sankcijos

Jau kitą mėnesį Europos Sąjungos šalys turės nuspręsti, ar tęsti sankcijas Aleksandro Lukašenkos režimui. Ant stalo – ir baltarusiškos trąšos, kurioms sankcijas anksčiau panaikino Jungtinės Amerikos Valstijos. Po pokalbių su Europos šalių lyderiais Gitanas Nausėda nėra tikras, ar sankcijos išliks. Apie svyruojančias kitų šalių nuotaikas kalba ir užsienio reikalų ministras.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė remiantis įstatymų leidėjų parengtą sankcijų Rusijai projektą, tačiau jo parama siejama su viena sąlyga, kaip jis teigė interviu „Fox News“. Pokalbio metu laidos vedėjas tiesiogiai paklausė, ar D. Trumpas remia sankcijų projektą. JAV lyderis atsakė: „Tikiuosi, kad yra 84 ar 85 senatoriai, kurie to nori... Taip, jie tai padarys tik tuo atveju, jei tai priklausys nuo manęs. Ir, žinote, aš jį palaikau“, – sakė D. Trumpas.

JAV respublikonų senatorius Lindsey Grahamas pranešė, kad po produktyvaus susitikimo su prezidentu Donaldu Trumpu gavo pritarimą dvipartiniam įstatymo projektui dėl sankcijų Rusijai. Apie tai L. Grahamas trečiadienį pranešė socialiniame tinkle „X“. Jis priminė, kad kelis mėnesius dirbo prie šio dokumento kartu su demokratų senatoriumi Richardu Blumentaliu ir kitais politikais.

Europos Sąjunga (ES) „griežtai smerkia“ JAV sankcijas penkiems Europos veikėjams, susijusiems su technologijų įmonių reguliavimu, įskaitant buvusį eurokomisarą Thierry Bretoną (Tjeri Bretoną), trečiadienį pareiškė Europos Komisija (EK). JAV valstybės departamentas antradienį pranešė, kad neišduos vizų T. Bretonui ir keturiems aktyvistams, kaltindamas juos siekiu priversti amerikiečių socialinių tinklus cenzūruoti jiems nepatinkančias nuomones.

Rusijos galimybės teisiniu keliu susigrąžinti Europoje įšaldytą savo centrinio banko turtą, kurį Europos Sąjunga planuoja panaudoti paramai Ukrainai, yra minimalios. Tokią išvadą pateikia du teisiniai vertinimai, kuriais remiasi leidinys „Politico“. Juose teigiama, kad Maskvai būtų beveik neįmanoma rasti jurisdikciją, kuri sutiktų nagrinėti bylą ir patenkinti Rusijos ieškinį. Viena pagrindinių to priežasčių – pačios Rusijos pasitraukimas iš tarptautinės teisės sistemos.

Ketvirtadienį Europos Sąjunga (ES) įvedė ribojamąsias priemones dar 41 vadinamojo Rusijos šešėlinio laivyno tanklaiviui, rašoma ES Tarybos interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai. „Taryba šiandien įvedė ribojamąsias priemones dar 41 laivui, priklausančiam Rusijos naftos tanklaivių „šešėliniam laivynui“ ir padedančiam Rusijai didinti energetikos sektoriaus pajamas“, – teigiama pranešime.

Naujas, 20-asis Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketas bus pristatytas netrukus po Naujųjų metų. Apie tai anonimiškai „Evropeiskaja pravda“ korespondentui pranešė keli Briuselyje dirbantys Europos diplomatai, susipažinę su ES sankcijų Rusijai rengimo eiga. Po Naujųjų metų Europos Komisija pateiks savo pasiūlymus dėl naujo, 20-ojo ES sankcijų Rusijai paketo.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha atkreipė dėmesį, kad Rusijos ekonomika susiduria su „dramatiškomis problemomis“, ir paragino Vakarų šalis sustiprinti sankcijų spaudimą Rusijai bei paaiškino, kaip tai būtų galima padaryti. Apie tai ministras trečiadienį pranešė socialiniame tinkle „X“. Pasak jo, turimi duomenys rodo, kad „Rusijos ekonomika pradeda patirti rimtų problemų ir grimzta į recesiją“. Jis pateikė keletą tai patvirtinančių ekonominių rodiklių.

JAV paskelbtas sprendimas panaikinti sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui – vienam svarbiausių šios šalies eksporto produktų – yra reikšmingas ne tik Minskui, bet ir platesnei trąšų rinkai bei geopolitinei sankcijų politikai.

JAV ketinant panaikinti sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui, premjerė Inga Ruginienė teigė, kad ES sankcijos lieka galioti, jų klausimas nėra svarstomas. Užsienio reikalų ministerija (URM) pabrėžia, kad Lietuvos pozicija nesikeičia. „Dėl Baltarusijos kalio trąšų eksporto ir toliau galioja Europos Sąjungos sankcijos.

Europos Sąjunga imasi griežtų veiksmų prieš Baltarusiją – po šimtų į Lietuvos oro erdvę įskridusių meteorologinių oro balionų ES ambasadoriai sutarė plėsti sankcijas Minskui. Dėl šių incidentų ne kartą buvo stabdyta skrydžių veikla Lietuvos oro uostuose, o kelionės sutriko dešimtims tūkstančių keleivių. Apie tai socialiniame tinkle pranešė „Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo“ Europos reikalų redaktorius Rikardas Jozwiakas.

Rusijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksporto gamykla išsiuntė pirmąją siuntą į Kiniją nuo sausio mėnesio, kai JAV įvedė sankcijas, tai rodo didėjantį Pekino ir Maskvos bendradarbiavimą energetikos srityje, sakoma „Bloomberg“ straipsnyje. Laivas „Valera“, spalį pasikrovęs siuntą „Gazprom“ Portovajos eksporto terminale Baltijos jūroje, pirmadienį atvyko į Beihajaus importo terminalą Pietų Kinijoje.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos atstovai derasi su Minsku dėl galimo mažiausiai 100 politinių kalinių paleidimo artimiausiu metu, pranešė „Reuters“. Šaltinių teigimu, JAV pareigūnai nori vienu susitarimu užtikrinti daugiau nei 100 kalinių paleidimą. Neaišku, kurie kaliniai galėtų būti paleisti ir kada tiksliai tai įvyktų.  Baltieji rūmai atsisakė komentuoti, o Baltarusijos ambasada Vašingtone neatsakė į prašymą pateikti komentarą.

Kinija, tapusi pagrindiniu Maskvos tiekėju po Vakarų sankcijų, esą pati skaudžiai smogia Rusijai – dirbtinai išpūsdama dvejopo naudojimo prekių kainas iki rekordinio lygio. Naujausias tyrimas rodo, kad už kritiškai svarbią įrangą Kremlius kinams moka beveik dvigubai daugiau nei kitos šalys. Kinijos eksportuotojai reikšmingai ir dirbtinai didina dvejopo naudojimo prekių kainas Rusijos kariniam pramonės kompleksui, pasinaudodami Kremliaus priklausomybe nuo jų tiekimo.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Minsko sprendimas neišleisti Lietuvos vilkikų iš savo teritorijos ir neprisidėti prie meteorologinių oro balionų kontrabandos užkardymo yra kombinuota ataka. Todėl ministras teigia, kad į tokius Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmus Europos Sąjungai (ES) reikia atsakyti dar didesnėmis sankcijomis Baltarusijai. „Mes susiduriame su kombinuota ataka iš Baltarusijos.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui pritarus, Kongresas imasi naujo sankcijų paketo Rusijai – pasak senatoriaus Lindsey Grahamo, šios priemonės turėtų sustiprinti spaudimą Kremliui ir priartinti taikos derybas, rašoma UNIAN. Gavęs JAV prezidento D. Trumpo pritarimą, Kongresas pereina prie dvipartinio įstatymo projekto dėl papildomų sankcijų Rusijai svarstymo, pareiškė JAV senatorius L. Grahamas.

JAV sankcijos smogia Rusijos energetikos sektoriui: dėl Indijos ir Kinijos atsitraukimo „Urals“ naftos kaina smuko iki vos 36 JAV dolerių (maždaug 31 euro) už barelį, o Maskva ruošiasi dar vienam biudžeto smūgiui, nes pirkėjai masiškai vengia „Rosneft“ ir „Lukoil“ produkcijos.

Bulgarijai gresia degalų krizė – šalis atsidūrė priklausomybės nuo Rusijos naftos giganto „Lukoil“ gniaužtuose. Dėl naujų JAV sankcijų prieš Rusijos energetikos milžinus šalis gali likti be degalų jau per kelias savaites – šalyje benzino atsargų liko tik mėnesiui. Dėl naujų JAV sankcijų, skirtų Rusijos naftos gigantams, Bulgarijai, kurios 80 proc. degalų tiekia „Lukoil“ naftos perdirbimo gamykla Burgase, kyla degalų krizės grėsmė.

Ukraina kartu su savo partneriais Europos Sąjungoje (ES) rengia 20-ąjį sankcijų paketą ir siūlo į sąrašą įtraukti Rusijos įmones ir asmenis, kurie ir toliau pelnosi iš energijos išteklių. Kaip praneša „Ukrinform“, tai savo vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Šiandien Ukraina įvedė sankcijas.

JAV visiškai remia Europos Sąjungos (ES) sprendimą naudoti įšaldytus Rusijos turtus kaip priemonę padėti Ukrainai ir užbaigti karą su šalimi agresore, rašo agentūra „Reuters“. Vakarams siekiant sustiprinti spaudimą Maskvai, Europos Komisija (EK) pasiūlė planą, kuris leis ES šalių vyriausybėms panaudoti iki 185 mlrd. eurų – didžiąją dalį Rusijos suvereninių aktyvų, įšaldytų Europoje, – be jų konfiskavimo.

Lietuvai pateikus pasiūlymus Europos Komisijai dėl naujų sankcijų Baltarusijai įvedimo, už finansus ir sankcijas atsakinga eurokomisarė Maria Luís Albuquerque sako, kad 19-ąjį sankcijų Rusijai paketą neseniai įvedusi ES turėtų svarstyti ir tolesnes sankcijas Minsko režimui. „Baltarusijos subjektai jau buvo sankcionuoti (19-ame – BNS) sankcijų (Rusijai – BNS) pakete.

Bulgarija rengia naują įstatymą, kuris jai leistų perimti svarbią naftos perdirbimo gamyklą, priklausančią JAV įvestų sankcijų prispaustai Rusijos naftos gigantei „Lukoil“, ketvirtadienį pranešė britų naujienų portalas „The Independent“. „Burgas“ naftos perdirbimo gamykla yra vienintelė tokio tipo gamykla Bulgarijoje ir buvo svarbi „Lukoil“ verslo imperijos užsienyje dalis. Dabar bendrovė susiduria su JAV sankcijomis dėl Rusijos karo Ukrainoje.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas teigia norintis paaiškinti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kodėl jo šalis vis dar priklauso nuo rusiškos naftos ir dujų. Pasak jo, dėl geografinės padėties Vengrija neturi kito pasirinkimo, o siekiant išvengti energijos krizės būtina ieškoti išimčių iš JAV sankcijų Maskvos bendrovėms.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) įvestos sankcijos Rusijos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“ yra stiprus signalas jautriausiam Kremliaus režimo sektoriui, sako Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala. Pasak jo, Vašingtono sprendimas rodo, kad spaudimas iš Vakarų – auga.  „Tai yra labai svarbu žingsnis į priekį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas smogė Maskvai – paskelbtos sankcijos skaudžiausiam Rusijos taikiniui, naftos sektoriui, o Vašingtonas kartu su Europos Sąjunga pritarė, kad iššaldytas Rusijos turtas būtų skirtas Ukrainos paramai ir ginklams.

Žalią naftą iš Rusijos į Indiją turėjęs nugabenti tanklaivis apsisuko ir dreifavo Baltijos jūroje po to, kai JAV įvedė naujas sankcijas Rusijos naftos bendrovėms „Rosneft“ ir „Lukoil“, trečiadienį remdamasi „Bloomberg“ pranešė „The Moscow Times“. Pasak nepriklausomo Rusijos naujienų portalo, neįprastas laivo manevras, ko gero, atskleidė prastėjančią Rusijos naftos eksporto situaciją po naujų sankcijų, dėl kurių Indijos naftos perdirbėjai bent laikinai nustojo pirkti rusišką naftą.

Indijos valstybinė aeronautikos įmonė antradienį pranešė pasirašiusi sutartį su Rusijos orlaivių gamintoju, kuriam taikomos JAV ir Europos sankcijos, o tai gali papiktinti Naujojo Delio sąjungininkus Vakaruose. Bendrovė „Hindustan Aeronautics Limited“ (HAL) paskelbė apie sandorį su „United Aircraft Corporation“, pagal kurį pirmą kartą Indijoje bus gaminami civiliniai keleiviniai orlaiviai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas imasi naujų priemonių prieš Rusiją – Vašingtonas užtikrins, kad naujos griežtos naftos sankcijos būtų įgyvendintos, siekiant priversti Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo dėl karo Ukrainoje nutraukimo. Apie tai interviu agentūrai „Bloomberg“ sakė JAV ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris. „Mes įvedėme šias sankcijas ir planuojame užtikrinti jų laikymąsi“, – sakė jis.

Praėjusią savaitę JAV įvestos sankcijos Rusijos naftos bendrovei „Rosneft“ neturės įtakos jos dukterinėms įmonėms Vokietijoje, antradienį pranešė vyriausybė. Šių dukterinių įmonių administravimą valstybė perėmė po to, kai prieš daugiau nei trejus metus Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Dėl kontrabandinių balionų premjerei Ingai Ruginienei paprašius Užsienio reikalų ministeriją suderinti papildomą sankcijų paketą Baltarusijai, Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys sako, jog bus siekiama suvienodinti dalį Maskvai ir Minskui taikomų ribojimų. „Kaip atsaką į (oro erdvės pažeidimus – BNS) mes matome kelias priemones.

Rusų prezidento Vladimiro Putino tarptautinis pasiuntinys ekonomikos klausimais Kirilas Dmitrijevas sekmadienį pasmerkė „titaniškus bandymus“ sužlugdyti dialogą su Jungtinėmis Valstijomis, jam lankantis šioje šalyje, reaguojant į Vašingtono įvestas sankcijas Rusijos naftos bendrovėms.  „Matome titaniškus bandymus sužlugdyti bet kokį dialogą tarp Rusijos ir JAV ir skleisti dezinformaciją“, – platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė K. Dmitrijevas.

Ketvirtadienį Europos Sąjunga (ES) įvedė naujų apribojimų Rusijos naftos ir dujų sektoriui pagal 19-ąjį bloko sankcijų paketą, priimtą nuo Kremliaus invazijos pradžios 2022 metais. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pasmerkė ES ir pažėrė naujų grasinimų blokui. „Tiek įsitraukusi į savo išskirtinumą, ES šantažuoja vis daugiau trečiųjų šalių, plisdama „antrines“ sankcijas“, – sako ji. „Tai darydama, ji (Europa – red. past.

Rusija sureagavo į naujas JAV ir Europos Sąjungos sankcijas. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskva analizuoja ribojimus ir ketina veikti „pagal savo interesus“. „Šiuo metu analizuojame nustatytas ir paskelbtas sankcijas ir, žinoma, elgsimės taip, kaip geriausiai atitinka mūsų interesus. Tai yra pagrindinis mūsų veiksmų motyvas. Mes veikiame ne prieš kitus, o savo pačių labui. Taip ir elgsimės“, – aiškino D. Peskovas.

Kremlius pirmą kartą viešai pavadino Jungtines Amerikos Valstijas Rusijos priešu. Po naujų sankcijų Rusijos energetikos sektoriui Vladimiras Putinas ir Dmitrijus Medvedevas pratrūko aštria retorika, o analitikai įspėja – tai ženklas, kad Maskva galutinai nutraukia bandymus ieškoti kompromiso su Vašingtonu. Kaip pažymi Karų studijų instituto (ISW) analitikai, tai rodo „esminį posūkį“ Rusijos retorikoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėl pratrūko grasinimais. Ketvirtadienį jis pareiškė, kad Maskvos atsakas į tolimus smūgius Rusijos teritorijai bus „pribloškiantis“ – nors dar visai neseniai tikino, kad reaguos tik stiprindamas oro gynybą.  Į klausimą, kaip vertina „prieštaringus signalus iš Vašingtono“ – galimą apribojimų panaikinimą naudoti tolimą ginkluotę prieš Rusiją ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą apie galimybę smogti iki 3 tūkst.

Europos Sąjungos planai suteikti Ukrainai gyvybiškai svarbų 140 mlrd. eurų finansinį paketą žlugo po netikėto Belgijos sprendimo. Belgijos premjeras Bartas De Weveris sustabdė iniciatyvą, kuri būtų leidusi panaudoti įšaldytus Rusijos turtus, o diplomatai šią situaciją jau vadina „visišku chaosu“. Belgijos ministras pirmininkas B. Weveris sužlugdė Europos Sąjungos planus konfiskuoti įšaldytus Rusijos turtus ir suteikti Ukrainai gyvybiškai svarbų 140 mlrd. eurų finansinį paketą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sarkastiškai sureagavo į Rusijos vadovo Vladimiro Putino teiginį, kad naujos sankcijos Rusijai nepaveiks jos ekonomikos. D. Trumpas atitinkamas pastabas išsakė kalbėdamasis su žurnalistais Baltuosiuose rūmuose, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas. Žurnalistai JAV lyderio paklausė, ką jis mano apie V. Putino pareiškimą, kad naujausios JAV sankcijos neturės rimto poveikio Rusijos ekonomikai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė pirmąsias sankcijas Rusijai, ir šį kartą jos pateisina žodžio „milžiniškos“ panaudojimą, nes taikiniais tapo du pagrindiniai Rusijos ekonomikos ramsčiai – naftos bendrovės „Rosneft“ ir „Lukoil“, rašo „The Telegraph“. Leidinyje pateikiami duomenys, kad šios dvi bendrovės kartu užtikrina apie pusę viso Kremliaus naftos eksporto.

Rusija rado būdą išvengti skaudžiausio JAV sankcijų smūgio: planuoja naudoti šešėlinį laivyną ir naujus prekybos kelius. JAV paskelbtos naujos sankcijos prieš didžiausias Rusijos naftos bendroves gali smarkiai smogti Kremliaus biudžetui, tačiau Maskva jau ieško būdų, kaip sušvelninti padarinius. „Bloomberg“ šaltiniai teigia, kad Rusija ketina pasitelkti šešėlinį tanklaivių tinklą ir plėsti naftos prekybininkų ratą, kad išlaikytų eksporto srautus ir biudžeto pajamas.

JAV trečiadienį paskelbė naujas sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms, signalizuodamos apie naują posūkį prezidento administracijos taktikoje karui Ukrainoje užbaigti.

Naujosios JAV sankcijos Rusijai yra smūgis tiesiai į Maskvos karo ekonomikos širdį, rašo „Sky news“ analitikas Davidas Blevinsas. Naftos gigantai „Rosneft“ ir „Lukoil“ yra varikliai, pumpuojantys pinigus į Rusijos karines gyslas.

Tarptautinės sankcijos Rusijai, anot Kyjivo, smarkiai apribojo jos geopolitinį buvimą Lotynų Amerikos šalyse. Tai sakoma Ukrainos žvalgybos ataskaitoje. „Vadinamoji Primakovo doktrina, pavadinta pagal buvusį užsienio reikalų ministrą ir premjerą Jevgenijų Primakovą, kuri numatė bendradarbiavimo su regiono šalimis plėtrą, šiuo metu įgyvendinama tik simboliniais gestais – delegacijų vizitais, studentų mainais ar antraeilių atstovų susitikimais.

Po tarptautinių sankcijų Iranui atnaujinimo Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kala Kallas paragino tęsti pastangas taikiai sureguliuoti konfliktą.  Sankcijų grąžinimas ir branduoliniai ribojimai negali būti diplomatijos pabaiga, pareiškė ji Briuselyje. ES, anot K. Kallas, laikosi nuomonės, kad tvarus branduolinio klausimo sprendimas įmanomas tik derybomis. Ir ji pati esą ketina toliau palaikyti dialogą su visomis susijusiomis šalimis.

Vėl įsigaliojus JT sankcijoms Iranui ir jo branduolinei programai, Islamo Respublika paskelbė apie „ryžtingą ir deramą“ atsaką. „Irano Islamo Respublika ryžtingai gins savo teises ir nacionalinius interesus. Į bet kokią priemonę, nukreiptą prieš žmonių interesus ir teises, bus reaguojama ryžtingai ir deramai“, – sekmadienį pareiškė Užsienio reikalų ministerija Teherane, komentuodama naktį vėl įsigaliojusias sankcijas. Iranas paragino tarptautinę bendruomenę priešintis JT sankcijoms.

Praėjus beveik dešimčiai metų po istorinio branduolinio susitarimo su Iranu, žlugus deryboms, vėl įsigaliojo JT sankcijos šaliai. Terminas Teheranui pasiekti susitarimą su derybų partnerėmis Vokietija, Didžiąja Britanija ir Prancūzija baigėsi naktį į sekmadienį 2.01 val. Vidurio Europos laiku. Dabar vėl galiojančios priemonės, be kita ko, apima bendrą ginklų embargą, tolesnio urano sodrinimo draudimą bei daugybę sankcijų prieš atskirus asmenis ir organizacijas.

Jungtinės Valstijos, anot šaltinių, svarsto įvesti sankcijas visam Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT). Sprendimas dėl sankcijų prieš instituciją turėtų būti priimtas netrukus, naujienų agentūrai „Reuters“ sakė šeši su situacija susipažinę asmenys. Tai būtų eskalacija po to, kai Vašingtonas jau pritaikė tikslines sankcijas atskiriems prokurorams ir teisėjams. „Individualių sankcijų instrumentas išnaudotas, – sakė aukštas diplomatas.

Europos Komisija (EK) penktadienį pristatė naująjį sankcijų paketą prieš Rusiją. ES siekia tokiu būdu spausti Maskvą dėl karo Ukrainoje. „Galime patvirtinti, kad Komisija priėmė naująjį, 19-ąjį, sankcijų paketą prieš Rusiją“, – spaudos konferencijos metu Briuselyje paskelbė EK atstovė spaudai Paula Pinho. Vėliau penktadienį apie tai smulkiau komentavo EK pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.

Europos Komisija (EK) penktadienį pristatys naująjį sankcijų paketą prieš Rusiją, dėl kurio turės balsuoti Europos Sąjungos (ES) valstybės narės. ES siekia tokiu būdu spausti Maskvą dėl karo Ukrainoje. „Galime patvirtinti, kad Komisija priėmė naująjį, 19-ąjį, sankcijų paketą prieš Rusiją“, – spaudos konferencijos metu Briuselyje paskelbė EK atstovė spaudai Paula Pinho.

Po JAV pareiškimo dėl kolektyvinės atsakomybės už antrines sankcijas iš Rusijos perkančioms naftą ir dujas Indijai ir Kinijai – ES ir Japonijos lyderiai staiga susigūžė ir pareiškė, kad tokių sankcijų Rusijos naftos ir dujų pirkėjams įvesti negali.  Nuo pat karo Ukrainoje pradžios buvo žinoma, kad Rusija ilgai negalės kariauti, jeigu jos gamtiniams resursams bus įvestos sankcijos.