sandrija čapkauskienė

Nuovargis, silpnumas, slenkantys plaukai, prastėjanti odos būklė ar sutrikusi koncentracija dažnai siejami su geležies trūkumu. Kaip pabrėžia biomedicinos mokslų daktarė, dietistė ir mokslininkė Sandrija Čapkauskienė, problema dažnai slypi ne tik pačiame geležies kiekyje, bet ir sutrikusiame geležies apykaitos rate. Itin aktualią geležies įsisavinimo problemą biomedicinos mokslų daktarė Sandrija Čapkauskienė aptarė tinklalaidėje „Gyvensenos paraštėse“, kurią veda mokslininkė Edita Kondrotienė.

Žmonės nuolatos ieško būdų, kaip tapti sveikesniais, numesti vieną kitą nereikalingą kilogramą, išsivaduoti iš jau varginančių sveikatos bėdų. Pastaruoju metu „ant bangos“ – angliavandenių maiste reguliavimas ir gliukozės šuolių matavimas.

Įspėjimai ir net gąsdinimai iš įvairių specialistų lūpų apie tai, kaip reikia riboti perteklinį cukraus vartojimą, sklinda jau netrumpą laiką. Šiandien kaip niekada garsiai kalbama apie vadinamąją gliukozės revoliuciją, kai netinkamai pasirinkę maistą „įkrentame“ į energetines „duobes“, persivalgymo ir lėtinių ligų rizika stipriai išauga.

Lėtinės ligos, ankstyvėjanti onkologija, jaunėjantis diabetas ir augantis vaikų nutukimas – visa tai, pasak mokslininkų, glaudžiai susiję su oksidaciniu stresu ir lėtiniu uždegimu, kurį organizme sukelia laisvieji radikalai. Apie tai tinklalaidėje „Gyvensenos paraštėse“ diskutuoja mokslininkės Edita Kondrotienė bei biomedicinos mokslų daktarė, dietistė, docentė, mokslininkė Sandrija Čapkauskienė.

Šį sekmadienį TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Pasaulis pagal moteris“ – žvilgsnis į sveiką mitybą kartu su biomedicinos mokslų daktare, Lietuvos sporto universiteto docente, dietiste Sandrija Čapkauskiene. Laidoje bus sugriauti mitai apie bulves ir dažną valgymą, o taip pat didelį dėmesį skirsime populiariai Viduržemio jūros dietai.  Čapkauskienė laidoje pasidalins daugiau nei 18 metų kaupta patirtimi su visais, siekiančiais kitokios būties kokybės.

Rūgščių refliuksas – liga, kuri pasireiškia nevalingu skrandžio turinio grįžimu atgal į stemplę. Jis yra labai nemalonus vien dėl to, kad jį lydi tokie simptomai, kaip rėmens graužimas, rūgštaus turinio atpylimas, pilvo skausmai. Tačiau yra būdas sau padėti – tinkamos mitybos pasirinkimas.

Akrilamidas yra medžiaga, kuri susiformuoja apdorojant krakmolingus maisto produktus, tokius kaip bulvių traškučiai, itin aukštoje temperatūroje: aukštesnėje nei 120 laipsnių. Yra manoma, kad ši medžiaga gali aktyvinti vėžinių navikų susidarymą. Naujienų portalui tv3.lt biomedicinos mokslų daktarė doc.dr. Sandrija Čapkauskienė papasakojo apie akrilamidą, jo žalą ir kaip jo išvengti.

Šaltibarščiai – daugelio lietuvių pamėgtas šiltojo metų laiko patiekalas, vasarą ant stalo atsirandantis vis dažniau. Biomedicinos mokslų daktarė, Lietuvos sporto universiteto docentė, dietistė Sandrija Čapkauskienė išnagrinėjo šio patiekalo sudėtį ir patarė, kokio ingrediento į šaltibarščius geriau nedėti.  Šaltibarščių pagrindas – kefyras, burokėliai, agurkai ir žalumynai, turintys daug organizmui naudingų savybių.

Nuovargis, energijos trūkumas, miego ar virškinimo sutrikimai, bėrimai, nusilpęs imunitetas – simptomai, dažnai atpažįstami ne vienam šiuolaikiniam žmogui. Būtent jie neretai įspėja, kad organizme yra prasidėjęs lėtinis uždegimas.

Natūralūs virškinimo fermentai – gyvybiškai svarbi virškinimo sistemos dalis. Atsiradus šių fermentų trūkumui žmogus susiduria su virškinamojo trakto sutrikimais ir kitomis sveikatos bėdomis. Tam, kad būtų galima išvengti šių sutrikimų, biomedicinos mokslų daktarė ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė atskleidė, kurie maisto produktai turi daugiausiai virškinimo fermentų.

Ledai vasarą tampa bene populiariausias desertas, nuo kurio gausaus pasirinkimo parduotuvėje tiesiog raibsta akys. Viena šio deserto porcija didelės žalos jūsų kūno linijoms ir organizmui nepadarys, tačiau specialistai jais piktnaudžiauti nepataria. Kaip dažnai galima mėgautis ledais ir kokius rinktis sveikiausia, naujienų portalui tv3.lt papasakojo biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė.

Įrodyta, kad didesnis omega-3 rūgščių kiekis kraujyje pailgina gyvenimo trukmę beveik penkeriais metais, tačiau tai pasiekti trukdo vienas gajus įsitikinimas – esą vasarą gerti žuvų taukų nereikia. Priešingai, sako biomedicinos mokslų daktarė, LSU docentė ir mitybos specialistė Sandrija Čapkauskienė – omega-3 rūgščių poreikis vienodas ir šaltuoju, ir karštuoju sezonu. Be to, svarbu ne tik nuoseklumas. „Šiuolaikiniam žmogui vis labiau trūksta šios polinesočiosios riebalų rūgšties.

Ieškantieji būdų numesti kelis nereikalingus kilogramus vis dažniau atsigręžia į protarpinį badavimą. Teiraujamės specialistų, ar tai tėra naujas mados klyksmas, ar moksliškai pagrįstas būdas svoriui numesti? Paklausta, kaip reikėtų tiksliai įvardyti, kas yra protarpinis badavimas, biomedicinos mokslų daktarė, Lietuvos sporto universiteto docentė biomed. m. dr. Sandrija Čapkauskienė aiškino, kad tai yra toks badavimas, kurio tam tikrą periodą žmogus gali pats pasirinkti.