renovacija

Valstybinės investicinės politikos akivarai - Gal ir kategoriškas būsiu, bet kai panaikinus apskričių viršininkų administracijas Nacionalinė žemės tarnyba perėmė juose veikusių žemėtvarkos skyrių funkcijas, buvo padaryta klaida. Žemėtvarkininkai turėjo būti priskirti savivaldybėms, - tvirtina Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas ir tam turi svarių argumentų, - savivaldybės tuomet būtų galėjusios žemės ir investitorių reikalus kur kas greičiau bei efektyviau tvarkyti.

Joana Lapėnienė, Lidija Jankauskienė, Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Vyriausybė daugiabučių renovaciją priskiria sėkmingiems savo darbams. Aplinkos ministerija šimtais skaičiuoja netrukus renovaciją pradėsiančius namus, tačiau specialistai sako, kad tokie skaičiai tiesiog neįveikiami, todėl „rekordų“ nebus.

Valdiško darbo ilgai nesėkmingai ieškojusiam dėl Lietuvoje nepripažinto Rusijoje įgyto išsilavinimo antstolio veiklos privalėjusiam atsisakyti Algiui Balsevičiui „Panevėžio būstas“ patikėjo kontroliuoti daugiabučių namų renovacijos reikalus. Politikas svarsto, kad ateityje jo žinioje bus ir įmonės vykdomi viešieji pirkimai. Tarybos nario sėkmės istorija domėjosi Inga Kontrimavičiūtė.

 Daugiabučių renovacija tarsi  siūlo seną zaporožietį Tiek norinčiųjų atnaujinti kiaurasienius namus Panevėžys matė tik 2009-aisiais, kai valstybė dar dengė 50 proc. renovacijos išlaidų. Aplinkos ministerijos pastangas įsiūbuoti masinę renovaciją prieš keletą metų sutvarkyto vieno moderniausių Lietuvoje Marijonų g. daugiabučio pirmininkė įvertino kaip bandymą šiais laikais įpiršti atnaujintą morališkai pasenusį automobilį. Kodėl, aiškinosi Inga Kontrimavičiūtė.

Inga Kontrimavičiūtė Tiek norinčiųjų atnaujinti kiaurasienius namus Panevėžys matė tik 2009-aisiais, kai valstybė dar dengė 50 proc. renovacijos išlaidų. Aplinkos ministerijos pastangas įsiūbuoti masinę renovaciją prieš keletą metų sutvarkyto vieno moderniausių Lietuvoje Marijonų g. daugiabučio pirmininkė įvertino kaip bandymą šiais laikais įpiršti atnaujintą morališkai pasenusį automobilį. Kodėl, aiškinosi Inga Kontrimavičiūtė.

Kauno meras Andrius Kupčinskas išsakė mintį, kad dalies pastatų neapsimoka renovuoti dėl nusidėvėjimo, todėl juos reikėtų nugriauti. Tam radijo „Laisvoji banga“ laidoje „Ryto tema“ sakė pritariantys ir Druskininkų rajono meras Ričardas Malinauskas bei Molėtų rajonų meras Stasys Žvynys. „Ar valstybė šiuo metu pajėgi tai padaryti – kitas klausimas”, – sakė S.Žvynys.

Seimui šiemet padidinus valstybės paramą daugiabučių renovacijai bei pagerinus kitas sąlygas, Aplinkos minsterija teigia pagaliau išjudinusi iki šiol vangiai vykusį procesą. Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė antradienį sakė, jog pagal naująjį renovacijos modelį jau renovuojama arba netrukus bus pradėti renovuoti apie 200 namų, o per du etapus numatoma atnaujinti apie 1600 namų. Tuo metu kai kurių miestų merai teigia, jog kai kurių namų neapsimoka renovuoti, juos geriau nugriauti.

Renovacija turi būti pastovus procesas – skelbia Aplinkos ministerija. Dar kaip reikiant neįsibėgėjus naujojo modelio daugiabučių renovacijai, pagal kurį ketinama renovuoti 830 namų, ministerija pradeda rengtis kitam etapui, kurio darbai prasidės 2015 metais. Jo metu ketinama renovuoti antra tiek daug šilumos suvartojančių energetiškai neefektyvių namų.

Dar realiai neįsibėgėjus naujojo modelio daugiabučių renovacijai, kai ketinama renovuoti 830 namų, Aplinkos ministerija jau galvoja apie kitą etapą, kurio metu norima renovuoti tiek pat namų. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis BNS sakė, jog antrojo etapo paruošiamieji darbai startuos antradienį, o realūs darbai galėtų prasidėti 2015 metais. „Mes dabar su savivaldybėmis atrinkome 830 namų, rugpjūčio pabaigoje ar rugsėjį turi prasidėti projektavimo ir statybos pirkimai.

Vyriausybė nusprendė 40 procentų paramą už renovuotus daugiabučius mokėti tik iki 2015-ųjų spalio. Renovaciją inicijavusiems gyventojams beveik nebereikės kaupti ir turėti nuosavų lėšų, parengiamuosius darbus apmokės valstybė. Svarstoma diegti ir dar vieną renovacijos modelį, kai renovacijos imsis šilumininkai. Seimas pavasarį pritarė, kad galima būtų prie dabar pagal JESSICA programą teikiamų 15 paramos procentų renovacijai pridėti dar 25 procentus iš Klimato kaitos programos.

Antradienį, liepos 30 d., 11 val. Aplinkos ministerijoje vyks susitikimas su šalies savivaldybių merais daugiabučių renovacijos pagal naująjį modelį klausimais. Jo metu aplinkos ministras Valentinas Mazuronis paskelbs antrojo daugiabučių renovacijos etapo startą.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nors per pastarąjį pusmetį gyventojai apmokėjo 401 mln. Lt skolų, o tai – kone dvigubai daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, įsiskolinimas komunalinio sektoriaus bendrovėms didėjo. Asmeninių finansų ekspertės Odetos Bložienės teigimu, gerėjanti Lietuvos ekonominė situacija artimiausiu metu nesumažins lietuvių skolų komunalininkams.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje nutarė didinti paramą daugiabučiams namams atnaujinti. Panaudojant Klimato kaitos specialiosios programos lėšas, valstybės parama projektui įgyvendinti bus padidinta iki 25 proc., o bendra valstybės parama nuo 15 proc. padidės iki 40 proc. Papildoma parama bus teikiama, jeigu rangos darbų sutartis bus sudaryta iki 2014 m. gruodžio 31 d., o projektas įgyvendintas iki 2015 m. spalio 1 d. Valstybė iki 2015 m. spalio 1 d. taip pat padengs 100 proc.

Iš maždaug 2 tūkstančių Vilniaus daugiabučiuose įrengtų liftų beveik pusė jų yra senesni negu 25 metų. Vadinasi, jais keltis ar leistis yra pavojinga gyvybei. Dažniausiai neatsargūs gyventojai ar svečiai įkrenta į lifto šachtą, tačiau yra buvę ir skaudesnių nelaimių. Incidentas baigėsi mirtimi „Vien dėl trumpojo jungimo, kuris gali įvykti dėl to, kad susidėvėjo laidų izoliacija, liftas gali tapti nevaldomas, pradėti važiuoti atviromis durimis.

Panevėžio rajone iš 16 renovuoti atrinktų namų keliuose darbai gali neprasidėti dėl gyventojų skolų komunalinių paslaugų teikėjams. Minėtų namų investicinius planus parengusi ir su gyventojais juos aptarinėjanti rajono Savivaldybė rimtai sunerimusi dėl skolininkų. Ypač tokių, kurie už šildymą, karštą ar šaltą vandenį skolingi net po 10–12 tūkstančių litų. Dėl skolų negaus paskolų Paskolas renovacijai išduodantys bankai kelia sąlygas, kad name nebūtų daugiau kaip 10–15 proc.

Panevėžio rajone iš 16 renovuoti atrinktų namų keliuose darbai gali neprasidėti dėl gyventojų skolų komunalinių paslaugų teikėjams. Minėtų namų investicinius planus parengusi ir su gyventojais juos aptarinėjanti rajono Savivaldybė rimtai sunerimusi dėl skolininkų. Ypač tokių, kurie už šildymą, karštą ar šaltą vandenį skolingi net po 10–12 tūkstančių litų. Dėl skolų negaus paskolų Paskolas renovacijai išduodantys bankai kelia sąlygas, kad name nebūtų daugiau kaip 10–15 proc.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) teigia nepritarianti progresiniams mokesčiams ir ragina valdančiuosius mokesčių reformą vykdyti atsižvelgiant į ekonominį pagrįstumą. LVK nuomone, dabartiniai veiksmai visuomenei ir verslui kelia daug nežinomybės, nes valdančiųjų partijų atstovai registruoja vienas kitam prieštaraujančius mokestinių pakeitimų įstatymų projektus.

Rūta JANKUVIENĖ Šiauliuose šiemet iš esmės pradėta renovuoti tik viena mokykla – Dainų progimnazija. Apie pusę darbų jau atlikta. Dar trijose mokyklose numatyti atskiri remonto darbai, bet rangos konkursus tenka skelbti ne po vieną kartą. Darbai įpusėjo Dainų progimnazijos renovacija pradėta kovo pabaigoje. Pastato sienos, stogas šiltinami, ant fasado pradėtos tvirtinti šiltinimo plokštės. Atnaujinamos šildymo, vėdinimo, elektros sistemos. Keičiama sporto salės grindų danga.

Įsibėgėjant renovacijos procesui Lietuvoje siekiama užtikrinti saugumą ir sukurti kokybišką produktą. Deja, renovacija gali lemti ne tik taupumą ir šilumą, bet ir gaisrus, todėl būtina užtikrinti kvalifikuotus darbus ir tinkamų medžiagų panaudojimą. Lietuvos ir užsienio priešgaisrinės saugos specialistai konstatuoja – nepaisant renovacijos, daugiabučių priešgaisrinė būklė prastėja, gaisrai kelia vis didesnį pavojų žmonių gyvybei.

Siekdama optimizuoti Aplinkos ministerijos ir jos institucijų veiklą, Vyriausybė nutarė likviduoti biudžetinę įstaigą Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrą. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros vykdomos funkcijos teritorijų planavimo srityje perduodamos Aplinkos ministerijai, o funkcijos būsto atnaujinimo (modernizavimo) srityje – įsteigtai viešajai įstaigai Būsto energijos taupymo agentūrai.

Zina Paškevičienė, Kristina Jackūnaitė, Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šią vasarą Ignalinos rajone esantis Palūšės turizmo centras poilsiautojų nepriims, nors kelis dešimtmečius neremontuoti poilsio nameliai jau baigti rekonstruoti. Metus vėluojama rekonstruoti administracinį pastatą ir negalima skelbti centro valdytojo konkurso. Jei ne statybininkų nerangumas nauji nameliai Palūšėje jau būtų pilni poilsiautojų, tačiau, ko gero, ir šią vasarą jie stovės tušti.

Daugiabučių renovacijai telkiamos visos statybos sektoriaus dalyvių pajėgos, nenukrypstama nuo veiksmų grafiko. Iš pirmame etape atrinktų 839 pastatų jau pasirašytos sutartys su savivaldybėmis dėl investicinių planų rengimo 599 namams, o šį mėnesį bus sudarytos sutartys dar dėl 219. Tokią ataskaitą apie daugiabučių namų modernizavimo eigą pagal naują modelį Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui pateikė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas dalyvavo sutvarkyto gamtos paminklo – Pūčkorių atodangos atidaryme. „Tai iš tiesų puiki vieta – nuo atodangos atsiveria įspūdingas vaizdas į Vilnios slėnį. Kviečiu visus vilniečius čia apsilankyti“, - sakė Vilniaus meras. Pūčkorių atodanga ne tik sutvarkyta ir sutvirtinta, čia įrengti pėsčiųjų takai bei pavėsinės, sumontuoti laiptai, padarytas specialus takas neįgaliesiems.

Vilniaus lengvaatlečiai šiam vasaros sezonui ruošiasi apsunkintomis sąlygomis. Dėl „Vingio“ stadiono renovacijos sostinės lengvaatlečiai prarado pagrindinę savo bazę vasaros metu. Dėl užsitęsusių darbų didžiausio Lietuvos miesto lengvaatlečiai priversti glaustis kituose, standartų neatitinkančiuose stadionuose, teigiama pranešime spaudai. „Žinoma, nėra normalu, kai sostinėje nėra nei vieno standartus atitinkančio stadiono, o kai ir paskutinį, bent kiek normalesnį, uždaro, tai nebelieka nieko.

Lietuvos gyventojams pradėjus aktyviau renovuoti daugiabučius namus, „Swedbank“ baigia skirstyti visą 20,7 mln. litų JESSICA fondo krepšelį. Atnaujinus susitarimą su Europos investicijų banku, gyventojai daugiabučių namų renovacijai gali gauti papildomą 41,4 mln. litų finansavimą. „Pirmąjį renovacijos projektą „Swedbank“ finansavo 2011 metais, kuomet suteikėme paramą Kretingoje esančio namo atnaujinimui.

Pastaraisiais metais Lazdijuose pagal projektą „Lazdijų hipodromo modernizavimas ir pritaikymas kompleksiniam turizmo paslaugų teikimui“ vykdyti darbai – baigti. Nuo šiol tradicinėmis tapusias ristūnų lenktynes rajono gyventojai ir svečiai stebės naujame – modernizuotame hipodrome.

Kitos šalys jau seniai griauna Chruščiovo laikais statytus daugiabučius ir jau žada imtis „brežnevinių“, bet pas mus viską bandoma spręsti vien renovacija. O Šiaulių architektai jau skambina pavojaus varpais dėl mieste tebestovinčių senų daugiabučių. „Turėjo būti kapitalinis remontas. Ne butų, o viso pastato. Praėjus 50 metų jų garantija baigiasi“, – apie daugiau kaip pusę šimtmečio stovinčius namus kalba architektas Vytenis Rudokas.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šalies namas rekordininkas, kurio gyventojai už kovo mėnesio šildymą mokėjo mažiausiai, yra Tauragės daugiabutis Dainavos g. 5. Ne tik sostinės, bet ir kitų Tauragės miesto daugiabučių gyventojai šiam namui tegali pavydėti. Daugumos namo butų šildymas už kovą neatsiėjo nė 50 litų, o kai kurie standartinių dviejų kambarių butų gyventojai mokėjo vos 27 litus.

Sostinės daugiabučių namų gyventojai, pasikeitę senus laiptinės langus naujais ir tokiu būdu prisijungę prie „5 žingsnių šilumos taupymo programos“, per vieną šildymo sezoną sutaupė daugiau nei 820 tūkst. litų. Tai atskleidė bendrovės „Mano būstas“ atliktas energetinio efektyvumo tyrimas.

Ketvirtadienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje nuskambėjo klausimas, susijęs su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užmojais skatinti renovaciją gana drastišku būdu: ministerija siūlo gyventojams, kurie neprisidės prie renovacijos, mažinti kompensacijas už šildymą. „Tikrai neketiname skriausti žmonių, kurie turi problemų ir naudoja socialines pašalpas, bet sprendimus reikia daryti galvojant apie būstų modernizavimą.

 Jau šio mėnesio pabaigoje Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą turėtų apgulti individualių namų savininkai - tikimasi, kad žmonės rikiuosis prie valstybės kompensacijų už individualių gyvenamųjų namų renovavimą, rašo „Lietuvos žinios“. "Tai tęstinis projektas. Matyt, jis vyks kelerius metus. Šiemet individualių namų renovavimo programai skirta 3,38 mln. litų paramos, arba beveik 3 kartus daugiau nei pernai. Be to, numatyta skirti apie 2 mln.

Alma MOSTEIKAITĖ Alytaus miesto savivaldybėje viešėdamas šiais metais Vyriausybės pritarimu Aplinkos ministerijos įsteigtos viešosios įstaigos Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta vietinei valdžiai negailėjo pagyrų dėl aktyvios pozicijos dalyvaujant daugiabučių namų atnaujinimo programoje. Tačiau agentūros pagyros savivaldybei vargu ar atsitiktinės.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Kauno prokurorai tiria, ar savivaldybei priklausančių socialinių būstų remontą organizavę valdininkai neišpūtė darbų kainų ir ar iš viso butai buvo remontuoti. Politikai įtaria, kad per metus tariamų remonto darbų galėjo būti už maždaug 1,5 mln. litų. Savivaldybės administracijos vadovas sako, jog panašių tyrimų būta ir anksčiau, tačiau juos teisėsauga nutraukusi.

Gyventojai ir savivaldybės turės geresnes sąlygas atnaujinti senus daugiabučius, jei Seimas pritars Aplinkos ministerijos parengtoms pataisoms, kurias šiandien patvirtino Vyriausybė.

 Vyriausybė trečiadienį pritarė įstatymų paketui, kurie naujai įsteigtai įmonei „Būsto energijos taupymo agentūra ( BETA atveria kelią vertinti savivaldybių programas ir koordinuoti su būsto modernizavimu susijusius procesus. „Taip pat parengiama bazė tipinėms sutartims.

Buvęs Šiaulių miesto meras, dabartinis miesto Tarybos narys Genadijus Mikšys atlieka aukštąjį karjeros pilotažą. Dar palyginti visai neseniai užėmęs Savivaldybės bendrovės direktoriaus pavaduotojo postą, dabar perėjo dirbti į Aplinkos ministerijos šiais metais įsteigtą agentūrą. Taip pat pakeitė ir partiją – subyrėjus Liberalų ir centro frakcijai eksmeras perėjo į Tvarkos ir teisingumo frakciją.

Aplinkos ministerija ieško naujų finansinių tarpininkų, galinčių finansuoti daugiabučių modernizavimo projektus. „Susidomėjimas naujuoju renovacijos modeliu auga. Matome, kad be naujų tarpininkų neišsiversime. Tačiau tam, kad tarpininkai susidomėtų ir sutiktų dalyvauti procese, būtina susėsti prie vieno stalo ir išsiaiškinti, ko norime mes ir ko pageidautų jie“, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. Šiandien toks susitikimas įvyko Aplinkos ministerijoje.

Nuo trečiadienio šalies savivaldybės pradės skelbti konkursus dėl daugiabučių renovacijos investicijų projektų pirkimų, kurių išlaidas padengs Aplinkos ministerija. Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė pažymi, kad gyventojai, norintys atnaujinti namus, šiuos projektus gaus nemokamai. "Tai vienas iš valstybės paramos būdų, siekiant paskatinti ir išjudinti daugiabučių namų modernizavimą", - sako ji.

Renovacijos programos konsultanto poste tik apšilti kojas spėjęs Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narys Kęstutis Malinauskas susirūpino ir asmenine gerove. Namo, kuriame pats gyvena, kaimynams jis prabilo apie renovaciją.

Penktadienį Aplinkos ministerijoje su šalies savivaldybėmis pasirašomos partnerystės sutartys dėl daugiabučių namų renovacijos. "Pagal jas savivaldybės organizuos konkursus ir pirks investicijų projektus, o mes padengsime visas išlaidas. Gyventojai, kurie nori atnaujinti savo daugiabučius, projektus gaus nemokamai", - sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Marija Gabrienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Neringos valdžia planuoja daugiabučių renovaciją, bet kada ji prasidės – kol kas neaišku, nes dalį žmonių tenka įkalbinėti sutikti atnaujinti savo namą. Žmonės renovacijos kratosi, nes bijo finansinių sunkumų ir statybų triukšmo, kuris atbaidytų poilsiautojus. Kai kurie daugiabučiai Nidoje statyti daugiau kaip prieš keturis dešimtmečius. Gyventojai sako, kad namai – netipiniai: daug stiklo, kampų ir labai imlūs šilumai.

Vakar šalies savivaldybės išsiuntė daugiausiai šilumos energijos sunaudojančių daugiabučių renovacijos sąrašus Aplinkos ministerijai. Tai tik preliminarūs sąrašai, nes terminai buvo pernelyg glausti, kad pagal visus reikalavimus įvyktų visuotiniai daugiabučių namų savininkų susirinkimai ir kad būtų pasirašytos sutartys. Tačiau tendencijos akivaizdžios - dabartinės Vyriausybės pasiūlytomis sąlygomis daugiabučius renovuoti tiek Šiaulių mieste, tiek rajone norinčiųjų yra pakankamai daug.

Lietuvoje masiškai pradėjus įgyvendinti renovacijos projektus padidėtų aukštesnės kokybės butų pasiūla, o tai turėtų įtakos ir butų kainai, mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Be to, jis pastebi, kad šiandien labiau verta pirkti būstą nei jį nuomoti. „Jei per metus sugebėtume renovuoti daugiau nei 1000 daugiabučių, kaip planuoja vyriausybė, tai itin padidintų aukštesnės kokybės butų pasiūlą.

Iki kovo 5 dienos jau 370 daugiabučių gyventojai išreiškė norą modernizuoti savo namus pagal naująjį renovacijos modelį. Tokius duomenis iki minėtos dienos Aplinkos ministerijai pateikė 40 šalies savivaldybių. „Turiu prisipažinti, jog rezultatai maloniai nustebino. Jei toliau eisime tokiu tempu, daugiabučių renovacija Lietuvoje pagaliau pajudės taip, kaip mes visi seniai laukiame, norime bei tikimės“, - sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė sako, kad sprendimas dėl kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį mažinimo žmonėms, kurie nenorės renovuoti savo daugiabučių, dar nepriimtas. "Piniginės paramos įstatymo projektas yra rengiamas, ir šiuo metu jis yra derinimo stadijoje. Dar neturime visų ministerijų pastabų.

 Šiauliečiai per savaitę turi apsispręsti – sutinka renovuoti savo būstą ar ne. Šiemet Šiauliuose planuojama renovuoti 10–15 daugiabučių. Renovuotinų namų gyventojai, pakviesti į Savivaldybę, išklausė Būsto energijos taupymo agentūros vadovo Valiaus Serbentos argumentų, tačiau svarstė, ar „vata ant sienų“ yra tikroji modernizacija. Atrinko kiauriausius namus Šiemet pagal naująjį modelį savo būstą renovuoti apsisprendusiems gyventojams valstybė kompensuos 40 procentų renovacijos išlaidų.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo kitų metų su valstybės parama renovuojami pastatai po renovacijos turės atitikti griežtesnius standartus – sutaupyti daugiau šilumos energijos. Specialistai ragina jau dabar orientuotis į aukštesnę energetinio naudingumo klasę – darbai esą pabrangsta nedaug, o sutaupyti leidžia iki 75 procentų išlaidų šildymui. Renovacija besidomintys klaipėdiečiai galėjo patys įsitikinti, kaip nerenovuoti namai šildo orą lauke.

Alytuje daugiabučių namų renovacija vyksta vėžlio žingsniu. Ne sparčiau pastatai atnaujinami ir kitur Lietuvoje. O puikus ir sektinas namų modernizavimo pavyzdys mūsų miestui kone pašonėje – kurorto statusą turintis kaimyninės Lenkijos miestas Augustavas. Gyventojai pretenzijų nereiškia Nuo 1998 metų sausio 1 dienos kaimyninėje Lenkijoje buvo pakeisti energetikos teisės aktai.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija baigia rengti projektą, kuriuo siūloma naikinti lengvatas už būsto šildymą asmenims, nepritariantiems daugiabučių namų renovacijai. Jei daugiabučiame name gyvenanti ir lengvatą už šildymą gaunanti šeima nepritaria namo renovacijai, artimiausią ateinantį šildymo sezoną kompensacija už šildymą jai bus nurėžiama per pusę. Dar vėliau kompensacija visai nebus skiriama – kol bus užbaigta namo renovacija, tačiau ne ilgiau kaip tris šildymo sezonus.