skiepai

Dalis Lietuvos savivaldybių pradeda savaitgaliais skiepyti nuo COVID-19. Savivaldybių asociacijos prezidento, Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, savaitgalį veikti turėtų daugumos savivaldybių vakcinavimo centrai. „Su tuo, su kuo aš šnekuosi, planuoja savaitgalį dirbti. Vieni ir šeštadienį, ir sekmadienį, kiti skaičiuojasi, žiūri, kad gal užteks tik šeštadienį. Nėra problema dirbti savaitgalį. Nė vienos tokios negirdėjau, kad neplanuoja“, – BNS teigė M. Sinkevičius.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) papildė skiepijimo nuo koronaviruso (COVID-19) prioritetinių grupių sąrašą. Po senjorų skiepytis bus kviečiami visi švietimo įstaigų darbuotojai ir abiturientai. Skiepytis prioriteto tvarka galės tiek pačių švietimo įstaigų, tiek maitinimo, valymo ir kitas paslaugas jose teikiančių įmonių darbuotojai, taip pat asmenys, vykstantys vykdyti lituanistinį švietimą užsienyje.

Puikiu pavyzdžiu gyventojams gali būti ne tik valstybių, bet ir vietinių bendruomenių lyderiai. Kol dalis Anglijoje gyvenančių tautiečių viešai reiškia abejones dėl „AstraZeneca“ vakcinos, Leedso lietuvių aktyvistė pasiskiepijo būtent ja ir ragina tai daryti visiems nedrįstantiems.

Vyriausybės atstovai pripažįsta, kad jiems nepavyko pasiekti prieš mėnesį iškelto tikslo per kovą paskiepyti didžiąją dalį 70 metų ir vyresnių žmonių, o viena iš priežasčių nurodo „AstraZeneca“ vakcinos patikimumo krizę. Premjerė Ingrida Šimonytė vasario pabaigoje buvo išsakiusi lūkestį, kad kovo mėnesį bent pirmu skiepu bus paskiepyta didžioji dalis žmonių, vyresnių nei 70 metų, o tai leistų švelninti karantiną.

Lenkijoje nauji koronaviruso atvejai ir toliau muša rekordus. Šalies medikai perspėja, kad sveikatos sektorius padėtis nepavydėtina ir kabo per plauką nuo griūties. Visgi, nors ir paskelbusi apie naujus ribojimus, atšaukti pamaldų per Velykas Lenkijos valdžia nedrįso. Tuo metu Belgija skelbia, kad, siaučiant naujoms atmainoms, į ligonines plūsta vis jaunesni žmonės.

Danija ketvirtadienį pranešė pratęsianti skiepijimo britų ir švedų bendrovės „AstraZeneca“ nuo COVID-19 pauzę, pareiškusi, kad vis dar neatmestinas ryšys tarp šio preparato ir retų kraujo krešulių susidarymo atvejų, nors Europos vaistų agentūra (EVA) leido jį naudoti. „Šiandien nusprendėme pratęsi mūsų pauzę dar trims savaitėms", – per spaudos konferenciją sakė Danijos sveikatos apsaugos valdybos direktorius Sorenas Brostromas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą, kuriuo atnaujino skiepijimo nuo koronaviruso prioritetus. Į juos įtraukti švietimo darbuotojai, moksleiviai, merai, kitos visuomenės grupės. Pagal naująją tvarką, baigus skiepyti 65-erių ir vyresnius gyventojus, toliau bus skiepijami visi asmenys, dirbantys arba teikiantys paslaugas švietimo įstaigose.

Per praėjusią parą pirmą skiepo nuo koronaviruso dozę gavo 11 tūkst. 156 žmonės, antrą – 4891 žmogus, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Iš viso Lietuvoje pirma vakcinos doze paskiepyta 300 tūkst. 811 asmenų, abiem – 136 tūkst. 777. Į Lietuva pristatyta 503 tūkst. 105 vakcinos dozės, iš jų sunaudota 437 tūkst.

Vykstant šalies gyventojų vakcinavimui, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos gauna užklausimų dėl galimai ne laiku paskiepytų asmenų vakcinacijos pradžioje. Dar kartą išanalizavome tų dienų įvykius ir aplinkybes, rašoma Santaros klinikų pranešime spaudai.  Pirmosios dienos, po to, kai vakcina 2020 m. gruodžio 26 d. pasiekė Lietuvą, pagrindinėse penkiose COVID-19 pacientus gydančiose ligoninėse buvo itin sudėtingos.

Šiauliuose, Kaune, Alytuje nuo koronaviruso „AstraZeneca“ vakcina jau skiepijasi priešakinėse linijose dirbantys policijos pareigūnai. Kitos savivaldybės taip pat organizuoja „gyvas eiles“ „AstraZeneca" skiepui, norintiems vakcinuotis greičiau. Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija perspėja merus, kad šie privalo paisyti nustatytos prioritetų eilės ir pirmiausia skiepui užrašyti senjorus bei lėtinėmis ligomis sergančius asmenis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, pernai Lietuvoje sumažėjo skiepijimo apimtys nuo 11 užkrečiamųjų ligų, nuo kurių skiepijama pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, ir tik nuo 3 užkrečiamųjų ligų išaugo. NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad tik įžengę į antrus COVID-19 pandemijos metus, po truputį pradėsime skaičiuoti jos liekamuosius reiškinius.

Prie Širvintų kultūros centro nusidriekė gyva žmonių eilė, kur be jokios registracijos gyventojai plūsta skiepytis „AstraZeneca" vakcina. Skiepą gavo eilėje laukę ne vyresni nei 65 metų širvintiškiai, vakcinuotis miesto valdžia pakvietė ir policijos pareigūnus, ugniagesius, švietimo įstaigų darbuotojus. Tiesa, pastarųjų skiepui Širvintų merė Živilė Pinskuvienė prisipažįsta neklaususi Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo. Neva dėl to pati priima atsakomybę.

Briuselis antradienį pranešė, kad griežtins vakcinų nuo COVID-19 eksporto iš Europos Sąjungos kontrolę, o bloko aukšto rango pareigūnė įspėjo, kad blokas „imasi veiksmų“ dėl „AstraZeneca“ tiekimo. Europos Komisija trečiadienį priims „pataisytą eksporto skaidrumo ir leidimų mechanizmą“, žurnalistams sakė atstovas. Šis klausimas taip pat turi būti aptartas per ES lyderių virtualų susitikimą ketvirtadienį ir penktadienį.

Prezidento, premjerės, Seimo vadovės pėdomis seka ir kiti politikai. Trys dešimtys jų šiandien susirinko į vakcinavimo centrą demonstratyviai pasiskiepyti „AstraZeneca“ vakcina. Vieni į kėdę sėdosi kiek susikaustę, kiti stengėsi juokauti, bet visi tikina norintys rodyti pavyzdį žmonėms nebijoti ir skiepytis „AstraZeneca“. Tiesa, dalis parlamentarų nė nežada keliauti į skiepų kabinetus ir vėl kelia sumaištį Seimo salėje.

Vokietija dar trims savaitėms visoje šalyje pratęsė karantiną ir atšaukia planus jį švelninti, o per Velykas šalis visiškai užsidarys. Kanclerė Angela Merkel įspėja – šiuo metu dalis Europos jau kovoja su trečiąja viruso banga, kurią sukėlė gerokai greičiau plintanti ir daugiau mirčių sukelianti britiškoji koronaviruso atmaina. Karantino švelninimo planai Vokietijoje subliuško.

Politikams šią savaitę pradėjus skiepytis „AstraZeneca“ vakcina, taip siekiant skatinti pasitikėjimą šiuo preparatu, parlamentas grįžta prie tiesioginio darbo. Po praėjusią savaitę kilusių techninių trukdžių, Seimo antradienio posėdžiai vyksta gyvai, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad prie nuotolinio darbo dabar būtų grįžtama tik drastiškai pablogėjus situacijai.

Antradienį Vilniuje nuo COVID-19 skiepijami Vyriausybės ir Seimo nariai. Visi jie bus skiepijami visuomenėje prieštaringai vertinama „AstraZeneca“ vakcina. Antradienį planuojama paskiepyti apie pusę Ministrų kabineto ir per 30 parlamentarų. Politikai dar bus skiepijami trečiadienį ir ketvirtadienį. Pirmadienį minėta vakcina paskiepytas prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Šalies vadovai ant savo kailio nutarė parodyti pavyzdį, kaip reikia skiepytis. Prezidentas Gitanas Nausėda, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasiskiepijo „AstraZeneca“ vakcina. Gitanas Nausėda ragina skiepytis visus ir dar viliasi, kad Lietuvai iki vasaros vidurio pavyks paskiepyti daugiau nei 2 trečdalius šalies gyventojų. Gitanas Nausėda įžengia į sostinės Centro poliklinikos skiepų kabinetą.

Lietuvą pirmadienį pasiekė dar viena „BioNTech ir Pfizer“ vakcinos nuo koronaviruso siunta, iš viso joje – 43 290 dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Pasak ministerijos, tai yra keturioliktoji ir didžiausia iki šiol šio gamintojo vakcinos partija Lietuvai.  Planuojama, kad didžioji dalis vakcinų pirmadienį pasieks skiepijimo centrus, nors dalis vakcinos buvo užlaikyta gamintojo nurodymu.

Nors masinė vakcinacija šalyje bus vėlinama, kai kuriose savivaldybėse ji gali prasidėti ir anksčiau, sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė. „Su „AstraZeneca“ mes galime greičiau nueiti į masinės vakcinacijos grupę. Ten jau tų konkrečių prioritetų nėra, jau bus galima kviesti gyventojus registruotis ir skiepytis masinės vakcinacijos būdu.

Latvija galėtų pradėti fasuoti COVID-19 vakcinas per pusmetį, pirmadienį pareiškė ekonomikos ministras Janis Vitenbergas po pokalbio su Europos Komisijos vidaus rinkos komisaru Thierry Bretonu ir farmacijos įmonių atstovais. Pasak J. Vitenbergo, COVID-19 vakcinų gamyba Latvijoje gali būti pradėta per 12-18 mėnesių. Ministras patvirtino, kad Latvijos vaistų gamintojai pasiūlė ne tik fasuoti pagamintas vakcinas, bet ir jas gaminti.

Pirmadienį, kovo 22 dieną, prezidentas Gitanas Nausėda ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė viešai pasiskiepijo „AstraZeneca“ vakcina. Šiandien skiepytis taip pat ketina ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Visi aukščiausi šalies vadovai ketina pasiskiepyti vakcina „AstraZeneca“ nuo koronaviruso, taip norėdami paskatinti pasitikėjimą šia vakcina.

Vokiečių biotechnologijų bendrovės „BioNTech“ vadovas Uguras Sahinas mano, kad Europa ir JAV jau iki vasaros pabaigos panaikins ribojimus, kurie buvo įvesti saugantis koronaviruso. „BioNTech“ kartu su amerikiečių „Pfizer“ sukūrė vieną iš pirmųjų rinkoje vakcinų nuo COVID-19 ir kurių gaminys sulaukė didelio pasisekimo. „Daugelyje Europos šalių ir JAV mes, tikėtina, turėsime taikytis su ribojimais iki vasaros pabaigos. Bus protrūkiai, tačiau tai bus foninis triukšmas.

Nerimas dėl galimo trumpalaikio ar ilgalaikio nepageidaujamo šalutinio vakcinos poveikio dalį gyventojų pristabdo ar išvis atbaido nuo minties skiepytis. Tačiau ar esama atvejų, kai vakcinuotis apskritai negalima ar bent kažkuriam laikui nerekomenduojama? To pasiteiravus gydytojo infektologo prof. Arvydo Ambrozaičio, šis sakė, kad situacijos, kai skiepytis nėra rekomenduojama, yra žinomos ir vienodos visų skiepų atvejais.

Europos vaistų agentūrai užtikrinus, kad „AstraZeneca" vakcinas naudoti saugu, ir kad jos nesusijusios su kraujo krešuliais – Europos šalys viena po kitos atnaujiną skiepijimą šiuo preparatu. O štai Kolumbijoje kaista skandalas paaiškėjus, kad medikai skiepydami žmones kartais jiems iš viso nieko nesuleidžia.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tarp pirmųjų paskiepytų nuo koronaviruso buvo ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekano, Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus sutuoktinė. Kaip penktadienį skelbia naujienų portalas 15min.lt, gydymo įstaigoje savanoriavusi moteris buvo paskiepyta antrąją masinės vakcinacijos dieną kartu su pirmaisiais medikais.

Vėl skiepijant „AstraZeneca“ vakcina, poliklinikos bando prisišaukti jos norinčius žmones. Žmonės dabar gali gali rinktis, kurios vakcinos nori.  Iš savivaldybių, kuriose skiepijama lėčiausiai, Sveikatos apsaugos ministerija nori atimti užsigulėjusias vakcinas ir jas perskirstyti.  Vos tik sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys davė leidimą vėl naudoti „AstraZeneca“, poliklinikų darbuotojai pradėjo skambinti gyventojams – klausia, ar norėtų būtent šios vakcinos.

Nemaža dalis tautiečių teigia, kad jiems trūksta informacijos apie skiepus, skiepijimo procesą, todėl jie dvejoja, ar skiepytis. Skiepų svarbą ir komunikacijos stygių nagrinėjo tv3.lt naujienų portalo laida „Dienos pjūvis“.  Žurnalistas Artūras Anužis laidos metu kalbino Seimo narį Liną Slušnį ir komunikacijos ekspertą Mykolą Katkų, tarp kurių nesutapus nuomonėms kilo ir ginčas.  Ponas Slušny, buvo apklausa ir beveik 40 proc.

„AstraZeneca“ vakciną naudoti galima – tokią išvadą padarė skiepo saugumą įvertinusi Europos vaistų agentūra bei Pasaulio sveikatos organizacija. Specialistai aiškina, kad tromboembolijos atvejai jiems gerai pažįstami, dar iki skiepų tromboembolija pateko į dažniausiai pasitaikančių širdies ir kraujagyslių ligų sąrašą. Anot tarptautinių organizacijų, skiepo nauda, išsaugotų gyvybių skaičius, viršija nepageidaujamų reakcijų daroma žalą. Šioms išvadoms pritaria ir medikai.

Europos Komisija jau nuo birželio tikisi palengvinti keliones savo piliečiams ir kuria žaliąjį pažymėjimą, kuris leistų laisvai keliauti pasiskiepijusiems nuo Covid-19 ar atlikusiems testą. Tačiau pats Europos Sąjungos piliečių vakcinavimo procesas gerokai atsilieka nuo JAV, Jungtinės Karalystės ir Izraelio. Apie to priežastis TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Žinomiausi vakcinų ekspertai ir medicinos autoritetai skambina pavojaus varpais. Lietuvai gresia dar ilgai kęsti pandemijos pančius, nes sparčiai daugėja prieš skiepus nusiteikusių piliečių. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“. Visuomenėje pasėta baimė apie tariamus sunkius šalutinius poveikius, kurie esą baisesni nei pats virusas. Labiausiai aptarinėjama „AstraZeneca“ vakcina.

„AstraZeneca“ vakcina žmonės kol kas nėra skiepijami, į trečiadienį duomenys įtraukti už ankstesnes dienas, ketvirtadienį BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija. Vilniaus rajono poliklinika, pradžioje tvirtinusi, jog dalis vakcinų panaudota ir trečiadienį, vėliau poziciją pakeitė. Statistikos departamento duomenys rodo, kad trečiadienį „AstraZeneca“ vakcina paskiepyti 99 žmonės. „Šie duomenys nereiškia, kad žmonės buvo paskiepyti būtent kovo 17 dieną.

Kylantis termometro stulpelis ir vis labiau pavasarėjantys orai masina žmones dar daugiau laiko praleisti gryname ore. Visgi, dažnas lankydamasis parke ar miške vis dar nesusimąsto, jog kartu su gamta, iš žiemos miego pabunda ir erkės. Gydytojai tikina, kad saugant save, būtina nepamiršti ir erkių platinamų ligų, kurios gali ne tik apkartinti gyvenimo kokybę, bet ir sukelti nemenką pavojų gyvybei.

Europos vaistų agentūra (EVA) po kelių chaotiškų savaičių ketvirtadienį turi priimti sprendimą dėl „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto vakcinos saugumo, kai kurioms šalims nuogąstaujant dėl kraujo krešulių rizikos ir sustabdžius šios vakcinos naudojimą. EVA mokslininkai turi „virtinę galimybių“, taip pat ir galimybę sustabdyti vakcinos patvirtinimą Europos Sąjungoje, nors bloko vakcinavimo kampanijai ir taip labai trūksta skiepų, anksčiau šią savaitę sakė agentūros vadovė.

Atnaujinus šiuo metu sustabdytą vakcinaciją „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19, svarstoma leisti skiepytis visiems norintiems, be prioritetinės eilės, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Nežinomybė dėl skiepijimo „AstraZeneca“ tęsiasi. Laikinai sustabdžius vakcinaciją „AstraZeneca“, poliklinikos nebežino, kaip organizuoti skiepijimą. Vaistų kontrolės tarnyba praneša, kad vienas iš keturių su krešėjimo problemomis susidūrusių pensininkų patyrė miokardo infarktą. O medikai ir toliau stebisi, kam reikėjo stabdyti vakcinaciją. Kritika neslopsta sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui.

Kilus nuogąstavimams dėl „AstraZeneca“ vakcinos ir krešulių rizikos Sveikatos apsaugos ministerija pranešė laikinai stabdanti skiepijimą šia vakcina ir Lietuvoje. Skiepijimas sustabdytas kelioms dienoms, bet ministras A. Dulkys išreiškė pasitikėjimą „AstraZeneca“ vakcina.

Trečiadienį Europos Komisija (EK) pristatė pasiūlymus dėl nemokamo skaitmeninio Covid-19 paso sukūrimo. Toks dokumentas leistų Europos Sąjungos (ES) piliečiams, tarp jų ir Lietuvos gyventojams, pandemijos metu po ES valstybes keliauti paprasčiau, taip pat ir savo šalyje atgaivinti atvykstamąjį turizmą. Paso projektą, jei bus patvirtintas jo kūrimas, planuojama įgyvendinti per 3 mėnesius – iki vasaros pradžios.

Skiepai – kone daugiausiai diskusijų visuomenėje kelianti tema. Nemažai žmonių susidaro nuomonę apie vakcinas, interneto platybėse perskaitę įvairių mitų. Kadangi visuomenėje skiepai nuo koronaviruso kelia karštas diskusijas, svarbu atskirti, kokie išgalvoti faktai apie vakcinas yra klaidingi.

Lietuvoje skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina stringa – šiuo metu nepanaudota apie 40 tūkstančių vakcinos dozių, mat prisiklausę gandų kai kurie žmonės šios vakcinos vengia. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys žada išsklaidyti visus nuogąstavimus ir pats pasiskiepyti šia vakcina. Tuo metu pavienėse šalies vaistinėse gyventojai pradedami skiepyti nuo erkinio encefalito, rudenį bus galima pasiskiepyti ir nuo sezoninio gripo.

Nors kai kurios vaistinės jau kviečia gyventojus pasiskiepyti sezoninėmis vakcinomis, kitos piktinasi negalinčios to daryti dėl dar nepritaikytos e.sveikatos. Be to, vaistinių tinklų atstovai įsitikinę, kad galėtų suvaidinti svarbų vaidmenį ir skiepijant gyventojus nuo COVID-19. Atnaujinti įstatymų teisės aktai nuo kovo 1 d. suteikia vaistinėms teisę teikti imunoprofilaktikos paslaugas – skiepyti nuo erkinio encefalito, o rudenį – ir nuo sezoninio gripo.

Vis daugiau Europos valstybių praneša laikinai stabdančios skiepijimą kompanijos „AstraZeneca“ vakcina dėl kraujo krešumo incidentų. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia neturintis jokių abejonių dėl šios vakcinos saugumo ar pašalinių poveikių ir tikina, kad pats skiepytųsi šia vakcina. „Kad ir šiandien, jei tik kas nors siūlytų – tai tikrai su malonumu. Aš tikrai neturiu abejonių nei dėl šitos, nei dėl kitų vakcinų, nei dėl jo saugumo, nei dėl kažkokių pašalinių poveikių.

Nors šalyje žmonės nuo koronaviruso skiepijami jau beveik 3 mėnesius, Vyriausybė ir toliau nesugeba aiškiai žmonėms pateikti informacijos ir išsklaidyti mitus. Tokią išvadą daro tiek paprasti piliečiai, tiek viešosios erdvės ekspertai. Niekas kol kas dar nežino, kaip vyks masinis vakcinavimas. O gyventojai nerimauja, kad nesigirdi medikų balso, kalbant apie vakcinų saugumą, o propaganda ir klaidinanti informacija internete trykšta kaip iš gausybės rago.

Kokios baimės dažniausiai kamuoja svarstančius skiepytis vakcina nuo koronaviruso ir iš kur jos kyla? „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas ir „MediCa klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė pastebi, kad įvairiausius nuogąstavimus augina žinių stoka ir skeptikų platinami nepagrįsti gandai. Visgi sveikata besirūpinantiems asmenims derėtų kritiškai atsirinkti tikrą informaciją ir pasistengti įvertinti skiepų teikiamą naudą.

Skandinavijos šalims sustabdžius skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina daugelis tautiečių sunerimo, ar ji saugi? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ profesorė Aurelija Žvirblienė teigė, kad toks sprendimas yra daugiau politinis. Profesorę kalbino žurnalistas Artūras Anužis. Ponia Žvirbliene, praėjusią savaitę žmonėms kilo nemažai nerimo, kada išgirdo, kad Skandinavijos šalys – Danija, Norvegija – laikinai stabdo skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina.

Šiandien „AstraZeneca“ vakcinos naudojimą laikinai stabdo ir Vokietija, ir Prancūzija, ir Italija. Tuo metu britų vakcinų gamintoja neigia bet kokias jos vakcinos sąsajas su kraujo krešėjimo atvejais, dėl kurių kai kur stabdomas šios vakcinos naudojimas. Venų trombozė ir plaučių embolija esą natūraliai pasitaiko kur kas dažniau, nei užfiksuota žmonėms, pasiskiepijusiems „AstraZeneca“ vakcina.

Vokietija pirmadienį sustabdė skiepijimą nuo koronavirusinės infekcijos bendrovės „AstraZeneca“ sukurta vakcina dėl Europoje užfiksuotų incidentų, kai paskiepytiems žmonėms susidarydavo kraujo krešulių, ir nurodė, kad reikia nuodugniai išanalizuoti padėtį.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) primena, kad atšilus orams erkės tampa aktyvios ir labai pavojingos tiek žmonėms, tiek gyvūnams, tad svarbu pasiskiepyti. Skiepai – vienintelė veiksminga apsaugos priemonė, kuri gali padėti išvengti erkinio encefalito ar sušvelninti negalavimus. NVSPL direktoriaus Dano Bakšos teigimu, erkinis encefalitas kasmet nusineša ne vieną gyvybę. Specifinio gydymo šiai ligai nėra – vakcinacija išlieka veiksmingiausia priemonė.

Kokios baimės dažniausiai kamuoja svarstančius skiepytis vakcina nuo koronaviruso ir iš kur jos kyla? „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas ir „MediCa klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė pastebi, kad įvairiausius nuogąstavimus augina žinių stoka ir skeptikų platinami nepagrįsti gandai. Visgi sveikata besirūpinantiems asmenims derėtų kritiškai atsirinkti tikrą informaciją ir pasistengti įvertinti skiepų teikiamą naudą.