skiepai

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), vadovaudamasis šių metų lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės informuoja, kad karantino laikotarpiu planiniai skiepijimai nėra atidedami ir turi būti vykdomi, numatant pacientų srautų valdymą.

Seimui pritarus, nuo 2021 metų sausio 1 d. išplėstinės praktikos vaistininkai galės teikti sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams. Tai reiškia, kad pasiskiepyti nuo gripo ar kitų ligų būtų galima ir vaistinėje, o tai ypač aktualu, atsižvelgiant į sudėtingą epidemiologinę padėtį šalyje, taip pat siekiant užtikrinti nepertraukiamą medicinos paslaugų prieinamumą ir kokybę.

Sergamumo koronavirusu rodikliams ir toliau siekiant aukštumas, specialistai turi gerų žinių. Dėl koronaviruso pandemijai suvaldyti skirtų priemonių, sumažėjo sergamumas kitomis oro lašeliniu būdu plintančiomis ligomis. Epidemiologai sako, kad dėl kaukių, atstumo laikymosi ir dažnesnio rankų plovimo Lietuvoje šį sezoną užfiksuota kur kas mažiau gripo atvejų.

Nors dabar viena laukiamų COVID-19 pandemijos suvaldymo išeičių – vakcina, visgi kol kas ja, jei ji būtų prieinama, skiepytis ryžtųsi ne kiekvienas. Dalis gyventojų baiminasi, kad naujasis skiepas bus nesaugus. Specialistai gi pabrėžia, normalu, kad į kiekvieną įskiepijimą organizmas reaguoja skirtingai, tad ir šalutinių reakcijų pasitaiko.

Galimybė pasiskiepyti vaistinėse dar šiemet, kaip panašu, stumiasi į kitus metus. Tarp infekcinių ligų, kurių vakcinos būtų prieinamos šiose vietose – ir COVID-19. Tiesa, skiepų nuo šio viruso dar reikia sulaukti. Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdyje pritarta ministro Aurelijaus Verygos teiktam siūlymui paankstinti dar birželį priimtų nuostatų įsigaliojimą. Vis dėlto tai neįvyks taip anksti, kaip norėjo ministras.

Vakcinų nuo gripo stygių pastarosiomis dienomis jaučia ne tik didieji Lietuvos miestai – rajonuose įsikūrusios poliklinikos šiuo metu taip pat nebegali paskiepyti nei vieno paciento. Poliklinikų vadovai sako, kad situacija prasta, o kada bus gautas papildymas – nėra iki galo aišku.  Jau kelias savaites poliklinikos skundžiasi besibaigiančiomis keturvalentės vakcinos nuo gripo atsargomis.

Įsibėgėjant šaltajam sezonui medikai pabrėžia, kad labai svarbu pasiskiepyti ne tik gripo, bet ir pneumokokine vakcina. Vis dėl to ji yra kompensuojama ne visiems. Profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius primena, kokiais atvejais minėtieji skiepai yra kompensuojami valstybės. „Mieli pacientai, šiandien vėl turėjau aukšto kraujospūdžio liga sergančiam pacientui, kuriam nėra širdies nepakankamumo, pasakyti, kad jam nepriklauso valstybės kompensuojama vakcina.

Gydytojai įspėja dėl per maistą, vandenį ir nešvarias rankas plintančios sunkios ir paralyžiuoti galinčios ligos – poliomielito. Pabrėžiama, kad tai yra įvežtinė infekcija ir pagrindinis būdas jos išvengti – pasiskiepyti. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), minėdamas spalio 24-ąją – Pasaulinę poliomielito dieną, atkreipia dėmesį į šią pavojingą ligą ir primena, kad išlieka įvežtinio poliomielito rizika.

Šalyje ėmė trūkti gripo vakcinų. Į gydymo įstaigas plūsta norintys pasiskiepyti nuo sezoninio gripo, tačiau pasiseka nevisiems. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad antra skiepų partija Lietuvą pasieks lapkričio mėnesį. Tuo tarpu gydymo įstaigos jau pusę lūpų kalba apie tai, kad skiepų nuo gripo gali ir neužtekti. O delsti nenorintys gyventojai skuba pasiskiepyti į privačias klinikas, kur gripo vakcina nuo sezono pradžios jau pabrango kone trečdaliu.

Gripo sukeliamos komplikacijos kelia pavojų kiekvienam žmogui, tačiau šis lengvai plintantis virusas yra itin grėsmingas lėtinėmis ligomis sergantiems, senyvo amžiaus žmonėms bei nėščiosioms, todėl šios visuomenės grupės yra raginamos ypatingai saugotis bei pasiskiepyti nemokamai.

Seimas uždegė žalią šviesą tam, kad dar šiais metais pasiskiepyti nuo infekcinių ligų, tarp kurių – ir COVID-19, kai vakcina bus sukurta, būti galima ir vaistinėse. Tokiu būdu siekiama gerinti paslaugos prieinamumą suaugusiesiems. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta vienbalsiai – tam pritarė 57 parlamentarai iš 59 balsavusiųjų, du Seimo nariai susilaikė.

Šalies gydymo įstaigose šiuo metu turbūt labiausiai varstomos skiepų kabinetų durys. Šiomis savaitėmis tautiečiai  plūsta skiepytis nuo gripo. Ir nors oficialių duomenų dar nėra, viena sostinės poliklinikų teigia fiksuojanti daugiau nei dvigubai didesnius skaičius nei praėjusiais metais. Kai kur vakcinos jau net ir pasibaigė, tenka laukti naujų.  Vilniaus Šeškinės poliklinikoje eilutė žmonių prie skiepų kabinetų durų. Užsiregistravę iš anksto žmonės čia laukia skiepo nuo gripo.

Socialinis tinklas „Facebook“ antradienį paskelbė, kad draus savo platformoje skelbti reklamą, skatinančią žmones nesiskiepyti, nors išimtis bus taikoma skelbimams apie vyriausybių vykdomą vakcinacijos politiką. Bendrovė jau ir taip draudžia skelbimus, kuriuose yra melagingos informacijos apie vakcinas, tokios kaip klaidingas teiginys, jog skiepai sukelia autizmą. Pagal naująją politiką šis draudimas bus taikomas ir reklamai, raginančiai vengti vakcinų dėl bet kokių kitų priežasčių.

Turbūt ne vienas prisimena pernai metais Lietuvoje įvykusį tymų protrūkį, kai jais užsikrėtė daugiau nei 800 žmonių. Nors dabar ligos plitimas yra suvaldytas, medikai sako, kad visiškai atsipalaiduoti nereikėtų, mat ši infekcija – itin pavojinga. Vilniaus universiteto Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytoja Božena Paškevič sako, kad tymų tikrai nereikėtų laikyti viso labo nekalta vaikiška liga.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai rekomenduoja skiepus nuo kokliušo infekcijos atnaujinti planuojantiems tapti ar jau esamiems tėvams ir seneliams, nes didžioji dauguma kūdikių kokliušu užsikrečia nuo šeimos narių. Lietuvoje suaugusiems asmenims savo lėšomis galima pakartotinai pasiskiepyti viena vakcina nuo trijų infekcijų – difterijos, stabligės ir kokliušo.

Atvėsus orams medikai skuba priminti apie bene pačią pavojingiausią meningokokinę infekciją. Mat susirgimų šia liga skaičiumi Lietuva stipriai lenkia kitas Europos šalis, o gydytojai kasmet baiminasi, kiek šį kartą ji pareikalaus mažų vaikų gyvybių. Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijos nešiotoju. Ją sukelia bakterijos, dar vadinamos meningokokais, kurių skiriama trylika serologinių grupių.

Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 500 tūkst. susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, o koronaviruso akivaizdoje jos tampa tik pavojingesnės. Dalies sunkių bakterinių infekcijų simptomai yra panašūs į COVID–19, tad „pasigavus“ tiek virusą, tiek bakteriją, kyla pavojus žmogaus sveikatai ar net gyvybei. Gydytojai primena, kad dar neturint vakcinos nuo koronaviruso skiepais galima apsisaugoti nuo kitų bakterinių – pneumokoko ir meningokoko – infekcijų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena apie meningokokinę infekciją – klastingą ligą, kuriai būdingas sezoniškumas, todėl susirgti šia infekcija didesnė tikimybė yra šaltuoju metų laikotarpiu: rudens, žiemos, pavasario mėnesiais, kuomet yra didelis sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Meningokokinė infekcija plinta oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijos nešiotoju.

Pasaulį sukausčiusi pandemija iš dalies nėra labai netikėtas dalykas, tvirtina ULAC vadovas prof. Saulius Čaplinskas. Jis pabrėžia, kad buvo tik laiko klausimas kada paplis tokia liga kaip COVID-19. Visgi dabar esminis raktas šiam iššūkiui įveikti – visuomenės sąmoningumas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovas atkreipė dėmesį į jau keletą metų akcentuotas grėsmes.

Norintys pagal vaikų skiepijimo kalendorių paskiepyti savo atžalas nemokama vakcina dalis tėvų susiduria su biurokratiniu absurdu. Pediatrai skundžiasi, kad ministro Aurelijaus Verygos priimti sprendimai surišo jiems rankas teikti pacientams valstybės kompensuojamą būtiną paslaugą. Vaikų ligų srityje besispecializuojančios įstaigos ir kitur antriniame lygyje dirbantys pediatrai sulaukė Sveikatos apsaugos ministerijos akibrokšto.

Žmonės puolė masiškai skiepytis nuo sezoninio gripo. Šeškinės poliklinika į sąrašus dėl nemokamos gripo vakcinos jau įtraukė kelis tūkstančius pacientų – visi jie patenka į rizikos grupę. Maža to, kiti pacientai jau dabar skiepijasi mokamai, mat baiminasi, kad vakcinos vėliau gali ir nelikti. Gydytojai pataria, kaip prasidėjus virusų sezonui atskirti gripo ir koronaviruso simptomus.

Penktadienį Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pradės vykdyti laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės. Per rudeninę laukinių gyvūnų vakcinaciją iš viso Lietuvos teritorijoje bus išmėtyta apie 505 tūkst. jaukų su vakcina nuo pasiutligės, pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, vakcinaciją planuojama baigti gruodžio mėnesio pabaigoje. Jaukai su vakcina mėtomi iš orlaivių pasienyje su Lenkija ir Baltarusija.

Nors vėjaraupiai dažnai laikomi vaikiška liga, specialistai primena, kad suaugusieji ja serga gerokai sunkiau. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) primena, kam reikėtų pasiskiepyti nuo šios infekcijos.  ULAC duomenimis, pernai registruotas didžiausias per pastarąjį dešimtmetį pasiskiepijusių asmenų nuo vėjaraupių infekcijos skaičius. Savo lėšomis pasiskiepijo 3 847 asmenys ir tai, lyginant su 2018 metais, 39,6 proc. daugiau.

Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai rekomenduoja senjorams pasiteirauti savo šeimos gydytojo dėl galimybės pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos. Privalomo sveikatos draudimo lėšomis (PSDF) nuo pneumokokinės infekcijos skiepijami vaikai ir suaugę, priklausantys rizikos grupėms. ULAC duomenimis, pernai šalyje nuo pneumokokinės infekcijos paskiepyti 64,3 proc. (n=13 587) daugiau suaugusių asmenų ir 46,5 proc.

Valstiečiams nepavyko sukurti valstybinių vaistinių, tačiau gali pavykti sumažinti privačių vaistinių kiekį, ir ypač šalies regionuose. Jau nuo sausio kiekvienoje vaistinėje turės dirbti po diplomuotą vaistininką, o jų trūksta. Be jo vaistinė tiesiog turės būti uždaryta. Be to, pasikeitimų sulaukė ir privačios klinikos, dabar vaikus skiepyti gali ne visos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai informuoja, kad šią savaitę prasideda 2020–2021 m. gripo sezonas. Šis periodas įprastai trunka nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės. Šiuo laikotarpiu padaugėja sergančių gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Žmonės painioja gripą su įvairiomis ŪVKTI.

Nors pats sergamumo gripu pikas pastebimas žiemos mėnesiais, jo aktyvumas gali prasidėti jau ankstyvą spalį ir tęstis iki vėlyvo gegužės mėnesio. Sostinės savivaldybės įstaigos „Vilnius sveikiau: geros savijautos biuro“ (Biuras) specialistai dėl virusų mutacijos rekomenduoja nuo gripo skiepytis kiekvienais metais, o tai geriausiai padaryti – spalio–gruodžio mėnesiais. Kasmet 20 proc. vaikų ir 5 proc. suaugusiųjų perserga gripu.

Jeigu vaiko imuninė sveikata bus stipri, jis nesusirgs meningokokine B tipo infekcija. Skiepus per COVID-19 pandemiją galima atidėti. Meningokoku B gali susirgti tik maži vaikai. Tai tik keletas mitų, kurie sklando viešojoje erdvėje ir kuriuos paneigia prof. Rimantas Kėvalas, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas.

Skleidžiami gandai, kad neva skiepai dėl koronaviruso bus privalomi. Jie nebus privalomi, jie bus rekomenduojami ir nemokami. Seime ketvirtadienį kalbėjo valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis ir jam antrino sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Žmonės yra klaidinami ir specialiai. Tų, kurie šiuo atveju naudingi farmacininkams“, – sakė R. Karbauskis. R. Karbauskis vėl nepraleido progos įgelti opozicijai, jis teigė, kad tokius gandus neva gali skleisti opozicijos atstovai.

Vyriausybė apsisprendė: Lietuva pirks septynių užsienio gamintojų kuriamas vakcinas nuo Covid-19. Jų kaina gali būti dar didesnė nei skelbta vakar – ne šimtas, o 125 milijonai eurų. Visų amžiaus grupių gyventojai Lietuvoje skiepytis galėtų nemokamai. Tiesa, ekspertams kelia abejonių užmojis, kad vakcinuotis norės net 70 procentų lietuvių – būtent tiek skiepų dozių ruošiamasi pirkti.

Ministrų kabinetas trečiadienį patvirtino, kad vakcinas nuo Covid-19 Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis iš septynių potencialių tiekėjų. Dar iki Vyriausybės posėdžio Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisija antradienį paskelbė priėmusi sprendimą dėl vakcinų įsigijimo.  „Dar liepos 29 dieną Vyriausybės pasitarime buvo apsispręsta pagal medikų grupės rekomendacijas numatyti įsigyti tokį kiekį vakcinos, kad būtų galima paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų.

Į šalies gydymo įstaigas jau pradedamos tiekti gripo vakcinos. Šią savaitę bus paskirstyta net trečdalis visų šiam sezonui nupirktų vakcinų dozių – maždaug 80 tūkst., įsigytų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Šiemet, kaip ir anksčiau, ligonių kasų kompensuojamomis gripo vakcinomis bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys.

Nors kai kurios šalies poliklinikos jau skelbia gavusios pirmąsias šiųmetinės gripo vakcinos siuntas, norintys pasiskiepyti neretai yra priversti eilėse laukti privalomo šeimos gydytojo siuntimo, o vakcinų kiekis – ribotas. Į pagalbą atskuba privačios gydymo įstaigos, tačiau ten už tokį patį skiepą gali tekti pakloti ir dvigubai daugiau. Kai kurios sostinės poliklinikos jau prieš daugiau nei savaitę skelbė pagaliau gavusios mokamos „Vaxigrip Tetra“ vakcinos 2020–2021 metų sezonui.

Prasidėjus naujiems mokslo metams Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena apie skiepus mokyklinio amžiaus vaikams. Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 6–7 metų vaikai nemokamai skiepijami nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, raudonukės, epideminio parotito ir tymų; 11 metų mergaitės skiepijamos nuo žmogaus papilomos viruso sukeltos infekcijos; 15–16 m. paaugliams rekomenduojama atnaujinti skiepus nuo difterijos, stabligės ir kokliušo.

Piliečių laisvės, teisės, prievolės bei draudimai – bene labiausiai viešai aptarinėjami klausimai partijų rinkimų programose. Įvairios gyventojų grupės baiminasi drakoniškų draudimų, apribojančių jų laisves, ir tikisi sulaukti daugiau teisių ir laisvių. Ir kol vienos partijos grūmoja pirštu, sakydamos, kad skiepai ar kūno kultūros pamokos bus privalomos, kitos atleidžia vadeles ir žada įteisinti tos pačios lyties asmenų šeimas, kartais net santuokas ar galimybę įsivaikinti vaikus.

Vilniaus savivaldybė nuo erkinio encefalito žada skiepyti pedagogus, mokančius ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus. Užsiregistravusiųjų skiepams – jau du tūkstančiai. Vilniaus miesto mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė sako, kad dėl koronaviruso grėsmės didžioji vaikų ugdymo dalis darželiuose šiuo metu yra organizuojama lauke.

ULAC specialistai primena, ką reikia žinoti apie skiepus koronaviruso pandemijos metu.  Ar yra skiepijimų ribojimai dėl COVID-19 pandemijos?  Imunizacija turėtų būti nenutrūkstamas procesas, todėl Pasaulio sveikatos organizacija COVID-19 pandemijos metu rekomenduoja tęsti planinius tiek vaikų, tiek suaugusiųjų skiepijimus pagal įprastai galiojančią tvarką. Vykdant skiepijimus reikėtų vadovautis tais pačiais principais, kurie galioja esant ir kitų infekcinių ligų protrūkiams (pvz.

Pirmosiomis rudens dienomis kai kurios sostinės poliklinikos jau praneša apie galimybę pasiskiepyti mokama gripo vakcina. Tiesa, dalis jų dar tik vykdo pirkimus ir primena, kad dar nevertėtų skubėti skiepytis. Štai Karoliniškių poliklinikoje mokama „Influvac Tetra“ vakcina jau galima pasiskiepyti už 10,70 eurų. Tai, kad vakcinų yra gavusi ir Antakalnio poliklinika, patvirtino įstaigos atstovė Rūta Vanagienė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad prieš sugrįžtant į ugdymo įstaigas būtina pasirūpinti vaikų sveikata ir atkreipti dėmesį į skiepus. Būtina pasidomėti, ar dėl karantino ar kitų priežasčių vaikai nepraleido skiepų pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. „Svarbu paskiepyti vaikus prieš sugrįžtant į ugdymo įstaigas, nes į naują kolektyvą ateina skirtingi vaikai, kurie gali nešioti įvairių ligų sukėlėjus.

Visuomenei aktyviai domintis vakcina nuo koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos), Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja apie vakcinos nuo koronaviruso kūrimo etapus. Šiuo metu tik kelios potencialios vakcinos yra pasiekusios trečiosios klinikinių tyrimų fazės etapą.  PSO duomenimis, šiuo metu tiriama virš 169 skirtingų vakcinų nuo koronavirusinės infekcijos. Šios vakcinos yra skirtingose tyrimų fazėse, o dauguma jų – beveik 140 – dar ikiklinikinių tyrimų fazėje.

Artėjant rudeniui tautiečiai pradėjo galvoti ne tik apie koronaviruso, bet ir gripo pavojų ir jau dabar medikų teiraujasi skiepų. Tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad skiepų gali užtekti ne visiems. Vakcinos užsakymai vykdyti prieš pusę metų, neva tokios situacijos ir poreikio nesitikėta. O kritikai tikina, kad vakcina Lietuvą šiemet pasieks ir vėluodama. Sostinės centro poliklinikos duris jau varsto žmonės norintys pasiskiepyti.

„Tikimės, kad įvertinę koronaviruso grėsmę šiemet nuo gripo pasiskiepys daugiau asmenų, nes ir vakcinos įsigyta daugiau“, – ketvirtadienį priminė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistė Daiva Razmuvienė. Visgi sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įspėja, kad visiems vakcinų neužteks.

Popiežius Pranciškus trečiadienį perspėjo, kad turtingieji neturėtų gauti pirmenybės įsigyti vakcinos nuo koronaviruso. „Ši pandemija yra krizė. Neišeisite iš jos tokie, kokie buvote – geresni arba blogesni, – kalbėjo Pranciškus ir pridūrė, kad „mes privalome išeiti geresni“. Savo kalboje per visuotinę audienciją Vatikane pontifikas sakė, kad po COVID-19 pandemijos pasaulis negali sugrįžti į normalią būseną, jeigu „normali“ reiškia socialinį neteisingumą ir natūralios aplinkos būklės blogėjimą...

Beveik dvigubai per metus išaugęs užsikrėtusiųjų erkiniu encefalitu Lietuvoje skaičius rodo, kad vienintelę šios ligos prevencijos priemonę – skiepus – gyventojai vis dar nepakankamai vertina. Atsižvelgdama į tai, Vilniaus miesto savivaldybė šią vasarą aktyviai vykdo erkių platinamų ligų profilaktikos kampaniją, kuria skatina gyventojus pasinaudoti galimybe išvengti erkinio encefalito ligos pasekmių ir pasiskiepyti.

Lietuva kartu su Airija, Jungtine Karalyste ir Nyderlandais išlieka tarp Europos šalių, kuriose susirgimų meningokokine B tipo infekcija registruojama daugiausiai, rodo 2018 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės duomenys. Lietuvoje paskiepijimo aprėptys vos viršija 74 proc., o siekiant valdyti ligą, turi būtų paskiepyta bent 90 proc. vaikų. Pernai meningokokinės B tipo infekcijos aukomis tapo 6 žmonės. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys rodo, kad miršta apie 9–15 proc.

Sveikatos priežiūros specialistai su nerimu laukia rudens ir šaltesnių orų, mat tuomet, prognozuojama, visuomenėje paspartės ne tik koronaviruso, bet ir įvairių kitų infekcinių kvėpavimo takų ligų plitimas. Visgi kartu gydytojai turi gerų žinių – skubėdami apsisaugoti nuo jau mums įprasto gripo vienu šūviu galima nušauti du zuikius ir taip padidinti šansą išgyventi, jei vienu metu susirgtume keliomis infekcijomis.

Klimatui šylant erkių mūsų šalyje vis daugėja, tad gausėja ir erkiniu encefalitu užsikrėtusių žmonių gretos. Nors medikai tautiečius ragina skiepytis, dažnam vakcina tiesiog per brangi. Dalis opozicijos atstovų pasiūlė sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai skiepus kompensuoti, tačiau šis atkerta, kad dabar yra rimtesnių bėdų. Šiemet 10 kilometrų plaukte įveikęs žurnalistas Ramūnas Grumbinas pernai grūmėsi su kur kas rimtesniu iššūkiu – erkiniu encefalitu.

Europos Sąjunga penktadienį paskelbė sudariusi susitarimą su Prancūzijos farmacijos milžine „Sanofi“ dėl 300 mln. potencialios vakcinos nuo koronaviruso dozių tiekimo. Europos Komisija, derybas vedusi bloko pagrindinė vykdomosios valdžios institucija, pareiškė leisianti visoms 27 valstybėms narėms įsigyti vakciną, kai bus įrodytas jos veiksmingumas ir saugumas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 136 susirgimai erkiniu encefalitu (EE) ir tai beveik trečdalių daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį (99 atvejai). Pagal amžiaus grupes dauguma – devyni iš dešimties – šiemet susirgusiųjų buvo suaugę (126 atv.), likusieji – vaikai (7,4 proc.). Pagal lytį dauguma susirgusiųjų vyrai (85) ir 51 moteris.