skiepai

Chaotiškai registruojami šalutiniai skiepų poveikiai, gydytojų nenoras pripažinti vienokias ar kitokias reakcijas po vakcinos, privalomų skiepų atidėjimas – tokias aktualias problemas trečiadienį kėlė į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Dainiaus Kepenio organizuotą konferenciją Seime susibūrę gydytojai ir visuomenininkai.  Anot D. Kepenio, dar prieš 9 mėnesius iškeltos problemos negirdi nei medikai, nei politikai. „Liūdna, kad visuomenė yra nuolatos klaidinama.

Užkrečiamosios ligos – viena svarbiausių asmens ir visuomenės sveikatos problemų visame pasaulyje. Nors pasiekta didelė medicinos pažanga ir sukurtos profilaktikos ir gydymo priemonės, šias ligas neretai būna sudėtinga kontroliuoti ir dar sunkiau likviduoti. Vaikų ir suaugusiųjų profilaktinis skiepijimas − tai viena iš sveikatos priežiūros sričių, kuri visame pasaulyje finansuojama iš valstybės biudžeto, neatsižvelgiant į šalies ekonominio išsivystymo lygį.

Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų (infekcijų). Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, bet ir sukuriama saugi aplinka visuomenei. Platformos vakcinabc.lt lankytojas domisi, ar skiepas gali saugoti ne tik prevenciškai, bet ir pagydyti jau susirgus. Pasirodo, atsakymas nėra visiškai vienareikšmis.

Pirmąją sausio savaitę – pirmoji gripo auka. Savaitgalį virusas pražudė Kupiškio rajono gyventoją. Aiškėja, kad darbingas vyras, greičiausiai nebuvo pasiskiepijęs. Medikai tautiečius įspėja skiepytis ir pasirūpinti savo sveikata, tačiau prašo nepanikuoti – apie gripo protrūkius kol kas nepranešama. Santaros klinikose užfiksuota šiemet fiksuota pirmoji mirtis nuo gripo. Pirminiais duomenimis, šeštadienį mirė iš Kupiškio rajono atvežtas vyriškis.

Nors nuo seno tiek tarp gydytojų, tiek tėvų vyravo nusistatymas, kad reikia neskubėti skiepyti alergiško vaiko, šiandien nauji tyrimai leidžia tvirtinti visai ką kita. Alergologų teigimu, atopiniu dermatitu ar kita alergine liga sergantis vaikas gali būti skiepijamas taip pat kaip ir likusieji sveiki vaikai. Pasak VUL Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Pediatrijos centro vadovės gydytojos vaikų alergologės prof. dr.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras įspėja, kad toliau nuosekliai stebimas sergamumo gripu augimas. Todėl nespėjusius pasiskiepyti dar ragina būtinai tą padaryti. Specialistai primena, kad apsauga nuo gripo turėtų pasirūpinti ne tik senyvo amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis, bet ir nėščiosios. Praėjusią savaitę (gruodžio 16–22 d.) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek sumažėjo, tačiau gripo atvejų – toliau daugėja.

Nuo šiol kiekvienas šalies gyventojas gali pasižiūrėti, kurios poliklinikos Lietuvoje veikia efektyviausiai, o kuriose gydytojai dirba prasčiausiai. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pristatė Lietuvos gydymo įstaigų reitingą, nuo kurio priklausys ir ligoninių finansavimas. Kuo įstaiga dirba geriau, tuo daugiau pinigų jai skirs valstybė. Kiekvienas apsilankymas pas šeimos gydytoją, antibiotikų išrašymo dažnumas ar skiepų skaičius.

Pagal susirgimų meningokokine B tipo infekcija atvejų skaičių Lietuva pirmauja Europos sąjungoje. Kasmet Lietuvoje užregistruojama apie 80 meningokokinės B tipo infekcijos atvejų.  Apie tai, su kokiais ligos atvejais susiduria medikai ir ar yra būdų užkirsti kelią šiai ligai, kalbamės su šeimos gydytoja Elena Šuke.  Dabar yra labai daug kalbama apie įvairias ligas, kurios savo laiku buvo užmirštos, pavyzdžiui, tymai. Ir staiga – protrūkis.

Nors tarp tikrose visuomenės grupėse nestinga besidalinančių istorijomis dėl neva po skiepų atsiradusių sveikatos bėdų, oficialiai fiksuojamų nepageidaujamų vakcinų reakcijų šalyje nėra daug. Juo labiau nėra išmokėta nė vienos kompensacijos, nors yra šalių, kur tam skiriami milijardai.

Atšalus orams, vis dažniau kalbame apie meningokokinę B tipo infekciją ir jos pasekmes. Tačiau ar tikrai Lietuva pirmauja Europoje pagal susirgimų skaičių ir kaip mums gali padėti vakcinos, kalbamės kartu su Vilniaus universiteto profesore mokslininke imunologe Aurelija Žvirbliene.  Anot profesorės Aurelijos Žvirblienės, pagal meningokokinės B tipo infekcijos susirgimų skaičių Lietuva pirmauja visoje Europoje.

Šiandien į Lietuvą pristatyta beveik 24 tūkst. papildomos gripo vakcinos dozių, kurias nupirko Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Tam papildomai prireikė 141 tūkst. eurų. Išaugus gripo vakcinos poreikiui šalyje, VLK specialistai nedelsiant aiškinosi, kiek tiksliai gydymo įstaigoms reikia papildomų dozių. „Pirmą kartą per gripo vakcinos kompensavimo laikotarpį, beveik visos gydymo įstaigų suplanuotos dozės buvo suskiepytos per rekordiškai trumpą laiką.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai informuoja, kad praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) padidėjo visose apskrityse. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 48-ąją savaitę užregistruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje. NVSC duomenimis, per savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje padidėjo nuo 51,8 iki 61,9 atvejų 10 tūkst. gyventojų.

Maskvos sveikatos pareigūnai, kovodami su augančiu nepasitikėjimu skiepais, pasitelkė netikėtus sąjungininkus – kraugerius vampyrus. Šią savaitę Maskvos sveikatos apsaugos departamento paskelbtoje socialinėje reklamoje vaizduojami juodai apsirengęs ilgaplaukis vampyras ir jo jauna duktė. Apsilankę pas gydytoją jie klausia, ar dukrai saugu gerti nepaskiepytų žmonių kraują.

Dar net neprasidėjus gripo epidemijai norintiesiems pasiskiepyti nuo šios pavojingos ligos gali tekti kaip reikiant paplušėti. Dauguma didžiųjų miestų poliklinikų jau nebeturi tiek mokamų, tiek nemokamų vakcinų. Nors kai kurios teigė artimiausiu metu dar laukiančios jų papildymo, kitos tik skėsčiojo rankomis ir negalėjo pasakyti, ar jų šiemet beturės. Nors skiepų nuo gripo dar galima rasti privačiose klinikose, pasiskiepyti čia kainuos kur kas brangiau.

Natūralu, kad jei žmogui sergant bronchitu gydytojas tyčia sako negerti kažkokio vaisto, tai jau būtų laikoma nugydymu, tačiau jeigu agituoja nesiskiepyti – praktiškai nieko nebus, svarsto viena vakcinABC tinklapio skaitytoja. „Kodėl gydytojai prieš skiepus niekada neinformuoja apie galimą šalutinį poveikį ir sukeliamas reakcijas ir ar gydytojo garsiai išsakomas abejones dėl skiepų galima „skųsti“?" – klausia ji.

Socialdemokratų siūlymas įvesti privalomus skiepus nuo poliomielito, tymų, raudonukės, kuriam po pateikimo Seimas pritarė vos vieno balso persvara, toliau kelia audras tiek tarp tėvų, tiek tarp seimūnų. Tačiau kol vieni, piktindamiesi sugrąžinta privalomų skiepų idėja, parlamentarus atakuoja laiškais, teisininkai gi tvirtina, kad toks siūlymas gali būti pateisinamas.

Diskutuojant apie vakcinas (dažniausiai – „negyvas“) neretai kyla klausimas – ar yra tam tikros sveikatos būklės, predisponuojančios didesnę nepageidaujamų reakcijų riziką, pavyzdžiui – kepenų ligos, imunosupresija, polinkis į daugelį alergenų ar pan.  „Konkrečios klausime minimos būklės nėra išskiriamos kaip būklės, predisponuojančios didesnę nepageidaujamų reakcijų riziką.

Žaibinė meningokoko B infekcijos forma gąsdina daugelį tėvų. Infekcija yra pavojinga, plinta labai greitai, o pasekmės, paprastai, itin liūdnos – galūnių amputacija arba net mirtis. Apie tai, kaip apsisaugoti nuo šios ligos ir apsaugoti savo vaikus, kalbamės su Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovu profesoriumi Rimantu Kėvalu.

Artėjant gripo sezonui vis daugiau žmonių susizgrimba, kad nėra pasiskiepiję ne tik nuo šios ligos, bet galbūt ir seniai gavę tymų vakciną. Kiti gi sumąsto vienu šūviu nušauti kelis zuikius ir „prie progos“ pasiskiepyti nuo, pavyzdžiui, erkinio encefalito ar meningokokinės infekcijos. Teiraujamės medikų, ar tokia praktika yra taikoma. Infektologas prof. habil. dr. Arvydas Ambrozaitis nuramino, kad vienu metu tikrai galima gauti kelis dūrius.

Vokietijos parlamentas priėmė privalomų skiepų nuo tymų taikymą mokyklose, darželiuose, bendrabučiuose pabėgėliams ir kitose įstaigose. Už neskiepijimą yra numatytos baudos. Už siūlymą pasisakė 459 Bundestago parlamentarai, prieš balsavo 89, dar 105 – susilaikė, rašoma DW. Įstatymas įsigalios nuo 2020-ųjų kovo mėnesio.

TV laidų vedėja Renata Šakalytė atvira - savo dukromis ir jų sveikata rūpinasi kiekviena diena. Ypač ją gąsdina žaibinė meningokokinė infekcija.  Ko imasi moteris, kad apsaugotų mergaites nuo šios ligos, kalbamės studijoje su pačia Renata. Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. CL Nr [NP-LT-MNX-VID-190003], parengimo data: [2019 10 22] © 2019 GSK įmonių grupė arba licencijos turėtojas.

Lapkričio 12-ąją pasaulyje minima Plaučių uždegimo diena. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad nuo kai kurių infekcijų, sukeliančių plaučių uždegimą, gali apsaugoti skiepai. Dažniausi plaučių uždegimo sukėlėjai  yra bakterijos – pneumokokai (Streptoccocus pneumoniae) ir Haemophilus influenzae B tipo (Hib) bakterijos.

Aršias diskusijas keliantis privalomas vaikų skiepijimas skinasi kelią Seime. Socialdemokratai siūlo privalomai skiepyti vaikus nuo poliomielito, raudonukės ir tymų – esą situacija dabar yra nevaldoma, kasmet nuo tymų lieka nepaskiepyta tūkstančiai vaikų. Maža to, kalbama ir apie neskiepytų vaikų neįleidimą į darželius ir kitas bendrojo lavinimo įstaigas. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija pasisako prieš priverstinį vaikų skiepijimą ir galimas sankcijas tėvams.

Audrą tarp socialinių tinklų vartotojų sukėlė „Facebook‘e“ plintanti informacija su nuorodomis į autoritetingus tinklapius apie neva vakcinose rastus modifikuotus žmogaus vėžio genus. „Labai prašau Jūsų argumentuotai patvirtinti arba paneigti šią masiškai socialiniuose tinkluose skleidžiamą ir dalijamą informaciją. Ji sukėlė nerimo ne vienam, net ir tiems, kurie yra už skiepus, nes informacija grindžiama nuorodomis į autoritetingus tinklapius.

Gydymo įstaigoms skundžiantis, kad trūksta vakcinų nuo gripo, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad antroji siunta jau yra gauta ir netrukus pasieks sveikatos įstaigas. „Antroji ta siunta, didesnė, yra gauta ir jinai jau keliauja į gydymo įstaigas. Artimiausiu metu jas pasieks“, – šeštadienį LRT radijui teigė ministras.

Ketvirtadienį po pateikimo Seimas vieno balso persvara pritarė socialdemokratų partijos frakcijos įstatymo projektui, kuriuo numatoma įpareigoti, kad būtų privalomi skiepijimai poliomielito, tymų, raudonukės, išskyrus tuos atvejus, kai vaikas negali būti skiepijamas dėl kontraindikacijų. Tam, kad įstatymas būtų priimtas, dar turės balsuoti Seimas ir Vyriausybė.  „Lietuvoje šiuo metu sparčiai plintant tymams, o kasmet nepaskiepyti nuo šios ligos kasmet lieka per 5 tūkst. vaikų.

Į Seimą vėl grįžta daug diskusijų visuomenėje keliantis privalomo skiepijimo klausimas. Grupė parlamentarų siūlo tam tikrais skiepais vaikus vakcinuoti privalomai. Socialdemokratų partijos frakcija ketvirtadienį Seimui teikia įstatymo projektą, kuriuo numato įpareigoti, kad vaikų profilaktiniai skiepijimai nuo Pasaulio sveikatos organizacijos likviduojamų infekcijų (poliomielito, tymų, raudonukės) būtų privalomi.

Rugsėjo mėnesį Lietuvoje startavo šviečiamoji iniciatyva visuomenei „Čia tik lėlė“. Jos metu skelbiama, kad būtent mūsų šalyje registruojama daugiausiai susirgusių meningokokine B tipo infekcija tarp visų Europos Sąjungos šalių. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei Airijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje.

Artėjant gripo sezonui, vis didėja nerimas – norinčiųjų pasiskiepyti tiek daug, kad stinga vakcinų. Pirmoji nupirkta partija jau išnaudota, o netrukus turėtų būti atvežta antroji. Tačiau jei norinčiųjų bus tiek, kiek dabar – vakcinų neužteks. Ką daryti nutikus minėtam scenarijui, pakomentavo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Žmonės Lietuvoje plūsta skiepytis nuo gripo, o pasirodo, kad vakcinų nėra. Kaip vertinate šią situaciją?  Čia yra bloga ir gera žinia.

Jau nuo praėjusios savaitės teisė skiepus ne tik suleisti, bet ir paskirti gydymo įstaigose suteikta tiek slaugytojams, tiek akušeriams. Taip pat svarstoma nuo kitų metų skiepyti leisti ir vaistinėse. Vis dėlto ne visi gydytojai tokias permainas pasitinka su entuziazmu.

Užkrečiamųjų ligų specialistai ir medikai pateikia šokiruojančius skaičius – nuo gripo Lietuvoje viso labo skiepijasi iki 10 proc. populiacijos, o gripo ir peršalimo ligų bei jų komplikacijų gydymui tenka pakloti 25 kartus daugiau lėšų nei kainuoja įsigyti vakcinas. Kaip rodo gydytojų pristatyti dešimties metų laikotarpio tyrimai, iš viso įvyko daugiau nei šimtas mirčių nuo gripo.

Gimdos kaklelio vėžys – ketvirtas pagal dažnumą moterų onkologinis susirgimas. 2018 m. užregistruota pasaulyje apie 570 tūkst. naujų šio vėžio atvejų, tai sudarė 6,6 proc. visų moterų vėžio atvejų. Gimdos kaklelio vėžys pasaulyje vis dar išlieka viena iš dažniausių moterų mirties nuo vėžio priežasčių.

Šiemet fiksuotas išaugęs sergamumas tymais – ne vienintelė jau, atrodo, turėjusios būti užmirštos ligos pakilimo grėsmė, įspėja medikai. Čia pat Lietuvos pašonės, kaimyninėje Latvijoje, nuolatos fiksuojami itin sunkios ligos – difterijos protrūkiai. Specialistų teigimu, tai – reali grėsmė ir mūsų šaliai, ypač kai skiepijimo apimtys yra taip sumažėjusios. Gydytojo infektologo prof. habil. dr. Alvydo Laiškonio teigimu, nuolatiniai difterijos protrūkiai Latvijoje stebimi jau kurį laiką.

Pirmadienį visuomenę apskriejo skaudus įvykis – žaibinė meningokokinė infekcija savaitgalį pasiglemžė 19-etės Kauno kolegijos studentės gyvybę. Nelaimė jau spėjo pasėti paniką tarp studentų – vieni tikino esą jokių įspėjamųjų apie atvejį laiškų negavę, pasigirdo net gandų neva yra dar mirusių nuo šios infekcijos. Kelios dešimtys kolegijoje besimokančių jaunuolių kreipėsi ir į Kauno klinikinę ligoninę.

Pirmadienį visuomenę apskriejo skaudus įvykis – žaibinė meningokokinė infekcija savaitgalį pasiglemžė 19-etės Kauno kolegijos studentės gyvybę. Garsūs šalies gydytojai įspėja, kad ši infekcija – toli gražu ne vien mažų vaikų liga.    Nors viešojoje erdvėje dažniausiai girdime apie atvejus, kai žaibinė meningokokinė infekcija pasiglemžia vos kelių mėnesių ar metų amžiaus vaikus, gydytojo infektologo prof. habil. dr.

Jau kitais metais galbūt atėję į vaistinę galėsite ne tik įsigyti vaistų, bet ir pasiskiepyti sezoniniais skiepais. Tokią naujovę siūlo ministras Aurelijus Veryga, siekiant sumažinti šeimos gydytojų krūvį ir padidinti besiskiepijančiųjų skaičių. Vaistininkai tam neprieštarauja, mat jiems – tai papildomas uždarbis. Tačiau gyventojai dvejoja, ar vaistinėse skiepytis bus ne tik patogu, bet ir saugu. Prasidėjus gripo sezonui, gydymo įstaigose ima driektis eilės.

Nors gausūs gripo susirgimai šalyje dar nefiksuojami, medikai prognozuoja, kad šiemet gripas gali būti sunkus ir ragina nelaukti, kol virusas šalyje pasklis plačiai ir eiti pasiskiepyti. Nors nuomonės dėl skiepų šalyje vis dar kontraversiškos, anot gydytojų, joks grūdinimasis ar citrinų valgymas užkirsti kelio virusui taip, kaip vakcina, nepadės.

Neskubantys skiepyti savo atžalų tėveliai kratosi antivakserių etiketės. Jie tvirtina, kad taip elgiasi dėl vaiko sveikatos – baimindamiesi galimų vakcinacijos šalutinių poveikių. Medikai tvirtina, kad tokiems nuogąstavimams pagrindo nėra, tačiau neslepia – visgi ne visada galima numatyti, kaip suveiks vakcina konkrečiu individualiu atveju. Rasa (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas – aut. past.), turinti 10 mėnesių kūdikį, yra viena iš tų, kurios bijo skiepų šalutinių poveikių.

Jau nuo kitos savaitės gydymo įstaigose teisę skiepyti gaus slaugytojai ir akušeriai, o kitąmet, jei įstatymas bus suderintas, – ir išplėstinės praktikos vaistininkai. Apie tokią naujovę pirmadienį paskelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Skiepyti galinčių specialistų sąrašas plečiamas siekiant didinti skiepų prieinamumą, ypač skatinti žmones skiepytis sezoninėmis vakcinomis, mažinti eiles prie šeimos gydytojų kabinetų.

Dažnai kyla klausimas, kiek laiko „galioja“ dar vaikystėje ar paauglystėje gauti skiepai, ar būtina persiskiepyti ir kada tai padaryti. Ką reikėtų žinoti apie revakcinaciją, pasakoja infekcinių ligų epidemiologas Paulius Gradeckas. „Revakcinacija vyresniam amžiuje – tikrai trūksta informacijos, kada skiepyti antrą ar trečią kartą. T. y. kuo toliau į paauglystę ir toliau, tuo mažiau perspėjama, kad reikėtų vėl persiskiepyti.

Pirmosios 50 tūkstančių keturvalentės gripo vakcinos dozių, kuriomis nemokamai bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, jau pasiekė Lietuvą. Jos artimiausiu metu bus pradėtos pristatinėti šalies gydymo įstaigoms. „Šiuo metu gauta pirmoji gripo vakcinų dalis jau yra skirstoma po Lietuvos gydymo įstaigas.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) padidėjo, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Praėjusiąją savaitę, lyginant su užpraeita, registruota 4 kartus daugiau gripo atvejų.40-ąją šių metų savaitę (2019 m. rugsėjo 30 d. – spalio 6 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 58,6 atv./10 tūkst. gyventojų.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais Europoje nustatoma 22 mln. sezoninio gripo atvejų. Nuo gripo sukeltų komplikacijų miršta apie 170 tūkst. europiečių. Tuo tarpu Lietuvoje per gripo sezoną vidutiniškai suserga 40–80 tūkst. šalies gyventojų. Kol vieni skuba skiepytis ir baiminasi nesuspėti, sveikatos specialistai paneigia mitus apie gripo virusą.

Paskelbus oficialią gripo sezono pradžią kilo subruzdimas: nors laukiama itin agresyvus iš Australijos atkeliaujančio viruso, pasirodo, nemokamos gripo vakcinos gydymo įstaigas greičiausiai pasieks tik mėnesio pabaigoje. Tačiau gera žinia yra – daugelį poliklinikų šią savaitę jau pasiekė mokamos vakcinos. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kiek gali šiemet tekti pakloti norint gauti skiepą nuo gripo.

Artėjant peršalimo ligų ir gripo sezonui, suskumbama aiškintis, ne tik kada geriausias laikas pasiskiepyti, bet ir kiek šiemet siekia vakcinos kaina. Ne mažiau aktualus klausimas – skiepo kokybė, mat pastaraisiais metais Valstybinei ligonių kasai (VLK) teko išgirsti nemažai tiek visuomenės, tiek medikų kritikos, kodėl nemokamą vakciną gaunantys gyventojai neaprūpinami daug veiksmingesnę apsaugą garantuojančia keturvalente, o ne trivalente vakcina.

„Net ir agresyviausiems „antivakseriams“ visada sakiau – sėskime prie stalo ir kalbėkimės. Ar mes priešai? Jums rūpi vaikų sveikata, man irgi. Tam skyriau beveik 50 metų savo karjeros, visą sąmoningą savo gyvenimą dirbau vaikų gydytoju, nenubraukite mano patirties ir žinių, o įdarbinkime tai.

Vis dar gajūs būgštavimai dėl vakcinavimo saugumo suskaldė visuomenę: kol vieni mano, kad skiepai yra būtini, kiti gi, įtikėję šalutinių poveikių grėsmėmis, uoliai laikosi priešingos nuomonės. Diskusijos ypač suaktyvėja prasidėjus mokslo metams, kada darželinukai ir moksleiviai grįžta į kolektyvus ir didėja įvairių infekcijų plitimo rizika. Teiraujamės medikų, kiek šios baimės yra pagrįstos. „Ką mes, infektologai, nuolat sakome, bet nebūname išgirsti – vakcinos nėra švęstas vanduo.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad tėveliai, kurie planuoja išleisti vaikus į ugdymo įstaigas, turėtų suskubti ir nuvesti juos pas savo šeimos gydytoją ne tik pasitikrinti sveikatą, bet ir paskiepyti. Vaiko sveikatos tikrinimas turi būti svarbiausias tėvams, o ne ugdymo įstaigai. Tai ne formalus sveikatos pažymos gavimas, o išsamus vaiko sveikatos būklės patikrinimas.

Nors apklausos rodo, kad net kas antra šeima, auginanti vaikus iki 10 metų, paskiepijo ar ketina skiepyti savo vaikus nuo meningokokinės B tipo infekcijos, uoliai valstybės kompensuojamomis vakcinomis vis dar neskubama naudotis. Kaip informavo Valstybinė ligonių kasa (VLK), nuo vakcinos kompensavimo pradžios pernai metų liepos 1 d., sudaryta pirkimo sutartis 90 tūkst. dozių vakcinos įsigyti. Iš šio kiekio – 55 tūkst. dozių jau yra Lietuvoje, dar 35 tūkst. bus pristatyta dalimis pagal poreikį.