sankcijos

Europa ketina palūkanas, kurios susikaupė įšaldžius rusų milijardus, konfiskuoti ir perduoti Ukrainai. Būtent dėl to Rusijos propagandistai griebiasi naujų grasinimų. Po to, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES ir kitose valstybėse buvo įšaldyti šimtų milijardų JAV dolerių vertės Rusijos centrinio banko turto.

Grupė Seimo narių kreipėsi prekybos tinklus, prašydami žymėti į Rusiją eksportuojančių bendrovių prekes. „Lietuvos visuomenė turi teisę žinoti, kokia produkcija toliau eksportuojama į Rusiją. Žymint produkciją, prekybos tinklai informuotų vartotoją ir taip leistų pačiam spręsti, kokią produkciją įsigyti“, – pranešime spaudai sako viena iš kreipimosi iniciatorių, Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.

Reaguodamos į Irano ataką prieš Izraelį, JAV, Kanada ir Jungtinė Karalystė (JK) ketvirtadienį įvedė naujas sankcijas Teheranui. Kaip pranešama, priemonės visų pirma nukreiptos į prekybą dronais ir jų gamybą. Per Irano išpuolį prieš Izraelį buvo panaudota daugiau nei 300 dronų ir raketų. Izraelio oro gynyba ir sąjungininkų pajėgos perėmė beveik visus taikinius.

Parlamentarai antradienį svarstys senų nacionalinių sankcijų pratęsimą ir papildomų įvedimą Baltarusijos bei Rusijos piliečiams, tarp naujų siūlymų – kelionių ribojimai, draudimai importuoti žemės ūkio produktus. Vyriausybė siūlo dar metams pratęsti ribojamąsias priemones rusams ir baltarusiams, nes 2022 metų vasario 24 dieną Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą tęsiasi, priežastys, dėl kurių pernai buvo priimtas šis įstatymas, nėra išnykusios.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad Rusijos ekonomika šiais metais augs sparčiau nei visų išsivysčiusių pasaulio šalių ekonomika. TVF teigia, jog Rusijos ekonomika gali padidėti 3,2 proc. TVF skelbia, kad prie tokio spartaus augimo prisidėjo stabilus naftos eksportas ir didelės vyriausybės išlaidos.

Europos Sąjungos vadovai trečiadienį susitarė įvesti naujų sankcijų Irano bepiločių orlaivių ir raketų gamintojams, atsakydami į savaitgalį Teherano įvykdytą beprecedentę ataką prieš Izraelį, pasakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis. „Norėdami išsiųsti aiškų signalą, priėmėme sprendimą įvesti Iranui sankcijų“, – Briuselyje vykstančiame ES viršūnių susitikime sakė Ch. Michelis. „Jų taikinių taps bendrovės, susijusios su dronų, su raketų gamyba.

Po to, kai Teheranas raketomis ir dronais atakavo Izraelį, JAV planuoja įvesti Iranui naujų sankcijų, antradienį pranešė nacionalinio saugumo konsultantas Jake‘as Sullivanas.

Izraelis antradienį pradėjo „diplomatinį puolimą“ prieš Iraną, ragindamas 32 šalis įvesti sankcijas šios šalies Revoliucijos gvardijai ir raketų programai. Iranas vėlų šeštadienį paleido daugiau nei 300 dronų ir raketų į Izraelį, keršydamas už balandžio 1 dieną įvykdytą drono smūgį konsulatui Damaske, per kurį žuvo keli iraniečių kariškiai. Izraelio kariuomenė sakė, kad 99 proc.

Po atakos prieš Izraelį Europos Sąjungoje (ES) kalbama apie naujas sankcijas Iranui. Keli diplomatai pirmadienio vakarą po pokalbių su šalių narių atstovais Briuselyje sakė, kad ši tema gali būti svarstoma antradienį ES užsienio reikalų ministrų vaizdo konferencijoje. Anot duomenų, naujos baudžiamosios priemonės galėtų būti įvestos per sankcijų mechanizmą, sukurtą po to, kai Iranas prieš Ukrainą kovojančiai Rusijai pradėjo tiekti dronus.

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad po išpuolio prieš Izraelį Vakarai turi įvesti naujas sankcijas Iranui. „Privalome nedelsiant stiprinti sankcijas Iranui už jo regioninį destabilizuojantį elgesį ir paramą Rusijos agresijai prieš Ukrainą“, – žurnalistams Vilniuje sakė užsienio reikalų ministras. Iranas vėlų šeštadienį pirmą kartą tiesiogiai atakavo savo aršų priešą Izraelį, paleisdamas daugiau kaip 300 raketų ir dronų.

Griežtėjant Vakarų sankcijoms, įvestoms dėl karo Ukrainoje, Rusiją apleidžia pagrindinės jos sąjungininkės. Panašu, kad Vladimiro Putino sąjungininkės vis dažniau apriboja bankinius ryšius su Kremliumi arba visai jų atsisako. Tai ne vien vilkina pavedimų procesus, bet ir kai kuriais atvejais visai juos stabdo.

Rusijos oligarchai Michailas Fridmanas ir Piotras Avenas trečiadienį teisme laimėjo bylą dėl Europos Sąjungos sprendimo taikyti jiems sankcijas už įtariamą vaidmenį Rusijos kare prieš Ukrainą. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas nurodė, kad įrodymų trūkumas pateisina jų išbraukimą iš asmenų, kuriems nuo 2022-ųjų vasario iki 2023-iųjų kovo buvo taikomos ribojamosios priemonės, sąrašo. Praėjusių metų kovą ES paliko P. Aveną ir M. Fridmaną sąraše.

Remiantis naujais skaičiavimais, bendra Rusijos patirtų didelės įrangos nuostolių Ukrainoje kaina artėja prie 50 mlrd. eurų, o varginančio karo pabaigos nematyti. Tikėtina, kad artėja Rusijos naujas vasaros puolimuas. Tačiau ekspertų vertinimais, panašu, kad Rusija pilnu pajėgumu geba pulti tik vieną fronto linijos dalį. Ukrainos finansų portalo „Minfin“ skaičiavimais, per daugiau nei 25 mėnesius trunkantį karą Ukrainoje Rusija prarado įrangos už maždaug 54,88 mlrd.

Pranešama, kad didžiausia Rusijos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) gamintoja sustabdė gamybą dėl sankcijų poveikio, nes Vladimiro Putino pradėtas karas Ukrainoje ir toliau neigiamai veikia Rusijos energetikos pramonę. Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad „Novatek“ sustabdė savo projekto „Arctic LNG 2“, kuriame perdirbamos dujos iš Vakarų Sibiro Gydano pusiasalyje esančio Utrenėjos telkinio, veiklą, ir tai yra naujausias smūgis Rusijos kuro eksportui.

Baltarusijos tyrimų centras kartu su lenkišku leidiniu „Gazeta Wyborcza“ išsiaiškino, kad baltarusiška mediena toliau patenka į Europą per trečiąsias šalis, praneša LRT. Anot tyrėjų, medienos importas iš Kazachstano į Lenkiją išaugo 5 kartus, nuo 14 mln. eurų iki beveik 68 mln. eurų, dalis jo vežama į kitas valstybes, tokias kaip Lietuva.

JAV ir Didžiosios Britanijos valdininkai aptiko ir tikrina daugiau nei 20 mlrd. dolerių (apie 18,5 mlrd. eurų) vertės atsiskaitymus kriptovaliuta, kurie buvo atliekami per rusišką virtualią biržą „Garantex“, rašoma „Bloomberg“. Jų teigimu, tai gali būti vienas iš didžiausių sankcijų Rusijai pažeidimų, nuo pat jų įvedimo 2022-aisiais.

Kai kurioms Europos Sąjungos (ES) įmonėms baiminantis, kad reaguojant į naujus apribojimus, Kremlius imsis Europos bendrovių turto nusavinimo, prezidentas Gitanas Nausėda dar kartą ragina verslą trauktis iš Rusijos. Anot jo, nors suprantama, kad pasitraukimas yra sudėtingas, jam trukdo ir Maskvos režimas, bet toks verslas yra Rusijos naudojamas paveikti Europos politikų nuomonę ir apeiti sankcijas. „Visos įmonės, kurios tebedirba Rusijoje, yra tapusios savotiškomis įkaitėmis.

Iniciatyvinė grupė „Stop prekybai rusijoje“ praneša paruošusi Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, kuriais įmonės, netiesiogiai remiančios Rusijos karą Ukrainoje, ar su jomis susijusios įmonės negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Europos Sąjunga (ES) pirmą kartą įves sankcijas radikaliems Izraelio naujakuriams Vakarų Krante. Šalių narių užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitikime Briuselyje susitarė dėl atitinkamų planų, pranešė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis. Jie bus formalizuoti ateinančiomis dienomis. Vengrija, agentūros dpa informacija, paskelbė nebeblokuosianti iniciatyvos.

Europos Sąjungos šalys pirmadienį susitarė įvesti sankcijas 30 Rusijos pareigūnų dėl pagrindinio Kremliaus opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirties praėjusį mėnesį, pranešė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „Sutarėme dėl sankcijų asmenims, atsakingiems už Aleksejaus Navalno nužudymą“, – sakė J. Borrellis po ES valstybių narių užsienio reikalų ministrų susitikimo.

Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad Baltarusijos sprendimas įvesti sankcijas importui iš Lietuvos mūsų šaliai įtakos neturės, nes prekybiniai ir verslo santykiai su A. Lukašenkos režimu yra praktiškai nutraukti. „Iš esmės Lietuvai tai neturės jokio įtakos dėl to, kad prekybiniai ir verslo santykiai su šia režimo šalimi yra praktiškai nutraukti. Bendrai ekonomikai įtakos neturės, sektoriams irgi neturės.

Dėl sankcijų apribotos Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ ateities perspektyvos –  gamybos atnaujinimas arba įmonės konservavimas – priklauso ir nuo bankų sprendimų, ar leisti vykdyti bendrovės atsiskaitymus, sako „Lifosos“ darbuotojų atstovas.

Kanada sekmadienį paskelbė naujas sankcijas šešiems Rusijos pareigūnams dėl opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirties praėjusį mėnesį Arkties pataisos kolonijoje. Kanados užsienio reikalų departamento pareiškime teigiama, kad sankcijos taikomos „Rusijos prokuratūros, teismų ir bausmių vykdymo tarnybų vyresniesiems pareigūnams ir aukšto rango darbuotojams“. Šie šeši asmenys „dalyvavo pažeidžiant A. Navalno žmogaus teises, jį žiauriai nubaudžiant ir galiausiai nužudant“, teigiama pranešime.

Rusijos ekonominis klestėjimas karo metu, nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti paradoksiškai, pabrėžia šalies atsparumą ir gebėjimą tęsti ekonomikos augimą net esant sudėtingiems tarptautiniams santykiams. Naujausieji duomenys rodo, kad Rusijos bendras vidaus produktas auga, neatsižvelgiant į vykstančius konfliktus.

Vienas rusas ketvirtadienį pripažino kaltę neteisėtai eksportavęs elektroniką į Rusiją galimam kariniam panaudojimui, taip pažeisdamas sankcijas, įvestas Maskvai dėl invazijos į Ukrainą, pranešė JAV Teisingumo departamentas. Honkonge gyvenęs Maksimas Marčenka su dar dviem nenustatytais rusais valdė tinklą, per kurį apgaule pirko didelius kiekius karinės paskirties mikroelektronikos iš Amerikos platintojų Rusijoje įsisteigusių galutinių vartotojų vardu.

Rusijai jau įvesta daugiau nei 17 000 individualių ir sektorinių sankcijų, dėl kurių, kaip manoma, ji jau neteko mažiausiai 400 mlrd. dolerių. Apie tai pranešė Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis, antradienį kalbėjęs vyriausybės posėdyje. „Be karinės, finansinės ir humanitarinės pagalbos (Ukrainai – red.), sankcijų spaudimas valstybei agresorei didėja“, – pažymėjo jis. D. Šmyhalis priminė, kad JAV, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga neseniai priėmė naujus sankcijų paketus.

Rusija nacionalizavo tris gamyklas, siejamas su gynybos pramone, o jų savininkas Jurijus Antipovas, Čeliabinsko milijardierius iš „Forbes“ turtingiausiųjų sąrašo, buvo išvežtas į apklausą.

Rusija penktadienį pareiškė, kad naujos JAV sankcijos yra ciniškas bandymas kištis į šalies reikalus prieš rinkimus, per kuriuos kitą mėnesį pergalė, kaip manoma, vėl atiteks prezidentui Vladimirui Putinui. „Nauji neteisėti apribojimai yra dar vienas įžūlus ir ciniškas bandymas kištis į Rusijos Federacijos vidaus reikalus“, – valstybinėms naujienų agentūroms pareiškė Rusijos pasiuntinys Jungtinėse Valstijose Anatolijus Antonovas.

JAV kartu su Didžiuoju septynetu (G7) ir kitais partneriais bei sąjungininkais imasi papildomų priemonių, kuriomis reaguojama į tai, kad sukanka antrosios Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą metinės, sakoma Valstybės departamento paskelbtame sankcijų tekste.

Maskva išplėtė sąrašą Europos Sąjungos (ES) atstovų ir politikų, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją. Tai yra reakcija į pastarąsias ES sankcijas, Maskvoje pareiškė Užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“. „Europos Sąjunga tęsia savo nesėkmingus mėginimus vienašališkomis ribojančiomis priemonėmis daryti spaudimą Rusijai“, – sakoma pranešime. ES šią savaitę įvedė naujas sankcijas Rusijai.

JAV prezidentas Joe Bidenas, reaguodamas į antrąsias Ukrainos karo pradžios metines ir rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirtį, paskelbė apie naujas sankcijas daugiau kaip 500 Rusijos subjektų. Sankcijos, be kita ko, nukreiptos prieš asmenis, susijusius su A. Navalno įkalinimu, taip pat prieš Rusijos finansų sektorių ir ginklų pramonę, pareiškė J. Bidenas. Konkrečios priemonės bus paskelbtos vėliau penktadienį.

Jungtinės Valstijos planuoja įvesti naujas sankcijas daugiau kaip 500 subjektų, susijusių su Rusijos karu Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė Iždo departamentas. Sankcijomis, apie kurias turėtų būti oficialiai paskelbta penktadienį, bus smogta „Rusijai, jos pagalbininkams ir jos karo mašinai“, naujienų agentūrai AFP sakė Iždo departamento atstovas spaudai. Pareigūnas pridūrė, kad sankcijas taikys ir Iždo departamentas, ir Valstybės departamentas.

Europos Sąjungos Taryba patvirtino 13-ąjį sankcijų Rusijai paketą, penktadienį skelbiama jos tinklalapyje. Sankcijos nukreiptos į Rusijos gynybos pramonę ir su ja susijusius asmenis, įskaitant tuos, kurie padeda užtikrinti ginklų tiekimą iš Šiaurės Korėjos. Taip pat pažymima, kad naujosios sankcijos padės apriboti Rusijos karinio pramoninio komplekso prieigą prie komponentų, skirtų dronų gamybai.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį, prieš antrąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines, kurios bus minimos šį savaitgalį, paskelbė naujų sankcijų Rusijai. Sankcijos nukreiptos prieš šaudmenų gamintojus, elektronikos įmones, deimantų ir naftos prekybininkus, ir jomis siekiama pakirsti Rusijos ginklų arsenalą, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas trečiadienį pranešė, kad Londonas paskelbė sankcijas šešiems pareigūnams, vadovaujantiems kalėjimui, kuriame mirė Rusijos opozicijos veikėjas Aleksejus Navalnas. „Tie, kurie atsakingi už žiaurų elgesį su A. Navalnu, neturėtų turėti iliuzijų – mes pareikalausime jų atsakomybės“, – sakė D. Cameronas. Asmenims, kuriems skirtos sankcijos, bus įšaldytas visas JK esantis turtas ir jiems bus uždrausta atvykti į šalį.

Lietuva ir Latvija kaltinamos tarpininkavimu tarp Vakarų alkoholio gamintojų ir Rusijos. 2023 m. Šalys kaimynės buvo didžiausios viskio eksportuotojos į Rusiją, remiantis Rusijos valstybinės naujienų agentūros „Ria Novosti“ paskelbtais duomenimis. Tai vyksta nepaisant didelės įtampos tarp abiejų šalių, kilusios po Maskvos invazijos į Ukrainą ir Vakarų sankcijų, skelbia portalas „Euronews“. „Ria Novosti“ rašė, kad 2023 m. sausio-rugsėjo mėnesiais į Rusiją importuota viskio už beveik 244 mln.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbs naujas sankcijas Rusijai dėl opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirties kalėjime, pranešė Baltieji rūmai. „Prezidento [Joe] Bideno nurodymu šios savaitės penktadienį paskelbsime apie didelį sankcijų paketą, kad Rusija atsakytų už tai, kas nutiko ponui Navalnui“, – antradienį žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby.

Nors Vakarai daro didelį spaudimą, Serbija nesiims sankcijų prieš Rusiją. Tai interviu Rusijos naujienų agentūrai TASS pareiškė Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius, kurį cituoja Serbijos žiniasklaida. „Mano nuomonė šiuo klausimu nepasikeis ir aš ginsiu Serbijos poziciją kiek galėsiu. Mes tai darome jau dvejus metus“, – sakė valstybės vadovas.

Rusija įžengia į trečiuosius karo Ukrainoje metus, turėdama precedento neturinčią pinigų sumą valstybės ižde, skelbiama CNN. Rusijos pajamos praėjusiais metais buvo rekordinės, nors jas ir gerokai praretino milžiniškos išlaidos karui. Dalis rusiškos naftos buvo perdirbta strateginėje JAV partnerėje Indijoje ir vėliau eksportuojama į Vakarus.

Vengrija nebeblokuos naujo Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketo, nes tam „nebėra priežasčių“. Tai „Facebook“ paskyroje pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó, praneša portalas „rbc.ua“. „Vengrija neblokuos sankcijų Rusijai paketo, nes parengiamajame etape pavyko pašalinti visus Vengrijos interesams prieštaraujančius punktus“, – sakė URM vadovas.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį žurnalistams sakė, kad po Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirties svarsto papildomas sankcijas Maskvai. „Mes jau taikome sankcijas, tačiau svarstome papildomas sankcijas, taip“, – žurnalistams Vašingtone sakė J. Bidenas, kuris jau apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo bendrus dėl A. Navalno mirties kalėjime penktadienį. A. Navalno našlė pirmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nužudė jos vyrą.

„Bananų karas“ su Ekvadoru Rusijoje gali netrukus pasireikšti brangstančia uoga šioje šalyje – rusai patys dėl politinių motyvų įveda dalinį produkcijos importo embargą. Rusijos žemės ūkio banko atstovai pasiūlė rusams „auginti bananus patiems“ arba keisti pamėgtą uogą vaisiais ir daržovėmis. Rusija vasario mėnesio pradžioje paskelbė įvedusi embargą penkiems Ekvadoro bananų tiekėjams dėl tariamų higienos normų pažeidimų.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis liudydamas Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tiriančiai Seimo komisijai teigė, kad jam nei iš Prezidentūros, nei iš suinteresuotų grupių nebuvo bandoma daryti poveikio svarstant sankcijas baltarusiškoms trąšoms. „Turiu pasakyt, kad ne, tikrai ne (nejaučiau poveikio – BNS), esu daug didesnį poveikį patyręs, kad vieną ar kitą kelią reikia tvarkyti ir tada prasideda kritika“, – pirmadienį per komisijos posėdį sakė M. Skuodis.

Seimui bus pateiktos įstatymų pataisos, kuriomis siūloma dar vieneriems metams pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas bei sugriežtinti į šalį atvykstančių baltarusių patikrą. Tokioms Ribojamųjų priemonių įstatymo pataisoms praėjusią savaitę pritarė Vyriausybė. Įstatymo projektu numatoma, kad Baltarusijos piliečiai, kertantys Lietuvos sieną su Šengeno viza, pasieniečių būtų papildomai vertinami ir tikrinami dėl galimų rizikų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasidžiaugė Rusijos atsparumu tarptautinėms sankcijoms ir tariama ekonomine stiprybe. Viename renginyje V. Putinas, šaipydamasis iš Europos ekonomikos, sakė: „Jie visi turi problemų, kurių net negalima palyginti su mūsų problemomis“. Tiesa, artėjant antrosioms karo Ukrainoje metinėms, Rusija vis dar puikiai užsidirba iš naftos ir deimantų eksporto, jos karinės gamyklos dirba visu pajėgumu, o daugelis Rusijos bankų vis dar gali naudotis tarptautine...

Artėjant antrosioms karo Ukrainoje metinėms, Europos Sąjunga (ES) rengia naują sankcijų Rusijai paketą. Agentūros dpa informacija, numatoma smarkiai išplėsti sąrašą asmenų ir organizacijų, kurių turtas ES bus įšaldytas. Be to, sankcijų turėtų sulaukti ir daugiau įmonių, prisidedančių prie Rusijos karinio ir technologinio stiprinimo ar jos gynybos ir saugumo sektoriaus plėtros. Tuomet ES šalys negalės parduoti joms karinės paskirties prekių ir technologijų.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių muitinių vadovai susitarė dėl vienodos kontrolės įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarusijai.  Susitarimu patvirtinta pernai gruodžio 20 dieną pasirašyta tai numatanti Baltijos šalių premjerių deklaracija, penktadienį pranešė Muitinės departamentas.

Jungtinė Karalystė (JK) ir Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pranešė įvedusios sankcijas svarbiems husių veikėjams, siekdamos užtikrinti saugumą Raudonojoje jūroje. Britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas pareiškime nurodė, kad šie apribojimai „patvirtina mūsų aiškią žinutę husiams“, ir pažadėjo taikytis į tuos, kurie yra atsakingi už „nepriimtinus ir neteisėtus veiksmus“ prieš laivybą.

Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai, glaudžiai bendradarbiaudami su Valstybės saugumo departamentu (VSD) ir vadovaujant Kauno apygardos prokuratūros prokurorams, nustatė galimą tarptautinių sankcijų Rusijai apėjimo schemą. Sausio 23 d. MKT pareigūnai, padedant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnams, atliko kratas UAB „Jurby Water Tech“ administracinėse ir gamybinėse patalpose Kaune.