skiepai

Iš kelionės Meksikoje grįžusi marijampolietė Irma skundėsi susidūrusi su neteisybe, mat privalanti laikytis izoliacijos, nors turi imunitetą COVID-19 ligai patvirtinančių antikūnų. Ministerija savo ruožtu aiškina, kad vien serologiniu testu pasitikėti neišeina ir reikia būtų persirgus „oficialiai“ arba pasiskiepijus.

Jungtinės Karalystės vakcinavimo reikalų ministras Nadhimas Zahawis pranešė, kad „AstraZeneca“ yra užtikrinta, kad jų sukurta vakcina apsaugo nuo sunkių susirgimų, kuriuos sukelia Pietų Afrikos koronaviruso atmaina. Anksčiau atliktas mažesnis tyrimas teigė, kad vakcinos efektyvumas, kovojant su šia atmaina, buvo mažesnis. N. Zahawis teigė, kad apie tyrimą jis kalbėjo su Anglijos vyriausiojo medicinos pareigūno pavaduotoju Jonathanu Van-Tamu.

Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė sako, kad rudens pradžioje nuo COVID-19 galėtų būti vakcinuota 70 proc. suaugusiųjų. Tačiau ji pabrėžė, kad tai priklausys nuo nenutrūkstamo vakcinų tiekimo ir žmonių noro skiepytis. „Masinė vakcinacija prasidės gegužę, dar bus grįžimai į kitas grupes, tai jei rugsėjį būtų 70 procentų, tai būtų puiku.

Turtingos pasaulio šalys siekia gauti milijardu daugiau vakcinos nuo koronaviruso dozių negu joms reikia, paskaičiavo kovos su skurdu aktyvistai. Tuo metu skurdžios pasaulio šalys neturi, iš kur jų gauti. Augant nelygybei tarp pandemiją pažaboti bandančių šalių, šiandien aptarti kovos su koronavirusu priemones planuoja didžiojo septyneto šalių vadovai. Vakcina dalintis žada britai, o Emmanuelis Macronas skurdžios šalims siūlo skirti 5 procentus Europos Sąjungos turimų vakcinų.

Nuo koronaviruso Santaros klinikose jau pasiskiepijo prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma Adamkiene, skiepą gavo ir profesorius Vytautas Landsbergis. Pasak Adamkaus, dėl vakcinos jiems abejonių nekilo. O naujausi tyrimai rodo, kad Lietuvoje skiepytis nuo koronaviruso sutiktų du iš trijų šalies gyventojų. Tiesa, vakcinuotis dažniau nenori moterys nei vyrai, o tarp neapsisprendusių asmenų didžiausią dalį sudaro jaunimas.

Nors pasigirsta pedagogų skundų, kad norėtų skiepytis ne „AstraZeneca“, o kito gamintojo vakcina, sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė teigė čia įžvelgianti savotišką paradoksą. Anot jos, viena vertus, yra baiminamasi naujo tipo vakcinų, tačiau, kita vertus, sukurtomis labiau įprastu metodu pasitikima mažiau.

Skiepytis nuo COVID-19 sutiktų 64 proc. Lietuvos gyventojų, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atlikta rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa. Į klausimą „Ar Jūs nusiteikęs(-usi) skiepytis Europos sąjungoje patvirtinta vakcina nuo COVID-19, kai turėsite tokią galimybę?“ iš 1015 respondentų „tikrai taip“ atsakė 41 procentas, „greičiau taip“ – 23 procentai. Neapsisprendę teigė esantys 16 procentų, „greičiau ne“ ir „ne“ atsakė po 10 proc.

Europos Sąjungoje patvirtinta vakcina nuo COVID-19 sutiktų skiepytis 64 proc. šalies gyventojų. Norą skiepytis labiausiai lemia baimė susirgti koronavirusu ir užkrėsti aplinkinius bei tikėjimas, kad vakcina yra vienintelis ir efektyviausias būdas kovojant su šiuo klastingu virusu. Tokius rezultatus parodė Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa.

Vakcina nuo koronaviruso jau paskiepyta daugiau nei 55 tūkst. lietuvių. Šiuo metu nuo viruso Lietuvoje naudojami trys skiepai – vokiškas „Pfizer“, amerikietiškas „Moderna“ ir Pietų Korėjoje gaminamas „AstraZeneca“. Ateityje greičiausiai sulauksime ir didesnio koronaviruso vakcinos pasirinkimo – mokslininkai net užsimena, kad ji galėtų būti gaminama ir Lietuvoje.

Ketvirtadienį viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Prezidentūra sukritikavo sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį dėl jo komunikacijos. Taip pat buvo išreikštas susirūpinimas dėl vakcinų kaupimo sandėliuose. Tuo tarpu pats sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys savo „Facebook“ paskyroje ketvirtadienį paskelbė atsakymą į tokias pastabas. Anot jo, sandėliuose likusių vakcinų nėra. Pateikiame visą ministro įrašą: „Vieno grafiko istorija arba vakcinų kelias Lietuvoje.

Prezidentūra mato riziką dėl koronaviruso vakcinų kaupimosi sandėliuose, jei skiepijimo tempai Lietuvoje artimiausiu metu nedidės. Šalies vadovo patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad praėjusią savaitę gautas vakcinų kiekis – 70 tūkst. dozių – sudaro prielaidas spartinti vakcinavimą ir Lietuva teoriškai jau gali pasiekti 10 tūkst. per dieną paskiepijamų žmonių ribą. Tačiau, anot jo, vakcinavimui nepaspartėjus, kyla rizika, jog vakcinos ims kauptis sandėliuose.

Kol vienos šalys savo gyventojus skiepytis nuo koronaviruso stengiasi įtikinti moksliniais faktais, Izraelis vakcinuotis ragina nemokama pica ir skanėstais. Pagal paskiepytos populiacijos dydį pasaulyje pirmaujanti šalis, visiems gavusiems imunitetą žada atverti ir sporto klubus bei viešbučius. O Vengrija tapo pirmąją Europos Sąjungos šalimi, kuri pradėjo skiepyti kiniška vakcina.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena – pavasaris ne už kalnų, atšilus orams, suaktyvės erkės. Dažniausia erkių platinama liga – erkinis encefalitas, kuris gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, todėl svarbu tinkamai rūpintis savo sveikata ir imtis visų galimų prevencijos priemonių. Efektyviausia priemonė, padedanti išvengti  erkinio encefalito –  skiepai. Jie ypač rekomenduotini gyvenantiems didelės rizikos vietovėse ir  mėgstantiems laisvalaikį gamtoje.

Vasarį pradėjus pedagogus skiepyti nuo Covid-19 viruso socialiniuose tinkluose pradėjo plisti žmonių atsiliepimai apie vakcinas. Vieniems po skiepo vos paskauda ranką, o kitiems tenka kviesti ir greitąją pagalbą. Pasidomėjus, kiek šiuo metu yra sulaukta skundų dėl vakcinų nuo Covid-19, paaiškėjo, kad šiuo metu Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) yra gavusi daugiau nei 700 pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pirmadienį leido naudoti „AstraZeneca“ skiepus nuo COVID-19 ekstremalios padėties sąlygomis, taip atverdama galimybes tiekti šias vakcinas ir kai kurioms neturtingiausioms pasaulio šalims.

Sostinėje nuo koronaviruso skiepijasi pirmieji senjorai, sulaukę aštuoniasdešimties ir daugiau metų. O Sveikatos apsaugos ministerija skelbia atnaujintą skiepų planą – žmonės, sulaukę 65 metų, vakciną nuo koronaviruso gaus jau kovo mėnesį. Masiniai skiepai gyventojų laukia jau gegužę. Per vasarį ir kovą Lietuvą pasieks net pusę milijono vakcinų. Tiesa, stringa pedagogų skiepijimas, mat jie atsisako „AstraZeneca“ vakcinos.

VUL Santaros klinikose įsibėgėjo kaulų čiulpų transplantacijas patyrusių bei kraujo okologinėmis ligomis sergančių pacientų skiepijimas. 2021 m. vasario 15 d. duomenimis, pirmąja vakcinos doze jau paskiepyti 1002 kraujo onkologiniai ligoniai. Iš jų 608 – 60 metų ir vyresni pacientai. Antrąją doze vakcinuoti 593 onkologinėmis ligomis sergantys asmenys. Anot Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovo prof.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako palaikantis prezidento Gitano Nausėdos ambiciją iki liepos 6-osios nuo COVID-19 paskiepyti 70 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau tvirtina, kad tai priklausys nuo vakcinas tiekiančių bendrovių. „Šiuo atveju aš palaikau prezidento ambiciją ir viliuosi, kad ji taps realybe. Komisija turi panašų planą ir jie abu yra realūs“, – lrt sakė V. Sinkevičius. Jo teigimu, skiepijimo greitis priklausys nuo vakcinas tiekiančių bendrovių.

Po skiepų nuo koronaviruso dėl prastos auklėtojų savijautos sostinėje uždarytas vaikų darželis. Tėvai gavo pranešimus pasilikti su vaikais namuose ir atžalų į darželį nevesti. Sklaidydami gandus apie ,,AstraZeneca“ vakciną, viešai jau skiepijasi kaimyninės Latvijos vadovai – prezidentas ir premjeras. Kada nuo koronaviruso skiepysis Gitanas Nausėda ir kiti politikos lyderiai?  Sostinėje po skiepų nuo koronaviruso užsidarė vienas iš Austėjos Landsbergienės darželių.

Pastarieji metai buvo siaubingi – atvirai sako vėžiu sergantys pacientai. Greta sudėtingos ligos gydymo pandemijos metu pacientai nuolat girdėjo perspėjimus, kad jie – ypatingos rizikos grupėje, tad 2020-uosius jiems visada primins keturios sienos, nerimas ir nežinomybė. Būtent dėl šios priežasties daugelis pripažįsta be galo laukiantys skiepijimo nuo COVID–19 ligos pradžios – tarsi simboliško naujo etapo starto. „Aš labai laukiu skiepo, nes jis man reiškia laisvę.

Vakcinacijos pasas būtų efektyvus dėl jo sutarus Europos Sąjungos (ES) mastu, ties tuo dirbama, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Vakcinacijos pasas dar turi labai daug karštų diskusijų, tai naujas reiškinys mūsų gyvenime, kaip ir apskritai visa ši pandemija ir krizė mums parodė, kad turime reikalų ne su šiaip krize, o su nauju gyvenimo būdu, ateinančiu į mūsų gyvenimą, tai būtent vakcinacijos pasai turi savo ateitį“, – per spaudos konferenciją trečiadienį sakė ministras.

Lietuvoje įsibėgėja vakcinacija nuo COVID-19, vaistininkai kasdien sulaukia vis daugiau klausimų, dėl galimų šalutinių skiepo simptomų – padidėjusios temperatūros, galvos skausmo ar slogos. Po skiepo atsiradusį nepageidaujamą poveikį rekomenduojama malšinti vaistais nuo skausmo ir uždegimo bei poilsiu. Paskiepijus gydytojus ir kitus sveikatos priežiūros srityje dirbančius specialistus, vakcinacija pradedama vykdyti ir kitoms visuomenės grupėms.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ruošiasi surašyti administracinių nusižengimų protokolus asmenims, atsakingiems už skiepijimo nuo COVID-19 pažeidimus Šilalės rajone. Kaip BNS informavo NVSC, specialistai vertino, ar į planuojamų skiepyti asmenų sąrašą įtraukti tokią teisę turintys asmenys ir, ar tai padaryta pagal prioritetų sąrašą bei nustatyti keturi pažeidimų atvejai.

Pedagogai pirmieji Lietuvoje išbando ,,AstraZeneca“ vakciną. Kol kas ja gali pasiskiepyti tik švietimo įstaigų darbuotojai iki 55 metų. Tiesa, ne visi sostinės pedagogai vakcina patenkinti, mat norėtų rinktis iš kelių variantų. O kilus aršioms diskusijoms dėl ,,AstraZeneca“ efektyvumo, ekspertų taryba toliau bando išsklaidyti gandus ir skelbia, kad vakcina efektyvi, ja galima skiepyti ir vyresnio amžiaus žmones.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys TV3 žinių „Dienos komentare“ teigė, kad Vyriausybėje jau sutarta dėl neaktyvių paslaugų viduje ir aktyvių paslaugų lauke atnaujinimo. Ministras įvardijo, kokios tai paslaugos galėtų būti ir kokie reikalavimai joms turėtų būti keliami.  Jau rytoj Vyriausybė spręs, kokių atlaisvinimų duoti Lietuvai.

Ligonių kasos ragina gyventojus ir karantino metu nepamiršti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems būtinos vakcinacijos. Planinių skiepų, padedančių išvengti užkrečiamųjų ligų protrūkio, svarbą sudėtingu pandemijos metu akcentuoja Pasaulio sveikatos organizacija, žinomi Lietuvos medikai bei epidemiologai. Koronaviruso plitimas, gyventojų vengimas lankytis gydymo įstaigose, klaidingas įsitikinimas, kad medicinos pagalba šiuo metu sunkiai prieinama, lėmė ir sumenkusį planinės vakcinacijos mastą.

Taip greitai nuo įsiplieskusios pandemijos pradžios sukūrus skiepus dalį visuomenės vis dar lydi nerimas dėl naujoviškos vakcinos saugumo. Visgi net ir su šalutiniais reiškiniais jau susidūrusieji ragina skiepytis, nors to, ką patyrė po skiepo, niekam nelinkėtų. Atsakingos institucijos savo ruožtu ramina, kad pagal fiksuojamas nepageidaujamas reakcijas Lietuva niekuo iš kitų šalių neišsiskiria.

Vilnius nuo šiandien, vasario 9-osios, pradeda prioritetinės pedagogų grupės skiepijimą nuo COVID-19. Norą pasiskiepyti kol kas išreiškė 7700 švietimo įstaigų darbuotojų, juos paskiepyti tikimasi per artimiausias dvi savaites.  Šiame etape skiepijami bus švietimo įstaigų darbuotojai, dirbantys švietimo įstaigose ir kitose mokymo įstaigose bei turintys tiesioginį (nuolatinį ar laikiną) kontaktą su mokiniais, ugdomais pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas.

Nuolat rizikoje esančių vidaus tarnybos pareigūnų, atliekančių visai visuomenei svarbias funkcijas, skiepijimo nuo Covid-19 eilė tolsta Vyriausybei kiekvieną kartą papildant rizikos grupių sąrašą. Kaip skelbiama pranešime spaudai, tai lemia Sveikatos apsaugos ministerijos nuolat keičiama skiepijimo tvarka – pildant sąrašą naujomis grupėmis, šios įrašomos aukščiau pareigūnų, todėl jie  tiesiog „stumiami“ žemyn.

Estijoje įvykdytas išpuolis prieš vyriausybei pandemijos klausimais patarinėjantį profesorių, Šiaurės Estijos regioninės ligoninės vyriausiąjį gydytoją. Prie ligoninės į profesorių žmogus šliūkštelėjo šlapimo. Pareigūnai tirdami išpuolį sulaikė šalyje gerai žinomą karantino suvaržymų priešininką. Išpuolis prieš Estijos vyriausybei pandemijos suvaldymo klausimais patariantį profesorių Peepą Talvingą įvykdytas Šiaurės Estijos regioninės ligoninės automobilių stovėjimo aikštelėje.

Lietuvoje kasdien paskiepijama vis daugiau žmonių, tačiau yra ir atsisakančių skiepytis. Vienas žmogus Rokiškio rajone skiepo atsisakė ir netrukus mirė nuo koronaviruso. Rokiškio rajone Skemų socialinės globos namuose dar sausio viduryje nuo koronaviruso paskiepyta daugiau kaip 300 globotinių, tačiau vienas 67 metų gyventojas skiepo kategoriškai atsisakė. O susirgęs koronavirusu žadėjo gydytis pats.

Švedija ketvirtadienį paskelbė pradėsianti kurti skaitmeninių skiepų sertifikatų sistemą, kuri galėtų būti naudojama kelionėms ir, potencialiai, kitokiais tikslais. Šis pareiškimas buvo paskelbtas po Danijos ankstesnę dieną atlikto panašaus žingsnio.

Galimai apėję eilę ir pirmąją vakcina nuo koronaviruso pasiskiepije privačios greitosios pagalbos stoties vadovo šeimos nariai bei verslininkas gavo ir antrą vakciną. Tačiau vis dar nėra aišku, ar šie asmenys už tai bus nubausti. Sprendimą turintys padaryti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotai atsakymo dar neturi.

Lietuvoje spartėjant COVID-19 vakcinacijos tempams, atitinkamai koreguojamas bei pildomas prioritetinių grupių sąrašas. Siekiant kaip įmanoma greičiau grįžti prie įprasto vaikų ugdymo proceso, visoje šalyje prioritetine tvarka pradedami skiepyti švietimo darbuotojai. Tarp jų pirmenybė teikiama tiems, kurie ir per karantiną turi tiesioginį kontaktą su auklėtiniais. Nuo vakcinacijos pradžios Kaune paskiepyta beveik 9,8 tūkst. žmonių.

Lietuvą jau kitą savaitę turėtų pasiekti pirmoji ,,AstraZeneca“ vakcinos siunta, tačiau Europos Vaistų Agentūra rekomenduoja šia vakcina neskiepyti vyresnių nei  55-erių metų amžiaus žmonių. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pripažįsta, kad dėl to gali tekti koreguoti ir skiepų strategiją, mat jau vasarį vakcinuotis turėtų pedagogai ir senjorai.

Europoje kilus pasipiktinimui dėl gerokai sumažėjusio COVID vakcinų tiekimo – britų kompanija „AstraZeneca" jau žada taisytis ir tiekti daugiau dozių bendrijai. Apie papildomus milijonus prie jau suderėtų dozių kiekių šiandien skelbia ir kompanija „Pfizer“, kuri dar prieš dvi savaites perspėjo apie perpus mažinamus tiekimo kiekius.

Į Šilalę atkeliavo miestelio ligoninės medikams bei privačios greitosios pagalbos stoties darbuotojams skirta antroji vakcina nuo koronaviruso. Į ją pretenduoja apėjęs eilę ir pirmuoju skiepu pasiskiepijęs vilnietis, šios stoties vadovas su šeimos nariais bei dar vienas verslininkas. Klausimas, vakcinuoti juos, ar ne Šilalę suskaldė į dvi stovyklas. Sprendimo neranda ir vietos valdininkai.

Lietuvoje medikus skiepijant antrąja vakcinos nuo koronaviruso doze, kai kurie gydytojai skiepų taip ir nesulaukė. Klaipėdos gydytojų bendruomenę apskriejo žinia apie keturių medikų mirtis nuo koronaviruso, Covid-19 Panevėžyje pasiglemžė ir Krekenavos ambulatorijos gydytojo gyvybę. Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje koronavirusas pražudė 28-nis sveikatos priežiūros specialistus.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad nuo pavojingos erkių platinamos ligos – erkinio encefalito (EE) galima skiepytis visus metus, tačiau žiemą, kol dar neprasidėjęs pirmasis erkių aktyvumo periodas, – tinkamiausias laikas. Liga sunki, o užsikrėsti galime visoje Lietuvoje EE sukelia erkinio encefalito virusas.

Masinį visuomenės nuo koronaviruso vakcinavimą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) planuoja pradėti liepą, o iki tol tikimasi paskiepyti žmones, esančius keliose dešimtyse skirtingų prioritetinių grupių. Tai numatyta penktadienį paskelbtame skiepijimo plane. Gruodžio pabaigoje Lietuvoje pradėjus skiepyti su COVID-19 pacientais dirbančių ligoninių medikus, anot ministerijos, jų vakcinavimas – tiek pirma, tiek antra doze – šiuo metu yra bebaigiamas.

Europoje aistros toliau kaista dėl koronaviruso vakcinų tiekimo. Kilus skandalui dėl bendrovės „AstraZeneca“ sprendimo Europos Sąjungai stipriai nurėžti tiekiamos vakcinos apimtis, Briuselis reikalauja, kad trūkumas būtų kompensuotas iš Jungtinėje Karalystėje veikiančių gamyklų. Londonas atkerta, kad vakcina dalinsis tik tada, kai patenkins visus savo poreikius. „AstraZeneca" gamyklose Briuselyje pradėtas patikrinimas.

Latvijos vyriausybė ketvirtadienį patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktą vakcinacijos nuo COVID-19 planą, pagal kurį numatoma paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų. Kaip pranešama, buvusios sveikatos apsaugos ministrės Ilzės Vinkelės vadovaujama ministerija jau anksčiau buvo paruošusi panašų planą, tačiau ministras pirmininkas Krišjanis Karinis jį sukritikavo kaip turintį trūkumų, ir vyriausybė jam nepritarė.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo tyrimą dėl skiepų Žalgirio klinikoje, kur nuo COVID-19 paskiepyta apie 20 asmenų, kurie nebuvo klinikos darbuotojai. STT teigimu dėl to valstybė galėjo patirti didžiulę neturtinę žalą. Įtampai dėl skiepų didėjant visoje Europoje, Prezidentūra viliasi, kad jau vasario pabaigoje Lietuva gaus apie 200 tūkstančių koronaviruso vakcinos dozių. O tuomet skiepytis nuo COVID-19 galės ir senjorai, ir pedagogai.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl skiepijimo COVID-19 vakcina Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje aplinkybių. Tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad tikrinant gautame pranešime išdėstytas aplinkybes nustatyta, kad Žalgirio klinikoje pažeidžiant eiliškumą COVID-19 vakcina paskiepyta apie 20 asmenų, kurie nebuvo Žalgirio klinikos darbuotojai ir neatitiko gyventojų prioritetinės grupės.

Socialinės globos įstaigose baigėsi darbuotojų ir globotinių skiepijimas pirmąja COVID-19 vakcinos doze. Paskiepyta daugiau nei 6 000 globotinių ir virš 4 000 darbuotojų. Tai sudaro per 90 proc. globos įstaigose gyvenančių senolių ir žmonių su negalia ir apie 80 proc. darbuotojų. Kad susiformuotų visapusiškas imunitetas koronavirusui, skiepijimas antrąja doze bus pradėtas kitos savaitės pabaigoje. „Pirmasis vakcinacijos etapas socialinės globos įstaigose praėjo sklandžiai.

Koronaviruso vakcinų tiekimas Lietuvai artimiausiais mėnesiais augs eksponentiškai, sako prezidento patarėjas. Anot Simono Krėpštos, jau vasarį Lietuva gaus apie 200 tūkst. koronaviruso vakcinų dozių. Jo teigimu, tiekimas išaugs Europos medicinos agentūrai patvirtinus kompanijos „AstraZeneca“ sukurtą vakciną. Planuojama, kad sprendimas bus priimtas penktadienį. „Tai bus jau trečiasis gamintojas, kuris tieks vakcinas į visas ES šalis.

Marijampolės ligoninėje vienai medikei iš karto suleistos penkios dozės vakcinos nuo koronaviruso. Įstaigos vadovybė sako, kad slaugytojai kolegė suleido visą buteliuką neskiestos vakcinos, kuri buvo skirta penkiems žmonėms. Taip esą įvyko per klaidą. Didelę dozę gavusiai medikei esą pakilo kraujo spaudimas, tačiau ryškesnių sveikatos pokyčių kol kas nėra. Marijampolės apskrities ligoninėje baigtas vidinis tyrimas dėl „Pfizer“ vakcinos perdozavimo.

Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos dalininkai trečiadienį neeiliniame susirinkime pavedė specialiai komisijai atlikti išsamų tyrimą dėl galimo skiepijimo COVID-19 vakcina pažeidimo šioje įstaigoje. Sveikatos apsaugos ministerija ir Vilniaus universitetas pavedė tą atlikti iki vasario 18 dienos, BNS informavo ministerija. Specialią komisiją sudarys po tris SAM ir VU atstovus, komisijai vadovaus ministerijos atstovas, jį pavaduos universiteto atstovas.

Socialiniuose tinkluose plinta įrašas, kuriame teigiama, kad paskiepijus Marijampolės ligoninės medikus, šie iškrito it lapai. Sakoma, kad Covid-19 skyriuje net nebėra kam dirbti. Ligoninė teigia, kad šalutines reakcijas į skiepą patyrusių medikų buvo, tačiau jų skaičius yra itin menkas. Interneto vartotojams ramybės neduoda informacija apie nuo skiepo neva tai iškritusius Marijampolės ligoninės medikus.