šildymo sezonas

Kasdien vis labiau vėstant rudens orams, netruks prasidėti intensyvaus šildymo sezonas, o su juo atsiras ir naujų sąlygų bei priežasčių gaisrams kilti. Kaip rodo statistika, šaltaisiais metų mėnesiais labai padaugėja gaisruose žūstančių žmonių. Taip yra todėl, kad atvėsus orams gyventojai daugiau laiko praleidžia namuose, naudoja šildymo įrenginius, elektrinius buitinius prietaisus.

Šildymo sezono pradžia gali turėti įtakos būsto kainos pokyčiams: taip mano 51 proc. lietuvių, kurie tikisi, kad artimiausiu metu būsto kainos kris. Didžioji dalis iš jų galvoja, kad būstas pigs iki 10 proc. Tai parodė šių metų rugsėjo mėnesį nekilnojamojo turto skelbimų portalo „Domoplius.lt“ inicijuota apklausa, kurioje dalyvavo beveik 700 respondentų. Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, „Domoplius.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober Haus“ ekspertai tikina, kad šiais metais būsto kainų kilimas nėra tikėtinas, o brangsiantis šildymas didmiesčių nekilnojamojo turto rinkas paveiktų nebent nežymiai. Paprašytas pakomentuoti galimas būsto rinkos permainas nekilnojamojo turto bendrovės „Ober Haus“ vertinimo ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Vagonis teigė, jog artimiausiu metu būsto kainų kaitos tikėtis neverta. Anot jo, per metus būsto kainos didmiesčiuose sumažėjo tik 0,1 proc.

Prognozuojant, kad šiais metais kainos už šildymą šoktels apie 17 proc., prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas kol kas negali atsakyti, ar rasis papildomų lėšų kompensacijoms, tačiau užtikrina, kad skurdžiausiai gyvenantieji valstybės pagalbos sulaukti turėtų. „Ateinančių metų biudžetas kol kas yra formuojamas.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas neprognozuoja, kiek šį sezoną galėtų brangti šildymas, tačiau sako, kad šildymo kaina priklausys nuo naftos produktų kainos pasaulinėse rinkose. „Iš tikrųjų yra darbo grupė, kuri rengia pataisas, teisės aktus, kurie leistų spręsti šildymo problemą.

Artėjantis šildymo sezonas ne vieną priverčia pasukti galvą, kaip būtų galima sutaupyti. Vieni sumažina šildymo intensyvumą ir renkasi namuose dėvėti šiltesnius megztinius, o kiti, kaip parodė nekilnojamojo turto skelbimų portalo Domoplius.lt rugpjūčio mėnesio pradžioje atlikta portalo lankytojų apklausa, ieškosi mažesnio būsto. Net 69 procentai apklausos dalyvių teigė dėl šildymo kainų būsią priversti ieškoti mažesnio, pigesnio nuomojamo būsto. Evaldas Narbuntovičius, Domoplius.

Baimindamiesi artėjančio šildymo sezono, vis daugiau žmonių ieško alternatyvių šildymo būdų, kad nereikėtų kišti milžiniškų sumų į centrinio šildymo ar „Gazprom“ nasrus, rašo „Kauno diena". Tačiau ir medkirčiai nesnaudžia - pajutę padidėjusią paklausą sukėlė kainas. Kol kas atsisakyti centrinio šildymo gali tik nuosavų namų gyventojai, todėl jie turi didžiausias galimybes susimažinti sąskaitas už šildymą.

Seimo opozicija siūlo veiksmingą ir paprastą būdą sumažinti šildymo kainas artėjant žiemai. Seimo opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys penktadienį užregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimą, numatantį nulinį PVM tarifo taikymą šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, ir į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui.

Gamtinės dujos iki naujo šildymo sezono pradžios gali pabrangti 30 procentų. Lietuvos šilumos tiekimo įmonės už gamtines dujas gegužės mėnesį mokėjo 1598 Lt/tne su transportavimo mokesčiu. Balandį dujų kaina buvo 116 litų mažesnė ir siekė 1482 Lt/tne. Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidento Vytauto Stasiūno, tai dar vienas rimtas signalas, kad Lietuvos laukia brangiausias ir sudėtingiausias šildymo sezonas.

Nors Vyriausybės ir Energetikos ministerijos vadovai viešai tvirtina, kad derybose su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ dar iki šių metų rudens tikimasi susitarti dėl mažesnės Lietuvai parduodamų dujų kainos, neoficialioje aplinkoje tik spėliojama, kodėl derybos nevyksta, pirmadienį rašo „Verslo žinios“. Spėliojama, ar „Gazpromo“ derybų entuziazmas atšalo laikinai dėl svarbių koncerno vidaus pertvarkų.

Šildymo sezonas nesaldus ne tik daugiabučių gyventojams, bet ir privačių namų savininkams: malkos ir kitas kietasis kuras gerokai patuština ir pastarųjų kišenes. O į kompensacijas gali pretenduoti tik skurdžiausieji. Ankstų antradienio rytą Panevėžyje į vieno Šermukšnių gatvės gyventojo namus pasibeldė nepažįstamas vyriškis. Pasikalbėjęs su neseniai pakirdusiu šeimininku svečias pasiūlė jam pigiau atvežti gerų malkų.

Sinoptikams vos prakalbus apie šiltėjančius orus, kai kurie gyventojai suskubo galvoti apie šildymo sezono pabaigą. Tokių namų jau yra, tačiau specialistai abejoja, ar protinga taip skubėti. Oficialiai šildymo sezoną nusprendžiama baigti tuomet, kai tris paras iš eilės vidutinė oro temperatūra būna ne mažesnė kaip dešimt laipsnių šilumos. Tačiau pastarosiomis dienomis tokia šiluma panevėžiečiai tikrai neturėjo galimybės pasidžiaugti.

Generalinė miškų urėdija teigia, kad šį šildymo sezoną išaugo malkų kaina. Skaičiuojama, kad malkomis būstą šildantys žmonės už šį kurą moka iki ketvirtadalio brangiau nei anksčiau. Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Gintaras Visalga sako, kad šaltuoju metų laiku visada padidėja malkų paklausa, tačiau šiemet kainos išaugo, nes kuro paklausa ėmė viršyti pasiūlą.

Įsigaliojo naujos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurios, valdininkų tvirtinimu, leis gyventojams paprasčiau atsijungti nuo centrinio šilumos tiekimo sistemos. Daugiabučių bendrijų atstovai įsitikinę, kad naujoji tvarka neįgyvendinama, nes bendro visų namo gyventojų sutikimo pasiekti neįmanoma, o pavienių butų atsijungimas reikštų nuostolius kitiems gyventojams. Dar nerenovuotų daugiabučių gyventojai kiekvieną žiemą pasitinka su nerimu.

Pirmojo Panevėžio daugiabučio, apsisprendusio šildytis autonomiškai ir pasitelkusio saulę, žmonės be radiatorių likusiuose būstuose nuo rudeniško šalčio ginasi įsisupę į striukes ir susijungę elektrinius šildytuvus.

Šildymo kainų baubas šaltyje įkalino ketvirtadalį Panevėžio daugiabučių. Prašymus atidėti šildymo sezoną šilumos punktus administruojančioms bendrovėms praėjusią savaitę pateikė daugiau nei du šimtai namų, pusė jų vis dar nepradėti šildyti. Delsimo priežastis – šiemet daugiau nei 10 proc. šoktelėjusi kaina už šilumos energiją.

Dauguma šalies gyventojų prieš šildymo sezoną jaučiasi palikti likimo valiai – žmonės nepastebėjo jokių ryžtingų valdžios pastangų sumažinti šildymo kainas. Tai rodo savaitraščio „Veidas“ užsakyta apklausa. Ji taip pat atskleidė, kad beveik pusė gyventojų šildymui išleidžia iki 30 proc. visų savo pajamų. Negana to, ima aiškėti, kad valdžia dar ir įklampino kai kuriuos gyventojus į skolas.

Miestuose po truputį įsibėgėja šildymo sezonas. Šilumos jau sulaukė vaikų darželiai, ligoninės, kai kur – ir mokyklos. Tačiau ne visi gyventojai savo butuose laukia šilumos. Kai kam šildymo sezonas primena baubą, ištuštinsiantį pinigines, mat daugelyje savivaldybių šiluma kainuos brangiau nei pernai. Nuo pirmadienio didieji Lietuvos miestai vienas po kito paskelbė pradedantys šildymo sezoną.

Lenkijos Vyriausybės bei Europos Komisijos teigimu, artėjant šaltajam metų sezonui Lenkijoje greitai baigsis pagal vis dar galiojančią sutartį gaunamos rusiškos dujos. Tačiau spalio viduryje baigia galioti senasis susitarimas ir Lenkija daugiau nebegaus dujų iš Rusijos. Daugiau nei metus trukusios derybos su Rusija dėl naujo padidinto dujų tiekimo buvo didžiausias Lenkijos vadovų galvos skausmas.

Dabartinė Ukmergės šilumos ūkio situacija, kai dalis ukmergiškių neturi karšto vandens bei žiemą gali likti be šildymo, susiklostė dėl neatsakingų ir vienašališkų savivaldybės veiksmų, teigia premjeras Andrius Kubilius. Trečiadienį įvyko ministro pirmininko ir Ukmergės rajono mero Algirdo Kopūsto susitikimas. Pasak A. Kubiliaus patarėjo Virgio Valentinavičiaus, susitikimas įvyko premjero iniciatyva.

Ką tik į darbo biržas plūdo užsiregistruoti bedarbiai, nenorintys mokėti privalomojo sveikatos draudimo. Dabar ateina būriai bedarbių, kurie norėtų, kad jų atžalos mokykloje būtų maitinamos nemokamai. Naujos bangos laukiama prieš šildymo sezoną, rašo "Lietuvos rytas". Nemokamas sveikatos draudimas, nemokamas vaikų maitinimas, kompensacijos už šildymą. Noras gauti šias privilegijas gena užsiregistruoti darbo biržoje. O kaip dėl darbo paieškų? „Yra tiesiog profesionalių bedarbių.

Šią savaitę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vadovams tenka dažnai išklausyti nepatenkintų klaipėdiečių priekaištus dėl iki šiol neužbaigiamo šildymo sezono. Žmonės piktinasi, kad lauke šviečia saulė, o namuose radiatoriai kaitinami visu pajėgumu. Administracijos vadovų prašymu Klaipėdos hidrometeorologijos tarnyba pateikė šios ir praėjusios savaitės vidutinės paros oro temperatūros suvestinę.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorės Kristinos Vareikienės įsakymu Panevėžyje baigiamas šildymo sezonas. Miesto gyvenamuosiuose namuose, biudžetinėse įstaigose, įmonėse ir organizacijose šildymo bus nutrauktas taip: esančiuose į pietus nuo Klaipėdos ir Vilniaus gatvių pastatuose – balandžio 13 d., esančiuose į šiaurę nuo šių gatvių – balandžio 14 d. Bendrojo lavinimo ir neformaliojo ugdymo mokykloms šildymo sezonas bus baigtas balandžio 15 d., ikimokyklinėms įstaigoms - a...

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas pasirašė įsakymą, kuriuo balandžio 8 dieną baigiamas 2009–2010 metų šildymo sezonas gyvenamuosiuose namuose. Šilumos vartotojai gyvenamuosiuose namuose turi teisę, suderinę su šilumos tiekėju, patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pabaigos, nepažeidžiant higienos normų. Žiniasklaidoje pasirodė ir neteisinga informacija, kad išjungiamas šildymas mokyklose, tačiau mokyklos ir darželiai bus toliau šildomi.