rūšiavimas

Nors šiukšles rūšiuoti yra linkę daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (62 proc.), pakuotes žyminčio rūšiavimo ženklo reikšmė aiški mažiau nei penktadaliui visuomenės. Šiuos rezultatus atskleidė „Vilniaus duonos“ užsakymu atlikta visuomenės apklausa. Ja buvo siekiama išsiaiškinti šiukšlių rūšiavimo paplitimą bei rūšiavimui skirto ženklo aiškumą ir žinomumą. „Apklausos rezultatai apie rūšiavimo paplitimą nuteikia optimistiškai. Tačiau matome, kad rūšiavimui skirti ženklai visuomenei nėra aiškūs.

Prieš porą metų daugiabučių laiptinėse pastatytos kartoninės dėžės, skirtos pašto dėžučių turiniui rūšiuoti, pasiteisino. Atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“ skaičiuoja, kad kiekvienoje laiptinėje gyventojai per savaitę išmeta 3–5 kilogramus reklamos bukletų ir spaudos, o per metus iš visų sostinės rajonų išvežama apie 80 tūkst. kilogramų šių popieriaus atliekų.

Pakuočių tvarkymo organizacija kartu su „Darom“ švarinimo talkos organizatoriais kviečia savanorius ne tik rinkti, bet ir rūšiuoti surinktas atliekas. Tokiu būdu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į atliekų rūšiavimo svarbą bei paskatinti gyventojų sąmoningumą šioje srityje. „Lietuvos gyventojų požiūris į atliekų rūšiavimą gana atsainus. Dauguma vis dar gyvena šia diena ir net nesusimąsto, kokią žalą jų pasyvumas daro aplinkai bei jų pačių gerovei.

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui gresia baudos, nes į komunalinių atliekų sąvartyną patenka per daug biologiškai skaidžių ir neapdirbtų atliekų. Centras tikisi pastatyti bent laikiną rūšiavimo liniją. Nesnaudžia ir verslininkai: bendrovės „Specializuotas transportas“ planuose – mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo linija. Pažeidžiamas įstatymas ir ES direktyvos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (ŠRATC) gresia baudos.

 Nuo šių metų vartotojams turi būti sudarytos sąlygos atsikratyti nebereikalingų, bet aplinkai kenksmingų atliekų. Jas privaloma priimti prekybos vietose, kuriose parduodamos tokios prekės, net jei nieko neperkama.

Per artėjančias šventes gyventojai išmes beveik trečdaliu daugiau šiukšlių nei įprastomis dienomis, prognozuoja atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“. Atliekų vežėjas teigia dirbsiantis be poilsio, o gyventojams primena rūšiuoti atliekas bei neužstatyti privažiavimų prie konteinerių. „Patirtis rodo, kad per Kalėdas ir Naujuosius metus gyventojai išmeta maždaug 20-30 proc. daugiau šiukšlių, nei, pavyzdžiui gruodžio pradžioje.

Per artėjančias šventes gyventojai išmes beveik trečdaliu daugiau šiukšlinei įprastomis dienomis, prognozuoja atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“. Atliekų vežėjas teigia dirbsiantis be poilsio, o gyventojams primena rūšiuoti atliekas bei neužstatyti privažiavimų prie konteinerių. „Patirtis rodo, kad per Kalėdas ir Naujuosius metus gyventojai išmeta maždaug 20-30 proc. daugiau šiukšlių, nei, pavyzdžiui gruodžio pradžioje.

Alytaus regiono individualių namų savininkai nuo šiol rūšiuos atliekas – jiems nemokamai dalijami pakuočių atliekų surinkimo konteineriai. Druskininkų individualių namų savininkai šalia žalių mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių nuo šiol turės ir mėlynus 240 litrų pakuočių atliekų konteinerius stiklui, plastikui ir popieriui. „Jeigu jos bus rūšiuojamos ir vėliau nebus suverčiamos į vieną duobę, tai iš tikrųjų tai turėjo būti padaryta ir anksčiau. Aišku, kad reikia rūšiuoti.

Atliekų rūšiavimas vis dar kelia didelį nerimą. Ekspertai perspėja, kad jų išvežimas gali brangti kelis kartus, o už vangų atliekų rūšiavimą Lietuvai nuo kitų metų gresia ES sankcijos. Mūsų šalyje šiukšlių rūšiuoti dar neįprasta, tačiau panevėžiečiai pasišovė įrodyti, kad tai naudinga. Dalyvauja eksperimente Jau daugiau kaip mėnesį jie skirsto atliekas ir sako pastebėję, kad pūvančiųjų nėra daug.

Nors apie atliekų rūšiavimą kalbama jau seniai, kai kurie Lietuvos gyventojai dar tik pradeda ar mokosi rūšiuoti namuose ar darbo vietoje. Todėl šioje srityje labai svarbios ne tik valstybinės, bet ir privačios iniciatyvos.

Grojantys ir už įmestą šiukšlę dėkojantys konteineriai ar aplinkai draugiškos vandens vartojimo kultūros skatinimas – tai tik kelios Europos regioninio plėtros fondo lėšomis įgyvendinamos aplinkosaugos iniciatyvos.

,,Atliekos perrenkamos rankomis, tai kodėl nepastačius atskiro konteinerio perdirbamoms atliekoms? Kaip atskirti sudužusio bespalvio ir žalio butelio stiklą, nors abu yra antrinės žaliavos? O kodėl didesnė kaimynų šeima už atliekų sutvarkymą moka mažiau, negu mūsų - mažesnė? Ar susiejimas su plotu nustatant mokestį už komunalinių atliekų išvežimą teisingesnis, negu su tame būste gyvenančių žmonių skaičiumi?“ - vardijo gyventojų  dažniausiai užduodamus klausimus Druskininkuose vykstančios di...

Lietuva yra viena labiausiai atsiliekančių Europos sąjungos šalių tvarkant šiukšles. Į sąvartynus mūsų šalyje patenka apie 90 proc. Gyventojų išmetamų šiukšlių. Kartą daugiabučių kiemuose jau statyti atliekų rūšiavimo konteineriai sukėlė nemažai diskusijų, daug kur jie buvo nuniokoti ar panaikinti. Tačiau nuo 2013-ųjų šiukšles bandysime rūšiuoti iš naujo - moderniau ir, tikimasi, efektyviau.

Manshyiat Naseras – rajonas, esantis Egipto sostinės Kairo pakraštyje, dažnai vadinamas kaip „Šiukšlių miestu“, nes į šią vietą dideliais kiekiais gabenamos šiukšlės iš viso Kairo. Kad ir kaip netikėtai tai atrodytų nuotraukose, bet šis rajonas – reali vieta, turinti gatves, pastatus ir žmonių bendruomenes. Kiekvienas šių bendruomenių narys yra priklausomas nuo šiukšlių, nes čia gyvena perdirbimui panaudotinų atliekų rinkėjai, vežėjais ir rūšiuotojai.

Daugiau nei trečdalis šalies gyventojų nuolat rūšiuoja atliekas, tačiau tik 15 proc. iš jų rūšiuoja viską, kas gali būti perdirbta. Likusieji du trečdaliai iš viso to nedaro arba rūšiuoja tik kartais. Tai parodė Aplinkos ministerijos užsakymu atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. Rūšiuoti lietuvius labiau skatina ne ekonominiai, o ekologiniai motyvai. Daugiau nei 50 proc.

Šiandienį Vilniaus miesto taryboje nuspręsta atliekų rūšiavimo gamyklai statyti prioritetine vieta nustatyti sklypą Jočionių gatvėje, netoli Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės (prie Gariūnų), rašo naujienų portals „Delfi“. Lazdynų gyventojai nerimauja, ar iškilus šiukšlių rūšiavimo gamyklai, jie nepradės greitai justi nemalonaus kvapo, o ateityje neatsiras ir deginimo gamykla, kuri galėtų skleisti pavojingus sveikatai dūmus.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas numato, kad už komunalinių atliekų tvarkymą atsakingos savivaldybės. Jos sprendžia, kokiu būdu apmokestinti gyventojus – pagal gyvenamąjį plotą, nekilnojamojo turto vienetą, atliekų kiekį ar gyventojų skaičių. Paprasčiau administruoti pagal plotą Valdininkai teigia, kad rinkliavos būdas parenkamas atsižvelgiant į vietos sąlygas ir specifiką.

Ketvirtadienio popietę prie Baltojo tilto susirinko Vilniaus miesto gyventojai, mąstantys „žaliai“. Čia startavo antrasis tęstinio aplinkosaugos projekto „Aš – žalias“ etapas. Projekto siekis – pažadinti Lietuvos gyventojų atsakomybę rūšiuoti atliekas. Projektas prasidėjo nuo paties mažiausies žiūrovams skirtos teatralizuotos edukacinės programos vaikams apie atliekų rūšiavimą.

Jubiliejinėje akcijoje „Darom 2012“ sudalyvavo didžiausias savanorių skaičius per pastaruosius penkerius metus. Džiuginantys rezultatai byloja apie augantį žmonių sąmoningumą ir besivystantį „darytojų“ mentalitetą. VšĮ „Mes Darom“ ir toliau sieks kryptingai tausoti gamtą bei burti žmones bendroms iniciatyvoms. „Darom Global 2012" akcijoje sudalyvavo daugiau nei 210 tūkst. savanorių, aktyviai prisidėjusių prie mus visus supančios aplinkos švarinimo ir gražinimo iniciatyvos.

Rūšiuoti atliekas tampa naudinga ir madinga: rūšiuotojai ne tik švarina aplinką, bet ir tausoja žemės išteklius. Tą daryti ragina socialinės reklamos filmukai ir lankstinukai. Tačiau į rūšiuotoms atliekoms skirtus konteinerius rajono gyventojai įsigudrina subrukti buitinių šiukšlių maišelius, išpilti pasenusius daržovių konservus. Nepuošia Pandėlio seniūnijos gyventoja laiške „Gimojo Rokiškio“ redakcijai rašė: „Panemunio kaimo gyventojai nenoriai rūšiuoja komunalines atliekas.

Šiau­lių ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bė­se pra­bil­ta apie at­lie­kų rū­šia­vi­mo nau­dą ir kam ji tu­rė­tų ati­tek­ti. Pa­čių sa­vi­val­dy­bių su­kur­tas at­lie­kų tvar­ky­mo mo­no­po­li­nin­kas Šiau­lių re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ras (ŠRATC) re­vo­liu­cin­gas idė­jas ža­bo­ja sa­vi­val­dy­bių bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­ti­mi.

Skaičiuojant nuo Tetra Pak sulčių pakuočių rinkimo žaidimo www.grynossultys.lt pradžios spalio mėnesį, moksleiviai iš visų Baltijos šalių jau surinko tiek pakuočių, jog jų bendras aukštis pralenkė aukščiausios pasaulio viršukalnės Everesto aukštį (8848 m). Iš viso jau surinkta 108 826 pakuotės. Jų bendras aukštis lygus 22 850, 80 m. Žaidime dalyvauja 18 000 moksleivių iš 600 mokyklų visose trijose Baltijos šalyse.

Atliekų kiekio Žemėje augimas nesuvokiamais mąstais tikrai glumina. Kita vertus, ne vienas iš mūsų nežino, kiek daug galima pakeisti be ypatingų pastangų – tiesiog rūšiuojant.

Seimas, priėmęs Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, nustatė pagrindinius reikalavimus pakuočių atliekų naudojimui. Patikslintuose reikalavimuose pakuotėms nustatyta, kad jos, tapusios atliekomis, turėtų būti perdirbamos ar kitaip naudojamos. Taip pat nustatyti reikalavimai pakuočių gamintojams ir importuotojams teikti informaciją pakuočių vartotojams, supakuotų gaminių naudotojams ir kitiems pakuočių atliekų turėtojams apie tinkamą pakuočių atliekų tvarkymą.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba šiandien pritarė klausimui, kuriuo žadama padidinti Vilniaus regiono komunalinių atliekų sąvartyno „vartų“ mokestį visoms Vilniaus regiono savivaldybėms – Elektrėnų, Širvintų, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono. Vilniaus miesto savivaldybei sąvartyno „vartų“ mokestis didės nuo 46,80 iki 69,60 lito už toną atliekų. „Dėl šio sprendimo gyventojams atliekų tvarkymo tarifas nesikeis.

Per 5 metus lietuviai perdirbo apie 682 tūkst. t šalyje surinktų atliekų, tačiau tai sudaro tik nedidelę dalį visų šiukšlių. Atliekų perdirbta apie 27 kartus daugiau, nei sveria aukščiausias Lietuvos pastatas – Vilniuje esantis televizijos bokštas, arba triskart daugiau, nei sveria 3 mln. Lietuvos gyventojų, rašoma pranešime spaudai. „Nors per kelerius metus surūšiuotas atliekų kiekis atrodo įspūdingas, Lietuva rūšiuoja ir perdirba tik nedidelę jų dalį.

Šis pasakojimas – apie dviejų pieno butelių meilės istoriją. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, tačiau viskas baigėsi gana liūdnai. Kodėl? Ogi todėl, kad žmonės ne visada stengiasi rūšiuoti atliekas. A Love Story... In Milk from Catsnake on Vimeo.

Pavasaris – metas, kai puolame tvarkyti visas pakampes. Vaikų rūbų ir daiktų spintą – taip pat. Ką daryti su išaugtais kūdikio daiktais? Juk taip sunku skirtis su pirmosiomis mažylio kojinytėmis, kurias jam apavėte vos gimusiam. O su pirmuoju čiulptuku? Nė kiek ne lengviau.

Plastikinius butelius, stiklo tarą ar popieriaus atraižas į tik šioms atliekoms skirtas talpyklas pritingintys mesti gyventojai teisinasi negalį namie laikyti keturių kibirų visų rūšių atliekoms atskirai kaupti. Kone penktadalį į Panevėžio mišrių komunalinių šiukšlių konteinerius supilamų ir į sąvartyną išvežamų atliekų sudaro dar kartą panaudoti tinkamos antrinės žaliavos.

Šiukšlių verslas Lietuvoje apraizgytas painiais reikalavimais ir neskaidria kainodara. Numestos nuorūkos sostinės Gedimino prospekte gali niekas nepastebėti. Vadinasi, niekas ir nenubaus. O namie pamėginkite primėtyti graužtukų ir saldainių popieriukų – gali kilti skandalas. Be to, namie visada atsiras kas nors, kas išneš šiukšles. O valstybėje daugelis triukšmauja, tačiau atliekų nuo to nemažėja. „Atliekas turi tvarkyti kiekvienas, o tai mūsų šalyje tam tikra prasme yra naujovė.

Pagal tai, kiek senų daiktų ir atliekų išmeta miestiečiai, galima spręsti apie jų gyvenimo kokybę ir buities pokyčius. Šiemet ir praėjusiais metais panevėžiečiai buvo kur kas taupesni – mažiau išmetė buitinės technikos, garso ir vaizdo aparatūros, senų baldų ir apskritai buitinių šiukšlių. Pagal pateiktus miesto švaros bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ duomenis, prie gyvenamųjų namų šiemet surinkta 7,57 tonos didžiųjų atliekų, dažniausiai buitinės technikos, baldų.