Neformaliame Europos Sąjungos Ministrų tarybos posėdyje paklaustas apie galimybę įvesti sankcijas Kinijos bendrovėms, kurios padeda Rusijai apeiti Vakarų sankcijas, jis tvirtino, jog būtų linkęs „žvelgti plačiau“.
„Sakyčiau, kad Europa privalo turėti labai aiškią poziciją, kai kalbama apie bet ką, kas padeda išvengti sankcijų už ES ribų. Taigi tai turi būti universali žinutė. Ir taip – jei Kinijos įmonės tai daro, jos turėtų sulaukti šios žinutės. Bet ir bet kuri kita valstybė, padedanti Rusijai apeiti sankcijas, turėtų suprasti, kad jos taip pat yra radaro lauke“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Landsbergis.
Jis atmetė nuogąstavimus, jog tokie žingsniai pablogintų ES ir Kinijos santykius.
„Bet juk mes turime galvoti apie Europos laikyseną, ar ne? (...) Pirmiausiai, kai kalbame apie Rusiją, Ukrainą, Kinija, turime apibrėžti Europos poziciją, laikyseną ir ją ginti. Ir tuomet, manau, mes galėtumėme kalbėtis su kitais turėdami šiek tiek daugiau galios“, – pabrėžė ministras.
Lietuvos diplomatijos vadovas akcentavo, jog sankcijos būtent atskiroms kitų šalių įmonėms, padedančioms Rusijai, yra „geras instrumentas“, išreikšdamas abejones dėl būtinybės ribojimus taikyti plačiau.
„Nesu tikras, ar šalį ar visą jos pramonę apimantys ribojimai būtų efektyvūs. Bet eiti per kiekvieną atvejį, pasiekiant įmones, kurios padeda apeiti sankcijas, yra geras būdas judėti į priekį“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Nemanau, kad mes būtumėme pajėgūs dėl to susitarti“, – pridūrė jis, paklaustas, ar ES galėtų imtis platesnių žingsnių.
Anot jo, tokiu atveju reikėtų įrodyti „sisteminę pagalbą“ Rusijai.
„Mes neturime informacijos apie sisteminę pagalbą Rusijai, kaip tokią. Žinoma, gali būti pavyzdžių, kai mes kalbame apie energetiką – tai tikriausiai yra vienas iš atvejų, kur matome sisteminės pagalbos ženklus. Bet vis tiek galime imtis veiksmų prieš įmones, taip pasiekdami pramones“, – tvirtino ministras.
Ragina elgtis atsargiau
G. Landsbergis priminė ir Lietuvos atvejį, kuomet dėl intensyvėjančių santykių su Taivanu Kinija ėmėsi ekonominio spaudimo prieš Vilnių.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo, kai 2021 metais Vilnius leido Taipėjui atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvos sostinėje.
Šis žingsnis sukėlė Pekino nepasitenkinimą – jis apribojo santykius su Vilniumi ir blokavo Lietuvos eksportą bei importą. Dėl to Europos Sąjunga praėjusių metų pradžioje kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.
Pasak G. Landsbergio, panašūs Kinijos veiksmai buvo stebimi ir prieš Norvegiją, Australiją, Pietų Korėją.
„Manau, kad Lietuvos atvejis parodė, jog Kinija yra pasirengusi ir siekia naudoti ekonominį spaudimą, kaip politinį instrumentą, ar, kai kurie pasakytų, ginklą prieš valstybes, kurių užsienio politika neatitinka Kinijos politikos“, – sakė G. Landsbergis.
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat pakartojo Lietuvos poziciją, kad Europai reikėtų nekartoti su Rusija padarytų klaidų vystant santykius su Kinija.
„Turime elgtis kur kas atsargiau, nei darėme su Rusija dešimtmečius: sukurti rizikų valdymo strategiją, taip pat turėti omeny, kas jau ir buvo padaryta, kad Kinija kuria naują pasaulio tvarką. Taigi, negalime būti pasyvūs stebėtojai, kai tokia tvarka kuriama, turime pasiūlyti, kaip stiprinti esamą pasaulio tvarką“, – kalbėjo jis.
Kinija teigia esanti neutrali karo Ukrainoje atžvilgiu, tačiau Vakarai abejoja Pekino nuoširdumu, kritikuoja Kiniją, kad ši atsisakė pasmerkti Maskvą dėl invazijos, taip pat nuogąstauja dėl galimo ginklų tiekimo Maskvai. Kinija su Rusija taip pat anksčiau šiemet yra surengusi bendras karines pratybas su Rusija.
Naujausiame, 11-ajame sankcijų Rusijai pakete ES planuoja rekomenduoti stabdyti jautrių technologijų eksportą aštuonioms Kinijos bendrovėms dėl įtarimų, kad šios jas parduoda Rusijai. Pekinas grasina, kad imsis veiksmų jų interesams apsaugoti.
