių. Štai Tymo turguje meškinį česnaką dalija Rasa. Moteris sako, kad šio augalo gimtinė Sibiras. Ir pavasarį pasirodančius stiebus mielai ragauja iš žiemos miego pabudusios meškos. Manoma, kad taip gyvūnai pastiprina organizmą, imuninę sistemą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar liepą uždegė žalią šviesą neskiepytiems vaikams eiti į darželius, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija neskubėjo išaiškinti visuomenei, ar neskiepytų vaikų tėveliai jau gali būti ramūs. Viešojoje erdvėje pasipylė diskusijos, ar neskiepytus vaikus tikrai priims į darželius.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba gavo skundą dėl Valstybinės ligonių kasos planuojamo nemokamo mergaičių skiepijimo nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Kaip pranešė kontrolieriaus tarnyba, skunde nurodoma, kad ši nemokama paslauga turėtų būti suteikiama ir berniukams, kadangi vyrai susiduria su tokia pačia rizika užsikrėsti ŽPV, kaip ir moterys. Jie gali tapti viruso nešiotojais ir skleidėjais, o pats virusas gali padidinti varpos vėžio atsiradimo tikimybę.

Iš privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) finansuojamas mergaičių skiepijimas nuo gimdos kaklelio vėžį sukeliančio žmogaus papilomos viruso turėtų startuoti iki metų pabaigos. Valstybinė ligonių kasa šiuo metu vykdo vakcinos pirkimo konkursą, tačiau kiek jis užtruks - neaišku. „Šiuo metu viešųjų pirkimų procedūros vyksta, kiek jos laiko užtruks, mes tiksliai negalime pasakyti, nes jos labai įvairiai užtrunka. Mes planuojame, kad tos vakcinos turėtų gydymo įstaigas pasiekti šių metų pabaigoje.

Sveikatos apsaugos ministerija svarsto, ar teikti įstatymo projektą dėl draudimo lankyti darželius neskiepytiems vaikams, sako ministras Juras Požela. Dėl tokios galimybės tariamasi po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, jog ministro įsakyme numatytas analogiškas draudimas prieštarauja teisės aktų hierarchijos principui ir negalėjo būti numatytas būtent įsakymu.

Įsakymą dėl privalomų skiepų darželį lankantiems vaikams teks atšaukti, po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo sako sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Juras Požela. Ministras pažymi ir toliau manantis, kad vaikų vakcinacija yra teisingas kelias siekiant išvengti ligų, tačiau „teismo sprendimas turi būti nekvestionuojamai vykdomas“. „Aiškiai pasakyta, kad įsakymas prieštarauja Konstitucijai. Bus uždavinys įvykdyti teismo sprendimą.

Antradienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad buvusio Sveikatos apsaugos ministro V.Andriukaičio įsakymas, uždraudžiantis priimti į ikimokyklines ir priešmokyklines ugdymo įstaigas nuo poliomielito, tymų ir raudonukės nepaskiepytus vaikus, prieštarauja Konstitucijai. Tai reiškia, kad nuo šiandien šis teisės aktas nebegalioja, ir nepaskiepyti vaikai privalo būti priimti į ugdymo įstaigas.

Meningokokui vieną po kito kertant žmones šalies gydymo įstaigas užplūdo norintys pasiskiepyti nuo mirtį sėjančios infekcijos. Tačiau paaiškėja, kad panašiai, kaip ir kovą, valstybinės gydymo įstaigos ir vėl pritrūko vakcinos. Šiandien pasiskiepyti gali nebent turintys labai daug pinigų, mat skiepų turi tik privačios klinikos. Tad dažnam tenka rinktis – mirti iš bado ir skiepytis, ar nesiskiepyti ir rizikuoti vaiko gyvybe.

Kauno klinikinės ligoninės Vaikų konsultacinė poliklinika, gavusi pirmąsias užsakytas vakcinos siuntas, pradėjo skiepyti vaikus nuo pavojingiausiojo B grupės meningokoko. Kaip sakė Kauno klinikinės ligoninės laikinai Vaikų konsultacinės poliklinikos vedėjos pareigas einanti Violeta Gediminienė, tėvų susidomėjimas skiepais yra didžiulis. „Kai visoje šalyje dar žiemą baigėsi šios vakcinos atsargos, nuolat sulaukdavome skambučių, ar negavome naujų vakcinos dozių, – sakė ji.

Skundų dėl diskriminacijos religijos pagrindu pernai išaugo daugiau kaip dvigubai – iki beveik 80. Tokį žymų augimą lėmė skundais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą užvertę privalomų skiepų oponentai, „Žinių radijui“ aiškino Lygių galimybių kontrolierė Agneta Lobačevskytė. „Kreipėsi į mūsų tarnybą dėl to, kad tėvai galimai įžvelgė, jog skiepuose yra negimusių vaikų po aborto embrionų ląstelių.

Meningokokinė infekcija – baisi ir klastinga liga, žmogų galinti nugalabyti per kelias dienas. Šiemet ji jau nusinešė kelių vaikų gyvybes, sukeldama didelį nerimą tarp mamyčių – jos ir kreipėsi į tv3.lt, prašydamos daugiau informacijos apie vakcinas nuo meningokokinės infekcijos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė, nurodė, kad skiepai nuo meningokoko jau skinasi kelią į profilaktinį skiepijimo kalendorių.

Du religingi mormonai tėvai, kuriems priklauso maisto papildų bendrovė, yra teisiami dėl savo pačių vaiko mirties. Sūnus mirė nuo meningito, nes tėvai nusprendė jį gydyti namų sąlygomis, nenaudojant vaistų, rašoma rawstory.com. Davidas ir Collet Stephanai pastarosiomis dienomis vykstančiame teisme ginasi esantys nekalti dėl jų 19 mėnesių sūnaus Ezekielio mirties 2013 metais. Kaltintojai teigia, kad pora nekvietė greitosios tol, kol jų sūnus nustojo kvėpuoti.

Meningokoko infekcijai vieną po kito šienaujant mažylius, tėvai šaukiasi valstybės pagalbos – viešoje erdvėje prašoma kompensuoti vakciną nuo mirtį sėjančios infekcijos. Tačiau nerimo iškankintiems gimdytojams, bent jau kol kas Sveikatos apsaugos ministerija atsuka nugarą – nėra ministro, nėra kam ir komentuoti kada bus kažko imamasi. O štai medikai prisipažįsta kasdien gaunantys vis daugiau tėvų pagalbos prašymų – skiepyti vaikus nuo meningokoko nori net ir didžiausi skiepų priešininkai.

19-metė Charlotte Hannibal iš Anglijos, Notingemo, buvo visiškai sveika mergina. Iki tol, kol susidūrė su mirtinu virusu, kurio simptomus pajuto vakarėlyje draugų namuose. Nors manė, kad tai tik peršalimas, tėvai nusprendė dukrą nuvežti pasitikrinti pas medikus. Ir ne be reikalo... čia merginai buvo diagnozuota Septicemija ir meningitas. Užsiteršus kraujui Ch. Hannibal kojos iki šlaunų, rankų pirštai ir nosies galiukas pajuodo.

Per keletą savaičių Vilniuje nuo žaibiškos meningokokinės infekcijos mirė dvi mergytės. Ketverių metukų ir vos aštuonių mėnesių. Šie du atvejai patvirtina ilgametes stebėsenos tendencijas – vaikai iki 5 metų amžiaus yra labiausiai pažeidžiami šios infekcijos. Ypač šiai infekcijai jautrūs kūdikiai iki metukų. Vienas iš dešimties susirgusių vaikų Didžiojoje Britanijoje miršta.

Lietuvoje pernai dėl tuberkuliozės nepatikrinta pusė vaikų, kuriems tai turėjo būti padaryta – sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė sako, kad dėl šios situacijos kaltos ir brangų tuberkulino preparatą taupančios įstaigos, ir tėvai, kurie baiminasi teigiamo Mantu testo rezultato. Pernai įodinis tuberkulino mėginys (Mantu testas) buvo atliktas kiek daugiau nei 31 tūkst. vaikų, tačiau tai tik pusė visų, kuriems toks mėginys turėjo būti atliktas.

Baisi liga – meningokokinė infekcija – jau nusinešė antrą vaikučio gyvybę per keletą savaičių.  Gydytojai skėsčioja rankomis – šios ligos žaibiška forma – neišgydoma. Vienintelė profilaktinė priemonė – skiepai. Tačiau jei šiandien sumanėte paskiepyti savo vaikus, tai nebūtina pavyks. Tėvų antplūdis ištuštino vakcinų atsargas, jos gali tekti laukti net ir privačiuose skiepų kabinetuose. O daugybei Lietuvos vaikų tėvų vakcina nuo meningokokinės infekcijos yra tiesiog neįkandami.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kolegijos nariai pritarė ministerijos siūlymams dėl privalomų skiepų ir tėvų administracinės atsakomybės įteisinimo. SAM parengtuose projektuose siūloma vaikus nuo poliomielito, tymų, raudonukės skiepyti privalomai, išskyrus kontraindikacijas, o už vaiko neskiepijimą numatoma tėvų ar globėjų administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 115 eurų.

 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, jei ruošiatės į kelionę, nepamirškite ne tik paso, bet ir Tarptautinio skiepijimo pažymėjimo. Gali būti, kad be jo nebūsite įleisti į vieną ar kitą šalį. Kito, nemažiau svarbaus dokumento – asmens skiepijimo pažymėjimo gali prireikti, jei užsienyje ketinate mokytis ar ieškoti darbo. Lietuvoje per metus išduodama apie 30 tūkst. skiepijimo pažymėjimų bei keli šimtai Tarptautinių skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimų.

Medikai skambina pavojaus varpais – sugrįžta seniai užmirštos ir tik iš vadovėlių pažįstamos užkrečiamosios ligos. Tai vyksta todėl, kad daugėja neskiepytų vaikų. Pavojingų infekcijų išvengsime tik tuomet, jei pasirūpinsime skiepais ir nepaliksime vietos infekcijoms cirkuliuoti, teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai.

Politikams šiemet nespėjus apsispręsti dėl baudų skyrimo už vaikų neskiepijimą, sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė patvirtino, kad draudimas nuo kitų metų į darželius priimti neskiepytus vaikus įsigalios nuo sausio 1 dienos. Asociacijos „Objektyviai apie skiepus“ prezidentė Lina Rutkauskienė tv3.lt sakė, kad tokia tvarka prieštaraus Lietuvos įstatymams ir tarptautinėms rekomendacijoms, nes iš tėvų atimama apsisprendimo teisė.

Nuo poliomielito, tymų ir raudonukės neskiepyti vaikai nuo kitų metų iš darželių išprašyti nebus, nes tvarka galios tik iš naujo į darželius priimamiems vaikams, sako sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė. „Buvusio ministro Vytenio Andriukaičio įsakyme teigiama, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos negalės priimti neskiepytų vaikų. Ta redakcija „priimti“ reiškia priimti naujai ateinančius vaikus“, - BNS šią savaitę sakė ministrė.

Valdas Kazlovskij Ar žinote, kad pasaulyje kasmet gripu perserga apie 500 mln. žmonių, Lietuvoje – apie 100 tūkst. Nuo gripo ir jo komplikacijų kasmet miršta iki 500 tūkst. žmonių. Pasaulinėje praktikoje nėra nė vieno žinomo atvejo, kuomet paskiepytas žmogus būtų miręs nuo gripo. Įprastai Lietuvoje sergamumo gripu pikas stebimas gruodžio – sausio mėnesiais. Gripo virusas plinta kartu su seilėmis sergančiam žmogui kosint, čiaudint, kalbant. Nusičiaudėjus gripo virusas skrieja 167 km/val. greičiu.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nori Lietuvoje įteisinti privalomąjį vaikų skiepijimą, o už reikalavimo nepaisantiems tėvams skirti iki 115 eurų baudas. SAM siūlo, kad visi vaikai privalomai būtų skiepijami nuo trijų užkrečiamųjų ligų – poliomielito, tymų ir raudonukės, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė teigia, kad skiepijimas tampa privalomas, nes padidėjo viruso įvežimo galimybė.

Vilnietė Džiuginta dukrelę skiepyti atveda per gimtadienį – mergytei sukanka vieneri. O skiepas jau – nebe pirmas. Šiuo metu Lietuvoje patvirtinta 11 rekomenduojamų skiepų. Kol kas  tėvai renkasi – skiepyti vaikus ar ne. „Manau, kad tėvai turėtų turėti galimybę pasirinkti. Bet mes renkamės skiepyti vaikučius. Visų pirma, mes keliaujam nemažai, tai patiems ramiau taip“, - sako Džiuginta. Tačiau artėja permainos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį pranešė atmetęs tėvo skundą dėl privalomo vaikų skiepijimo. Artūras Bartašius teismo prašė panaikinti kaip neteisėtą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pernai lapkritį išduotą pažymą, kad privalomas vaikų skiepijimas nediskriminuoja nei dėl sveikatos, nei dėl religijos, nei dėl amžiaus.

Gydytojai skelbia, kad šiemet laukiama gerokai piktesnės nei pernai, ir kur kas daugiau žmonių į ligos patalą paguldysiančios sezoninio gripo atakos. Tačiau čia pat priduriama, kad rizikos grupei priklausantys žmonės į tai moja ranka, ir skiepytis ateina vos vienas kitas. Vangiausiai į skiepų kabinetus traukia būsimos mamos. Ir nors prieš kelerius metus Lietuvoje nuo gripo mirė kūdikio besilaukusi moteris, nėščiųjų tai nesudrausmina, mamos sako, esą baisiau už gripą yra patys skiepai.

Lietuvą jau pasiekė nemokamos gripo vakcinos. Nors už lango – vasara, medicinos įstaigos gripo bijančius žmones ragina nedelsti ir pasiskiepyti jau dabar. Medikai tikina, kad imunitetas išlieka iki metų. Tačiau dauguma į medikų įrodinėjimus skiepų nauda numoja ranka ir skiepytis iš viso nesirengia. Nors vasara dar nesibaigė, ši gripo vakcina jau laukia visų norinčių pasiskiepyti. Ji skirta būtent artėjančiam šių ir kitų metų sezonui.

Pirmosios gripo vakcinos, kuriomis bus nemokamai skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, šią savaitę pradėtos pristatyti gydymo įstaigoms Vilniaus regione, pranešė Valstybinė ligonių kasa (VLK). Lietuvą jau pasiekė pirmosios 20 tūkst. gripo vakcinos dozių. Šiemet gripo vakcinų nupirkta už beveik 27 tūkst. eurų. Iš viso nupirkta kiek daugiau nei 95 tūkst. dozių, kuriomis bus galima paskiepyti analogišką skaičių žmonių.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) praneša, kad šiandien, rugpjūčio 19 d., neregistruota bulgariška vakcina nuo tuberkuliozės naujagimiams jau pasiekė Lietuvą. 30 tūkst. dozių šios vakcinos buvo atskraidinta į Lietuvą specialiu lėktuvo reisu. Vos tik pasiekusi Vilniaus oro uostą, ši vakcinų siunta pristatyta į Užkrečiamų ligų ir AIDS centrą (ULAC), iš kur gydymo įstaigoms ir bus paskirstoma.

Auginu tris vaikus, du iš jų skiepyti visais siūlomais skiepais, trečias – tik nuo tuberkuliozės ir tik todėl, kad nepavyko atsilaikyti prieš visuomenėje suformuotą nuomonę, neva žmogus baltu chalatu yra savo srities profesionalas ir rūpinasi žmonių sveikata. Du mano skiepyti vaikai buvo alergiški, buvau priversta lakstyti pas alergologus, daryti aibes tyrimų, kiekvieną dieną saugoti nuo alergiją galinčių sukelti maisto produktų, kas pusę metų abu sirgdavo ir gerdavo antibiotikus.

Ne tėvai, o medikai gali nuspręsti, ar vaiką būtina skiepyti, ar ne, sako sveikatos apsaugos ministrė socialdemokratė Rimantė Šalaševičiūtė, argumentuodama siūlymą už vaikų neskiepijimą įvesti baudas. „Administracinių teisės pažeidimų kodekse ir dabar yra straipsnis, kuris numato tėvų atsakomybę už netinkamą savo vaiko priežiūrą. Į priežiūrą patenka ir sveikatos klausimai.

Daugėjant tėvų abejojančių dėl skiepų naudos ir atsisakant jiems skiepyti savo vaikus, Sveikatos apsaugos ministerija užsimojo pažaboti prieštaraujančius tėvus.

 Kaune per porą savaičių ligoninėje atsidūrė šeši tymais susirgę žmonės, tarp jų - ir nėščia moteris. Visi susirgusieji nepasiskiepiję arba praleidę vieną vakciną, tad skiepo poveikis išnykęs. Medikai ragina skiepyti ne tik vaikus, bet ir suaugusiems nepamiršti apsilankyti skiepų kabinete prieš vykstant į užsienį. Vaikai tymus perserga kiek lengviau, bet suaugusius į ligos patalą paguldo ilgam.

Gydytojai sako, esą hepatitu C, skirtingai nei kitomis hepatito rūšimis A ir B, užsikrečiama tik per kraują, kuriame jau yra šis virusas, hepatitu B galima užsikrėsti lytiškai santykiaujant ar per gimdymą, ir taip pat per užkrėstą kraują. Ir pasekmės susirgus gali būti labai liūdnos – gresia kepenų cirozė ar net vėžys. Nuo hepatito A ir B galima apsisaugoti, kaip aiškinama, skiepais. Hepatito B problema aktuali visame pasaulyje.

Šiemet balandžio 20–25 dienomis jau dešimtą kartą minima Europos imunizacijos savaitė. Imunizacijos savaitės tikslas – didinti imunizacijos apimtis, gerinti visuomenės supratimą apie skiepų svarbą. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena apie vakcinacijos svarbą, siekiant užkirsti kelią užkrečiamosioms ligoms. Visuotinai pripažinta, kad skiepai yra ekonomiškai efektyviausia intervencija į visuomenės sveikatą, nepaisant to, kad šiuolaikinės vakcinos yra brangios.

Kovo mėnesį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė farmacijos įstatymo pakeitimus, kurie leidžia teikti farmacinės rūpybos paslaugas vaistinėse. Šios veiklos įteisinimas suteikia teisę vaistininkams spręsti pacientų problemas susijusias su vaistų vartojimu, aktyviai dalyvauti prevencinėse ir profilaktinėse visuomenės sveikatos programose.

Kasmet erkiniu encefalitu pasaulyje suserga 10-13 tūkst. žmonių. 2012 m. Lietuvoje buvo 314 atvejų, iš jų 30 Vilniuje, 2013 m. – 262, iš jų 78 – Vilniuje. Lyginant su kitomis registruojamomis infekcijomis skaičiai atrodo maži, tačiau Erkinis encefalitas ne paprastas peršalinimas, o rimta liga, lydima sunkių komplikacijų. Erkinis encefalitas, užsikrėtimo būdai ir jo simptomai Kas dešimta erkė Lietuvoje yra užsikrėtusi erkinio encefalito ar Laimo ligos virusu.

Norint apsisaugoti nuo pavojingų egzotinių ligų, vykstant į atogrąžines šalis, dažniausiai užtenka pasirūpinti apsauga nuo uodų, sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė. Jos teigimu, daugumą ligų, nuo kurių nėra išrasti skiepai, platina būtent uodai. „Žmonės turėtų pasidomėti, kokios ligos plinta šalyse, į kurias keliauja, ir pasirūpinti tokiomis profilaktikos priemonėmis, kaip repelentai, t. y. uodus atbaidančios priemonės.

Imunitetas - tai iš viduramžių atėjęs terminas, kai vasalai atleisdavo pavaldinius nuo duoklės mokėjimo. Imunus reiškia atleisti nuo duoklės arba dabar sakytume atleisti nuo duoklės sirgti. Ne taip seniai, dar XIX amžiuje, difterija buvo laikoma kabutėse privaloma vaikiška liga. Kokliušas - absoliučiai privaloma. Tymai - privaloma. Raudonukė - privaloma. Dar šiandien kartais galim išgirsti, kad vėjaraupiai yra būtina infekcija.

Mus, kaip ir daugelį tėvų, sukrėtė pastaruoju metu dažnėjantys meningokokinės infekcijos atvejai. Man žinoma, kad nuo visų trijų tipų infekcijos (A, B ir C) yra skiepų. Jais saugu skiepyti vaikus ir ar tai būtina? Morta, 37 metai Meningokokinė infekcija – labai reta, tačiau pavojinga bakterinė infekcija, plintanti artimai bendraujant su sergančiuoju ar sveiku infekcijos nešiotoju.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad vaikelio susilaukę tėvai turi jo sveikata pradėti rūpintis vos tik jam gimus – pirmiausia pasirūpinti, kad jis būtų paskiepytas nuo įvairių ligų ir būtų atlikti reikalingi tyrimai. Vaikus iki 18 metų valstybė draudžia privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), todėl už naujagimiui suteiktas paslaugas gydymo įstaigoje mokėti nereikia – už tai sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Artūras Matusas, Alvyda Bajarūnaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Visi turimi duomenys patvirtina: serga būtent tie vaikai, kurie vaikystėje nebuvo paskiepyti du kartus arba apskritai nepaskiepyti. Taip teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė. „Vis dėlto kad ir kas ką sakytų, tai mokslu pagrįsta informacija – skiepai yra vienintelė specifinė priemonė, kuri gali apsaugoti“, – tikina specialistė.

Žinių radijas Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) mušant pavojaus varpais dėl tymų protrūkio Europoje, Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė „Žinių radijui“ nurodė pritarianti PSO nuomonei, kadangi skiepijančių tėvų vaikus skaičius mažėja. „2003 metais skiepijimo apimtys siekė 97,7 proc.

 Per pastaruosius 20 metų visuomenėje pradėjo vyrauti neigiamas požiūris į vakcinas, bet "ekologiškai" besigydantiems gydytojai pažeria statistikos. Jei 2012 m. Lietuvoje buvo užfiksuoti tik du tymų atvejai, tai 2013 m. susirgimų skaičius siekė jau 35. Pasak gydytojų, sarčiai plinta ir kitos ligos. Pavyzdžiui, kokliušu 2012 m. sirgo 154 vaikai, iš jų vienas kūdikis mirė. Kad ir kaip ten būtų, skiepai, medikų teigimu, patikimiausia apsaugos priemonė nuo užkrečiamųjų infekcinių ligų.