šengeno erdvė

Latvijos pasieniečiai ketvirtadienį sulaikė 30 pažeidėjų, įskaitant 14 prie Latvijos išorinių sienų, o kitus – šalies viduje, pranešė Latvijos sienos apsaugos tarnyba. Vienas Rusijos, vienas Kirgizijos ir vienas Uzbekistano pilietis pažeidė buvimo Šengeno erdvėje taisykles Terehovos ir Rygos oro uosto pasienio kontrolės punktuose.

Europos Vadovų Taryba (EVT) šeštadienį paskelbė, kad 2024 metų kovą Rumunija ir Bulgarija bus iš dalies integruotos į laisvo judėjimo Šengeno erdvę. Rumunija ir Bulgarija, prie Europos Sąjungos prisijungusios 2007-aisiais, 2022 metų pabaigoje buvo nepriimtos į Šengeno erdvę, kurioje daugiau kaip 400 mln. žmonių gali laisvai keliauti be vidaus sienų kontrolės.

Bulgarija pirmadienį atšaukė rusiškų gamtinių dujų tranzito mokestį, po to, kai Vengrija pagrasino blokuoti ilgametį šalies siekį prisijungti prie Šengeno laisvojo judėjimo zonos. Skubiai balsuodami Bulgarijos įstatymų leidėjai vienbalsiai pritarė siūlymui atsisakyti 20 levų (10 eurų) už megavatvalandę (MWh) mokesčio rusiškoms dujoms, tiekiamoms dujotiekiu „TurkStream“, kuriuo jos nukreipiamos į Vengriją ir Serbiją.

Europą sklandytuvais perskridę lietuviai grįžo namo. Beveik 4 tūkst. kilometrų nuo Lietuvos iki Portugalijos sklandytojai įveikė per 12 dienų. Pirmieji Europoje įveikę tokį atstumą sklandytuvais be motoro besiskelbiantys lietuviai pasakoja patyrę daug įspūdžių ir pavojų. Vienam jų kelionę teko baigti Alpėse taip ir nepasiekus kelionės tikslo, mat besileisdamas nuo smūgio susižalojo nugarą ir sugedo sklandytuvo važiuoklė.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Kosovo pasų turėtojams bus taikomas bevizis režimas. Europos Parlamentui ir ES Tarybai susitarus dėl Europos Komisijos pasiūlymo, Kosovo pasų turėtojams leidžiama ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį keliauti į ES be vizos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Bevizis režimas abiejų pusių piliečiams suteikia daug privalumų ir padeda stiprinti ES ir Kosovo santykius. Kosovas nuosekliai įgyvendino visus kriterijus ir nuolat rodė savo įsipareigojimą.

Europos Parlamentas antradienį nubalsavo už tai, kad Kosovo piliečiams nuo kitų metų pabaigos būtų leista be vizų atvykti į Europos Sąjungą. Kosovas, buvusi Serbijos provincija tuometinėje Jugoslavijoje, yra paskutinė Vakarų Balkanų teritorija, kuriai netaikomas bevizis režimas Šengeno erdvėje. Po 1998–1999 metų karo nepriklausomybę iškovojusiai teritorijai ši reforma reikš dar vieną žingsnį visiško pripažinimo link ir taps postūmiu įsilieti į Europą.

Praėjusiais metais nustatyta 330 tūkst. neteisėtų Šengeno erdvės sienos kirtimų, tai – didžiausias skaičius nuo 2016-ųjų, rodo Šengeno barometro duomenys. Pasak ketvirtadienį išplatinto Vidaus reikalų ministerijos pranešimo, šis skaičius yra 66 proc. didesnis lyginant su 2021 metais.

Praėjus beveik dešimtmečiui po to, kai Kroatija tapo naujausia Europos Sąjungos nare, ši šalis stengiasi kuo geriau išnaudoti savo, kaip bloko narės iš Vakarų Balkanų, statusą.  Sausio 1 dieną Kroatija įsives bendrąją ES valiutą – eurą – ir prisijungs prie Šengeno erdvės. 4 mln. gyventojų turinčios šalies pareigūnai prognozuoja, kad šie pokyčiai bus prisimenami kaip vienas didžiausių šalies pasiekimų nuo tada, kai prieš 31 metus subyrėjus Jugoslavijai, ji paskelbė nepriklausomybę.

Austrijos vidaus reikalų ministras Gerhardas Karneris, dalyvaudamas Europos Sąjungos kolegų susitikime Briuselyje, ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis vetuos siūlymą priimti Bendrijos nares Rumuniją ir Bulgariją į Šengeno erdvę. Tikimasi, kad ES vidaus reikalų ministrų susitikime bus pritarta Kroatijos prisijungimui prie Šengeno erdvės, kuri šiuo metu apima 22 iš 27 ES valstybių narių bei Šveicariją, Norvegiją, Lichtenšteiną ir Islandiją.

Baltijos šalys ir Lenkija nusprendė neįsileisti Rusijos piliečių, net jei jie turi Šengeno vizą. Buvę Lietuvos užsienio reikalų ministrai sveikina šį žingsnį, tačiau sako, kad jo sėkmingas įgyvendinimas priklausys nuo mūsų institucijų darbo, o didesnę naudą atneštų susitarimas neįsileisti Rusijos piliečių į visą Šengeno zoną.

 2017 metais Rusijos piliečiams išduota 3,9 mln. Šengeno vizų - 22 proc. daugiau nei 2016-aisiais, teigiama Europos Sąjungos oficialioje paskyroje „Twitter“ socialiniame tinkle. 83,8 proc. šių vizų buvo daugkartinės, o nepatenkintų prašymų Šengeno vizų gauti dalis sudarė tik 1,4 procento. Tai vienas mažiausių rodiklių pasaulyje. Rusijos piliečiams pernai teko beveik ketvirtadalis 2017-aisiais išduotų Šengeno vizų - 16,1 mln., o tai 6,3 proc. daugiau nei užpernai.

Manau, sprendimas yra ne Šengeno erdvės ribojimas, bet Šengeno sutarties laikymasis. Išorinių sienų kontrolė ir kiti dalykai – pirmosios priemonės, išvengiant šių nereikalingų sprendimų, „Žinių radijui“ sakė europarlamentaras Petras Auštrevičius.   Seimo Europos informacijos biure europarlamentaras P. Auštrevičius penktadienį rengia diskusiją apie Šengeno zonos išsaugojimą, Europos laisvo judėjimo erdvei patiriant migrantų krizės spaudimą.

„Nenoriu dramatizuoti, bet šie metai bus išbandymo metai Šengenui, ar mes atlaikysim“, - „Žinių radijo“ laidoje „Globali, bet Lietuva“ sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Airijoje pradedamas įgyvendinti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu ambasados Dubline inicijuotas Europos Komisijos sprendimas, patvirtinantis bendrus reikalavimus Šengeno vizai gauti. Privalomų pateikti dokumentų sąrašu vadovausis visi Airijoje reziduojantys Šengeno erdvės šalių konsuliniai pareigūnai. Šis sprendimas turėtų paskatinti glaudesnį konsulinių pareigūnų Airijoje bendradarbiavimą ir supaprastinti konsulinių paslaugų teikimą.

Antradienį premjeras Algirdas Butkevičius susitiko su darbo vizito į Lietuvą atvykusiu Rumunijos ministru pirmininku Victoru Ponta. Pokalbio metu aptarti dvišaliai santykiai, ekonominis bendradarbiavimas, Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai procesas ir Rytų partnerystės klausimai. „Dvišaliai ekonominiai santykiai intensyvėja, tačiau tikrai dar yra potencialo stiprinti ekonominį bendradarbiavimą.

Šį pavasarį Kremlius džiūgavo – ES buvo beveik pasiruošusi priimti teigiamą nutarimą dėl vizų režimo su Rusija supaprastinimo, o tai reikštų ne tik lengvesnes ilgalaikių vizų procedūras, bet ir bevizį režimą Rusijos tarnybinių pasų savininkams. Tačiau rugpjūtį paaiškėjo, kad džiūgauta veltui: Vokietija pakeitė savo nuomonę ir nutarė, kad beviziam režimui laikas dar neatėjo. Kodėl? Apie viską nuo pradžių.

Šengeno erdvei priklausanti Norvegija nuo gruodžio 3 d. laikinai atnaujino pasienio tikrinimus prie savo vidaus sienų. Tai yra papildoma saugumo priemonė, kurios imamasi rengiantis Nobelio Taikos premijos įteikimo ceremonijai. Šis apdovanojimas šiemet skiriamas Europos Sąjungai.

Kasmet užsienio verslininkai Kaliningrado srityje investuoja vis daugiau, tačiau šio regiono ekonomikos potencialas, anot analitikų, lieka neišnaudotas. Kaliningrado sritis vis dar labai priklausoma nuo Rusijoje priimamų sprendimų ir jos tiekiamų išteklių. Anot „Danske Markets“ ekonomisto Vladimiro Miklaševskio, ekonominis Kaliningrado siekis turėtų būti kuo labiau priartėti prie Lietuvos ir Lenkijos kuriant konkurencingą pramonę, keliant pragyvenimo lygį, skatinant žemės ūkį ir turizmą.

Pagrindinės Europos Sąjungos (ES) valstybės narės, vadovaujamos Švedijos ir Vokietijos, ketvirtadienį prašė atkurti vizų režimą į ES narystę pretenduojančioms Balkanų šalims, nes daug šių šalių gyventojų nepagrįstai prašo prieglobsčio, rašo „The Local“. Švedijos vidaus reikalų ministras Tobiasas Billstroemas prieš susitikimą su kitų ES narių ministrais sakė, kad kiekviena šalis prieš prisijungdama prie ES privalo vykdyti įsipareigojimus.

Ketvirtadienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje viešėjęs Audronius Ažubalis diskutavo su verslininkais dėl  bevizio režimo su Karaliaučiumi ir Baltarusija. Lietuvos pramonininkų konfederacijos nariai išreiškė savo poziciją, kad sienos pralaidumo klausimai riboja jų verslo galimybes. Tuo metu Užsienio reikalų ministras ginčijosi, kad tokie apribojimai apsaugo Lietuvos narystę Šengeno zonoje ir užtikrina saugumą.

Palangos oro uoste užbaigtas dar vienas ES paramos lėšomis finansuojamas rekonstrukcijos etapas – keleivių terminalo modernizavimas. Jame vienu metu bus galima aptarnauti tiek Šengeno, tiek šiai erdvei nepriklausančių šalių keleivius, praneša Susisiekimo ministerija. „Lietuvai tapus Šengeno erdvės šalimi, stipriai ūgtelėjo keleivių srautai, kuriuos privalome atskirti.

„ES privalo užtikrinti greitą pagalbą visiems žmonėms, kuriems jos reikia, kaip ji tai padarė Tuniso ir Libijos pasienyje, ir priglausti tuos, kuriems reikia tarptautinės apsaugos. ES privalo išlaikyti ir stiprinti savo tradiciją suteikti prieglobstį bei apsaugą, tačiau ji taip pat turėtų numatyti tinkamas priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias dideliems neteisėtai sienas kertančių ekonominių migrantų srautams.

Paskutinėms Europos Sąjungos šalims Vokietijai ir Austrijai atšaukus darbo jėgos judėjimo apribojimus, Lietuvai gresia likti nykia Europos provincija. Prognozuojama, kad dėl gilėjančios demografinės krizės ir augančios emigracijos iki 2060–ųjų Lietuvoje gyvens tik šiek tiek daugiau nei 2 mln. žmonių. Tūkstančiai laukia darbo jėgos Rytų Europos valstybių ES narių piliečiai ir iki šiol galėjo dirbti Vokietijoje bei Austrijoje, tačiau tam jie privalėjo gauti darbdavio kvietimą.

Dalia Grybauskaitė ES lyderius ragina ieškoti priemonių palengvinti judėjimą Šengeno erdve ir supaprastinti vizų gavimą Baltarusijos žmonėms. Prezidentė Dalia Grybauskaitė laišku kreipėsi į ES vadovų tarybos prezidentą Hermaną Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininką Jose Manuelį Barrosą, ragindama ieškoti priemonių kuo greičiau palengvinti judėjimą Šengeno erdve ir supaprastinti vizų gavimo procedūras Balta rusijos žmonėms, nepriklausomai nuo galimų ES sankcijų šios šalies vadovybei.

Kenos geležinkelio stotyje dirbantys Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai į Lietuvą neįleido trijų Moldovos piliečių, turėjusių suklastotas Šengeno vizas. Antradienį vakare VSAT Vilniaus rinktinės Kenos užkardos pasieniečiai tikrino traukiniu Minskas – Vilnius vykusių keleivių dokumentus. Kontrolės metu VSAT pareigūnai atkreipė dėmesį į trijų Moldovos piliečių – dviejų moterų ir vyro – pasus.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai iš principo sutarė pradėti derybas su Islanija dėl šios šalies narystės sąjungoje. Šį sprendimas dar turi būti formalizuotas per ketvirtadienį vyksiantį ES lyderių susitikimą Briuselyje. Tačiau Ispanijos užsienio reikalų ministras Miguelis Angelis Moratinosas teigia, kad susitarimas dėl derbų pradžios iš principo yra pasiektas.

Prie sienos su Latvija VSAT pareigūnai sulaikė mikroautobusą vairavusį kazachą, per ilgai užsibuvusį Šengeno erdvėje. Trečiadienį VSAT Šiaulių rinktinės Zarasų užkardos pasieniečiai ties Zarasų rajono Smėlynės kaimu patikrinti sustabdė iš Lietuvos vykusį mikroautobusą "Mercedes Benz 413" olandiškais valstybiniais registracijos numeriais. Jį vairavęs 44 metų Kazachstano pilietis VSAT pareigūnams pateikė tvarkingus transporto priemonės dokumentus ir savo vardu išduotą pasą.

Įsigaliojus Šengeno susitarimui vis daugiau europiečių laisvai keliauja po visą žemyną, nepatirdami jokių nepatogumų. Tačiau plečiant Europos teisingumo, laisvės ir saugumo erdvę galima dar daugiau nuveikti.