sankcijos

Europos Parlamento (EP) narys Stasys Jakeliūnas užsitraukė parlamento vadovybės nemalonę ir gavo finansinę sankciją, nes atsisakė parodyti skaitmeninį Europos Sąjungos Covid-19 pažymėjimą. S. Jakeliūnas nebuvo vienintelis, sankcijas gavo dar penki EP nariai, pasielgę taip pat.

Prasidėjus naujiems metams, BNS pristato svarbiausius numatomus ekonomikos ir verslo įvykius 2022-aisiais. Ekonomikos perspektyvos Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Europos Komisija, SEB ir „Swedbank“ prognozuoja, kad 2022 metais Lietuvos BVP turėtų augti 3,3–3,7 procento.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įsaką dėl sankcijų dviem prorusiškoms ukrainiečių televizijoms – „Peršyj nezaležnyj“ ir „UkrLive“, antradienį pranešė prezidentūros spaudos tarnyba. „Įgyvendinti Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (RNBO) 2021 metų gruodžio 28 dienos sprendimą „Dėl asmeninių specialiųjų ekonominių ir kitokių varžomųjų priemonių (sankcijų) taikymo“, – sakoma prezidento įsake.

JAV valdžia svarsto papildomas ribojimo sankcijų priemones Rusijai, jeigu ši nuspręstų pulti Ukrainą. „Reuters“ šaltinių teigimu, svarstoma imtis ir tokių priemonių, kaip išmaniųjų telefonų eksporto į Rusiją draudimas. Be telefonų prie galimai draudimų sąraše atsirasiančių prekių yra įvardijami kritinės svarbos komponentai aviacijai ir automobilių pramonei, o taip pat „daugeliui kitų gamybos sričių“ Rusijoje importuojamos prekės.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog reikia išlaikyti spaudimą  autoritariniam Baltarusijos vadovui Aliaksandrui Lukašenkai, o sankcijos turi būti stiprinamos. Pasak jo, režimui būtina ir toliau demonstruoti, kad dar ne sankcijų pabaiga, nes pagrindinės priežastys, dėl kurių sankcijos buvo įvestos, tebeegzistuoja.  „Politiniai kaliniai, nuslopintas bet koks laisvas balsas visuomenėje, represijos, gąsdinimai, visa tai tebeegzistuoja.

Bent du arbatiniai šaukšteliai kiekvieną valandą ištisą parą visiems Lietuvos gyventojams nuo kūdikio iki senolio. Maždaug tiek mums tektų pagrindinių mineralinių trąšų, kurios per metus oficialiai sunaudojamos Lietuvos žemės ūkyje. Kilus politiniam skandalui dėl sankcijų Baltarusijai taikymo, portalas tv3.lt pasidomėjo, kam apskritai reikalingos mineralinės trąšos reikalingos, ar be jų įmanoma apsieiti, kuo būtų galima pakeisti baltarusiškas trąšas.

Baltarusija numatė baudžiamąją atsakomybę už raginimus taikyti sankcijas – atitinkamą įstatymą pasirašė šalies autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, antradienį pranešė valstybinė agentūra BelTA. „Įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę už raginimus taikyti sankcijas Baltarusijos Respublikai, jos piliečiams ir organizacijoms“, – sakoma agentūros pranešime.

Abiejų ministrų atsistatydinimo prašymai turėtų būti patenkinti, teigė Seimo narys Gintautas Paluckas. Jo akimis kitos išeities iš problemos nėra, o jo kolega Paulius Saudargas mano, kad tai tik komunikacijos krizė ir tokių drastiškų sprendimų nereikėtų.

Valdantiesiems siūlant įvesti sankcijas tiesiogiai ar netiesiogiai iš Baltarusijos importuojamiems, perkamiems ar perleidžiamiems produktams, Seimo Ekonomikos komitete dirbantys parlamentarai sako, kad tokių suvaržymų poveikis ir netektys bus neadekvačios.   Taip pat tvirtinama, kad ribojimus, kuriuos siūloma nustatyti per skubiai ir vienašališkai, bus galima lengvai apeiti.

Baltarusiškų trąšų detektyvas ne tik gali išversti iš posto užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, susisiekimo ministrą Marių Skuodį, bet ir pasėjo abejonės gaidelę visoje valdančiojoje koalicijoje bei ypač konservatorių gretose.

Dėl tebevykstančio baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą kaltinti reikėtų tik Minsko režimą, turintį dešimtmečių patirtį, kaip apeiti tarptautines sankcijas, sako Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. „Režimas, turėdamas 27-erių metų patirtį, kaip apeiti sankcijas, išnaudoja sankcijose paliktas spragas ir tęsia prekybą sankcionuota produkcija.

Tarptautinių ir atskirų valstybių ekonominių paskelbtų sankcijų įgyvendinimui reikėtų vieno koordinacinio centro, teigia Lietuvos banko valdybos narys. Pasak Simono Krėpštos, toks centras galėtų apjungti visas valstybės institucijas ir padėtų išvengti keblių situacijų.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pažadėjo, kad Europos Sąjunga sugriežtintų sankcijas Rusijai, įskaitant ekonomines ir finansines, jeigu Maskva negerbtų suverenių valstybių teisių.

Vertybinė Lietuvos užsienio politika netapo kūnu, nes Lietuva nesugebėjo laiku ir solidariai su JAV įgyvendinti sankcijų Baltarusijos režimui bei užkardyti baltarusiškų trąšų tranzitą per mūsų šalį. Tai destabilizavo padėtį Vyriausybėje, kurioje už tai buvo atsakingas susisiekimo ministras Marius Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Abu politikai pareiškė esantys pasirengę trauktis iš pareigų, jei taip nuspręstų premjerė.

Taikydama Europos Sąjungos sankcijas, Lietuvos muitinė penktadienį pranešė į Prancūziją grąžinusi baltarusių aviakompanijai „Belavia“ skirtą siuntą. „Sprendimas neįforminti eksporto deklaracijos priimtas negavus įmonių sutarties, įrodančios, jog sandoris sudarytas iki šių metų birželio 25 dienos. Pagal vėliau sudarytas sutartis prekių eksportas įmonėms, įtrauktoms į ES sankcijų paketus, yra draudžiamas“, – nurodoma pranešime. Beveik 154 tūkst.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, jog niekas neverčia Lietuvos valdžios nutraukti „Belaruskalij“ tranzitą dėl įsigaliojusių JAV sankcijų šiai vienai didžiausių pasaulyje trąšų gamintojų ir eksportuotojų. „Tie, kas stebi viešąją erdvę, supranta, kad tos sankcijos, kurios taikomos JAV ir įsigaliojo nuo 8 dienos (gruodžio 8 dienos – BNS), jos netaikomos tranzitui.

Paaiškėjus, kad JAV taikant sankcijas baltarusiškų trąšų įmonei „Belaruskalij“, jos toliau keliauja tranzitu per Lietuvą, kilo nemenkas skandalas. Opozicija beda pirštu į valdančiuosius ir tikina, kad Vyriausybę ištiko krizė, pasitraukti turėtų atsakingi ministrai, o vertybinę šalies užsienio politiką ištiko bankrotas ir krachas. Tuo metu konservatoriai už skandalo mato kyšančius autokratinių režimų interesus ir teigia, kad būtina ištirti, kas darė įtaką „Lietuvos geležinkeliams“ ir jų vadovams.

Valstybės valdoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) pati aktyviai ieškojo kelių, kaip tęsti darbą su Baltarusijos trąšų milžine „Belaruskalij“. „Sienos“ turimi duomenys rodo, kad LTG vadovybė ėmėsi iniciatyvos ir ieškojo būdų, kaip tęsti finansinius santykius su „Belaruskalij“ po JAV sankcijų įsigaliojimo. „Sienos“ žiniomis, LTG Finansų valdymo skyriaus vadovas Vaidotas Dirmeikis pats kreipėsi į fintech sektoriaus įmones, sūlydamas perimti „Belaruskalij“ mokėjimų LTG aptarnavimą.

Lietuvos politikams pasidžiaugus, kai JAV įvedė sankcijas Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“, tačiau nesugebėjus prisidėti prie partnerės pastangų nubausti Aleksandro Lukašenkos režimą, kalio trąšos toliau vyksta per Lietuvą. Situacijos suvaldyti nesugebėjęs susisiekimo ministras Marius Skuodis ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viešai paskelbė galintys atsistatydinti.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dar neapsisprendė, ar patraukti iš pareigų užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį. Šis ketvirtadienį pareiškė esantis pasiruošęs pasitraukti, jei tik taip nuspręs I. Šimonytė. „Kai nuspręsiu, tada ir informuosiu“, – lakoniškai į Seime valstiečio Dainiaus Gaižausko užduotą klausimą, ar ketina patraukti G. Landsbergį, atsakė I. Šimonytė.

Trečiadienį įsigaliojus JAV sankcijoms trąšų gamintojai „Belaruskalij“, Baltarusijos opozicija ragina Lietuvą stabdyti įmonės trąšų tranzitą, pranešė Sviatlanos Cichanouskajos biuras. „Režimas uždirbdavo pinigus daug metų pardavinėdamas kalio trąšas ir „Belaruskalij“ yra pelno šaltinis, tačiau jis taip pat ir įrankis represijoms prieš darbuotojus. Mes tikimės, kad sankcijos sustabdys trąšų importą ir tranzitą, kol teisės viršenybė bus atkurta“, – rašoma pranešime.

Lietuva svarstys galimybę įvesti papildomas sankcijas Baltarusijai reaguojant į pastarosios paskelbtą draudimą nuo kitų metų  iš Vakarų šalių įvežti įvairias prekes, daugiausiai žemės ūkio produktus. Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė sako, jog tokios sankcijos – pasminga poveikio priemonė. „Svarstysime. Baltarusija naudoja žmones kaip ginklus – tai ekonominės sankcijos spausti režimą yra prasminga poveikio priemonė“, –  trečiadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška sako, jog netekus JAV sankcionuotos Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ trąšų, įmonei reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų per metus.   „Atnaujintais skaičiavimais, šiuo metu, jei nuo sausio pirmos nebevežtume „Belkalij“ trąšų, mums gali reikėti apie 49 mln. eurų subsidijų jau darant masę veiksmų: optimizuojame procesus, darbuotojus, stabdome tam tikras investicijas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad situacija, kai „Belaruskalij“ avansu sumokėjo už trąšų gabenimą per Lietuvą gruodį, jau įsigaliojus JAV sankcijoms, yra unikali ir ją reikės aiškintis. „Be abejonės, tai yra unikali situacija, kokios anksčiau mes Lietuvoje nesam turėję, ją reikia analizuoti ir nagrinėti. Neabejoju, kad tai bus daroma“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras.

Nepaisant JAV ir ES paskelbtų sankcijų, „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė „LTG Cargo“ gruodžio mėnesį teiks trąšų gabenimo paslaugas „Belaruskalij“. Pagal galiojančią sutartį Baltarusijos bendrovė už jas atsiskaitė iš anksto, praneša bendrovė. „Lietuvos geležinkeliai“, kaip atsakingai veikianti įmonių grupė, nuolat stebi ir nagrinėja verslo aplinkos pasikeitimus. Grupės bendrovės laikosi tiek Lietuvos, tiek ir tarptautinių teisės aktų reikalavimų.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį per virtualias derybas perspėjo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad Vašingtonas įvestų griežtas sankcijas karinio eskalavimo Ukrainoje atveju.

Minskas įvedė draudimą importuoti kai kurias prekes iš valstybių, taikančių sankcijas Baltarusijai, pirmadienį pranešė Baltarusijos užsienio reikalų ministerija.

Reaguodamas į ES išplėstas sankcijas, Minskas išplėtė asmenų, kurių atvykimas nepageidaujamas dėl Baltarusijos pareigūnų „diskriminacijos“, sąrašą, pirmadienį pranešė baltarusių Užsienio reikalų ministerija. „Išplėsti asmenų, kurių atvykimas į Baltarusijos Respublikos ir Sąjunginės valstybės teritoriją nepageidaujamas iš šalių, sistemingai diskriminuojančių baltarusių pareigūnus, žurnalistus ir visuomeninių organizacijų atstovus, sąrašai“, – nurodoma ministerijos pareiškime.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė „atsaką“ į Vakarų šalių sankcijas. Teigiama, kad ribojimai bus priimti kol kas neįvardintoms ES šalių prekėms ir oro linijų bendrovėms.

Atsakomosios sankcijos Vakarams bus paskelbtos artimiausiu metu, sekmadienį pareiškė Baltarusijos ministras pirmininkas Ramanas Haloučanka. „Sprendimai... bus įvardinti artimiausiomis dienomis. Akivaizdu, iškart po savaitgalio“, – kanalui „Belarus 1“ sakė premjeras. Jo teigimu, „bus imtasi visiškai adekvačių priemonių“. Tačiau, pasak R. Haloučankos, kalbama tik apie dalį atsakomųjų sankcijų. „Neketiname panaudoti viso arsenalo, nors atsakas yra parengtas.

Baltarusijos vyriausybė privalo „tiksliai ir kariškai“ imtis atsako į Vakarų sankcijas, penktadienį pareiškė šalies autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Mūsų ekonomika patiria beprecedentį savo mastu... spaudimą iš išorės. Tęsiami ne tik agresyvi retorika, bet ir veiksmai. Vadinasi, reiktų kruopščiai išanalizuoti mūsų taikomas priemones. Galvoju, kad tai jau padaryta“, – sakė jis per Minske įvykusį pasitarimą dėl šalies socialinio ir ekonominio vystymosi.

Po Europos Sąjungos sankcijų presu patekusi pagrindinė Baltarusijos oro vežėja „Belavia“ paskelbė dėl naujų ribojančių priemonių neplanuojanti keisti savo skrydžių tvarkaraščio. „Įvesti apribojimai neturės įtakos galimybei vykdyti skrydžius, kurie jau yra numatyti galiojančiame tvarkaraštyje. Valstybės, į kurias dabar vykdomi skrydžiai, „Belavia“ yra atviros, nauji apribojimai jų prieinamumui įtakos neturės, skrydžiai bus vykdomi pagal tvarkaraštį“, – teigiama aviakompanijos pranešime.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentai paragino tarptautinę bendruomenę griežtinti sankcijas Rusijai dėl jos vykdomos agresijos prieš Ukrainą. Bendrame penktadienį išplatintame pareiškime minint Ukrainos nepriklausomybės pripažinimo 30-metį, Gitanas Nausėda, Volodymyras Zelenskis ir Andrzejus Duda, dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą remti Ukrainos „suverenumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą jos tarptautiniu mastu pripažintose sienose ir teritoriniuose vandenyse“. „Prezident...

Ketvirtadienį įsigaliojus naujajam sankcijų paketui Baltarusijai, įvedant suvaržymus kai kuriems vyriausybės veikėjams ir juridiniams subjektams už žmogaus teisių pažeidimus ir paramą „migrantų kontrabandai“ kurstymą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, jog sankcijų paketas liudija, kad ES netoleruos Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmų.

Baltarusija ketvirtadienį pasmerkė Vakarų šalių sprendimą išplėsti sankcijas Minsko režimui dėl migrantų krizės prie Europos Sąjungos rytinių sienų. „ES sprendimo dėl naujausių sankcijų prieš suverenia Baltarusiją ir paties jų turinio absurdiškumo gylis dabar jau sunkiai suvokiamas“, – sakoma Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Europos Sąjunga ketvirtadienį įvedė sankcijas Baltarusijos oro vežėjų flagmanei „Belavia“ ir Sirijos oro bendrovei „Cham Wings“, siejamoms su migrantų krize prie Bendrijos rytinių sienų, sakoma pranešime, paskelbtame ES oficialiajame leidinyje. Briuselis kaltina Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą surengus „hibridinę ataką“ prieš ES, priviliojant tūkstančius migrantų iš Artimųjų Rytų ir nukreipiant juos prie Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos sienų.

Jungtinės Valstijos ir kelios svarbios Vašingtono sąjungininkės ketvirtadienį išplėtė sankcijas Baltarusijai, įvesdamos suvaržymus kai kuriems vyriausybės veikėjams ir juridiniams subjektams už žmogaus teisių pažeidimus ir paramą „migrantų kontrabandai“ kurstymą.

Europos Sąjungos diplomatai trečiadienį pritarė siūlymui dėl sankcijų dar 28 asmenims ir subjektams Baltarusijoje, kuriomis reaguojama į Minsko režimo vaidmenį kurstant migrantų krizę prie rytinių Bendrijos sienų. Briuselis kaltina autoritarinio Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą surengus „hibridinę ataką“ prieš ES, priviliodamas tūkstančius migrantų iš Artimųjų Rytų prie Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos sienų. A. Lukašenka neigia esąs už tai atsakingas.

„Belavia“, „Grodno Azot“ ir kiti: nutekintame sankcijų Baltarusijai, kurios turėtų būti paskelbtos gruodžio 2-ąją, sąraše atsidūrė mažiausiai 11 bendrovių ir 17 Baltarusijos valdininkų, praneša „Laisvė Radijo“ šaltiniai. Skelbiama, kad sankcijų sulauks Baltarusijos pasienio apsaugos komiteto vadovas Anatolijus Lapo, pasienio apsaugos spec.

Vokietijos ambasada Jungtinėse Valstijose šalies Kongresui nusiuntė dokumentą, kuriame ragina neįvesti sankcijų dujotiekiui „Nord Stream 2“, skelbia JAV naujienų portalas „Axios“, remdamasis neoficialiu dokumentu, kuris pateko į žurnalistų rankas. „Vokietijos vyriausybė paragino Kongreso narius neįvesti sankcijų dujotiekiui „Nord Stream 2“ ir teigia, kad tai „susilpnins“ pasitikėjimą Jungtinėmis Valstijomis ir „galiausiai pakenks transatlantinei vienybei“, – skelbia portalas.

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigia, kad naujos Europos Sąjungos (ES) svarstomos sankcijos Baltarusijai gerokai apribotų galimybę prie migrantų gabenimo prisidedančioms įmonėms veikti Bendrijoje.  Jo teigimu, šios priemonės ateityje galėtų būti taikomos naujiems, o ne jau egzistuojantiems susitarimams.

Europos Sąjungos įvestos sankcijos Minskui nėra labai efektyvios, pirmadienį pareiškė Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. „Ketvirtajame sankcijų pakete buvo daug spragų ir jis nėra labai veiksmingas“, – sakė ji per spaudos konferenciją Vienoje. S. Cichanouskaja taip pat išreiškė viltį, kad ateityje suvaržymo priemonės bus nukreiptos prieš įmones ir bankus, kurių darbas yra gyvybiškai svarbus Baltarusijos valdžiai.

Europos Sąjunga rengia naujas sankcijai Minskui, pirmadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, tęsiantis migrantų krizei Baltarusijos ir ES pasienyje. „Praėjusią savaitę Užsienio reikalų taryba inicijavo penktąjį sankcijų paketą, į kurį įtraukti Baltarusijos teisėjai, prokurorai ir saugumo tarnybų atstovai, atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus“, – sakė H. Maasas per virtualią konferenciją apie Baltarusiją. Jo pareiškimą citavo Užsienio reikalų ministerija Berlyne.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad iš Europos Sąjungos ruošiamų sankcijų Baltarusijai sąrašo bandoma išbraukti šios šalies valstybinę oro bendrovę „Belavia“. „Pasiekė tikrai nerimą keliančios žinios, panašu, kad mėginama bene vieną svarbiausių elementų iš sankcijų sąrašo – sankcijas aviakompanijai „Belavia“, kuri, kaip žinia, yra atsakinga už nemažą kiekį atvežtų į Baltarusiją migrantų“, – LRT teigė politikas.

Neblėstant įtampai Baltarusijos ir Lenkijos bei Baltijos šalių pasienyje kadenciją baigianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kaip Vakarų atstovė, po daugiau nei metų leidosi į pokalbį su neteisėtu Baltarusijos vadovu. Vos tik ši žinia iškilo į viešumą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu BBC teigė palaikantis kanclerės žingsnį, kadangi pokalbį pats mato kaip vieną iš būdų išspręsti humanitarinę krizę.

Naujas sankcijas Baltarusijai dėl migrantų krizės Europos Sąjunga paskelbs artimiausiomis dienomis, pirmadienį, tam pritarus bloko užsienio reikalų ministrams, pareiškė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Po susitikimo su ministrais J. Borrellis sakė, kad naujosios sankcijos už prisidėjimą prie veiksmų, kuriais „skatinamas nelegalus ES sienos kirtimas“, palies „gana didelį skaičių“ asmenų ir organizacijų.

Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos (URT) sprendimas leis sankcionuoti neteisėtų migrantų srauto organizatorius, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius tvirtina, kad Europos Sąjungai ruošiantis įvesti sankcijas Baltarusijai dėl neteisėtos migracijos į Bendriją organizavimo, ES parengusi ir dar daugiau ribojimų, jei Minsko elgesys nesikeis. „Yra principas, kurio yra laikomasi, kad jei Lukašenkos režimas nekeis savo nusikalstamo elgesio, sankcijos toliau bus plečiamos ir įvedinėjamos laipsniškai.

Minskas pasiruošęs imtis „pačių griežčiausių ir kraštutinių“ priemonių, jeigu Europos Sąjunga įvestų naujų sankcijų Baltarusijai, penktadienį pareiškė baltarusių užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus, didėjant įtampai su Bendrija dėl migrantų krizės prie sienos su Lenkija. „Jeigu Europos Sąjunga ir kiti Vakarų partneriai priimtų sprendimų įvesti Baltarusijai papildomų sankcijų, Baltarusija bus priversta reaguoti kuo griežčiausiai.