šildymo sezonas

Gyventojai tikina, kad šildymo sąskaitos viršijančios 100 eurų jau nieko nebestebina. Žmonės sako, nieko kito ir negalima buvo tikėtis. Tačiau kai už šildymą tenka pakloti daugiau nei 600 eurų, belieka tik viltis, kad netrukus savivaldybė patvirtins prašymą kompensacijai gauti.  Nuo šių metų pradžios minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje yra 840 eurų neatskaičius mokesčių arba maždaug 600 eurų į rankas.

Norint turėti sveikus ir gražius plaukus vertėtų jais rūpintis visais metų laikais, o ypač rudenį ir žiemą. Turbūt jau pastebėjote, kad vėsiuoju metų laiku plaukai patiria itin daug streso, kadangi lauke spaudžia šaltukas, o patalpose veikia oro šildymo sistemos, kurios, kaip niekas kitas, išsausina plaukus.

Šią savaitę Vilnius ir Kaunas pradėjo šildymo sezoną. Rekordinių šildymo sąskaitų laukiantys gyventojai jau nerimauja ir planuoja veržtis diržus, tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas ragina „nedaryti tragedijos“, nes išgyventi padės kylančios algos ir kompensacijos.

Vilniui pradėjus šildymo sezoną ir Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) ketinant jau spalio pabaigoje vietoj dujų deginti pigesnį, bet taršesnį mazutą, Vyriausybė trečiadienį papildė ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąrašą. Tai leis Vilniaus savivaldybei paskelbti ekstremaliąją situaciją ir tuomet įmonė galės deginti mazutą.

Prasidedant šildymo sezonui, į Lietuvą ateina maksimalių išbandymų metas. Tiesa, žadama, kad jis bus lengvesnis – valdžia skolinasi milijardus, kuriais kompensuos dujų ir elektros kainas. Ir vis dėlto, ar tai, kad šalis užliejama milijardais, iš tiesų yra geras sprendimas? Kas iš to išloš daugiausiai? Šio vakaro TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ į šią temą kviečia pasigilinti daugiau.

Šią savaitę didieji šalies miestai pradeda šildymo sezoną. Tačiau net ir pradėjus tiekti šilumą, ne visi daugiabučių gyventojai pajus šylant radiatorius. Daugelį sostinės daugiabučių administruojanti bendrovė „Mano būstas“ klientams išsiuntė laiškus, kuriuose primena, ką reikia daryti, jeigu taip nutinka. Svarbu nuorinti radiatorius Pasak įmonės pranešimo, paskelbus šildymo sezono pradžios datą šildymas namuose turi būti įjungtas per 3 darbo dienas.

Prieš artėjantį šildymo sezoną tautiečiai ieško įvairių būdų, kaip šildyti savo namus pigiau ir dar labiau sutaupyti. Iš parduotuvių žmonės šluoja kietojo kuro krosneles ir geležines vadinamąsias „buržuikas“. Nors malkos šį sezoną brango taip pat ženkliai, tačiau jos išlieka pigiausias būdas šildytis. Specialistai pataria, kad taip galima sutaupyti iki 50-ies proc. palyginti su šildymu dujomis, tad vis daugiau pirkėjų skuba į parduotuves ieškoti alternatyvos dujiniam šildymui.

Kol visi suka galvą kaip šildytis pigiau, vienas Kėdainių rajono ūkininkas rado išeitį. Jis namus apšildo kūrendamas grūdus. Vyras tikina, kad granulių kaštai taip šoko aukštyn, o derliaus supirkimo kainos tokios menkos, kad maistą – tai yra avižas ar kviečius – pleškinti katile apsimoka labiau. Ūkininkas Petras Vaitelis iš Ąžuolaičių kaimo Kėdainių pašonėje su karučiu keliauja į kluoną. Pilni aruodai grūdų. Tik ne savo avytes šers ar maistą ruoš. Vyras grūdais šildo namus.

Vilnius ir Kaunas nuo pirmadienio pradeda šildymo sezoną, kiti miestai taip pat jau skuba tą daryti. Koks bus artėjantis šildymo sezonas? Kiek sąskaitos už šildymą paplonins gyventojų pinigines? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Sostinė atidaro šildymo sezoną ir giriasi, kad mazutu šildomi vilniečiai už šilumą mokės mažiau nei kauniečiai. Pasak miesto valdžios šiuo metu taršesnį mazutą apsimoka deginti labiau nei Lietuvoje dažniausiai naudojamą, bet iki dangaus išbrangusį biokurą. Sostinės valdžia taip pat ramina milžiniškas sąskaitas už karštą vandenį ir gyvatuką gavusius gyventojus. Esą spalį kaina kris beveik dvigubai. Lazdynų mikrorajone gyvenanti vilnietė mama Donata dėlioja dukros žaislus.

Su nerimu artėjančio šildymo sezono laukiantiems vilniečiams pagalbos ranką tiesia „Mano BŪSTAS“, pasirūpinęs, kad visuose įmonės prižiūrimuose daugiabučiuose būtų užtikrintas taupus ir efektyvus šilumos vartojimas. Be įprastų ir kasdienių šilumos ūkio priežiūros darbų šilumą bei gyventojų pinigines nuo didesnių išlaidų bendrovė saugos pasitelkdama ir išmaniuosius sprendimus. Ne vienus metus taupyti šilumą daugiabučiuose skatinęs „Mano BŪSTAS“ šiemet tam skyrė itin didelį dėmesį.

Vis daugiau Lietuvos miestų skelbia apie šildymo sezono pradžią. Nors dalis gyventojų baiminasi, kad neišsimokės sąskaitų už šildymą, greitai šiltesniais namais galės džiaugtis ir kauniečiai, savo sprendimą netrukus žada skelbti ir Vilnius. O Prahoje Europos Sąjungos energetikos ministrai derasi, kaip atpiginti elektros energiją ir šilumą, sumažinti dujų kainą Europoje. Šiaulietė Liongina tvarko savo daugiabučio kiemą: nuo šaligatvio šluoja lapus.

Nuo spalio 12 d. Vilniaus rajone pradedamas šildymo sezonas, praneša naujienų portalas „Made In Vilnius“. Švietimo ir gydymo įstaigose, kurios šildosi individualiai, ir švietimo bei gydymo įstaigose, kurios yra aprūpinamos iš centralizuotų šilumos tiekimo tinklų, šildymo sezonas pradėtas dar spalio 4 d. Kauno ir Klaipėdos savivaldybių atstovai BNS informavo, kad šildymo šią savaitę pradėti neplanuojama.

Šildymo sezoną nuo pirmadienio pradėjus Panevėžiui, prie jo prisijungė Šiauliai, kiti didmiesčiai šią savaitę to daryti dar neplanuoja. Šiaulių administracijos direktoriaus įsakymu šildymas visiems vartotojams bus pradėtas ne vėliau nei nuo ketvirtadienio, biudžetinės įstaigos, globos ir slaugos namai šildomi jau nuo praėjusios savaitės. Kauno ir Klaipėdos savivaldybių atstovai BNS informavo, kad šildymo šią savaitę pradėti neplanuojama.

Netrukus naujas šildymo sezonas prasidės visoje Lietuvoje. Tačiau gyventojai skundžiasi, kad sąskaitos už gyvatuką jau padidėjo jam dar neprasidėjus. Nors butuose šalta ir gyventojams tenka šildytis elektriniais šildytuvais, šilumos tinklams už rugsėjį tenka mokėti beveik 70 eurų.  Pirmadienį vilnietė vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje pasidalijo gautos sąskaitos nuotrauka. Joje matosi, kad gyvatuko kaina nuo liepos iki rugsėjo pabrango dvigubai.

Atvėsus orams Lietuvoje, vienos savivaldybės jau pradėjo naują šildymo sezoną, o kitos tai padarys artimiausiu metu. Gyventojai nerimauja dėl sąskaitų, bijo, kad neužteks pinigų sąskaitoms apmokėti. Ketvirtadienį apie naujo šildymo sezono kainas ir kokiuose miestuose jos bus didžiausios pasakojo biokuro biržos „Baltpool“ atstovai.

Šildymo sezoną gyventojams Panevėžys pradės nuo ateinančio pirmadienio, šiuo pavyzdžiu svarsto pasekti ir Šiauliai, kiti šalies didieji miestai dar lauks vėsesnių orų. Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu biudžetinėms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, gyvenamiesiems namams ir kitiems šilumos vartotojams šildymo sezonas pradedamas nuo spalio 10 dienos. Darželiams šildymas įjungiamas jau šią savaitę.

Panevėžio savivaldybė pirmoji tarp šalies didmiesčių nuo pirmadienio pradeda šildyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Pasak miesto administracijos vadovo, ar bus pradėti šildyti ir kiti pastatai, lems oro temperatūra.  „Šią savaitę padarėme visų miesto darželių apklausą – 80 proc. prašė įjungti šilumą, mokyklos dar dvejoja, tačiau kitą savaitę, jei oras nesikeis, greičiausiai šildymas bus įjungtas ir joms“, – BNS sakė savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.

Gyventojai, kurių daugiabučius prižiūri „Mano BŪSTAS“, gali būti ramūs – visi namai ir jų inžinerinės sistemos jau parengtos artėjančiam šildymo sezonui, o ypatingas dėmesys šiemet skirtas taupiam energijos resursų vartojimo užtikrinimui. Nors pasirengimas šildymo sezonui yra įprasta ir kasmet atliekama praktika, šiemet įmonės specialistai itin daug dėmesio skyrė efektyvaus šildymo vartojimui.

Kol gyventojai su nerimu laukia šildymo sezono, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pasitikrinti, ar jiems nepriklauso kompensacija už šildymo išlaidas. Tuo metu Vilniaus savivaldybė skaičiuoja, kad šiemet dėl kompensacijos kreipėsi 4 kartus daugiau žmonių. O šilumos tiekėjai įspėja, kad tūkstančiai gyventojų vis dar skolingi už praėjusį šildymo sezoną. Iš jų skolos gali būti išieškomos ir priverstinai, kaip numato teisės aktai.

Ateinantį šildymo sezoną šilumos gamintojams biokuro nepritrūks, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anot jo, biokuro Lietuvoje yra daugiau nei jo reikia.  „Mes keliame kuro saugumo klausimą, kad kuro nepritrūktų, nes dabar susidarė 15 mln. kietmetrių deficitas sankcionavus rusišką ir baltarusišką medieną, tai mums reikia, kad šilumininkams nepritrūktų. (...) Deficitą padengsime su kaupu“, – trečiadienį BNS sakė S. Gentvilas.

Trys didieji šalies miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – artimiausiu metu šildymo sezono pradėti neplanuoja, tačiau žada reaguoti į besikeičiančią oro temperatūrą. Kaip BNS trečiadienį nurodė uostamiesčio savivaldybė, pagal dabartinę prognozę šildymo sezono kol kas pradėti neplanuojama. Panašiai elgtis planuoja ir Kaunas bei Vilnius. Savo ruožtu sostinės savivaldybė pabrėžia, kad įprastai šildymo sezonas prasideda maždaug spalio viduryje.

Nuo metų pradžios tris kartus išaugus vilniečių prašymų skirti socialines išmokas ir kompensacijas skaičiui ilgėja jų nagrinėjimo laikas, praneša Vilniaus miesto savivaldybė. Kiekvieną pirmadienį savo interneto svetainėje ir socialinio tinklo paskyroje gyventojams Savivaldybė skelbs informaciją apie konkrečiu laiku pateiktų prašymų nagrinėjimą. „Padidėjęs prašymų srautas lemia vėlavimą.

Lietuvos gyventojai savo finansinius įpročius prieš artėjantį šių metų šildymo sezoną ėmė keisti dar vasarą. Bandydami sukaupti kuo daugiau finansinių rezervų jie taupė, išnaudojo progas užsidirbti papildomai, investavo. Apklausa atskleidė, kad tik vienas iš trijų šalies gyventojų nekreipė dėmesio į galimai artėjantį sunkmetį. Rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą, kuri atskleidė, kad tik 33 proc.

Artėjant šaltajam sezonui gali išaugti būstų poreikis pabėgėliams iš Ukrainos, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Laikinų būstų poreikis nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams išlieka didelis. Tikėtina, kad artėjant žiemai, jis gali ir dar padidėti“, – ministerijos trečiadienį išplatintame pranešime sakė M. Navickienė.

Šaltieji metų mėnesiai – ne už kalnų, todėl jau dabar metas pradėti galvoti apie kitą mėnesį prasidėsiantį šildymo sezoną. Šiemet šalies gyventojai nerimauja dėl būsimo šildymo išlaidų padidėjimo, susijusio su sparčia infliacija ir kitomis priežastimis. Kai energijos išteklių kainos nesustodamos kyla, svarbu ieškoti sprendimų, kaip kuo efektyviau naudotis šildymu itin neploninant piniginės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Praėjusią žiemą šildymoms kainoms šokus į rekordines aukštumas, daugelis gyventojų su nerimu laukia artėjančio šildymo sezono, ypač todėl, kad kainos, anot ekspertų nemažės, o priešingai – didės. Šį kainų augimą jaučia ne tik gyventojai, namus šildantys iškastiniu kuru, bet ir gyvenantys energiškai neefektyviuose daugiabučiuose, kurie švaisto šilumą.

Artėjant šildymo sezonui žmonės traukia į kietojo kuro aikšteles pildyti kuro atsargų. Ir ten patiria šoką – anglių, briketų kainos kyla nebe savaitėmis, o dienomis. Pardavėjai ragina nebelaukti, nes prieš pat šildymo sezoną kainos dar turėtų išaugti. Pavasarį anglių tona kainavo apie 300, rudenį tona gali atsieiti ir pusę tūkstančio eurų. Nuo pavasario anglys jau yra išbrangusios daugiau nei trečdaliu ir kaina dar kils, medžio briketai per kelis mėnesiu brango dvigubai.

Latvija turi pakankamai gamtinių dujų visam artėjančiam šildymo sezonui, visuomeninio  radijo eteryje antradienį sakė vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis, remdamasis Ekonomikos ministerijos ir dujų perdavimo ir saugojimo operatoriaus „Conexus Baltic Grid“ duomenimis. Jo žodžiais, prieš tris mėnesius manyta, jog dujų užteks iki metų pabaigos, o dabar Inčukalnio saugykla pildoma, ir atrodo, kad dujų užteks iki šildymo sezono pabaigos.

Pirmadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje energetikos specialistai ir politikai įspėjo, kad artėjantį šildymo sezoną gyventojams teks gerokai patuštinti pinigines. Dėl to raginama daugiau dėmesio skirti biokuro gamybai ir deginimui Lietuvoje. Prognozuojama, kad labiausiai kainos kils tokiuose miestuose, kaip Vilnius, kuriame šiluma iki šiol gaminama deginant dujas.

Lietuvos savivaldybėms ir jų šilumos tiekimo įmonėms leista neskelbiamų derybų pirkti skystąjį kurą, kad naujo šildymo sezono metu vartotojams šiluma kainuotų pigiau. Energetikos ministerijos pateiktam siūlymui trečiadienį pritarė Vyriausybė.  „Nutarimo tikslas yra šilumos tiekėjams sudaryti lankstesnes sąlygas 2022-2023 metų šildymo sezone organizuoti skysto kuro – mazuto ar dyzelino – pirkimus neskelbiamų derybų būdu su sąlyga, kad toks pirkimo būdas yra ekonomiškai naudingas.

Į Vilnių atvykusi energetikos eurokomisarė ragina ruoštis žiemai – dar vienam sudėtingam šildymo sezonui ir aukštoms kainoms. Ji ragina europiečius apsirūpinti dujomis ir rengtis blogiausiam scenarijui – jei Rusija iš viso nutrauks jų tiekimą. O Lietuvos vyriausybę skatina nepalikti gyventojams visos išlaidų naštos.

Pasibaigęs šildymo sezonas buvo vienas brangiausių per dešimtmetį, o aukštos kainos išliks ir artimiausiu metu, sako energijos išteklių biržos operatorės „Baltpool“ atstovas.  Pasak biržos Prekybos skyriaus vadovo Vaidoto Jonučio, pernai rudenį, šildymo sezono pradžioje, skelbta prognozė radikaliai pasikeitė – vietoj tikėtino 30 proc. brangimo vidutinė centralizuotos šilumos kaina didėjo daugiau nei 70 proc.  „Prognozavome, kad galėtų brangti 30 proc.

Istoriškai brangiausias šildymo sezonas eina į pabaigą. Vilnius jau skelbia, kurią dieną baigs šildyti daugiabučius, įkandin jungiasi ir Kaunas, kiti miestai kol kas dar stebi orų prognozes. O šilumininkai skaičiuoja, kiek šiųmetis šildymo sezonas buvo brangesnis nei pernykštis ir kokios šilumos kainos gyventojų dar laukia naują sezoną. Sostinės daugiabučių gyventojai piktinasi, kad šiemet už šilumą mokėjo sukandę dantis ir baiminasi, kad rudenį bus dar prasčiau.

Vilniuje ir Kaune penktadienį pasibaigė rekordinių sumų už sąskaitas pareikalavęs šildymo sezonas. Radiatoriams dar nespėjus atvėsti, Vilniaus miesto tarybos narys Žilvinas Šilgalis rodo į tiksintį laikrodį ir sako, kad pasiruošti kitam šildymo sezonui laiko yra nedaug, todėl ir mažesnių sąskaitų tikėtis sunku. Pokalbis su Ž. Šilgaliu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Baigėsi šildymo sezonas, kuris nebuvo lengvas nei šilumos vartotojams, nei tiekėjams.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinės Vyriausybės kabineto narė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Rimantė Šalaševičiūtė teigia, kad Lietuvos senjorai ir senjorės, lyginant su ES senjorais, vis dar gauna tik apie 30,7 proc. darbo užmokesčio siekiančias pensijas, todėl siūlo šią neteisybę Lietuvos senjorų atžvilgiu taisyti valstybei mokant taip vadinamą „13-ąją pensiją“, kurios dydis priklausytų nuo darbo stažo. Minimali 13-oji pensija būtų apie 215 eurų, rašoma pranešime spaudai.

Vilniaus valdantieji užsimojo perimti baigiamą statyti Vilniaus kogeneracinę jėgainę sostinės žinion. Jos savininkė, valstybinė „Ignitis“ grupė, tokią galimybę atmeta. Finansų ministrė taip pat tokio prašymo nesvarsto. O pigesnės šilumos laukiantiems gyventojams ekspertai gerų žinių neturi. Aukštos šilumos kainos išsilaikys ne tik pavasarį, bet gali tęstis ir kitą šildymo sezoną.

Aukštomis šildymo kainomis pasipiktinę ne tik dalis sostinės gyventojų, bet ir miesto politikai. Trečiadienį Vilniaus taryba priėmė rezoliuciją, kurioje raginama kuo greičiau užbaigti Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybas bei siūloma svarstyti galimybę ją perduoti savivaldybei.

Už lango įsivyraujant vis žvarbesniems orams, daugelis laukia šildymo sezono pradžios – tai tampa išsigelbėjimu. Tačiau neretai radiatoriams pradėjus pleškinti, išsausėja ne tik oras namuose, bet ir mūsų oda, kurios tinkamai neprižiūrint galime turėti daugybę bėdų.

Šildymo sezoną daugiau nepasiturinčių asmenų gaus kompensacijas už šildymo išlaidas. Tokį sprendimą trečiadienio posėdyje priėmė Vyriausybė, tačiau jam dar turi pritarti Seimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame plane pasiūlyta dvigubinti valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, kuris taikomas apskaičiuojant kompensaciją už būsto šildymo išlaidas. Dar 15 tūkst.

Vilnius skelbia, kad jau nuo ketvirtadienio pradeda šildyti ir daugiabučius. Vyriausybei svarstant, kaip pristabdyti elektros ir dujų kainų augimą gyventojams sostinė nusprendė žengti panašiu keliu dėl šildymo sąskaitų. Sostinės vadovai prognozuoja, kad vilniečiams šią žiemą šildymo sąskaitos bus 60 proc. didesnės nei pernai, tad siūlo susimokėti tik dalį sąskaitų, o nepriemokas grąžinti vasarą arba dar vėliau – per trejus metus.

Vilniaus miesto savivaldybė ketvirtadienį pradeda šildymo sezoną. Anot sostinės savivaldybės, nors pernai centralizuota šiluma pradėta tiekti savaite vėliau – spalio 15 dieną, šiemet vėsesnis ruduo privertė švietimo ir gydymo įstaigoms šildymą įjungti dar rugsėjo 20 dieną.

Tiek elektros, tiek dujų kainoms šį šildymo sezoną būsiant didesnėms, viešojoje erdvėje pradėta kalbėti, ką turėtų ir galėtų daryti valstybės institucijos, kad gyventojams būtų sumažinta išlaidų našta. Ekonomistai turi savų pasiūlymų, tačiau Valstybinė energijos reguliavimo tarnyba (VERT) sako, kad kol kas galutinio sprendimo situacijai sušvelninti dar nėra. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad elektros energijos, kaip produkto, kaina nėra reguliuojama, ji susiformuoja rinkoje.

Šildymo sezonui prasidedant, sostinės savivaldybė prakalbo apie svarstymus uždrausti vilniečiams namus šildyti kūrenant anglimis ir durpių briketais. Jei toks draudimas būtų priimtas, nesilaikantiems naujos tvarkos grėstų ir baudos. Vilniečiai nerimauja: dalis sako, kad anglimis ir briketais apsirūpino iš anksto ir tikina, kad savivaldybė turėtų pasirūpinti kompensacijomis: „Taip, vėl įdėsim. O matot, kaip atidarai – rūksta.“ Vilnietė Zita savo namus šildosi ir kol kas krosnį kūrena malkomis.

Kaune nuo pirmadienio pradedamas šildymo sezonas, šeštadienį pranešė savivaldybė. Anot jos, sprendimas pradėti šildymo sezoną mieste priimtas atsižvelgus į šiuo metu vyraujančias oro sąlygas, žemą temperatūrą bei prognozes.  Šiluma daugiabučius namus turi pasiekti per penkias dienas. „Kaip ir pernai Kaunas pasiūlys mažiausią šilumos kainą tarp didžiųjų šalies miestų. Tai iš anksto paruoštų namų darbų rezultatas.

Rugsėjui atšalus labiau nei įprastai, gyventojai pradeda reikalauti šilumos namuose. Tačiau institucijos primena, kad šildymo sezono laukti nebūtina ir šildytis daugiabučius bendrijos gali pradėti savarankiškai. Visgi, kai kurie gyventojai, bandydami inicijuoti ankstesnę šildymo sezono pradžią, susidūrė su šiokiais tokiais biurokratiniais niuansais. „Šalta, bet, o biurokratija, tu nenugalima“ Vilnietė Rima (vardas pakeistas – aut. past.

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad smarkiai brangstant šildymui kompensacijų prašančių žmonių šiemet bus daugiau nei praėjusį šildymo sezoną, tačiau mažiau negu prieš dvejus metus.

Lietuvoje prasideda šildymo sezonas. Vilniuje šilumininkai jau pirmadienį tiekia šilumą mokykloms, ligoninėms ir kitoms savivaldybės įstaigoms. Kaune ir Panevėžyje šildyti pradės antradienį, Šiauliuose – trečiadienį. Klaipėda dar neskuba ir kada pradės šildyti – spręs antroje savaitės pusėje. O štai šildymo tiekimą daugiabučiams savivaldybių vadovai atidėlioja – gyventojai dar nenori centrinio šildymo, kuris šiemet kai kur brangs dvigubai.

Lietuvą užklupus šalčiams skųstis pradėjo mokiniai. Šakių „Žiburio“ gimnazijos mokiniai teigia, kad pamokose tenka sėdėti su striukėmis, mat kabinetuose rytais yra labai šalta. Į tv3.lt naujienų portalą kreipėsi skaitytojas, kuris skundėsi, jog Šakiuose esančioje „Žiburio“ gimnazijoje antros gimnazijos klasės mokiniai pamokų metu savanoriškai dėvi striukes. „Mokiniai savanoriškiai dėvi striukes, kad nebūtų šalta. Rytais klasėse būna plius minus 10–16 laipsnių", – rašoma atsiųstame laiške.