Teisinius vertinimus parengė advokatų kontora „Covington & Burling“ bei tarptautinių teisininkų grupė, susijusi su Stanfordo universitetu, Kyjivo ekonomikos mokykla ir Vokietijos teisinių paslaugų bendrove „Bender Harrer Krevet“. Šių ekspertų išvados prieštarauja Belgijos valdžios anksčiau išsakytam nuogąstavimui, esą šaliai gali tekti mokėti didelę kompensaciją Rusijai, jei ES įgyvendins planą panaudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą Ukrainos naudai.
Rusija pati nepripažįsta tarptautinių institutų
Teisininkų teigimu, Rusija vargu ar galėtų rasti teismą, kuris būtų pasirengęs nagrinėti bylą prieš Belgiją arba patenkinti ieškinį prieš Belgijos vyriausybę ir finansinių atsiskaitymų bendrovę „Euroclear“. Bet koks Rusijos teismo sprendimas, anot jų, būtų tiesiog ignoruojamas. „Joks Rusijos teismo sprendimas nebūtų pripažintas ar vykdomas ES ar Jungtinėje Karalystėje viešosios tvarkos sumetimais“, – rašoma šešių teisininkų pateiktame vertinime. Jie taip pat pažymi, kad Rusijos centrinis bankas greičiausiai nesikreiptų į Didžiosios Britanijos ar ES valstybių teismus, nes tai galėtų sukelti abejonių dėl jo suverenaus imuniteto.
Kreipimasis į ES Teisingumo Teismą, tarptautinį teismą ar panašią tarptautinę instituciją, pasak „Covington & Burling“, taip pat beveik neturi perspektyvų. Pagrindinė priežastis – pati Rusija nepripažįsta tokių institucijų jurisdikcijos.
Abiejų teisinių išvadų autoriai taip pat atmeta galimybę, kad Maskva galėtų reikšti pretenzijas Briuseliui remdamasi dvišale Rusijos ir Belgijos investicijų apsaugos sutartimi. Apie tokią riziką laiške Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen buvo užsiminęs Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris. Vis dėlto teisininkai pabrėžia, kad šios sutarties nuostatos netaikomos suvereniems valstybės aktyvams. „Pagal tokią sutartį sudarytas tribunolas neturėtų teisinio pagrindo nagrinėti ginčo, susijusio su tariama Rusijos turto ekspropriacija“, – teigiama „Covington & Burling“ išvadoje.
Antrajame teisiniame vertinime pažymima, kad vadinamojo reparacinio kredito plano priėmimas nesukeltų jokių reikšmingų naujų rizikų. Anot autorių, net ir nedidelės galimos rizikos būtų su kaupu kompensuotos pasiūlymo nauda Europos taikai, saugumui, stabilumui ir ilgalaikiam Ukrainos gyvybingumui.
Belgijos vyriausybė į Politico prašymą pakomentuoti šias išvadas neatsakė.
Europos Sąjungos planas perduoti Ukrainai apie 210 mlrd. eurų vertės įšaldytą Rusijos turtą buvo pasiūlytas Kyjivui susiduriant su didžiuliu finansavimo poreikiu biudžeto ir gynybos reikmėms. Kitais metais Ukrainai prognozuojamas 71,7 mlrd. eurų biudžeto deficitas. Jei lėšos nebus gautos iki balandžio, šaliai tektų mažinti valstybės išlaidas, o tai galėtų smarkiai paveikti visuomenės moralę ir gebėjimą tęsti gynybą.
Belgija iki šiol atsisakė remti šį ES planą, baimindamasi galimų Rusijos ieškinių. Pirmasis toks ieškinys pasirodė praėjusią savaitę – Rusijos centrinis bankas Maskvos teisme apskundė jo aktyvų įšaldymą „Euroclear“ sistemoje. Ieškinio suma siekia 18,2 trilijono rublių, arba apie 195,5 mlrd. eurų.
Rusijos turto perdavimo Ukrainai klausimas taps vienu pagrindinių temų artėjančiame ES viršūnių susitikime. Jo išvakarėse keturi ES pareigūnai Politico nurodė, kad JAV administracijos atstovai daro spaudimą europiečiams, siekdami, jog planas būtų atmestas.
Rusijos atsitraukimas nuo tarptautinės teisminės sistemos prasidėjo dar iki karo Ukrainoje, kai Maskva paskelbė nacionalinės teisės viršenybę prieš tarptautinę. Prasidėjus plataus masto karui, šis procesas tik paspartėjo. 2022 metų kovą Rusija pasitraukė iš Europos Tarybos, dėl to nustojo galioti apie 20 tarptautinių sutarčių. Tų pačių metų rugsėjį Maskva galutinai išėjo iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisdikcijos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
