sankcijos

Europos sankcijos Putino režimui skylėtos: prekės iš Europos Sąjungos, įskaitant ir Lietuvą, į Rusiją keliauja laisvai. Tiesa, ne tiesiogiai, o per kitas valstybes: pavyzdžiui, Kazachstaną ar Baltarusiją. Vien Lietuvos sankcionuotų prekių eksportas į Rusijos kaimynystę nuo karo pradžios išaugo 3 kartus ir pasiekė beveik 2 milijardus eurų, didžioji jo dalis atsiduria Rusijoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino Europos Sąjungą skubiai įvesti daugiau sankcijų Rusijai, jo karo draskomai šaliai stengiantis atremti Maskvos invaziją. „Šiandien matome, kad sankcijų tempas Europoje šiek tiek sulėtėjo“, – sakė V. Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). „Vietoj to teroristinė valstybė didina prisitaikymo prie sankcijų tempą. Tai turėtų būti išspręsta.

Europos Sąjunga planuoja iki Maskvos invazijos į Ukrainą metinių paskelbti Rusijai naujų sankcijų, ketvirtadienį lankydamasi Kyjive sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pradėjo taikyti sankcijas Rusijos ginklų prekeivio Igorio Zimenkovo pasauliniam tinklui, kuris, kaip įtariama, įsigyja aukščiausios klasės technologijų Rusijos gynybos pramonei ir organizuoja ginklų eksportą į kitas šalis. Rusijoje ir Kipre įsikūrę I. Zimenkovas ir jo sūnus Jonatanas Zimenkovas sudaro sandorius pagrindinių Rusijos gynybos įmonių, tokių kaip „Rostech“ ir „Rosoboroneksport“, kurioms jau taikomos sankcijos, vardu, teigė JAV iždo departamentas.

Zimbabvėje viešintis Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad Vakarų valstybių paskelbtos sankcijos suartino Baltarusiją ir Zimbabvę, kuriai jis pasiūlė „viską, ko jums reikia“. Ir A. Lukašenkai, kuris palaiko Rusijos invaziją į Ukrainą, ir Zimbabvės lyderiui Emmersonui Mnangagwa (Emersonui Mnangagvai) taikomos JAV sankcijos, kurių neišvengė ir virtinė jų patarėjų bei šeimos narių.

Laisvalaikio praleidimo tinklapis „OnlyFans“, kuriame vartotojai publikuoja erotinio ar pornografinio pobūdžio turinį savo prenumeratoriams, uždarė prieigą Rusijos rinkai. Bandydami patekti į vieną populiariausių tokio pobūdžio tinklapių pasaulyje rusai sulaukia žinutės „403 Forbidden“. Tuo metu kitų šalių vartotojams jokių ribojimų ar nesklandumų pasiekti turinį nėra. „OnlyFans“ nuo pat Rusijos karo Ukrainoje pradžios išreiškė aiškią poziciją šiuo klausimu.

Vakarų lyderių sprendimas staiga pakeisti taktiką ir ženkliai padidinti karinę pagalbą ukrainiečiams buvo nulemtas nerimo, kad užsitęsęs karas bus į naudą Rusijai, rašoma „Wall Street Journal“. Vakarų politikai mano, kad „galimybių langas“ Ukrainai nėra begalinis, o siekiant perlaužti karo eigą, Kyjivas turi kaip įmanoma greičiau gauti galingesnės ginkluotės, įskaitant sunkiuosius tankus ir oro gynybos sistemas.

JAV įvedė naujas sankcijas Rusijos subjektams ir asmenims, susijusiems su privačia karine bendrove „Wagner“ ir jos įkūrėju Jevgenijumi Prigožinu, ketvirtadienį pranešė Iždo derpartamentas. Sankcijos palies šešis asmenis ir 12 subjektų.

Rusijai ir Baltarusijai užpuolus Ukrainą, Europos Sąjungos šalys pritaikė daugybę importo ir eksporto sankcijų – Rusijai daugiau, Baltarusijai mažiau. Pats sankcijų principas yra paprastas – režimai turi kentėti dėl technologijų, prekių ir lėšų trūkumo, sankcijos turėtų trukdyti tęsti žudantį karą prieš ukrainiečių tautą. Deja, realybė kur kas proziškesnė nei deklaruoti siekiai.

Europos Sąjunga pirmadienį dar 37 Irano pareigūnams ir subjektams įšaldė turtą ir paskelbė vizų draudimą dėl Teherano kruvino susidorojimo su protestuotojais. Briuselyje susirinkę bloko užsienio reikalų ministrai priėmė ketvirtąjį sankcijų Teheranui dėl represijų prieš protestuotojus paketą. Visas pavardžių sąrašas turi būti paskelbtas ES oficialiajame leidinyje vėliau pirmadienį.

Pirkėjams skubant apsirūpinti atsargomis prieš įsigaliojant Europos Sąjungos draudimui importuoti rusiškus naftos produktus, gruodį Europos šalys importavo precedento neturintį dyzelinio kuro kiekį. Remiantis rinkos duomenų bendrovės „Refinitiv“ analize, kuria įmonė pasidalino su „Politico“, dyzelino importas į Europą gruodį išaugo iki rekordinių 8,2 mln. tonų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvedė sankcijas 198 Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiams.  Pranešama, kad ribojamosios priemonės nustatytos 10 metų laikotarpiui.  Šis sprendimas paminėtas sausio 15 dienos Ukrainos prezidento dekrete Nr.

Lietuva palaikytų sankcijų Šiaurės Korėjai stiprinimą, penktadienį oficialaus vizito metu Seule susitikęs su Pietų Korėjos kolega Parku Jinu sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Šiaurės Korėja daugiau nei regioninė grėsmė, ji kelia pavojų tarptautinei taikai ir saugumui. Todėl palaikytume Jungtinių Tautų ir ES sankcijų Šiaurės Korėjai stiprinimą“, – G. Landsbergis cituojamas Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.

Baltarusijoje oficialiai įteisino intelektinės nuosavybės piratavimą, skelbiama „Zerkalo“. Naujas įstatymas leidžia „iš nedraugiškų šalių“ vogti filmus, muziką, televizijos ir radijo laidas, programinę įrangą. Taip pat buvo įteisintas ir Rusijoje jau naudojamas „paralelinis importas“. Naujasis įstatymas galios 2 metus ir šiuo laikotarpiu baltarusiai nebus baudžiami už neteisėtą kitų šalių, kurios Baltarusijos režimo yra laikomos „nedraugiškomis“ intelektinės nuosavybės naudojimą.

Sankcijos jau kurį laiką yra mėgstamas Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatinis ginklas. Puikus to pavyzdys yra Joe Bideno administracijos atsakas į Rusijos invaziją į Ukrainą: ji nedelsiant įvedė daugybę baudžiamųjų ekonominių priemonių Maskvai ir paskatino kitas vyriausybes daryti tą patį. Suprantama, kodėl sankcijos yra mėgstama JAV lyderių priemonė. Jos užpildo prarają tarp tuščių diplomatinių pareiškimų ir mirtį nešančių karinių intervencijų.

Ne visada įstatymų besilaikančių virtualių valiutų paslaugų tiekėjų Lietuvoje per metus padaugėjo daugiau nei penkis kartus, o jų nekontroliuojamas bumas sudaro galimybes sukčiauti ir apeiti sankcijas, sako vidaus reikalų ministrė. Agnės Bilotaitės teigimu, sankcijų Rusijai įgyvendinimas ir virtualiųjų valiutų operatorių bei keityklų veikla Lietuvoje ne visada atitinka pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones. „Per šiuos metus FNTT atliko 31 subjekto patikrinimą.

Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai pasiekė lubas, nieko naujo nebesugalvojama, o dabar svarbiausia jas įgyvendinti, sako Lietuvos deleguotas Europos Komisijos (EK) narys. „Seniai sakiau, kad sankcijos pasiekė savo lubas ir kokių nors naujovių, inovacijų tose sankcijose būti negali“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

Lietuva turi teisę netaikyti devintajame Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai pakete numatytų išimčių ir ja pasinaudos, sako užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. „Kompromisas buvo rastas, jis leidžia Lietuvai labai paprastai tų išimčių netaikyti. Tokią pačią teisę turi kiekviena kita valstybė“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tarybos posėdyje šeštadienį sakė G. Landsbergis.

Į sankcijų sąrašą pateko R. Kadyrovo šeimos nariai ir V. Putino artimo rato oligarcho Jurijaus Kovalčiuko artimieji, skelbiama DW. Į sankcijų sąrašus taip pat pateko keturios Rusijos televizijos: NTV, „Rossija 1“, „REN TV“ ir „Pervyj kanal“. Naujasis sankcijų paketas numato dvigubos paskirties technologijų eksporto ribojimo išplėtimą. Taip pat bus skelbiamos sankcijos dar 168 Rusijos karinės pramonės, kalnakasybos, energetikos sektorių įmonėms ir apie 200 fizinių asmenų.

Briuseliui toliau imantis veiksmų prieš Kremliaus karą Ukrainoje, Europos Komisija trečiadienį pasiūlė nustatyti sankcijas Rusijos ginkluotosioms pajėgoms, trims bankams ir virtinei pareigūnų. Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad blokas taip pat stengsis pažaboti bepiločių orlaivių tiekimą Maskvai ir pašalins iš eterio dar keturis rusiškos „propagandos“ kanalus. „Rusija toliau Ukrainai neša mirtį ir naikinimą.

Europos Sąjungai (ES) rengiant devintąjį sankcijų Rusijai paketą, Lietuvos ambasadorius Bendrijoje Arnoldas Pranckevičius sako, kad jame bus nemažai Lenkijos ir Baltijos šalių pasiūlymų.  „Nemažai idėjų, kurios atsidurs devintame pakete, yra paimtos būtent iš bendro Lenkijos ir Baltijos šalių non-paperio (neoficialaus dokumento-BNS) – mūsų pasiūlymų, ir ten atsispindės nemažai mūsų idėjų“, – LRT radijui trečiadienį sakė A. Pranckevičius.

Ginklų tyrėjai Kijeve išsiaiškino, kad bent viena rusiška sparnuotoji raketa Kh-101, naudota atakose lapkričio 23 d., buvo pagaminta ne anksčiau, kaip spalį.

Rusijai iki metų pabaigos liko mažiau nei pusė sankcionuotų prekių gabenimo tranzitu per Lietuvą į Kaliningradą ir atgal kvotos, teigia „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). „2022 metais tarp Rusijos žemyninės dalies ir Kaliningrado srities per Lietuvą leidžiama pervežti 3,1 mln. tonų būtinųjų prekių: sausio-lapkričio mėnesiais jų pervežta beveik 1,8 mln. tonų“, – BNS teigė „LTG Cargo“ atstovė Kotryna Dzikaraitė.

Rusija formuoja „šešėlinį laivyną“, kurį sudarytų daugiau kaip 100 senų tanklaivių, tiesioginiais ir netiesioginiais sandoriais įsigytų per šiuos metus, kad galėtų gabenti naftą į Indiją, Kiniją, Turkiją ir taip apeiti Vakarų sankcijas, skelbia „Financial Times“ ir „Deutsche Welle“. Pasak britų leidinio šaltinių, su Rusija susiję operatoriai įsigijo iki 29 VLCC kategorijos supertanklaivių, kurių kiekvienas gali gabenti daugiau kaip 2 mln. barelių naftos.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad rusiškos naftos kainų „lubos“, dėl kurių sutarė Europos Sąjunga, Didysis septynetas (G-7) ir Australija, nepaveiks Maskvos karo Ukrainoje. „Rusijos Federacijos ekonomika turi visą būtiną potencialą visiškai patenkinti specialiosios karinės operacijos poreikius. Šios priemonės to nepaveiks“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Specialiąja karine operacija“ Maskva vadina savo pradėtą karą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.

Kaip pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, Rusijos paštas paskelbė, kad rusai vėl galės internetu užsisakyti prekes iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos prekių ženklų, įskaitant „Nike“, „Zara“ ir „H&M“. Vakarietiškas prekes bus galima įsigyti tiesiogiai iš kompanijų interneto puslapių, naudojantis užsienio valstybių arba Rusijos bankų kortelėmis.

Jungtinės Valstijos, Japonija ir Pietų Korėja, reaguodamos į Pchenjano pastarojo metų raketų bandymų virtinę, įvedė naujų sankcijų Šiaurės Korėjos fiziniams ir juridiniams asmenims. Vašingtono sankcijomis, apie kurias paskelbta ketvirtadienį, įšaldomas bet koks trijų Šiaurės Korėjos pareigūnų turtas Jungtinėse Valstijose. Didele dalimi tai simbolinis žingsnis.

Gruodį įsigaliojus Vakarų sankcijoms rusiškai naftai, tai paveiks maždaug 15 proc. per Lietuvą tranzitu į Kaliningradą gabenamų krovinių, sako šalies premjerė Ingrida Šimonytė. „Gruodžio pradžioje šis sąrašas (sankcionuojamų prekių – BNS) tampa ilgesnis ir, manau, apie 15 proc. prekių, gabenamų iš Rusijos į Kaliningradą, bus paveikta sankcijų, nes likusiai daliai prekių sankcijos ir ribojimai netaikomi“, – ketvirtadienį nuotoliniame interviu konferencijoje „Reuters NEXT“ sakė I. Šimonytė.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT) į sankcionuojamų bendrovių sąrašą įtraukus Vilniuje registruotą Minsko traktorių gamyklos prekybos įmonę „MTZ Traktorius“, jos vadovas teigia, kad dėl to teks nutraukti veiklą.   Tarnyba skelbia, kad įmonei taikomos Europos Sąjungos sankcijos dėl ryšių su Baltarusijos autoritariniu lyderiu Aliaksandru Lukašenka ir kai kuriais Baltarusijos pareigūnais.

Rusijos ekonomika dėl plataus masto karo prieš Ukrainą faktiškai sugrįžo 40 metų atgal, įsitikinęs rusų kilmės JAV finansų analitikas Vitaliy Katsenelsonas. Jo teigimu, Rusija neteko prieigos prie programinės įrangos, sudėtingų technologijų reikalaujančios gamybos ir, apskritai, naujausių technologijų, o tai reiškia, kad jos laukia Kubos likimas.

Iranas antradienį griežtai sukritikavo naujas Europos Sąjungos sankcijas, kurios jam buvo paskelbtos dėl protestų malšinimo, ir pagrasino į jas atsakyti. „Priklausydami nuo sankcijų europiečiai praranda bet kokį racionalumą ir rimtumą“, – teigė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Nasseras Kanani pareiškime, kurį cituoja oficialioji naujienų agentūra IRNA. „Iranas veiksmingai ir ryžtingai atsakys į nekonstruktyvius Europos veiksmus“, – pridūrė jis.

Europos Sąjunga pirmadienį įvedė sankcijas dar 29 Irano pareigūnams ir trims organizacijoms dėl žiauraus protestų, kilusių po Mahsos Amini mirties, malšinimo. Tarp tų, kam įvestos vizų išdavimo draudimo ir turto įšaldymo sankcijos, atsidūrė Irano vidaus reikalų ministras Ahmadas Vahidi ir Irano sausumos pajėgų vadas Kiyumarsas Heydari. Keturi M. Amini sulaikiusio būrio nariai taip pat buvo įtraukti į „juodąjį“ sąrašą.

Europos Sąjunga (ES) ateinantį pirmadienį aptars naujas sankcijas Iranui, pranešė Berlyne viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Mes pasiūlysime papildomus sankcinuojamųjų sąrašus, kurie galėtų būti pridėti (...) į sankcijų sąrašą“, – bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kolege sakė ministras. Pasak jo, naujas sankcijas svarstoma skelbti tiek dėl Teherano įsitraukimo į karą Ukrainoje, tiekiant Rusijai ginkluotę, tiek dėl žmogaus teisių pažeidimų pačiame Irane.

Europos Sąjunga antradienį išplėtė sankcijas Mianmaro chuntai – jos taikomos dar 19 asmenų ir subjektų, įskaitant ministrą ir vyriausiąjį teisėją. ES Taryba paskelbė priemones Mianmarui dėl „besitęsiančio smurto eskalavimo ir šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų po karinio perversmo prieš dvejus metus“. Tai buvo penktasis ES sankcijų paketas pietryčių Azijos šaliai, kurią kariuomenė valdo nuo 2020 metų, kai kariškiai įvykdė perversmą prieš civilinę vyriausybę, vadovaujamą Aung San Suu Kyi, kuri ...

Serbijos valdžia, baimindamasi Europos Sąjungos naujų sankcijų Rusijai padarinių, ketina iš Rusijos „Gazprom Neft“ perimti Serbijos naftos kompanijos NIS kontrolinį akcijų paketą, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Jei Rusijai priklausančioms įmonėms būtų įvestos naujos sankcijos, mums tai būtų didžiulė problema. Būsime priversti veikti.

Iš Rusijos pasitraukus daugumai Vakarų drabužių ir avalynės gamintojų aktyviai ieškoma, kas galėtų juos pakeisti. Rusijos ambasada Šiaurės Korėjoje paskelbė, kad yra suinteresuota šios produkcijos importu iš šalies. Ambasados pranešime teigiama, kad importas būtų vykdomas atitinkamai Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoms, kuriose numatytas dalinis ekonominio bendradarbiavimo su Šiaurės Korėja ribojimas.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje smogia Klaipėdos uostui, kurio atstovai jau skaičiuoja nuostolius. Esą šiemet krovinių skaičius krito penktadaliu. Uostas su nerimu žvelgia į ateitį: prognozuoja, kad naujausias sankcijų Rusijai paketas dar labiau sumažins plukdomų krovinių skaičių. Klaipėdos uoste šiais metais darbo mažiau nei anksčiau. Putino kariams įžengus į Ukrainą ir Vakarams įvedus Rusijai sankcijas, krovinių skaičius pradėjo kristi.

Kremliaus propagandinė žiniasklaida skelbia, kad buvusi kandidatė į prezidentus, viena žymiausių Rusijos televizijos veikėjų Ksenija Sobčak per Baltarusiją pabėgo į Lietuvą. Anksčiau buvo skelbiama, kad naktį sulaikytas jos reikalų patikėtinis K. Suchanovas, o pačios televizijos žvaigždės namuose atliekamos kratos.

Turkija penktadienį pareiškė, kad Vakarų sankcijų, taikomų tokioms šalims kaip Iranas ir Venesuela, panaikinimas sušvelnintų pasaulinę energetikos krizę, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą.  Venesuelos naftos sektoriui atžvilgiu JAV sankcijos taikomos nuo 2019 metų, o Iranui sankcijos pritaikytos sustojus Teherano ir Vašingtono deryboms dėl 2015 metų branduolinio susitarimo atgaivinimo.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vakarų sankcijos Rusijai nesuveikė, kaip tikėtasi, todėl jas reikia dar griežtinti. „Mes dar turime daug padaryti, kad užkardytume Rusijos galimybes tęsti šį karą. Mūsų sankcijos mūrijamos, bet, deja, nesuveikė taip, kaip mes tikėjomės. Dėl to mes turime svarstyti naują sankcijų paketą ir Lietuva yra už tai“, – ketvirtadienį Briuselyje atvykęs į Europos Vadovų Tarybą (EVT) sakė prezidentas G. Nausėda.

Europos Sąjunga susitarė dėl sankcijų trims asmenims ir vienam subjektui, atsakingiems už iranietiškų dronų, kurie naudojami kare Ukrainoje, tiekimą Rusijai, ketvirtadienį pranešė blokui pirmininkaujanti Čekija. „Po tris dienas trukusių derybų ES ambasadoriai susitarė dėl priemonių prieš subjektus, tiekiančius iranietiškus dronus, smogiančius Ukrainai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ES pirmininkaujanti valstybė narė. Sankcijos įsigalios ketvirtadienį.

Rusija trečiadienį įspėjo Jungtines Tautas netirti įtariamų iranietiškų dronų smūgių Ukrainoje ir prisijungė prie Irano, neigdamos ginklų kilmę, Europos Sąjungai rengiant naujas sankcijas. Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė sušaukė uždarą Saugumo Tarybos posėdį dėl įtariamo dronų pardavimo Rusijai, kurį jos pavadino JT ginklų apribojimų Iranui pažeidimu.

Įtakingas leidinys „The Economist“ savo straipsnyje pažėrė kritikos Vakarų ekonominėms sankcijoms Rusijai. Esą jos nepasiekė savo tikslo, nes šalies ekonomika šiuo metu yra kur kas gyvesnė nei kai kurių Europos Sąjungos ekonomikų, ir net automobilių pramonė Rusijoje atsigauna. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad Rusija sankcijoms ruošėsi iš anksto, užsukdama dujų kranelius, tačiau kuo šalies kariuomenė labiau klimpsta Ukrainoje, tuo labiau sankcijos veiks dalį pramonės šakų.

Europos Sąjunga, surinkusi „pakankamai įrodymų“, kad Iranas tiekia Rusijai bepiločius lėktuvus, kuriuos ši naudoja karui Ukrainoje, rengia naujas sankcijas Teheranui, trečiadienį pranešė bloko atstovė spaudai. „Dabar, kai surinkome pakankamai įrodymų, Europos Vadovų Taryboje vyksta darbas siekiant aiškaus, greito ir ryžtingo ES atsako“, – sakė ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovė spaudai Nabila Massrali.

40 europarlamentarų trečiadienį paragino įvesti Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijos opozicionierių V. Kara-Murzą įkalinusiems teisėjams, prokurorams ir kitiems pareigūnams. Kaip informavo kreipimąsi inicijavusio Europos Parlamento (EP) nario Petro Auštrevičiaus biuras, politikų grupė su tokiu prašymu kreipėsi į ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams Josepą Borrellį.

Europos Sąjunga pirmadienį paskelbė sankcijas vadinamajai Irano „moralės policijai“, informacijos ministrui ir Revoliucinės gvardijos kibernetiniam padaliniui dėl Mahsos Amini mirties areštinėje ir vėlesnių protestų malšinimo. Į sąrašą, paskelbtą oficialiajame bloko leidinyje, taip pat įtrauktos su Revoliucinės gvardijos korpusu susijusios sukarintos pajėgos „Basij“, vadinamoji „moralės policija“, jos ir Irano teisėsaugos pajėgų  keliuose regionuose vadovai.

Į Klaipėdos teritorinės muitinės Malkų įlankos jūrų uosto postą iš Baltarusijos buvo atgabentame beržinės ir ąžuolinės vantos bei pirties kepurės iš veltinio krovinyje aptiktas sankcionuojamas rusiškas eterinis aliejus. Kaip penktadienį pranešė Klaipėdos teritorinė muitinė, užregistravus tranzitinio krovinio atvykimą, muitinės pareigūnai nusprendė patikrinti transporto priemonę su prekėmis.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės suderino sankcijas, kurios bus paskelbtos Iranui dėl brutaliai malšinamų protestų, kilusių dėl Mahsos Amini mirties, trečiadienį pranešė diplomatai. Anot jų, kitą pirmadienį sankcijas patvirtins bloko užsienio reikalų ministrai. Kiek anksčiau trečiadienį Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pareiškė, jog „atėjo laikas paskelbti sankcijas atsakingiesiems už represijas prieš moteris“ Irane.

Iranas pirmadienį pasmerkė Jungtinės Karalystės sprendimą įvesti sankcijas jo moralės policijai; šis sprendimas buvo priimtas šiitišką respubliką krečiant masiniams protestams dėl kurdės Mahsos Amini mirties. Taikūs protestai, kuriuos valdžia ėmėsi negailestingai malšinti, įsiplieskė rugsėjo 16 dieną, kai buvo pranešta apie 22-ejų M. Amini mirtį. Keliomis dienomis anksčiau moralės policija sulaikė merginą, kuri esą pažeidė Irano griežtą moterų aprangos kodą.