skiepai

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamentas informuoja, kad liepos 24 diena įregistruotas pirmasis šiais metais mirties nuo erkinio encefalito atvejis Kauno apskrityje. Tai jau antra mirtis Lietuvoje nuo šios ligos. Erkinio encefalito virusas buvo pražūtingas 71 m. amžiaus vyrui, Prienų rajono gyventojui. Asmuo galimai užsikrėtė gyvenamojoje vietoje, erkės įsisiurbimo nepastebėjo.

Vyriausybė nusprendė, kad Lietuva sieks įsigyti vakcinų nuo koronaviruso 70 proc. šalies populiacijos. Lietuva vakcinas planuoja pirkti drauge su kitomis Europos Sąjungos šalimis. „Lietuvos nieks neriboja, sprendžiame patys. Valstybių praktika yra įvairi. Nuo 20 iki 100 procentų populiacijos.

Kalbų apie vakcinose esančias žmogaus organizmui tokias kenksmingas medžiagas kaip aliuminis ar gyvsidabris nestinga jau netrumpą laiką. Tai stipriai mažina dalies visuomenės pasitikėjimą skiepų nauda.  Ar yra šiuose teiginiuose tiesos, teiraujamės VU Gyvybės mokslų centro profesorės Aurelijos Žvirblienės. Esama nuomonės, kad net mažiausias aliuminio kiekis smegenims yra labai kenksmingas ir gali atsiliepti įvairiems neurologiniams susirgimams.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad pneumokokine infekcija  daugiausia serga ikimokyklinio amžiaus vaikai bei vyresni nei 65 metų asmenys ir asmenys, sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis. Nemokamai nuo pneumokokinės infekcijos pradėti skiepyti vaikai ir suaugę, priklausantys rizikos grupėms. Rizikos grupei priklausantys vaikai ir suaugę pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos gali nemokamai, t.y. valstybės lėšomis.

Nors visų infektologų ir kitų specialistų akys pastaruoju metu nukreiptos į pasaulį apėmusią koronaviruso pandemiją, tai nesumažino kitų infekcinių ligų plitimo grėsmės visuomenėje. Medikų teigimu, jau kuris laikas prognozuotas infekcinių ligų pakilimas pasaulyje turėtų versti tiek valdžios atstovus dėlioti kitokius sveikatos politikos prioritetus, tiek keisti visuomenės požiūrį į jų prevencijos svarbą.

Infekcinių ligų specialistai pastebi išaugusius susirgimus vaikams itin nemalonia liga – kokliušu. „Siūlau internete pasižiūrėti, kaip atrodo kokliušo sukeltas kosulys. Patikėkit, jūs nenorite, kad tai nutiktų jūsų vaikui“, – įspėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas prof. Saulius Čaplinskas. ULAC vadovas atkreipė dėmesį, kad jau per pirmus 4 šių metų mėnesius turime kokliušo pakilimą.

Lietuva, kaip ir dalis Latvijos bei Lenkijos jau seniai žinoma kaip didžiausias erkinio encefalito židinys Europoje. Vis dėlto nors sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dar pernai metų vasarą ir žadėjo, kad šiemet vakcinų nuo šios ligos klausimas bus išspręstas, pažadai kol kas yra įstrigę vietoje. Erkinio encefalito virusą mūsų šalyje nešioja beveik 1 procentas erkių populiacijos.

Turizmo sektoriui atnaujinant veiklą, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad vykstant į tam tikras šalis, gali prireikti Tarptautinio skiepijimo ar profilaktikos priemonių pažymėjimo, įrodančio, kad esate pasiskiepiję, nes priešingu atveju į šalį galite būti tiesiog neįleisti, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šeimos gydytoja Jolanta Sauserienė kartu su sveikatos priežiūros bendrove „GSK Lietuva“ primena, kad vasara, kuomet sumažėja sergamumas infekcinėmis ligomis, yra puikus metas pasirūpinti vaikų profilaktiniu skiepijimu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad skiepytis nuo erkinio encefalito (EE) galima ištisus metus, tačiau erkių aktyvumo sezono metu rekomenduojama skiepytis „pagreitinta  schema“.  Pasiskiepijus antrąja doze, po dviejų savaičių jau galima įgyti imunitetą ir taip sumažinti riziką užsikrėsti erkiniu encefalitu.   Vakcinavimo nuo EE schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Įprastinė skiepijimo schema. Pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėn.

Nors vasarą daugelis žmonių atostogauja, mėgaujasi gyvenimu, infekcinės ligos atostogų neturi ir gali užklupti bet kada. Jos ypač suaktyvėja, kai pamirštami higienos įpročiai, ir dažnai puola vaikus. Kaip būtų galima nuo to apsisaugoti ir ką daryti, jei nepavyko vaiko paskiepyti pagal skiepų kalendorių, pasakoja VUL Santaros klinikų Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja, vaikų ligų gydytoja dr. Inga Ivaškevičienė.

Užkrečiamųjų ligų specialistai sunerimę. COVID-19 (koronaviruso) pandemijos metu Lietuvoje įvedus karantiną sumažėjo skiepų aprėptys – preliminariais duomenimis, kovo mėnesį įskiepyta apie 12 tūkst. vakcinų dozių mažiau nei sausį ar vasarį. Pastebima, kad sumažėjo skiepų ir pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Planinių skiepų atidėjimas ar nutraukimas gali sukelti užkrečiamųjų ligų protrūkius ir skaudžias pasekmes.

Vis labiau švelninant karantino sąlygas, kelionių išsiilgę žmonės planuoja atostogas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad prieš kelionę svarbu pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju apie skiepus ir kitas infekcinių ligų profilaktikos priemones. Keliautojams į sveikatos priežiūros įstaigas rekomenduojama kreiptis iki kelionės likus 4–6 savaitėms, kadangi imunitetui susiformuoti po skiepijimo reikalingas tam tikras laikotarpis.

Lietuvoje vakcinacija nėra privaloma ir jokių prievartinių priemonių nebus taikoma, spaudos konferencijos metu tvirtino Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jo teigimu, kalbant apie skiepus galima pastebėti savotišką paradoksą.  „Absoliuti dauguma pasaulio investuoja didžiulius pinigus į tai, kad vakcina būtų sukurta, jos labai laukia.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad, siekiant išvengti infekcijų protrūkių, būtina vykdyti planinius vaikų ir suaugusiųjų skiepijimus. Primename, kad karantino laikotarpiu Lietuvoje planiniai skiepijimai nėra atidedami ir turi būti vykdomi, numatant pacientų srautų valdymą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą, vyresni nei 25 m. amžiaus asmenys nuo stabligės gali pasiskiepyti nemokamai. Suaugusiųjų skiepijimui naudojama vakcina apsaugo ne tik nuo stabligės, bet ir nuo difterijos. Pasiskiepyti nuo stabligės turėtų žmonės, daug laiko praleidžiantys gamtoje, dirbantys žemės ūkio darbus. Dirvožemis – pagrindinis stabligės sukėlėjų rezervuaras.

Kaunietė Lina (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – aut. past.) prieš kelias dienas feisbuke pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota jos verkianti ir skausmus dėl alerginės reakcijos kenčianti mažametė dukra. Moteris sulaukė nemažai komentarų, kad neva ja tinkamai nesirūpina, apie įvykį buvo pranešta ir vaiko teisių apsaugos tarnybai. Pati Lina dėl tokios mergaitės būklės kaltina skiepus.

Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesoriaus Vytauto Usonio teigimu, jeigu tik šiandien kažkas atvežtų vakciną prieš COVID-19 virusą – tai iš karto prie skiepų nusidriektų eilės. Profesorius teigia, kad nereikia turėti iliuzijų, kad tai įvyks greitai. „Vakcinų kūrimo ir tyrimų laikotarpis įprastai trunka nuo 5 iki 10 metų. Tai yra optimalūs terminai. Kalbant apie COVID-19 grėsmę, tai situacija yra kita.

Pasaulyje siaučiant virusui dar ir dar kartą aktualus tampa skiepų klausimas. Vieni jų bijo, kiti – laukia, kaip išganymo. Visgi skiepų naudą žinojo dar senovės graikai, o milijonai žmonių išvengė bjaurių ligų tik todėl, kad keli drąsūs išradėjai nebijojo apsikvailinti. Lietuvoje skiepyta jau XIX amžiaus pradžioje, bet tikrą renesansą skiepia išgyveno sovietmečiu ir tuomet nuo jų negalėjo niekas išsisukti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai primena, kad šiltuoju metų sezonu, kai prasideda žemės ūkio darbai, padidėja rizika susirgti pavojinga liga – stablige. Didesnė tikimybė susirgti šia liga yra  neskiepytiems ar nepilnai paskiepytiems asmenims, taip pat asmenims, gavusiems visą vakcinacijos kursą, bet laiku nepasiskiepijusiems palaikomąja vakcinos doze.

Nors antrą mėnesį gyvenant karantino sąlygomis kai kurios sveikatos priežiūros paslaugos laikinai neteikiamos, specialistai atkreipia dėmesį, kad planiniams skiepams šis draudimas negalioja. Gyventojai raginami jokiu būdu neatsisakyti vakcinacijos, kuri ateityje leistų išvengti užkrečiamųjų ligų protrūkio.    Planinių skiepų svarbą sudėtingu pandemijos metu akcentuoja Pasaulio sveikatos organizacija, žinomi Lietuvos medikai bei epidemiologai.

Elektrėnų marių žuvį mėgęs valgyti žvejas susirgo ypač reta ir nemalonia liga. Per penkerius metus jis tapo vos trečiuoju Lietuvoje, kurio organizme buvo rastas žuvinis kaspinuotis. Epidemiologai sako, kad iki dešimties metrų užgauti galintis parazitas nelaimėlio kūne atsirado suvalgius netinkamai apdorotą žuvį. Vyras džiovindavo ir vytindavo savo paties sugautus karpius bei karšius. Lietuvoje užfiksuotas itin retas susirgimas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad dėl susidariusios nepalankios epideminės COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos ir paskelbto karantino šalyje, nerekomenduojama atidėti skiepijimų, atliekamų pagal LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, suaugusiųjų skiepijimų pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą ar kitų rekomenduojamų skiepų, pavyzdžiui nuo erkinio encefalito, išlaikant skiepijimo schemas.

Dalis Lietuvos gyventojų karantino metu izoliavosi savo sodybose, taip pat kai kurie žmonės, imdamiesi papildomų saugumo priemonių, jau pradėjo ir sodų lankymo sezoną bei po truputį kimba į žemės darbus. Kapstantis daržuose, gėlynuose ar ūkyje sunku išvengti smulkių susižalojimų, todėl medikai ragina imtis apsaugos priemonių, jog maža žaizdelė netaptų rimtos ligos priežastimi.

Skiepai nuo COVID-19 galbūt yra vienintelis dalykas, galintis sugrąžinti normalų gyvenimą, trečiadienį sakė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, kuris išreiškė viltį, kad vakcina bus sukurta iki šių metų pabaigos.

Nors skiepus nuo pneumokokinės infekcijos ypač rizikos amžiaus grupės žmonėms gydytojai įvardija kaip naudingas ir valdant COVID-19 protrūkį, infektologams kelia nerimą, kaip teigia jie, įstrigęs vakcinų pirkimas. Valstybinė ligonių kasa (VLK) gi ramina, kad jau kitą savaitę viskas turėtų pajudėti. „Norėtume, kad mūsų sveikatos apsaugos sistema neužmirštų, kad ir dabartinėmis sąlygomis toliau reikia skatinti gyventojus vakcinuotis nuo sezoninio gripo pneumokokinės infekcijos.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), vadovaudamasis 2020 kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijos vadovo 2020 m. kovo 20 d. sprendimu, planiniai skiepijimai nei karantino, nei valstybės lygio ekstremalios situacijos laikotarpiu nėra atidedami ir privalo būti atliekami asmens sveikatos priež...

Antradienį britų spaudoje pasklido žinia, kad šį sezoną pasiskiepiję nuo gripo patenka į didesnės rizikos kategoriją užsikrėsti koronavirusine infekcija. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentu, prof. habil. dr. Juliumi Kalibatu, kuris teigė, kad skiepas nuo gripo ir koronavirusas tikrai nėra susiję. Portale mirror.co.

Po rekordiškai šiltos žiemos sulaukus pirmųjų kalendorinio pavasario dienų, į veterinarijos klinikas suplūsta minios šunų šeimininkų – sako jau pavasaris, reikia pasirūpinti apsauga nuo erkių. „Bet realybėje erkių pernašamas ligas šiais metais diagnozavome jau žiemos viduryje, tad prisirišti prie kalendoriaus nebeverta, o saugoti savo augintinius nuo erkių derėtų visus metus“ – pabrėžia DR Leo veterinarijos gydytoja Urtė B. Liutkevičiūtė.

Lietuvoje nuo pirmadienio įvedus karantiną, planiniai skiepai nėra atidedami, antradienį skelbia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Pasak centro, pagal priimtą Vyriausybės nutarimą dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo karantino metu, planiniai skiepijimai nėra atidedami ir turi būti vykdomi, numatant pacientų srautų valdymą.

Šalyje nerimas dėl koronaviruso kyla. Visai neseniai buvo užfiksuotas ir pirmasis atvejis Estijoje. Prekybos centruose žmonės iš lentynų šluoja ilgiau negendančius maisto produktus, įvairias kruopas, konservus. Ar vyraujanti baimė yra teisinga? Ar verta ruoštis koronavirusui ir kokių priemonių imtis? Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Artūras Anužis ir Lietuvos Užkrečiamų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktorius Saulius Čaplinskas.

Kiekvienais metais maždaug 50 mln. keliautojų iš viso pasaulio, taip pat ir iš Lietuvos, aplanko atogrąžų regionus. Prieš išvykdami atostogauti daugelis visgi pamiršta, kad net 21-ame amžiuje galima susirgti tropinių kraštų ligomis, kurios, jei nebus gydomos, gali būti mirtinos per pirmas kelias savaites nuo simptomų pradžios. Šeimos gydytoja pasakoja, kokius skiepus prieš išvykstant atostogauti reikėtų pakartoti, rašoma pranešime spaudai.

Per šį gripo sezoną dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė jau penki asmenys. Du iš šių atvejų buvo Panevėžio apskrityje, trys – Vilniaus apskrityje. Dalies jų atveju yra tęsiamas epidemologinis tyrimas. Tuo metu NVSC specialistė Biruta Zdanevičienė perspėja lietuvius kuo greičiau kreiptis į gydytojus, jeigu temperatūros nepavyksta numušti bent tris paras.

Per šį gripo sezoną dėl gripo ir jo sukeltų komplikacijų mirė 5 asmenys. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, vienu šių atvejų žmogus buvo skiepytas nuo gripo. Vis dėlto specialistai skuba paaiškinti, kad tai nėra tikroji mirties priežastis. Šį sezoną mirusiųjų nuo gripo amžius siekia nuo 47 m. iki 79 metų. Du iš šių atvejų užfiksuoti Panevėžio apskrityje, trys – Vilniaus apskrityje.

Pernai daugiausia susirgimų raudonuke registruota kaimyninėje Lenkijoje, šią savaitę pranešė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). Pasak pranešimo, iš viso pernai Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse užregistruoti 389 susirgimai raudonuke, iš kurių daugiausia – trys ketvirtadaliai – susirgimų registruota Lenkijoje (292 atvejai), Vokietijoje (57 atvejai), Italijoje (22 atvejai). Lenkijoje trečdalis susirgusiųjų raudonuke buvo vaikai priklausantys 1–4 me...

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Razmuvienės teigimu, vienas gripu sergantis žmogus gali užkrėsti iki 4 asmenų. O jei „gripuoja“ keli asmenys, ši virusinė liga greitai gali „išguldyti“ nemažą kolektyvo dalį. Specialistė pabrėžė, kad nuo simptomų atsiradimo (aukšta temperatūra, gerklės skausmas, kosulys, galvos, raumenų skausmas) suaugęs žmogus kitus gali užkrėsti dar 5–7 dienas, vaikai – iki 10 dienų.

Specialistų pozicija skiepų atžvilgiu aiški: tai – vienintelis patikimas kelias užkrečiamųjų ligų plitimui suvaldyti. Medikai nepaliauja kartoti, kad dėl suaktyvėjusių vakcinų skeptikų ir sumažėjusių skiepijimo apimčių šiandien tenka kalbėti apie visuomenėje jau, atrodo, buvusias pamirštas ligas. Vis dėlto alyvos į ugnį diskusijose apie skiepų veiksmingumą įpila statistikoje juodu ant balto pateikiami skaičiai. Viena tokių paminėta jau buvusi pamiršta liga – kokliušas.

Šilta žiema jau spėjo pateikti ne vieną siurprizą – viduržiemy pražydo pavasariniai augalai, iš medžių varvinama sula, pastebėti jau grįžę paukščiai. Vis dėlto tokie pavasario ženklai kaip reikiant kelia nerimo epidemiologams – erkės taip ir neužmigo, taigi pailgėjęs jų aktyvumo sezonas atveria duris ir didesnei užsikrėtimo galimybei. Nuotraukomis su ant delno lipančia erke sausio mėnesį jau spėjo pasidalinti ir internautai.

Toliau nerimstant panikai dėl Kinijoje ir už jos ribų plintančio naujojo koronaviruso daug klausimų kilo ir dėl galimybės jį „parsisiųsti“ perkant prekes internetu iš Kinijos ir pan. Specialistai gi ramina, kad panika šiuo atveju keliama be reikalo ir dalinasi ne tik šio, bet ir kitų virusų gyvybingumu.  „Daugelis klausiate, kaip ilgai virusai išlieka ant negyvų paviršių. Įprasti virusai išlieka paviršiuose kelias dienas, savaites ar net mėnesius ir gali būti jų perdavimo šaltinis.

Seimo narė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė siūlo tam tikrais atvejais vaikus skiepyti ir be pačių tėvų sutikimo. Pasak Seimo narės, esant epidemijos grėsmei ar ligos protrūkiui, vaikai turėtų būti skiepijami priverstinai. Sveikatos apsaugos ministerija atšauna, kad planiniai skiepai Lietuvoje nėra privalomi, o toks priverstinis skiepijimas pažeistų pacientų teises. Trijų vaikų mama Virginija į Šeškinės polikliniką atvežė paskiepyti savo vienerių metų pagranduką Aroną.

Šį sezoną nuo gripo Lietuvoje jau mirė 4 asmenys. Tai portalui tv3.lt patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė. Nors dar pirmosiomis sausio dienomis buvo pranešta apie pirmąją gripo auką, kiti mirties atvejai nuo šios ligos kol kas paviešinti nebuvo.

Ministrų kabinetas šiandien posėdyje pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtai išvadai, kad vaikai Lietuvoje jokiomis aplinkybėmis negali būti skiepijami priverstinai. Tą įteisinti, esant epidemijos grėsmei arba ligos protrūkis, kurio negalima suvaldyti jokiomis kitomis profilaktikos ir kontrolės priemonėmis, siūlė Seimo nariai.  Tai jau antrasis Seimo narių bandymas įteisinti priverstinį skiepijimą.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai primena, kad žiemą, kol dar neprasidėjęs pirmasis erkių aktyvumo periodas, rekomenduojama nedelsti ir pasiskiepyti nuo pavojingos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito (EE). Lietuva – endeminė erkių platinamų ligų šalis Erkės išplitusios visoje Lietuvos teritorijoje, todėl užsikrėsti erkių platinamomis ligomis galima visose šalies apskrityse.

Pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje mirga naujienos apie zoonozes ir koronavirusus. Ką reiškia šie moksliniai terminai? Kas yra zoonotiniai virusai? Ar jie kelia realią grėsmę žmonijai? Kas yra tie koronavirusai? Šie klausimai, kuriais dažnai diskutuoja mokslininkai, virusologai, jau pradeda dominti ir plačiąją visuomenę. Apie tai vakcinabc.lt skaitytojams plačiau pasakoja VU Gyvybės mokslų centro ir Medicinos fakulteto profesorė Aurelija Žvirblienė.

Dar trečiadienį vakare vienam šeimos gydytojui priekaištavęs dėl politikavimo kitądien sulaukęs viešo vienos Seimo narės susirūpinimo laiško dėl imunoprofilaktikos politikos efektyvumo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dėl privalomų skiepų klausimų pakvietė išsisakyti pačius gydytojus.

Vilniaus apskrityje – kokliušo protrūkis. Mažiems vaikams mirtinai pavojinga infekcija susirgo devyni vaikai. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, visi šie vaikai nebuvo paskiepyti. Gydytojai perspėja, kad kokliušas pavojingiausias vaikams iki vienerių metų, mat infekcijos komplikacijos gali pasibaigti net ir mirtimi. Vilniaus apskrityje per pirmąjį šių metų mėnesį užfiksuoti trys kokliušo protrūkiai.

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nuomonei, kad vaikų profilaktinis skiepijimas neturėtų būti privalomas, ką pateiktais įstatymų projektais siekia įteisinti Seimo narių grupė. Dėl skiepijimo, kaip ir iki šiol, turėtų spręsti tėvai, o skatinti skiepyti vaikus svarbu kitomis priemonėmis, be prievartos.

Keliaudami labiau rūpinamės savo lagamino turiniu nei sveikata. Tačiau situacija pamažu keičiasi – į kelionę šalies gyventojai ima ne tik savo asmens dokumentą, bet ir skiepų pasą. Kol tai dar nėra masinis reiškinys, sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad didžiausias dėmesys turėtų būti skirtas vaikams, nėščiosioms ir senjorams – mat, keliaudami jie labiausiai rizikuoja užsikrėsti infekcinėmis ligomis, rašoma pranešime spaudai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad gimdos kaklelio vėžį dažniausiai sukelia progresuojanti žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, nuo kurios gali apsaugoti skiepai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, skiepijimų aprėptys nuo ŽPV infekcijos pastaraisiais metais turėjo didėjimo tendenciją: 2018 m. paskiepytų pirma ŽPV vakcinos doze aprėptys siekė – 77,8 proc., antra – 65,2 proc.