šildymo sezonas

Atsižvelgus į faktinę lauko temperatūrą ir orų prognozes nuo šiandienos – spalio 6-osios – Vilnius skelbia šildymo sezono pradžią ir daugiabučiuose namuose. Darželiuose ir sveikatos įstaigose jų vadovų sprendimu buvo įjungtas dar rugsėjo 29 dieną. Pagal grafiką šildymas pradedamas jungti gyvenamuosiuose, administraciniuose ir visuomeniniuose pastatuose, kurių šilumos vartotojai nusprendė pradėti šildymo sezoną nuo pat jo paskelbimo pradžios.

Praeitą savaitę Vilniuje pradėjus šildyti mokyklas ir darželius, šią pranešta jau ir apie daugiabučių šildymą. Apie tai pranešė ir kiti didieji Lietuvos miestai.  Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ informavo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. „Žinau, kad keliuose darželiuose dar šalta, bet iki savaitės pabaigos jau visur sušils. O daugiabučius jungsim nuo šio ketvirtadienio, gerai?”, - pranešė jis.

Lietuvos didmiesčiams baigiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovas sako, kad išaugus šildymui naudojamai biokuro daliai, gyventojai šiemet mokėjo mažiau. „Šitas šildymo sezonas, palyginti su praėjusiu, buvo labai panašus pagal lauko oro temperatūrą - labai šaltas sausis įtakojo, kad vidutinė 6 mėnesių lauko temperatūra buvo 0,4 proc. mažesnė nei 2014-2015 metų šildymo sezono.

Nors pavasariniu oro dar džiaugiasi ne visi Lietuvos miestai, jau pradedama laukti šildymo sezono pabaigos. tv3.lt domisi, kurie Lietuvos miestai šaltaisiais mėnesiais už šildymą mokėjo mažiausiai, ir kodėl.   Lietuvos šilumininkų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas išskiria, kad didžiausią įtaką galutiniams mokėjimams padaro oro temperatūra ir namo būklė. O skirtingų miestų šilumos kainai įtakos turi ir biokuro naudojimas.

Šiandien sostinės Taryba svarstys ir ketina priimti vilniečiams naudingą sprendimą – nustatyti 5 procentais mažesnę šilumos kainą. Nuo šio šildymo sezono pradžios šildymo kaina mažės vidutiniškai penkiais procentais, palyginus su praėjusių metų rugsėjo mėnesio šilumos kaina. Tipinio nerenovuoto daugiabučio namo buto (60 kv. m) gyventojas už šilumą šį rudenį per mėnesį mokės apie 4-5 eurais mažiau.

Sergu šienlige. Prasidėjus šildymo sezonui, ji man paūmėjo. Geriu antihistaminines tabletes, tad alergijos simptomai silpnėja. Tačiau jaučiuosi nuolat pavargusi ir mieguista. Gal dėl to gali būti kaltos tabletės? Ir dėl kokių priežasčių man būtent dabar prasidėjo šienligė? Grindis ir dulkes valau kasdien. Valentina, 35 m. Nuovargio priežastis gali būti aktyvumo ir poilsio ciklų susimaišymas. Tai aktualu, kai perėjome prie žiemos laiko.

Atvėsus orams padaugėja gaisrų dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Šiemet dėl šios priežasties šalyje jau kilo 591 gaisras (pernai – 615), juose žuvo 5 žmonės, dar 9 buvo traumuoti. Štai ir šeštadienį, spalio 18 dieną, dėl netvarkingai įrengtos ir neprižiūrimos krosnies Kaune, Ekskavatorininkų gatvėje, užsiliepsnojo daugiabutis namas. Gaisro metu nudegė stogas, vandeniu buvo sulietos visų butų gyvenamosios patalpos.

Šildymo sezonas pradedamas ir Kaune. Nuo ketvirtadienio šildymas visame mieste turėtų būti įjungtas per penkias dienas. Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose šildymo sezonas pradėtas šiomis dienomis. Daugiabučių namų ir butų savininkai gali balsų dauguma nuspręsti paankstinti arba pavėlinti šildymo pradžią. Šildymo sezonas skelbiamas, kai vidutinė trijų parų oro temperatūra mažesnė nei 10 laipsnių šilumos.

Šildymo sezoną mokyklose nuspręsta pradėti nuo spalio 22 dienos, trečiadienio. Moksleivių atostogų metu šildymas mokyklose veiks minimaliu režimu. Daugiabučiuose šildymas bus įjungtas taip pat nuo šio trečiadienio – spalio 22 dienos. Šiluma daugiabučiuose bus įjungta pagal nustatytą grafiką – per penkias darbo dienas šiluma palaipsniui turi pasiekti visus daugiabučius bei komercinius objektus.

Nors koalicijos partneriai darbiečiai ir tvarkiečiai atsargiai vertina socialdemokratų siūlymą nuo kitų metu sausio naikinti lengvatinį PVM tarifą šildymui, premjeras Algirdas Butkevičius tikina, kad apie mažiausias pajamas gaunančius Lietuvos gyventojus pagalvota, o lengvatos naikinimas visuomenės nenuskriaus. Priešingai – būsią daugiau socialinio teisingumo. ,,Reikia surasti sprendimo būdus, kurie tenkintų kolegas, tiek visuomenę.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Gyventojų nuotaikų dėl ekonominės padėties suprastėjimą lemia Rusijos ir ES ekonominis karas bei nepagrįstos baimės įvedant eurą, LRT.lt teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. Sociologo dr. Vlado Gaidžio požiūriu, lietuvių optimizmas tirpsta ne dėl artėjančio euro, o kitų faktorių. „Būtų keista, jei dabartinėmis sąlygomis, kai kalbama, jog reikia ruoštis karui, Lietuvos gyventojai sakytų, kad viskas augs ir gerės“, – pastebi sociologas.

Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius. Gaisrai namuose, šildomuose krosnimis, kyla, kai jos yra perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat kai prakurams naudojami degalai bei kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą.

Artėjantį šildymo sezoną šilumos kaina Kaune gali būti 20 proc. mažesnė nei pernai, jeigu išliks panašios biokuro ir dujų kainos, prognozuoja centralizuotai šilumą tiekiančios bendrovės „Kauno energija“ vadovas. „Aš prognozuoju, kad šilumos kaina apie 20 proc. bus mažesnė ateinantį šildymo sezoną, jeigu išliks ta pati biokuro kainos tendencija ir dujų kaina nesikeis“, - BNS sakė „Kauno energijos“ vadovas Rimantas Bakas. Anot jo, žiemą šilumos gamybai „Kauno energija“ turėtų naudoti apie 30 proc.

Atrodo, kad šiemet galėsime kiek atsipūsti ir, jei neužklups itin dideli šalčiai, už šildymą mokėsime bent šiek tiek pigiau. „Šiemet šildymo sezonas lyg ir turėtų būti lengvesnis, tačiau kol kas šilumos tiekėjams dar yra labai daug nežinomųjų“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas. Vienas svarbiausių nežinomųjų, paveiksiančių šilumos kainą, yra gamtinės dujos – dar nėra aišku, kokia jų kaina bus 2015 metais pradėjus veikti suskystintųjų dujų terminalui.

  Atšilus orams, Kaunas ir Vilnius pirmieji iš šalies didmiesčių nusprendė baigti šildymo sezoną. Panevėžio ir Klaipėdos valdžia tai svarstys pirmadienį, o Šiauliai baigti šildymo kol kas neketina. Kauno savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis pasirašė įsakymą dėl šildymo sezono pabaigos nuo pirmadienio, pranešė savivaldybė. Vilniaus savivaldybė šildymo sezoną nutraukti ketina taip pat nuo pirmadienio.

Vilniaus miesto savivaldybė atjungti šildymo vilniečiams artimiausiu metu neketina. Kauno – taip pat. Savivaldybės atsižvelgia į sinoptikų prognozes, o jos žada atšalimą. Taigi kitą savaitę dar teks mokėti už šilumą. Paprastai šildymas būna atjungiamas pirmą arba antrą balandžio savaitę, ir šiais metais anksčiau atėjęs pavasaris nieko nepakeis. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis teigia sulaukiantis pavienių gyventojų skambučių – žmonės prašo atjungti šilumą.

Daiva Savickienė Už paslaugas laiku nesusimokantys gyventojai – įmonių galvos skausmas. Nors bandoma skolas išieškoti, tačiau nesusimokančiųjų už elektrą, šilumą ar vandenį netrūksta, o skolos didėja. Skolos didėja „Panevėžio energijai“ miesto vartotojai sausio 1 dieną buvo skolingi apie 11,8 mln. litų. Iš jų gyventojų skola sudarė apie 5,6 mln. litų, vietinio biudžeto – apie 3,59 mln. litų, likusi dalis – kitų vartotojų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos rekomenduoja gyventojams, kaip reikia elgtis rudenį, prasidedant šildymo sezonui, kad būtų išvengta nelaimių. Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina jas gerai sutvarkyti bei išvalyti dūmtraukius.

Lietuvos valdžia toliau neatskleidžia derybų su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ detalių. Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad su „Gazprom“ siekiama susitarti dar iki šildymo sezono pradžios. „Ekspertų grupė dirba ir toliau, jausdama atsakomybę prieš mūsų valstybę, tikrai labai atsakingai mes dirbame.

Vilniaus miesto savivaldybės specialistai išanalizavo 200 daugiabučių namų, kurie praėjusiais metais suvartojo daugiausiai šilumos, duomenis. Pastebėta, kad šių metų lapkritį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, apie 90 proc. namų šilumos suvartojimas sumažėjo nuo kelių iki keturiasdešimties procentų.

Cent­ra­li­zuo­tai be­si­šil­dan­tys Radviliškio ra­jo­no dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jai ant­rą­ją spa­lio pu­sę gy­ve­no šil­tai, ta­čiau už šil­dy­mą mo­kė­jo ne­vie­no­dai – vie­niems ne­pri­rei­kė ir dvi­de­šim­ties li­tų, ki­tiems te­ko mo­kė­ti de­šim­te­rio­pai dau­giau.

Kaip žinia, vakar vilniečius namuose užklupo šildymo sezonas. Šildymas jau yra įjungtas ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose - Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Vieni džiaugiasi, o kiti burnoja, kad šildymas buvo įjungtas per anksti, namuose per karšta ir kai kuriems netgi tenka prasidaryti langus ir išleisti šilumą į orą. Mažiau uždirbančius gąsdina mintis, kad didžiąją pajamų dalį teks skirti apmokėti sąskaitoms už šildymą. Tačiau naujienų portalo Balsas.

Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius informuoja, kad Vilniaus daugiabučiuose, kurių gyventojai patys dar nepradėjo šildymo, nuo rytojaus, spalio 23 dienos, įjungiamas šildymas. Šildymas sostinės darželiuose ir ligoninėse jau yra įjungtas. Taip pat šildomi daugiabučiai, kurių gyventojai patys pagal poreikį ar pasitarę su administratoriais ar bendrijų pirmininkais, nusprendė 2012-2013 metų šildymo sezoną pradėti anksčiau. Šiuo metu Vilniuje jau šildomi apie 30 proc. daugiabučių.

Šiųmetis spalis pastoviais orais nepasižymi: ką tik buvo atšalę, o dabar vėl lepina rudeniška šiluma. Tačiau net ir užklupus darganai kai kurių Panevėžio daugiabučių gyventojai neskubėjo kreiptis į energetikus. Oficialusis šildymo sezonas jau prasidėjo, tačiau nemažai namų mieste vis dar nešildomi – pačių gyventojų noru. Trečdalis radiatorių vis dar šąla Šiemet šildymo sezonas Panevėžyje pradėtas spalio 10–11 dienomis, tai yra maždaug savaite vėliau nei pernai.

Prasidėjęs šildymo sezonas neramina šilumininkus. Juk šiluma ateina ir į kiekvieno namus, nors už praėjusį sezoną dar ne visi užsimokėję. Tarp jų – ir miestų savivaldybių įmonės, praneša LRT Televizijos naujienų laida „Šiandien“. Kai kurie panevėžiečiai sako skolų už šildymą bijantys kaip didžiausio uragano, todėl pirmiausiai sumokantys už būstą. „Šiaip taip susimokame. Kaip skelbia per radiją, pensininkai pirmieji susimoka.

Šiemet šildymo sezono pradžia Panevėžio mieste paskelbta gerokai anksčiau nei pernai. Beveik visuose darželiuose ir mokyklose, ligoninėse ir kitose įstaigose jau šyla radiatoriai, o daugiabučių gyventojai prašo dar nejungti šildymo. Kasmet atsiranda tokių namų, kurie šildymą įsijungia tik prieš Vėlines, tačiau, specialistų teigimu, sutaupyti vargu ar pavyks, nes įšalusiam namui prireiks daug daugiau energijos.

Aktyviai į Seimo rinkimų kampaniją įsitraukusi Energetikos ministerija surado stebuklingą žodį, kuris esą išspęs visas šilumos ūkio problemas Lietuvoje. Kas tai? Konkurencija. Tačiau energetikos ekspertams šis stebuklas kelia šypseną. Dirbtinė ir chaotiška konkurencija šilumos ūkyje bus tik dar vienas mokestis, kuris guls ant gyventojų pečių.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad 2012–2013 metų šildymo sezonas sostinėje pradedamas nuo spalio 10 d., trečiadienio, įjungiant šildymą ikimokyklinio ugdymo ir gydymo įstaigose. Šildymo sezonas skelbiamas, kai vidutinė trijų parų oro temperatūra siekia mažiau nei 10 laipsnių šilumos. Gyvenamiesiems namams, kitoms ugdymo įstaigoms šildymą įjungti bus svarstoma kitą savaitę.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad šil­dy­mo se­zo­nas pra­si­dės jau po po­ros sa­vai­čių. Nau­jas se­zo­nas – nau­jos ir są­skai­tos. Tei­gia­ma, kad Šiaulių mies­te šil­dy­mas pigs la­biau­siai ša­ly­je – net 16,6 pro­c. Gy­ven­to­jų tai vis tiek ne­džiu­gi­na, nes yra ir to­kių, ku­rie dar neat­sis­kai­tė už praė­ju­sio se­zo­no šil­dy­mą. At­ro­dy­tų žmo­nės tu­rė­tų dai­ry­tis pi­ges­nių šil­dy­mo bū­dų, bet šie­met nė vie­nas na­mas neat­si­jun­gė nuo cent­ra­li­zuo­tos šil­dy­mo sis­te­mos.

Sostinės Fabijoniškių ir Kariotiškių sąvartynuose susikaupusios dujos būtų tikusios sostinėms butams šildyti, tačiau galimybe, kuria nepasinaudojo Vilnius, pasinaudos 30 kilometrų nutolęs Vievis, rašo „Lietuvos rytas“. Vievyje naudojant sąvartyne besikaupiančias dujas penktadaliu atpigs šildymas. Šalia šio miesto esančiame Kariotiškių sąvartyne - 75 proc. šiukšlių iš Vilniaus. Vievis laukia, kol bus nutiestas vamzdis iki sąvartyno ir bus paleista veikti kogeneracinė jėgainė.

Vienuose miestuose šiluma pastaruoju metu kiek pinga, o kituose – tik brangsta. Šildymo kainų skirtumas per pastaruosius metus skirtingose Lietuvos vietovėse dar labiau padidėjo, rašo „Lietuvos rytas“. Šilumininkai įspėja, jog artėja brangiausias šildymo sezonas. Tačiau skųstis juo galės tikrai ne visi Lietuvos žmonės. Kai kurių miestų gyventojai šią žiemą mokės net mažiau nei pernai ar užpernai. Užtat kitur kainos įkopė į rekordines aukštumas. „Tai tikras fenomenas.

Vakarų Lietuvoje ir aplink Vilkaviškį prieš milijonus metų susiformavo geoterminė anomalija. Čia 1–2 kilometrų gylyje yra karšto vandens prisisunkusios uolienos. Būtent šiuose kraštuose palankiausia plėtoti geoterminę energetiką, kuri ne tik neteršia aplinkos, bet ir yra daug pigesnė už, pavyzdžiui, dujų energetiką. Kol kas šalyje pastatyta viena geoterminė jėgainė Klaipėdoje.

Moterys, nereikalaujančios pinigų vaikams išlaikyti iš jų tėvų, gauna tik labai apkarpytą valstybės paramą. Ne už kalnų spalis, kai savivaldybėse bus pradėti priiminėti prašymai kompensacijoms už šildymą. Be kitų teisę į kompensacijas įrodančių dokumentų, vienos vaikus auginančios motinos privalo pateikti ir duomenis apie vaiko ar vaikų tėvą ir įrodymus, jog kreiptasi į teismą ir siekta priteisti pinigų vaikams išlaikyti.

Ateinantis šildymo sezonas bus istoriškai vienas brangiausių Lietuvos istorijoje. Kaip perspėja energetikai, šildymas ir toliau brangs, nes yra tiesiogiai susietas su dujų kaina. „Kadangi gamtinių dujų kaina tiesiogiai susieta su nafta, tas, kas degina dujas, užprogramuotas visąlaik turėti stabilų nedidelį dujų brangimą“, - surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius.

Vyriausybė nepalaikys šilumininkų siūlymo perkelti elektros gamybą iš Elektrėnų elektrinės į termofikacines elektrines didžiuosiuose miestuose, nes atpiginti šilumą ekonomiškai naudinga žmonėms, tačiau politiškai nenaudinga valdantiesiems politikams, teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) tarybos pirmininkas Andrius Janukonis.

Kainų komisija prognozuoja, kad 2012–2013 metų šildymo sezono metu vidutinė statistinė šilumos kaina Lietuvoje bus 27,22 ct/kWh (be PVM). Palyginus su 2011–2012 metų šildymo sezono kaina, laukiamas vidutinės statistinės kainos Lietuvoje augimas yra 4 proc. Lyginant 2011–2012 metų šildymo sezono vidutinę statistinę kainą Lietuvoje su 2010–2011 metų šildymo sezonu, ji buvo 18 proc. didesnė.

Vyriausybės ataskaitą, praėjusią savaitę pristatytą Premjero Andriaus Kubiliaus, jau spėjo įvertinti daugelis politikos apžvalgininkų. Nors politologai vyriausybės vadovui pelnytai raitė prastus pažymius, bet kelias svarbias detales paminėti pamiršo. Dirbantys skurdžiai A. Kubilius nepraleido progos pasigirti, kad 2011 metus Lietuva baigė esą vienu didžiausių ekonomikos augimu tarp Europos Sąjungos valstybių. Išgirdome ir didingų lozungų apie modernios Lietuvos kūrybą.

Nuo šių metų gegužės 1 d. vilniečiai už kubinį metrą karšto vandens mokės 37 centais brangiau nei balandžio mėnesį. Naujas „Vilniaus energijos“ tiekiamos šilumos kainos dedamąsias antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams ir karšto vandens kainas, įsigaliosiančias nuo 2012 m. gegužės 1 d. trečiadienį vienašališkai patvirtino Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). „Vilniaus miesto savivaldybei neįvykdžius Šilumos ūkio įstatymo reikalavimo patvirtinti konkrečias ši...

Ofi­cia­liai bai­giantis šil­dy­mo se­zo­nui, var­to­to­jai už ši­lu­mą lieka sko­lin­gi milijonus litų. Pakruojo gyventojai po šio šildymo sezono už šildymą įsiskolino per 1,21 mi­li­jo­no li­tų. Ši­lu­ma li­ko vie­na bran­giau­sių ša­ly­je, nors iš 2-osios pa­kruo­jie­čiai ši­lu­mi­nin­kai ir nu­si­lei­do į ketvir­tą­ją to­kios sta­tis­ti­kos vie­tą.

Kaunui šiemet pirmajam suskubus paskelbti šildymo sezono pabaigą, jo pėdomis netrukus pasekė ir Vilnius. Kaune oficialiai šildymas išjungtas praėjusį ketvirtadienį, Vilniuje – penktadienį. Tiesa, Kaunas patikslino, kad darželiuose, mokyklose ir ligoninėse šildymas bus išjungtas kiek vėliau, t.y. balandžio 14-ąją. Panevėžyje šildymą išjungti nuspręsta balandžio 13 d., gyvenamuosius  namus planuojama nustoti šildyti balandžio 16–17 dienomis.

Kai kuriems miestams jau skelbiant šildymo sezono pabaigą, Vilniaus valdžia to daryti dar nežada, nors savaitgalį prognozuojama 15–16 laipsnių šiluma. Į klausimą, ar sostinė paseks Kauno pacyzdžiu, kuris ketina šildymo sezoną baigti jau rytoj, Vilniaus meras Artūras Zuokas sakė: „Kol kas sekame oro prognozes. Turi būti tam tikras dienos temperatūros vidurkis, o naktį pliusinė temperatūra, kad būtų galima atjungti šildymą.

Lietuva iki kito šildymo sezono turi pusę metų svarbiems energetiniams sprendimams, kurie nulems gyventojų mokėjimų už šilumą dydį. Atsakingiems šalies pareigūnams laikas atsakyti į visiems svarbius klausimus.

Visos Lietuvos šilumos tiekimo įmonės pagal pastatuose, tarp jų – ir daugiabučiuose namuose, suvartotą šilumą pateikė sąskaitas už vasario mėnesį. Sąskaitos yra vidutiniškai trečdaliu didesnės nei daug šiltesnį sausio mėnesį. Šilumos tiekimo įmonių duomenimis, vasario mėnesį senos statybos standartiniuose, neatnaujintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena didžioji dalis Lietuvos miestų gyventojų, 1 kv. metrui apšildyti vidutiniškai prireikė 32 kWh šilumos, 60 kv. m butui – 1920 kWh.

Šalies daugiabučiuose namuose šilumos suvartojimą mažinantys darbai tęsiasi ir jau prasidėjus šildymo sezonui. Aktyviausiai šiuo metu keičiami laiptinių langai. „5 žingsnių šilumos taupymo programą“ įgyvendinanti Nacionalinė pastatų administratorių asociacija (NPAA) primena, kad atlikus visus minėtoje programoje rekomenduojamus veiksmus, daugiabučio namo gyventojai gali sutaupyti iki 30 proc. šilumos. Seni daugiabučių laiptinių langai naujais ypač aktyviai keičiami Vilniuje.

Mįslė be atsakymo: premjeras Andrius Kubilius su savo kompanija mums vos ne kasdien pudrina smegenis, kad gyvenimas gerėja (suprask maždaug taip – žmonės, pasiruoškite atlaikyti ekonomikos šuolį), tačiau per metus socialiai remtinų Lietuvos gyventojų padaugėjo apie 50 proc. Ir tai ne išvedžiojimai, o realybė. Noriu, sakau taip, noriu – anaip Ypač daug skurstančiųjų padaugėjo prieš šildymo sezoną.

Vakar Alytuje buvo šildoma tik 32 procentai daugiabučių. Radiatoriai dar nešilo ir keturiose miesto mokyklose. Gyventojai nenori rinkti parašų Alytuje šildymo sezono pradžia paskelbta spalio tryliktąją. Šiemet įsakyme nurodyta, kad nusprendusiesiems pradėti šildymo sezoną kitu laiku apie tai reikia raštu informuoti UAB „Litesko“ filialą „Alytaus energija“. Dar buvo kalbama, kad, norint išvengti gyventojų ginčų, reikia, jog visi butų savininkai raštiškai patvirtintų šį pageidavimą.

Nerimas sukaustė kone pusę Lietuvos gyventojų – skelbiama šildymo sezono pradžia. Kad ir kiek politikai ir net prezidentė laužytų ietis dėl šildymo kainų jos vis stiebiasi į viršų, rašo „Lietuvos Rytas“. Lietuvoje šildymas kainuoja brangiausiai iš visų Baltijos šalių, be to, pastaraisiais metais jo kaina dar išaugo. Aiškėja, kad išlaidų už šildymą našta tampa kone didžiausia tose Europos šalyse, kur dauguma būstų miestuose šildomi centralizuotai.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad 2011–2012 metų šildymo sezonas sostinėje pradedamas nuo spalio 17 d., įjungiant šildymą gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose pagal grafiką, kurį sudarė UAB „Vilniaus energija“. Gyvenamiesiems ir visuomeniniams pastatams, kuriems šilumą tiekia UAB „Balterma ir ko“ ir UAB ,,Vilniaus valda“, šildymas įjungiamas per pirmas dvi dienas nuo šildymo sezono pradžios.

Prognozuojama, kad netrukus prasidėsiantis šildymo sezonas ir vėl stipriai paplonins gyventojų kišenes. Domoplius.lt spalio mėnesio pradžioje atlikta apklausa parodė, kad daugeliui lietuvių teks apriboti asmeninius ar šeimos poreikius – 42 proc. žada taupyti maisto ir kitų būtiniausių prekių sąskaita. Dalis apklausos dalyvių žada taupyti kitais būdais – 22 proc. planuoja rečiau pramogauti, lankytis kavinėse ar baruose.