sausra

Chaotiškas sausis nusiaubė visą Europą: Skandinavijoje tvyrojo rekordiškas 40 laipsnių šaltis, Ispanijoje – rekordiškas 28 laipsnių karštis, o Lietuvoje gatves apsėmė vanduo. Sausio pradžioje termometrų stulpeliai Suomijoje ir Švedijoje kai kur nukrito žemiau 40 laipsnių šalčio. Šiose dviejose Skandinavijos šalyse buvo užfiksuota kol kas šalčiausia temperatūra šią žiemą.

Dėl klimato kaitos dažnėjant sausroms ir stiprioms liūtims, Žemės ūkio ministerija skatins pasėlių draudimo plėtrą, o įmones – aktyviau drausti augalus nuo tokių reiškinių, ūkininkams siūlant priimtinesnius įkainius ir didinant draudžiamojo ploto apimtis.

Dzūkijoje grybų supirkimo punktų – vienas kitas, nes dėl sausros miškai tušti, tuo metu rytų Lietuvoje punktų galėtų būti ir daugiau – miškai pilni voveraičių, baravykų, raudonikių ir kitų grybų, tačiau nėra surinkėjų.  Didieji supirkėjai sako, kad lietuviškų grybų kasmet prirenkama vis mažiau, todėl didžiąją dalį jie atsiveža iš Rytų.

Havajų salą suniokojęs gaisras, pavertė ją visiška dykyne, nebegyvenama sala. Vaizdai joje primena apokalipsę, o siaubingą stichiją išgyvenę žmonės ne tik sunkiai renka žodžius, bet ir netramdo ašarų. Per gaisrą žuvusių skaičius jau perkopė pusšimtį, tačiau tragedijos mastas gali būti gerokai didesnis. Tokios tragedijos Havajų istorijoje dar nėra buvę. Antradienį idiliškoje Maui saloje dėl uraganinių vėjų akimirksniu išplitę gaisrai paliko ją visiškai suniokotą ir nebegyvenamą.

Kauniečiai pastebėjo, jog Laisvės alėjoje nusidriekusi liepų alėja atrodo ne taip kaip anksčiau – liepų lapai ruduoja, jos atrodo apmirusios. Situaciją, apie liepų būklę pakomentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius vedėja Radeta Savickienė. Jos teigimu, augalams nepalankios augimo ir oro sąlygos pasireiškia per lapų spalvos pakitimus. „Palyginus kelių paskutinių metų stebėsenos rezultatus, matome, kad Laisvės al.

Orų stichijos drebina ne tik Lietuvą, bet ir visą pasaulį. Slovėnijos gyventojai nuo potvynių bando apsaugoti savo namus. Potvyniai skandina ir kaimynines Austriją ir dalį Italijos, o Sardinija ir Portugalija pleška. Didžiausia nelaimė per visą istoriją – taip Slovėnijos valdžia vadina tebesitęsiančius potvynius. Vanduo vis dar vieną po kito skandina Slovėnijos miestus ir miestelius – iš viso du trečdalius šalies teritorijos.

Pietų Europa dega, o Baltijos jūroje „Ignitis“ statys vėjo jėgainių parką, dėl kurio konkurso aplinkybių kilo kritikos banga. Apie liepsnas, skandalingas vėjo jėgaines ir būsimus Seimo rinkimus laidoje „Dienos komentaras“ atsako eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Šių metų sausra sujaukė ir vaistažolių rinkėjų, ir jų perdirbėjų planus – prognozuojama, kad vaistams ir arbatoms naudojamų žolių šiemet bus mažiau nei pernai, todėl gali brangti arbata bei vaistažolių preparatai. Vis mažiau žmonių pievose ir laukuose renka vaistažoles, o jas auginančių ūkių Lietuvoje yra mažai.  „Keičiam tą situaciją ir net organizuojame džiovinimą pas save, bet tada galime surinkti žolę tik iš aplinkinių rajonų. Vaistažolių negalima ilgai laikyti, kad nesušustų.

Pasėlių savidraudos fondas „VH Lietuva“ jau ruošia 6 mln. eurų draudimo išmoką žemdirbiams už pavasarinių šalnų šiemet itin smarkiai pažeistus pasėlių plotus. „ Vien 5 mln. eurų bus išmokėti už pažeistus žieminių rapsų laukus, apie 37 tūkst. eurų – už suniokotas bulves, 7 tūkst. eurų – už šalnos pažeistus kukurūzų laukus. Skaičiuojame daugiau kaip pusę milijono eurų už šalnos pažeidimus žieminiuose javuose.