sankcijos

  Užsienio reikalų viceministras teigia, kad griežtesnės baudos už tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pažeidimus turėtų būti papildoma atgrasymo priemonė. Pasak Jono Survilos, įstatymu siūloma numatyti galimybę bausti įmones, konfiskuoti neteisėtai įvežtas prekes.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad šiuo metu nepaprastosios padėties nutarime įtvirtinti ribojimai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turėtų būti perkelti į atskirą įstatymą. Dėl jo dar turės apsispręsti Seimas. Klausimą Ministrų kabinetas prašo svarstyti skubos tvarka. Nepaprastoji padėtis šiuo metu galioja iki kovo 16-osios, ją pratęsti siekiama iki gegužės pradžios.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar siūlyti Seimui pratęsti nepaprastąją padėtį, taip pat svarstys, ar pritarti nacionalinių sankcijų rusams ir baltarusiams perkėlimui į įstatymą. Šiuo metu nepaprastoji padėtis galioja iki kovo 16 dienos imtinai, ją siekiama pratęsti dar mėnesiui – iki balandžio 17 dienos imtinai.

Reaguodama į tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai apėjimo atvejus Vyriausybė ketina griežtinti atsakomybę už jų pažeidimus. Siūloma konfiskuoti neteisėtai įvežtas prekes, skirti jų vertei prilygstančias baudas įmonėms, taip pat – iki 5 proc. metinių pajamų baudas, bet ne mažesnes kaip 10-20 tūkst. eurų. Užsienio reikalų ir Krašto apsaugos ministerijos siūlo, kad griežtesnės bausmės galiotų ne tik už tarptautinių sankcijų, bet ir valstybės nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus.

Europos Sąjunga antradienį, Tarptautinės moters dienos išvakarėse, įvedė sankcijas šešių šalių, įskaitant Rusiją ir Afganistaną, pareigūnams dėl moterų teisių pažeidimų ir smurto. Naujienų agentūros AFP matytame dokumente teigiama, kad į sankcijų sąrašus įtraukti devyni asmenys ir trys subjektai, kuriems draudžiama išduoti vizas ir įšaldomas bet koks ES jų turimas turtas.

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarai ėmė skelbti vis daugiau sankcijų Rusijai, tačiau praėjus metams nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios pastebima, kad sankcijos Vladimiro Putino režimui yra skylėtos ir jos dažnu atveju yra apeinamos. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diplomatas Albinas Januška pritarė, kad sankcijos savo tikslų nepasiekė.

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) atsparumo direktorius Edvinas Kerza sako, kad įtariant galimus bandymus apeiti Vakarų sankcijas šiuo metu tikrinami iš Baltarusijos gabenamas skaldos ir rusiškos naftos kroviniai – juos vežant per Lietuvą gali būti bandoma naudotis panašiomis schemomis, kaip ir su baltarusiškomis karbamido trąšomis.  Apie 50 vagonų krovinys su skalda iš Baltarusijos šiuo metu stovi Kenos geležinkelio stotyje.

Įtarus bandymus apeiti sankcijas sausį ir vasarį „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ atmetė 9 proc. iš 3,7 tūkst. Baltarusijos subjektų paraiškų gabenti krovinius, sako įmonės vadovė Eglė Šimė. Pasak jos, nustačius galimą sankcijų apėjimą į Lietuvą šiemet nebuvo įleista puspenkto šimto vagonų.  „Kalbant apie šiuos metus, per pirmuosius du mėnesius esame gavę tris tūkstančius septynis šimtus paraiškų krovinių gabenimui iš Baltarusijos.

Tarptautinė energetikos agentūra apskaičiavo Rusijos pajamas už dujas ir naftą šių metų pirmąjį mėnesį ir palygino su tuo pačiu pernykščiu laikotarpiu. Anot agentūros specialistų, Rusija neteko 40 proc. savo pajamų, o tai įrodo Vakarų sankcijų efektyvumą. „International Energy Agency“ (Tarptautinė energetikos agentūra, IEA) ataskaitoje skelbiama, kad šių metų sausį, lyginant su praėjusių metų rezultatu, Rusijos naftos ir dujų pajamos krito 38 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda žada toliau kelti klausimus dėl „Rosatom“ įtraukimo į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus. Minint karo Ukrainoje metines, Bendrija sutarė dėl 10-ojo sankcijų paketo, tačiau į jį nepateko Rusijos valstybinė branduolinė korporacija „Rosatom“. „Laušime toliau, bus dar ir 11 ir 12 paketas, laušime, nenurimsime.

Lietuvos teisinė bazė tarptautinėms sankcijoms kontroliuoti yra nebloga, tačiau ne visos institucijos nori prisiimti už tai atsakomybę, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Man atrodo, kad Lietuvoje teisinė bazė dabar yra neblogai sutvarkyta, ne visos institucijos iki galo galbūt nori prisiimti joms skirtą atsakomybę, ypatingai tos, kurios yra susijusios su vienomis ar kitomis sankcijomis“, – antradienį Vilniuje žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Praėjusią savaitę JAV paskelbė naują sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketą, kuriame, be asmeninių ribojimų ir sankcijų Rusijos karinei pramonei bei bankams, buvo įvesti „prabangos prekių“ apribojimai. Atnaujintas tokių prekių sąrašas pasipildė dar 276 prekių rūšimis, įskaitant ir brangesnius nei 300 eurų telefonus.

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarai ėmė skelbti vis daugiau sankcijų Rusijai. Tačiau praėjus metams nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios pastebima, kad sankcijos Vladimiro Putino režimui yra skylėtos ir jos dažnu atveju yra apeinamos. Ar sugebėsime tai sustabdyti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja diplomatas Albinas Januška ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis naujas Europos Sąjungos sankcijas Rusijai vadina dar vienu „nedideliu ir užtrukusiu žingsniu“, tačiau apgailestauja, kad į naująjį paketą nepavyko įtraukti Rusijos valstybinės branduolinės korporacijos „Rosatom“. Jis taip pat sako kartais matantis partnerių siekį ne įvesti naujus suvaržymus, o išsiderėti išimčių. „Tai dar vienas nedidelis ir užtrukęs žingsnis, bet vis tiek tinkama linkme.

Tiriant galimą baltarusiškų trąšų kontrabandą į Lietuvą apeinant  Europos Sąjungos (ES) sankcijas, muitinė patvirtino sulaikiusi 15 vagonų su maždaug 750 tonų karbamido trąšų. „Tai yra krovinys, kurį muitinės kriminalinės tarnybos vadas minėjo, muitinės sankcionuoti veiksmai dėl šio krovinio pradėti vasario 9 dieną.

Europos Sąjungos šeštadienį priimtos naujos sankcijos dėl Rusijos karo Ukrainoje yra nukreiptos prieš 121 fizinį ir juridinį asmenį, įskaitant dronų gamintojus Irane, pranešė pareigūnai. Priemonės, dėl kurių sutarta vėlai penktadienį, oficialiai turi būti patvirtintos šeštadienį ir yra jau dešimtas ES sankcijų paketas siekiant pakirsti Rusijos finansus bei karinį tiekimą, susijusį su prieš metus pradėta jos invazija į Ukrainą.

Europos Sąjungos šeštadienį priimtos naujos sankcijos dėl Rusijos karo Ukrainoje yra nukreiptos prieš 121 fizinį ir juridinį asmenį, įskaitant dronų gamintojus Irane, pranešė pareigūnai. Priemonės, dėl kurių sutarta vėlai penktadienį, oficialiai turi būti patvirtintos šeštadienį ir yra jau dešimtas ES sankcijų paketas siekiant pakirsti Rusijos finansus bei karinį tiekimą, susijusį su prieš metus pradėta jos invazija į Ukrainą.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių vadovai penktadienį įspėjo šalis, kad jos patirs „rimtų išlaidų“, jei ir toliau padės Rusijai išvengti tarptautinių sankcijų, įvestų siekiant sustabdyti jos invaziją į Ukrainą. Susitikime, kurį surengė šiuo metu G-7 pirmininkaujanti Japonija, valstybės narės pabrėžė savo įsipareigojimą sustabdyti lygiai prieš metus prasidėjusią Rusijos invaziją į Ukrainą ir įspėjo Maskvą nenaudoti branduolinių ginklų.

JAV finansų ministerija vasario 24-ąją paskelbė naujas sankcijas Rusijos bankams, o taip pat bendrovėms, kurios dirba karinėms reikmėms, ir pavieniams asmenims, kurie yra siejami su Kremliaus vykdoma agresija Ukrainoje. JAV paskelbė sankcijas 11 rusų bankų (kuriems dar nebuvo anksčiau skelbtos sankcijos, – red. past.). Sankcijų sąraše atsidūrė devynių Rusijos regionų vadovai, devyni ministrai, o taip pat ir vicepremjerė Tatjana Golikova.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis penktadienį lankydamasis Ukrainoje, mininčioje Maskvos invazijos metines, pareiškė, kad naujausios Europos Sąjungos siūlomos sankcijos Rusijai yra „per švelnios ir per silpnos“. Briuselyje Europos diplomatai tikėjosi per pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines paskelbti naują sankcijų paketą, tačiau teigė, kad derybos įstrigo dėl Lenkijos prieštaravimų.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė plataus masto sankcijas, kuriomis siekiama padidinti ekonominį spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą ir sugriežtinti pastangas apriboti Maskvos galimybes apeiti jau galiojančias priemones.

Naujausias, dešimtasis Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketas galėtų būti griežtesnis, tačiau jis yra geriau nei jokių sankcijų, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Visada aš norėjau griežtesnių sankcijų ir, ko gero, dalis Europos Sąjungos valstybių norėjo, kad sankcijos būtų griežtesnės ir padarytų greitesnį poveikį Rusijos ekonomikai.

Jungtinė Karalystė penktadienį, minint pirmąsias Rusijos invazijos į Ukrainą metines, paskelbė Maskvai naują sankcijų paketą, įskaitant eksporto draudimus prekėms, kurias rusų pajėgos panaudojo mūšio lauke. JK užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly pranešime žiniasklaidai sakė: „Ukrainiečiai priešinasi Rusijai, tačiau jie negali to padaryti vieni. Todėl turime padaryti daugiau, kad padėtume Ukrainai laimėti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad Rusijos ekonomika dėl sankcijų susitraukė labai nežymiai, todėl Vakarams reikėtų peržiūrėti sankcijų agresorei politiką. Pasak jo, ši politika turėtų būti aiškesnė, nes Rusija daug uždirba iš grūdų ir kitų resursų eksporto.  „Rusijos ekonomika praktiškai nesusitraukė – tik 2 proc. sumažėjimas, kas yra netikėta, nors  Europos Komisija planavo, kad susitraukimas bus virš 10 proc.

Vokietijos ekonomikos ministerija pranešė, kad Berlynas pasiūlys priemonių, kaip panaikinti Europos Sąjungos sankcijų Maskvai spragas, dėl kurių embarguotos prekės gali patekti į Rusiją ir maitinti V. Putino karo mašiną. Berlynas sieks, kad šie veiksmai taptų pagrindine 11-ojo ES sankcijų paketo Maskvai dalimi po 10-ojo etapo, kuris bus paskelbtas penktadienį, per Rusijos invazijos į Ukrainą metines.

Europos Sąjunga (ES) turėtų apsvarstyti galimybę paskirti nuolatinį komisarą, kuris prižiūrėtų sankcijų rengimą ir vykdymą, kad jas būtų galima veiksmingai panaudoti reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą, Jungtinės Karalystės leidiniui „The Guardian“ sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Praėjus metams po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė surengti invaziją į Ukrainą, Jungtinės Valstijos paskelbs naujas plataus masto sankcijas Rusijai, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai. „Jungtinės Valstijos pritaikys plataus masto sankcijas pagrindiniams sektoriams, iš kurių Putinas gauna pajamų“, – karo pradžios metinių išvakarėse žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.

Lietuvos institucijoms būdų lengviau kontroliuoti tarptautinių sankcijų vykdymą, jeigu jos būtų taikomos konkrečioms prekėms, o ne įmonėms, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas neatmeta, kad išvengti sankcijų gali padėti ir Lietuvos įmonės.

Užtikrinti tarptautines sankcijas Lietuvai sekasi neblogai, teigia premjerė Ingrida Šimonytė. „Galvoju, kad Lietuvai, turint minty, kiek mums tenka krūvio šito – eksporto ir importo logistikos  į Europos Sąjungą ir iš Europos Sąjungos – na, dar susitvarkome tikrai neblogai“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.

Sankcionuojamoms baltarusiškoms trąšoms randant kelią į Lietuvą, prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog koją kontrolei pakiša sudaromos išlygos, tad sankcijas reikia griežtinti.  „Kuomet mes įvedame sankcijas, tai vysta po daugiavalandinių diskusijų, ieškojimo kompromisų, ir dažnai šalia sankcijų atsiranda tam tikros išlygos.

Europos Sąjungos valstybės trečiadienį pavyko sutarti dėl naujų sankcijų paskelbimo Rusijai, „Reuters“ naujienų agentūrai teigė keturi diplomatijos atstovai.  Teigiama, kad naujas sankcijų paketas nepaskelbtas dėl to, kad iškilo keletas esminių problemų – viena jų susijusi su Rusijos turimo turto ataskaitų pateikimu. Tolimesnės diskusijos tarp ES valstybių diplomatų turėtų vykti ketvirtadienį, teigė vienas iš šaltinių.

Kodėl šiai Vyriausybei nepavyksta užtikrinti sankcijų Baltarusijai įgyvendinimo? „Dėmesio centre“ svečias – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Baltarusijos trąšų gamintojams ir tarpininkams apeinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad siūloma keisti dabartinę tvarką – produkciją importuojančios įmonės turėtų įrodyti, kad ji nėra pagaminta sankcionuojamoje įmonėje. Be to, pasak ministrės, siūloma keisti įstatymą ir didinti baudas juridiniams asmenims bei įgaliojimus muitinei konfiskuojant prekes.

Tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje galėtų kontroliuoti specialus centras – tokia institucija turėtų veikti ir Europos Sąjungos (ES) mastu, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jo teigimu, tai užtikrintų geresnį sankcijų įgyvendinimą. „Aš visą laiką buvau už tai, kad sankcijų įgyvendinimo stiprinimas, koordinavimo ir įgyvendinimo stiprinimas būtų sukoncentruotas viename centre.

Susiekimo ministras Marius Skuodis tikina neturintis prisiimti atsakomybės už tai, kad bandoma apeiti europines sankcijas ir tranzitu per Lietuvą vežti baltarusiškas trąšas. Pasak M. Skuodžio, jis, ministerija ir kitos institucijos padarė viską, kad sankcijos nebūtų apeinamos. Vis dėlto ministras pripažįsta, kad sankcijų prasme „Lietuva yra kare“. „Ministerija, aš ir visos kitos institucijos yra padariusios viską, kas yra įmanoma, kad sankcijų apėjimo nebūtų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) turi spartinti planus atsisakyti rusiškos KLUB-U lokomotyvų saugos sistemos ir įdiegti vakarietišką. Portalas „Lrytas“ šią savaitę skelbė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ketina atsijungti nuo šios sistemos iki 2026-2027 metų. „Dabar situacijai paaiškėjus, iškilus į viešumą, natūralu, kad reikėtų priimti sprendimus, kurie mums padėtų atsijungti nuo tų nesaugių sistemų.

Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega sako, kad Rusija ir Baltarusija nuolat ieško būdų, kaip apeiti joms taikomas Europos Sąjungos (ES) sankcijas, tačiau reikia rasti būdus, kad tai nevyktų. „Mūsų pareiga atrasti būdus, kad sankcijos nebūtų apeinamos“, – LRT radijui trečiadienį sakė M. Vaščega. Jo teigimu, EK koordinuoja sankcijų taikymą ir yra sukūrusi įvairių mechanizmų, ką daryti tais atvejais, kai kyla klausimų ir šiuo metu turimos priemonės yra pakankamos.

Lukašenkos trąšos vis dar važiuoja į Lietuvą – paaiškėjo, kad baltarusiai išbandė paprastą sankcijų apėjimo schemą ir ji puikiai suveikė. Nors valstybinis Baltarusijos trąšų gamintojas „Grodno Azot“ sankcionuojamas Europos Sąjungos, bet, prisidengus kitomis įmonėmis, karbamido trąšos be jokių problemų įvažiuodavo į Lietuvą ir vilkikais, ir Lietuvos geležinkeliais.

Lietuvos ir Baltarusijos žurnalistams išaiškinus galimą Baltarusijos trąšų gamintojams taikomų Europos Sąjungos (ES) sankcijų apėjimo mechanizmą, Lietuvos Muitinės departamento vadovas sako, kad sankcijų įgyvendinimas yra sudėtingas, nes atsiranda vis naujų bandymų įvežti sankcionuotas prekes.  „Su sankcijų įgyvendinimu yra sudėtinga, nes daug paprasčiau, kai vienos ar kitos prekės yra įvardintos, žinomi jų kodai, jas identifikuoti paprasčiau.

Tiriamosios žurnalistikos atstovams išaiškinus galimą Baltarusijos trąšų gamintojams taikomų Europos Sąjungos (ES) sankcijų apėjimo mechanizmą, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad šios šalies režimas nuolat kuria sankcijų apėjimo schemas, todėl jų gali paaiškėti ir daugiau.  „Baltarusijos KGB pareigūnai nuo ryto iki vakaro turi užduotį sukurti schemas, kaip režimui uždirbti pajamų, ir tai daro nuo ryto iki vakaro.

Tiriamosios žurnalistikos atstovams išaiškinus galimą Baltarusijos trąšų gamintojams taikomų Europos Sąjungos (ES) sankcijų apėjimo mechanizmą, užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė sako, kad reikėtų vertinti kiekvieną konkretų bandymą apeiti sankcijas.  „Visada atsiras tokių, kurie bandys apeiti, bandys piktnaudžiauti sistema, net panaudodami teisėtus ir neteisėtus dokumentus. Tikrai reikia vertinti kiekvieną konkrečią situaciją“, – LRT radijui antradienį sakė J. Neliupšienė.

Prieš metus Ukrainą užpuolusi Rusija gyvena beprecedenčių Vakarų sankcijų sąlygomis. Tačiau pinigai karui Ukrainoje Kremliui niekaip nesibaigia, rusų kariuomenės nuo agresyvių veiksmų tai nesustabdo. Nepaisant to, šie metai parodė – sankcijos yra ilgalaikė strategija, parodyti savo poveikį joms gali prireikti daugiau laiko. Finansines, prekybines ir asmenines sankcijas rusams įvedė daugiau nei 40 šalių: nuo JAV ir ES iki Pietų Korėjos, Šveicarijos ir Albanijos.

Valstybės valoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai" (LTG) penktadienį teisėsaugai perdavė informaciją apie galimus įmonių mėginimus apeiti Europos Sąjungos sankcijas. Ją ištirti prašoma Vilniaus apygardos prokuratūros, pranešė LTG.   Už sankcijų priežiūrą atsakingiems LTG darbuotojams kilo įtarimų dėl galimai kuriamų schemų, kuriomis siekiama apeiti kontrolę ir gabenti sankcionuojamoje gamykloje Baltarusijoje pagamintą produkciją.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės planuoja dideles naujas sankcijas Rusijai, minint vasario 24 dienos invazijos į Ukrainą metines, ketvirtadienį pranešė aukšto rango JAV pareigūnė. „Apie 24 dieną pamatysite naują didelį JAV ir visų mūsų G-7 (Didžiojo septyneto) partnerių sankcijų paketą“, – žurnalistams sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland.

Europos Sąjunga svarsto galimybę Rusijai ir kai kurioms trečiosioms šalims, tiekiančioms Maskvai prekes, Kremliaus naudojamas savo kariams Ukrainoje remti, įvesti naują sankcijų paketą, kurio bendra suma siektų 11 mlrd. eurų. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį sakė, kad 27 ES valstybių narių svarstomu paketu konkrečiai siekiama atimti iš Rusijos galimybę gauti jai reikalingą karinę įrangą, kurios ji negali gauti niekur kitur.

Kauno apygardos prokuratūra trečiadienį pranešė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimų tarptautinių sankcijų pažeidimų gabenant prekes iš Baltarusijos į Lietuvą. Bylos duomenimis, pirmadienį į Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą iš Baltarusijos atvyko du vilkikai. Pareigūnams atlikus jų patikrinimą, pažeidimų nebuvo nustatyta ir vilkikams su prekėmis buvo leista iš Baltarusijos atvykti į Lietuvą.

Europos Sąjunga (ES) antradienį įtraukė Rusiją į „mokesčių rojų“ juodąjį sąrašą, šiuo sprendimu papildydama ekonomines ir diplomatines priemones, kurių ėmėsi prieš Maskvą po jos invazijos į Ukrainą. Paskelbtame pranešime teigiama, kad Rusija 2022 metais patvirtintais mokesčių teisės aktais neįvykdė savo įsipareigojimo spręsti žalingus specialaus režimo, taikomo tarptautinėms kontroliuojančiosioms bendrovėms, aspektus.

Automobilių dalių pardavėjas Vadimas iš vieno Rusijos provincijos miestelio niekada nepalaikė karo. Išties, jis gana atvirai palaikė Vakarų sankcijas Rusijai: kaip kitaip galima sustabdyti „monstrus“, ketinančius sunaikinti ne tik Ukrainą, bet ir jo šalį, neištuštinant jų kišenių? Tačiau kai Vakarų sankcijos sustabdė jam reikalingų dalių tiekimą, jis ėmėsi vadovautis verslo logika ir pirko jas iš kur tik galėjo. Jo paieškos nuvedė jį į Turkiją.

Žemutinio Naugardo srityje užsiliepsnojo naftos perdirbimo fabrikas. Pirminiais duomenimis, dega benzino talpa. Rusijoje, Kstovo gyvenvietėje Žemutinio Naugardo srityje, dega „Lukoil“ naftos perdirbimo gamykla, skelbiama „Laisvės radijuje“, remiantis vietos informaciniais šaltiniais. Telegramo kanalo „NewsNN“ duomenimis, gaisrui priskirtas 3-iasis pavojaus lygis (iš penkių), įvykio vietoje dirba gelbėtojų tarnybos.