rūšiavimas

Praėjus mėnesiui, kai visa Lietuva privalo rūšiuoti maisto atliekas, aiškėja, kad tai labai nedidelė žmonių dalis. Tik kas trečias vilnietis jau atsiėmė maisto liekanoms kaupti skirtus oranžinius maišelius. Ir tik pusė atsiėmusių, atliekų tvarkytoju skaičiavimu, atliekas meta ten, kur reikia. Kasdien Vilniaus savivaldybėje, seniūnijose ir prekybos centruose išdalijama apie tris tūkstančius atliekų rūšiavimo kibirėlių su oranžiniais maišais.

Siekiant išvengti viešosios tvarkos pažeidimų (tarp jų – ir neteisingo rūšiavimo) Kauno mieste įrengta šimtai kamerų. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek neteisingo atliekų rūšiavimo atvejų buvo užfiksuota vaizdo kamerų pagalba. Pareiga teisingai rūšiuoti atliekas Lietuvoje yra įtvirtinama įstatymais – administraciniame kodekse (ANK) taip pat numatomos ir galimos baudos, už neteisingą rūšiavimą.

Nuo sausio 11 dienos rūšiuojant tekstilę specialiuose tam skirtuose konteineriuose bus galima prisidėti ne tik prie gamtos saugojimo, tačiau ir pagalbos žmonėms. Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) bendradarbiaudamas su „Ecoservice“ pastatė tekstilės rūšiavimo konteinerius ir kviečia visuomenę juose palikti nebenešiojamus drabužius ir batų poras. Kituose miestuose specialūs konteineriai atsiras palaipsniui.

Nuo sausio 1 d. daugelyje savivaldybių privaloma rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekas – kai kuriose kitose savivaldybėse ši tvarka bus įgyvendinta vėliau. Pagal numatomus įstatymus, už netinkamą atliekų rūšiavimą gali būti skiriamos piniginės baudos. Vis dėlto, ne visos savivaldybės baudžia vienodai.

Vilniaus savivaldybė nusprendė nuo metų pradžios rinkti maisto atliekas plastikiniuose oranžiniuose maišeliuose, kurie bus metami į mišrių komunalinių atliekų konteinerį, po to atskiriami. Laidos „TOP 3“ vedėjas Tomas Loiba apsilankė atliekų rūšiavimo centre, kad pažiūrėtų, kaip vyksta rūšiavimo procesas. „Pirma atrenkam visas stambių gabaritų atliekas, tam, kad nelaužytų įrangos.

Po pasirodžiusių Vilniaus miesto savivaldybės raginimų atsiimti maisto atliekoms rūšiuoti skirtas priemones dalyje prekybos centrų nusidriekė eilės. Savivaldybė džiaugiasi tokiu Vilniaus gyventojų aktyvumu ir tikina siekianti užtikrinti, kad miestiečiams maistui rūšiuoti skirtus oranžinius maišelius bei kibirėlį atsiimti būtų patogu. Įrašais apie prekybos centruose nusidriekusias laukiančiųjų eiles Vilniaus miesto gyventojai dalijosi socialiniuose tinkluose.

Vilniaus savivaldybė jau reikalauja, kad miestiečiai atskirtų maisto atliekas ir jas išmestų oranžinės spalvos maišeliuose. Tačiau šie neskuba reikalavimo vykdyti – specialius maišelius pasiėmė vos ketvirtadalis, o rūšiuoja tik vienas kitas. O Aplinkos ministerija peikia Vilniaus valdžios parinktą būdą ir reikalauja naudoti jau įrengtus specialius konteinerius. Vilnietė Audronė viename prekybos centre pasiėmė šūsnį maisto atliekoms skirtų nemokamų kibirėlių ir oranžinių maišelių.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, kad maisto atliekų rūšiavimui skirtas priemones sostinės gyventojai nuo antradienio atsiimti gali ir didžiuosiuose prekybos centruose bei maisto prekių parduotuvėse. Įsigaliojus naujai tvarkai, vilniečiai maisto atliekas turės kaupti oranžinės spalvos vienkartiniuose maišeliuose, kuriuos reikės tvirtai užrišti ir išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Šios atliekos bus atskiriamos nuo kitų ir paverčiamos kompostu, o maišeliai perdirbami.

Vilniečiai jau gali atsiimti specialias šiukšlių dėžes ir maišelius maisto atliekoms rūšiuoti. Jie nemokamai dalinami Vilniaus savivaldybėje, seniūnijose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Per pirmą parą žmonės išgraibstė apie tūkstantį šiukšliadėžių. Tačiau yra ir tokių, kurie naujovę vadina nesąmone ir atskirai rūšiuoti maisto atliekų neketina. Nuo sausio maisto atliekas turės rūšiuoti visa Lietuva.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Vilniuje keičiasi atliekų rūšiavimo tvarka – gyventojai turės rūšiuoti ne tik plastikines, popierines, metalines ar stiklines pakuotes bei antrines žaliavas, bet ir maisto atliekas.  Siekiant, kad perėjimas prie naujosios tvarkos būtų kuo paprastesnis, jau nuo šiandien (gruodžio 11 d.) vilniečiai gali be papildomo mokesčio atsiimti maisto rūšiavimui skirtas priemones – vienkartinius oranžinius maišelius ir specialias daugkartinio naudojimo talpas.

„Atliekų kultūra“ didelį dėmesį skirs pokyčiams, kurie laukia visų Lietuvos gyventojų po sausio 1 dienos: būtent nuo tada pradėsime rūšiuoti maisto atliekas. Kaip viskas vyks, ką turėtume žinoti ir kaip elgtis: atsakymai laidoje.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Vilniuje keičiasi atliekų rūšiavimo tvarka – gyventojai turės rūšiuoti ne tik plastikines, popierines, metalines ar stiklines pakuotes bei antrines žaliavas, bet ir maisto atliekas.  Siekiant, kad perėjimas prie naujosios tvarkos būtų kuo paprastesnis, jau nuo šiandien (gruodžio 11 d.) vilniečiai gali be papildomo mokesčio atsiimti maisto rūšiavimui skirtas priemones – vienkartinius oranžinius maišelius ir specialias daugkartinio naudojimo talpas.

Šį šeštadienį TV6 laida „Atliekų kultūra“ didelį dėmesį skirs pokyčiams, kurie laukia visų Lietuvos gyventojų po sausio 1 dienos. Būtent nuo tada pradėsime rūšiuoti maisto atliekas. O kaip viskas vyks, ką turėtume žinoti ir kaip elgtis, sužinosime laidoje.

Kokį pažymį už rūšiavimą gaus vilniečiai ir Vilniaus regiono gyventojai? Kodėl gamtos fotografas Marius Čepulis sako, jog gamtos saugoti nereikia, o TV laidų „Svajonių Sodai” ir „Svajonių ūkis” autorė bei vedėja Aušra Tubienė atsisakė visko, prie ko mes pripratę, ir iki šiol gyva bei spinduliuojanti energija? Atsakymai laidoje „Atliekų kultūra“ jau šį šeštadienį, 11-ą ryto, tik per TV6!...

„Atliekų kultūra“ šį šeštadienį gvildens amžiną padangų temą: ar žinojote, kad už padangų pridavimą servise ar prekybos vietoje iš jūsų neturi prašyti pinigų? Išvežėte padangas į mišką? Teks gerokai pakratyti piniginę: kokio dydžio baudą gali tekti sumokėti, sužinosite, jei žiūrėsite „Atliekų kultūrą“. Rubrikoje „Jie irgi TAI daro“ - Džordanos gitaristas Giedrius Balčiūnas – Mr. Jumbo.

Prabėgus Vėlinėms kapines prižiūrinčios įmonės raitojasi rankoves ir žvakių kalnus į atliekų surinkimo vietas veža net ir naktimis, mat kapinių atliekų konteineriai pildosi akimirksniu. Taip buvo jau visą mėnesį iki Mirusiųjų pagerbimo dienos ir taip bus dar mažiausiai dvi savaites. Tvarkytojai skaičiuoja – bent Vilniaus kapinėse šiemet šiukšlių kone penkis kartus daugiau nei buvo pernai tuo pačiu laiku.

„Atliekų kultūroje“ – išskirtiniai kadrai iš kasmetinės „Atliekų kultūros“ apdovanojimų ceremonijos! Taip pat sužinosite apie keistą, bet praktišką „Keistuolių teatro“ aktoriaus Dariaus Auželio įprotį rinkti sraigių kiautus ir dainininkės Aušrinės Gerikienės slaptą aistrą naktimis virti... sriubas. Ir ne bet kokias, o tas tvarias, iš to, ką randa šaldytuve, kuris nebūtinai būna jos.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos verslui nori išdalinti milijonus eurų, jei šis sugebės nereikalingas šiukšles ir atliekas perdirbti ir pavers jas naujais produktais. Pasak valdžios, per mažai Lietuvos įmonių gamyboje naudoja šiukšles. Patys verslininkai neneigia perdirbtų atliekų naudos, tačiau akcentuoja, kad europinių pinigų panaudojimo mechanizmai per daug sudėtingi, lėti ir verslui nepatrauklūs.

Nuo šiol Vilniaus regiono gyventojai gali rinkti ir priduoti naudotą aliejų. Jį priima didelių gabaritų atliekų aikštelės. Jose dalijami ir specialūs buteliai aliejui rinkti. Bet kaupti naudotą aliejų galima ir bet kokioje jums patogioje talpoje. Atliekų tvarkytojai, tikisi, kad vilniečiai bus aktyvūs ir nepasikartos liūdna Šiaulių patirtis – per visus metus šiauliečiai atnešė 200 litrų naudoto aliejaus, nors mieste – šimtas tūkstančių gyventojų.

Šeštadienį „Atliekų kultūra“ svečiuojasi Klaipėdoje! Kodėl sąvartynas čia vadinamas gėlynu? Ką pagamins šarmingoji atlikėja Violeta Tarasovienė iš to, kas liko šaldytuve? Kodėl legendinį grupės „Studija“ vokalistą Steponą Janušką nuvylė Prancūzija?   Daug įdomios bei naudingos informacijos sužinosite laidoje „Atliekų kultūra“, jau šį šeštadienį, 11-ą ryto, per TV6! ...

Sutvarkyti kapai parodo mūsų požiūrį į mirusius, vaizdas už kapinių tvoros – į gyvuosius, kuriems tenka ne tik matyti, bet ir sutvarkyti iš kapinių išneštas bei išmestas atliekas. Artėjant lapkričiui, Visų šventųjų ir mirusiųjų atminimo dienoms, kapų atliekų kiekiai milžiniškai išauga. Smarkiai padaugėja darbo ir atliekų tvarkytojams, skubantiems ne tik ištuštinti greitai prisipildančius konteinerius, bet ir sutvarkyti į atliekų tvarkymo įrenginius atvežtas kapų atliekas.

Laida „Atliekų kultūra“ svečiuojasi Panevėžyje! Ar dar veikia Stiklo fabrikas? Kodėl į naujus namus aktorius Laimutis Sėdžius parsivežė seną taburetę? Ar iš maisto likučių tikrai galima pagaminti bio dujas? Kodėl maisto rūšiavimo kibirėlyje rasite kokoso drožlių kempinėlę ir daugybė kitos įdomios informacijos sužinosite trečiojoje „Atliekų kultūros“ laidoje.

Šį šeštadienį „Atliekų kultūros“ laida svečiuojasi Panevėžyje! Eilės prie kibirėlių maisto rūšiavimui, sriuba iš kirvio, radiniai mainų stotelėje „Dalinkimės“ ir medinės lentelės virsmas į šešis paukščiukus. Štai tokį Panevėžį pamatė laidos „Atliekų kultūra“ kūrėjai.

Kiek lietuviai išmeta drabužių, batų ir kitos tekstilės? Miestuose dygstantys tekstilės atliekų konteineriai parodė, kiek spintose turime prikaupę nereikalingų apdarų. Tūkstančiai tonų per metus – tiek lietuviai atsikrato nereikalinga tekstile, kuri atsiduria konteineriuose. Marijampolėje tekstilės konteineriai pastatyti maždaug prieš metus. Ir jų turinys parodė, kiek drabužių, batų ir kitos tekstilės suvalkiečiai turėjo prikaupę ir vis dar tebeturi.

„Atliekų kultūra“ jau spėjo tapti reiškiniu, kuris keičia požiūrį į atliekas, nuolat skatina tobulėti, gilintis į aktualius klausimus, sekti naujienas, kurios padeda formuotis teigiamiems ir reikalingiems įpročiams kasdieniame gyvenime.

Vilniuje atliekų rūšiavimo įmonėje „Ecoservice“ kilo didžiulis gaisras. Dėl gaisro kai kur buvo uždarytas eismas, o gyventojams rekomenduota neiti iš namų. Kodėl įvyko gaisras ir ką daryti, kad tokios nelaimės nepasikartotų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba „Ecoservice“ vadovė Jurgita Nacevičienė ir buvusi Aplinkos apsaugos departamento vadovė, visuomenininkė Olga Vėbrienė. Ponia Olga, sakėte, kad Lietuva išgyvena šiukšlių krizę.

„Kada jūs paskutinį kartą peržiūrėjote savo namų vaistinėlę?“, – tokį klausimą dažnai žmonėms užduoda vaistininkė Jovita Aleknienė. Anot jos, šį įprotį verta išsiugdyti, nes dažnu atveju tai gali apsaugoti ir mūsų sveikatą. Todėl vaistininkė išskiria 5 svarbiausias taisykles, kaip reiktų rūšiuoti vaistus ir maisto papildus.

Artėjant motinos dienai gyventojai skuba tvarkyti kapus, todėl kapinėse surenkamų atliekų kiekis šiuo laikotarpiu padaugėja mažiausiai 5 kartus. Ekspertai įspėja, kad nevertėtų kapų perkrauti žvakėmis ir gėlėmis, nes didelis jų kiekis jau tapo nebemadinga.

Vienam šiukšlė, o kitam – aukso kasykla. Tokiu moto vadovaujasi vienas vyras Prancūzijoje, kuriantis įspūdingo grožio dirbtines gėles. Medžiagas gėlėms jis randa išmestas gatvėse ar paplūdimiuose. Įspūdingos gėlės yra pagamintos iš atliekų, kurias prancūzas Wiljamas randa Prancūzijos gatvėse ar paplūdimiuose. Vyras gėles kuria ne tik iš plastiko butelių – kitas, atrodytų, visiškai bevertes atliekas jis gali paversti meno kūriniais. „Pasilenkę galite rasti dešimtis cigarečių nuorūkų.

Europos Komisija (EK) siūlo griežtinti reikalavimus pakuotėms, numatant, kad visos jos Bendrijoje nuo 2030-ųjų galėtų būti perdirbamos. Be kita ko, ant pakuočių turėtų atsirasti ir naujas specialus žymėjimas, palengvinantis jų rūšiavimą. Tokias europinių teisės aktų pataisas inicijavo Lietuvos deleguotas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys Virginijus Sinkevičius. Tam dar turės pritarti tiek Europos Sąjungos Taryba, tiek Europos Parlamentas.

Nesvarbu, koks už lango sezonas ar oras, tačiau remonto darbai vyksta visada. Vieni remontuoja nuosavus butus, sodo namelius, komercines, investicines ir kitas patalpas. Vieni atlieka didelius, kiti mažesnius remonto darbus, tačiau bet kuriuo atveju susirenka statybinės atliekos, kurias reikia tvarkingai utilizuoti. Teisingas šiukšlių utilizavimas neteršia gamtos ir palaiko ekologiją. Statybines atlieka būtina priduoti į tam tikras vietas, kuriose jos tvarkingai utilizuojamos ar perdirbamos.

Lietuvoje sukurta reikiama infrastruktūra tekstilės gaminių rūšiavimui, tačiau gyventojai vis dar mokosi tinkamai tai daryti. Be to, kad tekstilės konteineriuose atsiduria netinkamų atliekų, pasitaiko ir netikėtų situacijų, rašoma pranešime spaudai.

Panevėžyje nuo vasario pradžios vykstančiame bandomajame maisto atliekų rūšiavimo projekte dalyvaujantys gyventojai pirmąjį mėnesį išmetė daugiau kaip keturias tonas, o kovą – septynias tonas atliekų, skelbia Panevėžio miesto savivaldybė. Pirmieji maisto atliekų rūšiavimą išbando 67 miesto daugiabučiai, esantys tarp Pilėnų, Nemuno, J. Tilvyčio ir V. Alanto gatvių. Daugiau nei 1,7 tūkst.

Bendrovei „NEG Recycling“ šeštadienį sustabdžius atliekų priėmimą iš Šiaulių regiono savivaldybių, visos šiukšlės neišrūšiuotos keliauja tiesiai į sąvartyną, taip pažeidžiant aplinkosaugos reikalavimus.  „Nevyko atliekų priėmimas savaitgalį, nevyksta ir dabar. Sekmadienį mašinos pradėjo važiuoti iš Šiaulių, pastovėjo prie vartų, signalino, išėjo vadovas ir pasakė, kad nepriims“, – BNS pirmadienį ryte sakė Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Žilvinas Šilgalis.

Šiaulių regiono komunalines atliekas rūšiuojanti bendrovė „NEG Recycling“ nuo šeštadienio ankstyvo ryto žada nebepriimti šiukšlių. Šiaulių meras Artūras Visockas tikina, kad teks laužyti taisykles ir į sąvartyną vežti neišrūšiuotas atliekas.  „Šiandien buvo visų regiono savivaldybių merų ir administracijos direktorių susirinkimas, priimta rezoliucija, kuri virs dokumentu.

Lietuvos gyventojai, kaip ir kitų šalių piliečiai, negaili pinigų ne tik dovanoms, bet ir įvairioms kalėdinėms namų bei eglutės dekoracijoms, girliandoms, LED lemputėms ar elektrinėms žvakėms. Seni, neretai naudojimui dar tinkami daiktai, vis dar dažnai nugula į šiukšliadėžę, o iš jos – į sąvartyną. Į buitinių atliekų konteinerius patenka ir pavojingoms elektronikos atliekoms dėl jose esančių baterijų priskiriamos šventinės dekoracijos.

Jau netrukus lietuviams reikės rūšiuoti ne tik plastiką, popierių ir stiklą, bet ir atskirai rinkti maisto atliekas. Jas išmesti turėsime į specialiai tam skirtus konteinerius. Skamba gražiai, tačiau nors ir daugiau rūšiuodami – dar daugiau sumokėsime už šiukšlių tvarkymą – bent jau tokį liūdną scenarijų piešia savivaldybės ir atliekų tvarkytojai. Maisto atliekas bus privaloma rinkti ir perdirbti atskirai. Nuo 2024-ųjų tai daryti įpareigoja ES direktyvos.

Atsinaujinimo, kitokių, nematytų ar išraiškingesnių grožio formų poreikis šventiniu laikotarpiu tik sustiprėja. Vieni imasi rankdarbių, pina adventinius vainikus iš augalinių elementų, kiti gi ieško naujo dizaino puošmenų parduotuvėse. Sena, gal prieš penkmetį pirkta plastikinė eglutė irgi nebeatrodo graži, nebeteikia džiaugsmo, dulka sandėliuke.

Jei vidutinė Jungtinės Karalystės šeima paprastai net neišrūšiuoja pusės savo sukuriamų atliekų, kai kurių žmonių viso mėnesio atliekos sutelpa į uogienės stiklainį. Štai perdirbimo vadybininkas iš Šiaurės Londono yra vienas iš tų žmonių, kurie bando keisti savo gyvenimą ir nenaudoti neperdirbamų pakuočių. Tokių kaip jis šalyje daugėja – plečiasi ir „Zero waste“ verslų tinklas. „Apsilankę mūsų virtuvėje pamatysite gausybę maisto gaminimo knygų.

Klaipėdos mieste planuojama įdiegti maisto atliekų surinkimo spalvotais maišais sistemą – šiukšlių rūšiavimas vyktų namų ūkiuose, kur maisto atliekos būtų metamos į tam tikros spalvos maišelius, o į kitos spalvos – mišrios komunalinės atliekos, rašo „Vakarų ekspresas“. Planuojama, kad visi maišeliai būtų metami į tą patį konteinerį ir surenkami tuo pačiu vieno skyriaus šiukšliavežiu, mechaninio rūšiavimo įrenginyje būtų išrūšiuojami.

Gyventojai skundžiasi, kad jų akis bado prie konteinerių besimėtančios televizorių, pieno pakelių, jogurtų ir kitos pakuotės. Vilniaus savivaldybė teisinasi, kad tai ne jų, o už pakuočių surinkimą, rūšiavimą ir perdirbimą atsakingų įmonių atsakomybė. Vilnietis Lionginas džiaugiasi atėjęs išmesti šiukšlių prie pagaliau išvežto atliekų konteinerio.

Pajūryje besidarbuojantys verslininkai savaip kovoja su šiukšlinimu. Kavos ir saldumynų kioskelį turinti verslininkė sumanė akciją – jei žmogus atneš pajūryje surinktų šiukšlių maišelį, gaus nemokamai kavos puodelį ar saldainį. Tiesa, gamtininkai į tokį pasiūlymą žiūri nevienareikšmiškai. Jie pastebi, kad daugumą šiukšlių pajūryje ir sudaro vienkartiniai kavos puodeliai, kuriais prekiauja čia įsikūrę verslininkai.

Vilnių, deja, kartais puošia ne gėlės, fontanai ar laimingų žmonių veidai, bet viduryje gatvės pūpsanti paliktų drabužių krūva. Pasirodo, tekstilė ir jos atliekos yra opi šių dienų problema.  Kalnas suverstų drabužių ir batų. Toks vaizdas dažnokai matomas prie Vilniaus Žirmūnų mikrorajone esančio tekstilės konteinerio. Išdraskyti maišai rūbų ne vienam praeinančiajam nepatinka. Vilniečiai neslepia nepasitenkinimo: „Aš nežinau, labai šlykščiai atrodo. “ „Tikrai nepatinka.

Jau kurį laiką esame priversti dėvėti veido kaukes, respiratorius, o kartais net ir gumines pirštines. Tačiau kaip jas tvarkyti ir kur mesti panaudojus, žinome nedažnas. Savivaldybės dar vienos papildomos veiklos imtis neskuba ir iš gyventojų panaudotų kaukių, respiratorių bei pirštinių nesurinkinėja ir nesirūpina jų utilizavimu. Pavojingų atliekų utilizavimu pasirūpinti turime kiekvienas atskirai.

Kaunui gresia paskęsti šiukšlėse ir smarvėje. Sugedus atliekų apdorojimo gamyklos linijai,  veikla strigo ir  susikaupė tūkstančiai tonų atliekų. Kad nepersipildytų miesto konteineriai, dabar gamykla šiukšles siunčia į  padalinį  Kėdainiuose. Aplinkosaugininkai fiksuoja gausybę pažeidimų ir siūlo skelbti ekstremalią situacija, bet miesto valdžia sako, kad to nedarys. Kiti gamyklos dalininkaibvis garsiau kalba apie šios gamyklos uždarymą arba dalies procesų stabdymą.

Turkijoje, Stambule penktadienį surengtos pirmosios musulmonų pamaldos Švenčiausios Išminties sobore po prezidento Erdogano sprendimo panaikinti šventyklos muziejaus statusą ir vėl paversti ją mečete. Erdogano sprendimas sulaukė viso pasaulio kritikos, juo atvirai nusivylė ir popiežius Pranciškus, mat soboras – itin svarbus objektas krikščionims. Nuo ankstaus ryto prie Švenčiausiosios Išminties soboro Stambule renkasi tūkstančiai musulmonų. O juos saugo tūkstančiai pareigūnų.

Kauno tvarkdariai atliko įdomų tyrimą: iškratę popieriui ir kartonui skirtą konteinerio talpą tikrino, kaip gyventojai rūšiuoja atliekas. Ir nors žmonės tikina, kad rūšiuoti stengiasi ir piktavalius drausmina, tačiau situacija vis dar atrodo prastai. Pažeidėjai sulaukė ir baudų.  Vos iš konteinerio talpos iškėlę maišą miesto tvarkdariai jį atriša – grindiniu skambiai žvangėdamas nudarda metalinis puodas, nors ši talpa skirta tik kartonui ir popieriui.

Per karantiną žmonės suskubo remontuotis namus ir butus, o švariai išsikuopę gyvenamą būstą, statybines atliekas ir šiukšles kai kurie degradavę meta kur papuola – į miškus ar pamiškes. Aplinkosaugininkai sulaukia vis daugiau pranešimų apie tokius šiukšlintojus. O vienas tokių išskirtinių atvejų užfiksuotas ir Širvintų rajone, ten tiesiai ant miško tako krūvą statybinių atliekų išvertė į bukumo rekrdą pretenduojantys šiukšlintojai. Su atliekomis jie išmetė ir įkalčius.

Šį pavasarį visuotinė švarinimosi akcija „Darom“ neįvyks, ji perkelta į rudenį, tačiau daug lietuvių ir šiaip eidami į mišką ar parką pasivaikščioti pasičiumpa šiukšlių maišus ir malonų laiką gamtoje suderina su naudinga veikla. Šiauliečiai net dalijasi iššūkiu: socialiniuose tinkluose draugui ar pažįstamam nurodo užduotį – eiti į gamtą ieškoti šiukšlių. Maišą šiukšlių šiaulietis Irmantas su sūnumi pririnko per pusvalandį. Dar tiek pat šiukšlių surinko ir jo žmona su dukrele.