sankcijos

Dvylikai šalių paskelbus apie ketinimus taikyti prekybos sankcijas Izraelio nausėdijoms Vakarų Krante, Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, kad diskusijos dėl to pirmiausia turėtų vykti Europos Sąjungos (ES) lygiu.  „Lietuva teikia pirmenybę veiksmingam jau galiojančių ES priemonių Izraelio nausėdijų atžvilgiu taikymui. Jau dabar Izraelio nausėdijų kilmės prekėms netaikomos ES ir Izraelio asociacijos susitarime numatytos prekybos lengvatos.

Rusijos valdžia bando susitarti su Vietnamu, kad Vietnamo oro vežėjų lėktuvai būtų perduoti Rusijos oro linijoms pagal vadinamosios „šlapiosios nuomos“ (angl. wet lease) modelį – tai yra kartu su įgula ir technine priežiūra. Apie tai, kaip skelbia „Interfax“, papasakojo Rusijos transporto ministras Andrejus Nikitinas. „Kolegoms pateikėme atitinkamus pasiūlymus, jie juos svarsto“, – po Rusijos ir Vietnamo derybų Maskvoje sakė ministras.

JAV vyriausybė pardavė į metalo laužą du į sankcijų sąrašus įtrauktus naftos tanklaivius, kurie priklausė Rusijos šešėliniam laivynui ir buvo konfiskuoti praėjus kelioms dienoms po Vašingtono surengto reido Venesueloje, pirmadienį pranešė leidinys „Lloyd‘s List“. Remiantis pranešimu, šiuos tanklaivius už neatskleistą sumą praėjusį mėnesį įsigijo Dubajuje įsikūrusi laivų perdirbimo įmonė „Global Marketing Systems“. Pranešime nurodoma, kad parduoti laivai – tai „Era“, anksčiau vadinęsis „M...

Austrijos žvalgybos agentūra atskleidė tarptautinį tinklą, kuris apeidamas ES Maskvai taikomas sankcijas tiekė Rusijai komponentus sparnuotosioms raketoms ir naikintuvams, rugpjūčio 10 d. pranešė šalies vidaus reikalų ministerija, skelbia „Kyiv Independent“. „Nepriimtina, kad itin tikslios Europos technologijos būtų nukreipiamos į sparnuotųjų raketų ir oro gynybos sistemų gamybą.

Didžioji dalis JAV Senato narių rugpjūčio 7 d. pritarė plačiam sankcijų Rusijai įstatymo projektui, kuris numatytų muitus šalims, perkančioms rusišką naftą ir dujas. Šia priemone siekiama atkirsti vieną svarbiausių Maskvos pajamų šaltinių, finansuojančių karą prieš Ukrainą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), prašydama įvertinti, ar naujausiu Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketu suvaržyti asmenys nėra susiję su Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis ir ar jiems neturėtų būti taikomi ribojimai. „Kai sankcionuoti Rusijos verslo interesai mėgina grįžti į mūsų rinką kitais pavadinimais ar per tarpininkus, tai nėra tik verslo klausimas – tai bandymas apeiti ES sankcijas.

Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis sekmadienį pasmerkė Vašingtono spaudimo kampaniją prieš savo šalį, pavadindamas ją „genocidine politika“, ir apkaltino JAV siekiu užgrobti salą. Be dešimtmečius trunkančio embargo, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pastaraisiais mėnesiais smarkiai padidino spaudimą savo komunistinei kaimynei pietuose, įvesdama faktinę naftos blokadą ir griežtas sankcijas.

Europos Sąjungai (ES) įvedus sankcijas prekybos tinklo grupės Rusijos „Svetofor Group“ savininkams, Lietuvoje valdantiems „Mere“ parduotuves, kurios penktadienį skubiai uždarytos, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas sako, kad taip tikriausiai  siekiama apsaugoti turtą, kad jį būtų galima parduoti ir pasitraukti iš Lietuvos. Pasak jo, „Mere“ užima vos 1 proc. šalies rinkos.

Pasirodžius žiniai, kad į 21-ąjį Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketą įtrauktas Lietuvoje veikiančio prekybos tinklo „Mere“ valdytojas, verslininkas Sergejus Šnaideris, Lietuvoje veikiančios tinklo parduotuvės buvo staiga uždarytos. Portalo teigimu, tai patvirtino ir vaizdas, pamatytas žurnalistams nuvykus prie vienos iš parduotuvių, nors iškabose ant užrakintų durų teigiama, kad jos uždarytos dėl techninių kliūčių, skelbia delfi.lt.

Jungtinės Amerikos Valstijos po kelių atidėjimų atnaujino visas sankcijas Rusijos naftos milžinėms „Rosneft“ ir „Lukoil“, pranešė Ukrainos prezidento sankcijų politikos komisaras Vladyslavas Vlasiukas.  „JAV sankcijos „Rosneft“ ir „Lukoil“, įvestos spalio mėnesį, vėl visiškai įsigaliojo po kelių laikinų atidėjimų. Naujausia išimtis baigė galioti birželio 16 d. ir nebuvo pratęsta“, – sakė jis.

JAV iždo departamentas pirmadienį pranešė, kad laikinai atšaukia sankcijas Iranui, kad Islamo Respublika iki rugpjūčio 21 d. galėtų gaminti, parduoti ir tiekti žaliavinę naftą bei su ja susijusius produktus. Pagal licenciją, kurią paskelbė JAV ekonomines sankcijas administruojantis Iždo departamentas, „iki 2026 m. rugpjūčio 21 d. 00:01 val.

Premjero posto siekiantis socdemų vedlys Mindaugas Sinkevičius sako nesantis tikras, ar sankcijos ir izoliacija keičia Baltarusijos elgseną, tačiau pabrėžia, kad savo laikyseną Minsko atžvilgiu Lietuva derins su Europos Sąjunga ir JAV. „Sankcijos (...) turi pasiekti kažkokį apibrėžtą rezultatą. (...) Sankcijos turėtų keisti elgseną.

Lietuvos teismas lauks Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) išaiškinimo ginče, kuriame Seimo nario Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojamai bendrovei „Vilpra“ skirta 30 tūkst. eurų bauda už sankcijų Baltarusijai pažeidimą.  Regionų administracinis teismas pranešė birželio 10 dieną nutaręs kreiptis į ESTT prašydamas priimti prejudicinį sprendimą byloje, susijusioje su ES sankcijų Baltarusijai taikymu, ir sustabdė bylos nagrinėjimą, pranešė teismas.

JAV spaudžiant Lietuvą ir kitas kaimynines šalis panaikinti sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms, susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad dėl jų tranzito per Lietuvą „neverta aušinti burnos“. „Galiojančios yra Europos sankcijos, jos galioja iki kitų metų vasario mėnesio. Aš dar pernai, kai vyko diskusijos dėl baltarusiškų trąšų, sakiau, kad aš esu įsitikinęs daugiau nei 100 procentų, kad sankcijos bus pratęstos.

Daugiau nei kas trečias Lietuvos gyventojas (35 proc.) pasisako už kai kurių sankcijų Baltarusijai švelninimą ir dialogo siekį su jos valdžia, rodo pirmadienį paskelbta LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Tuo metu 30 proc. apklaustųjų mano, kad reikėtų išlaikyti dabartinę politiką ir nekeisti jau priimtų sankcijų. 17 proc. gyventojų teigė, kad sankcijos turėtų būti dar labiau sugriežtintos ir reikėtų didinti spaudimą, 11 proc. sakė, kad sankcijų reikia iš viso atsisakyti.

Briuselyje vėl svarstoma, kas galėtų kalbėti su Kremliumi, ir tarp pavardžių – Angela Merkel, Mario Draghi bei Alexanderis Stubbas. Tik klausimas, ar Europai reikia Putino „užkalbėtojo“, kai pati Rusija vis aiškiau renkasi ne dialogą, o spaudimą ir grasinimus? Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega ir ambasadorius Eitvydas Bajarūnas.

Naujosios JAV prezidento Donaldo Trumpo sankcijos prilygsta kolektyvinei bausmei, penktadienį pareiškė Kuba, o milžiniškų gegužės 1-osios eitynių dalyviai prie JAV ambasados Havanoje pažadėjo „ginti tėvynę“. D. Trumpas yra svarstęs galimybę perimti šią salą, kuri yra už 145 kilometrų nuo Floridos ir kuriai nuo pat Fidelio Castro 1959 metų komunistinės revoliucijos beveik be pertraukų taikomas JAV prekybos embargas.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris kovo 26 d. pažadėjo, kad Karališkasis laivynas persekios ir sulaikys Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivius. Tačiau tai iki šiol neįvyko, nors nuo to laiko pro Britanijos krantus praplaukė apie 100 sankcionuotų laivų.

Europos Sąjungai ketvirtadienį paskelbus 20-ąjį ekonominių ir individualių sankcijų paketą Rusijai, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog šis sprendimas yra pavėluotas ir nepakankamas. „Kol Rusija kasdien bombarduoja Ukrainos civilius, taip pat elektros tinklus, vandens tiekimo ir kitą gyvybiškai svarbią infrastruktūrą, sprendimas dėl Europos Sąjungos 20-ojo sankcijų paketo yra pavėluotas ir nepakankamas.

Ketvirtadienį Kremlius pabrėžė nesureikšminantis JAV sprendimo nepratęsti sankcijų sušvelninimo Rusijos naftos eksportui jūra, taikyto praėjusį mėnesį siekiant palengvinti padėtį pasaulio energetikos rinkose, susidariusią dėl karo Artimuosiuose Rytuose. „To buvo galima tikėtis“, – atsakydamas į naujienų agentūros AFP klausimą ketvirtadienį per kasdienę spaudos konferenciją teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas neketina pratęsti laikino sankcijų rusiškai naftai sušvelninimo, leidžiančio parduoti jau jūroje esančią rusišką naftą. „Mes neatnaujinsime bendrosios licencijos dėl Rusijos naftos“, – per spaudos konferenciją sakė jis. Kiek anksčiau Iždo departamentas paskelbė, kad nepratęs panašaus sankcijų sušvelninimo Irano naftai.

Sankcijų rusams ir baltarusiams klausimo išbraukimą iš Seimo posėdžio darbotvarkės palaikiusi premjerė Inga Ruginienė sako, kad taip pasielgė, nes norėjo, jog projektas būtų pataisytas. „Valstietis“ Valius Ąžuolas ir „Nemuno aušros“ frakcija antradienį siekė klausimą išbraukti iš darbotvarkės, dėl to balsuota tris kartus, kol prašymas galiausiai atmestas. Du kartus už išbraukimą balsavo I. Ruginienė ir didelė dalis Socialdemokratų partijos frakcijos. „Mes kalbėjome apie darbotvarkę.

Sankcijos jau padarė didelę žalą Rusijos ekonomikai, o siekdama apeiti apribojimus ir įsigyti uždraustas Vakarų prekes, 2022–2025 m. Rusija išleido dar 130 mlrd. JAV dolerių, pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė, kad iki 2028 metų būtų pratęstos nacionalinės sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Antradienį už tai balsavo 102 Seimo nariai, prieš buvo keturi, susilaikė šeši politikai. Iki projekto priėmimo dar liko vienas balsavimas. „Valstietis“ Valius Ąžuolas ir „Nemuno aušros“ frakcija siekė klausimą išbraukti iš darbotvarkės, dėl to balsuota tris kartus, kol prašymas atmestas.

Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) nutarė kreiptis į Vyriausybę, kad ši parengtų naują nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įstatymo projektą, išplečiant ribojimus šiems asmenims. URK trečiadienį bendru sutarimu pritarė Vyriausybės jau pateiktam siūlymui iki 2028 metų pratęsti dabar galiojančias sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau komiteto narių manymu, dabartiniai ribojimai yra nepakankami ir turėtų būti plečiami.

Vežėjams ieškant būdų, kaip teisėtai atsiskaityti su ES sankcionuojama Baltarusijos sulaikytų vilkikų saugojimo aikštelių savininke, užsienio reikalų ministras sako, kad kai kurių įmonių sėkmė juos susigrąžinant rodo, jog būdų susimokėti ir atgauti transporto priemones yra.

JAV rengia sankcijas prieš Vengrijos pareigūnus dėl pagalbos Ukrainai blokavimo, praneša FT. Kongrese bus pristatytas įstatymo projektas „Block Putin Act“, numatantis vizų apribojimus ir finansines sankcijas. Jos gali būti taikomos pareigūnams, prisidėjusiems prie pagalbos Ukrainai blokavimo, taip pat prie rusiškos naftos ir dujų pirkimų. Nurodoma, kad sprendimą dėl konkrečių pavardžių priims JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija.

Pavėlavus parą 117-a Baltarusijos pareigūnų  grąžinti į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą. Nuo trečiadienio iš šio sąrašo pašalinti asmenys ketvirtadienį vėl įrašyti į jį, BNS patvirtino Migracijos departamentas. Laiku sankcijų pratęsti nespėjo Institucijoms nespėjus laiku pratęsti sankcijų, žmogaus teisių pažeidimais kaltinami baltarusiai laikinai turėjo galimybę atvykti į Lietuvą.

 Institucijoms nespėjus laiku pratęsti sankcijų 117-ai Minsko režimo pareigūnų, nuo trečiadienio šie asmenys laikinai turi galimybę atvykti į Lietuvą. Į šalyje nepageidaujamų asmenų sąrašą Baltarusijos pareigūnai įtraukti 2021 metais už tuometines represijas kaimyninėje valstybėje, jiems draudimas atvykti į Lietuvą galiojo penkerius metus, iki kovo 24-osios.

Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai Medininkų pasienio kontrolės punkte nustatė du atvejus, kai galimai buvo siekiama apeiti Europos Sąjungos Rusijai taikomas sankcijas – krovininiuose vilkikuose DAF buvo įrengti valstybinių numerių keitimo mechanizmai. Vilkikai gabeno vaisių krovinius iš Nyderlandų į Rusiją.  Sankcijų apėjimui naudojosi dvigubais numeriais Vežėjų dokumentuose nurodyta Lietuvoje registruota įmonė. Kroviniai – vaisiai ir daržovės.

Žiniasklaidai skelbiant apie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sprendimą atšaukti sankcijas dviems Baltarusijos bankams, Finansų ministerijai bei šios šalies kalio įmonei ir „Belaruskalij“, prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad šio sprendimo negalima sieti su Europos Sąjungos (ES) sankcijų politika.

Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos nariai siūlo sustabdyti ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą, taip pat išduotą leidimą laikinai gyventi šalyje panaikinti ne tik Rusijos, bet ir tiems Baltarusijos piliečiams, kurie per ketvirtį daugiau nei vieną kartą vyko į Rusiją ar Baltarusiją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Europos sąjungininkams pareiškė, kad spaudimas atidaryti Rusijos žaliavinę naftą tiekiantį naftotiekį „Družba“ prilygsta šantažui, teigė prezidentas sekmadienį paviešintuose jo komentaruose.

Seimas po pateikimo pritarė Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlymui pratęsti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai iki 2027 m. pabaigos. Už balsavo 65 Seimo nariai, balsuojančių prieš nebuvo, o susilaikė vienas parlamentaras. „Pagrindai ir situacija, dėl kurių buvo priimtas įstatymas, nėra išnykęs. Rusija tęsia agresiją kare prieš Ukrainą, aktyvina puolimą, tęsia Ukrainos miestų apšaudymus, budriai išnaudoja savo sąjungininkus.

Didžiojo septyneto (G7) šalys trečiadienį atmetė galimybę sušvelninti baudžiamąsias priemones Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, Vidurio Rytų karui niokojant pasaulines naftos rinkas, pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Šiame G7 susitikime taip pat pareiškėme, kad ši situacija jokiu būdu nepateisina sankcijų, taikomų Rusijai, panaikinimo“, – sakė jis po vaizdo skambučio su kitais G7 lyderiais, kuriame buvo aptariamos ekonominės JAV ir Izraelio karo su Iranu pasekmės.

Antradienį Seimui turėjęs būti pateiktas ribojamųjų priemonių Rusijai ir Baltarusijai pratęsimo įstatymas nukeltas į kitą savaitę. Toks sprendimas priimtas po liberalo Simono Gentvilo pasisakymo, esą užsienio reikalų viceministras Vidmantas Verbickas nėra Vyriausybės įgaliotas pristatinėti minimą projektą.  „Liberalų sąjūdis vienbalsiai palaikys šitą projektą, priešingai, negu jūsų koalicijos partneriai.

Rusijos ekonomika atsidūrė ant žlugimo ribos – gali pasikartoti 1998 m. defoltas, pareiškė Europos Sąjungos specialusis pasiuntinys sankcijų klausimais Davidas O'Sullivanas. Pasak D. O'Sullivano, Rusijos bankų rankose atsidūrė blogos paskolos, kurias pramonininkai ėmė karinei ekonomikai finansuoti ir kurių dabar nebegali aptarnauti. „Ketverius metus galiojančios sankcijos padarė didelį poveikį, – interviu „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ grupės leidiniams sakė D. O'Sullivanas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dvidešimtasis sankcijų paketas Rusijai buvo nepriimtas dėl rinkimų laikotarpio Vengrijoje, tačiau, anot šalies vadovo, jis neabejoja, jog sankcijos bus priimtos. „Sankcijų paketas galėjo būti priimtas dar vasario 24-ąją, tai yra minint ketvirtąsias karo Ukrainoje metines. Deja, procesas užsitęsė dėl praktiškai dviejų Europos Sąjungos valstybių pasipriešinimo“, – žurnalistams Prezidentūroje pirmadienį sakė G. Nausėda.

Kirgizija turi nustoti reeksportuoti į Rusiją uždraustas Europos Sąjungos (ES) prekes, ketvirtadienį pareiškė aukšto rango europiečių pareigūnas, perspėdamas šią Vidurinės Azijos šalį nepadėti Maskvai apeiti sankcijų dėl josinvazijos į Ukrainą. ES paskelbė plačias sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą, kuriomis uždraudė eksportuoti šimtus prekių, įskaitant prabangius automobilius, pažangią techniką ir radijo įrangą.

Europos Sąjungos Taryba ketvirtadienį nusprendė dar metams pratęsti sankcijas Baltarusijai, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Jos galios tokia pačia apimtimi, kaip iki šiol – jokių pakeitimų nepadaryta. Tai reiškia, kad pratęstos sankcijos ir baltarusiškoms kalio trąšoms, dėl kurių galimo tranzito atnaujinimo Lietuvoje spekuliuota pastaraisiais mėnesiais.

Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė apie naujas sankcijas Iranui, tęsdamos tai, ką Vašingtonas vadina „maksimalaus spaudimo“ kampanija prieš abiejų šalių derybas Ženevoje. Prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą pagrasino suduoti smūgius, jei Iranas nesudarys susitarimo dėl savo branduolinės programos.

Vyriausioji Europos Sąjungos (ES) diplomatė pareiškė nesitikinti, kad pirmadienį pavyks susitarti dėl naujų sankcijų Rusijai, Vengrijai pažadėjus jas blokuoti, kol Ukraina neatidarys jai svarbaus naftotiekio. 27 valstybių blokas siekia įvesti naują ekonominių sankcijų etapą Maskvai artėjant antradienį minimoms ketvirtosioms Kremliaus plataus masto invazijos metinėms.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitinka Briuselyje, kad aptartų naują paskolą Kyjivui ir 20-ąjį sankcijų paketą, kurį rengiamasi pritaikyti Rusijai dėl karo Ukrainoje. Derybos vyks likus vienai dienai iki ketvirtųjų plataus masto Rusijos įsiveržimo metinių, kurios bus minimos vasario 24 d. Dėl 90 mlrd. eurų paskolos buvo sutarta gruodžio mėnesį, ją patvirtino ir Europos Parlamentas.

Europos Sąjunga (ES) svarsto galimybę suduoti vieną didžiausių smūgių Rusijos naftos sektoriui nuo 2022 metų pradžios. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tiesiai pareiškė, kad Rusija supranta tik spaudimo kalbą, todėl naujasis paketas turėtų pastūmėti Maskvą link realių derybų. 20-asis sankcijų paketas, kurį ketinama pasirašyti iki vasario 24 d., gali tapti strateginiu lūžiu.

Estijos užsienio žvalgybos tarnybos (VLA) vadovas Kaupo Rosinas teigia, kad nors Rusija ir stengiasi pademonstruoti galinti toliau kariauti ateinančius dešimtmečius, tačiau šalies būklė yra prasta ir pažeidžiama kiekvieno naujo sankcijų paketo, praneša Estijos transliuotojas ERR. Remiantis VLA atlikta analize, Rusijos ekonomika akivaizdžiai pasiekė nuosmukį. K. Rosinas patvirtino, kad sankcijų poveikis yra tiesioginis ir galingas.

Pirmadienį Jungtinė Karalystė paskelbė sankcijas 10 asmenų, įskaitant Irano vidaus reikalų ministrą ir policijos vadovus, už jų vaidmenį žiaurumuose prieš protestuotojus. Nuo pirmadienio sankcijos taikomos ir Irano Islamo Respublikos teisėsaugos pajėgoms (FARAJA), taip pat 10 asmenų, tarp kurių yra du Islamo revoliucijos gvardijos (IRGC) pareigūnai, pranešė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė sankcijas keliems Irano pareigūnams, įskaitant vidaus reikalų ministrą dėl pastarosiomis savaitėmis šioje šalyje vykusių masinių protestų malšinimo. Tarp pareigūnų, kuriems bus taikomos sankcijos, buvo vidaus reikalų ministras Eskandaras Momeni, „kuris vadovauja žudikiškoms Irano Islamo Respublikos teisėsaugos pajėgoms (LEF) – pagrindiniam subjektui, atsakingam už tūkstančių taikių protestuotojų žūtis“, teigiama JAV iždo departamento pranešime.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji diplomatė Kaja Kallas ketvirtadienį pareiškė, kad Bendrija siekia vasario 24 dieną, minint ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metines, įvesti Maskvai 20-ąjį sankcijų paketą. Apie tai skelbia Ukrainos portalas „The Kyiv Independent“. ES imsis naujų sankcijų prieš Rusiją „Siekiame pateikti šį (sankcijų paketą) vasario 24 dieną“, – žurnalistams sakė ES vyriausioji diplomatė.

Hamburgo žemės socialinis teismas (Vokietija) palaikė Ališero Usmanovo pusę byloje dėl šmeižto prieš autoritetingą leidinį „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. Teismas pripažino melagingais teiginius, kuriuos vokiečių leidinys paskelbė 2023 m., įskaitant ir Aleksejaus Navalno komandos tyrimo išvadas.