raudonoji knyga

Šiaurinėje Peru dalyje į Amazonės upės intaką paleisti šimtai geltondėmių upinių vėžliukų. Šios nykstančios rūšies mažylių gamtosaugininkai šiemet ketina išleisti daugiau nei tris tūkstančius. Anot specialistų, šiemet klimato kaitos sukelta sausra netgi padėjo vėžliukams veistis.

Lietuviai įpratę matyti baltuosius gandrus, tačiau į Šarūno kiemą Vilniaus rajone užsuko retas ir neįprastas svečias – juodasis gandras.  Begaminant pusryčius tai buvo tikra staigmena – pažvelgęs pro langą jis pamatė kieme stovintį juodąjį gandrą. Netikėtas svečias apsilankė Šilėnų kaime, Vilniaus rajone. Anksčiau TV3 žinioms ornitologas Darius Musteikis pasakojo, kad juodieji gandrai labai saugosi žmonių ir yra jautrūs garsams.

Kasmet retus šalies augalus apžiūrintys botanikai dėl kelių augalėlių nukeliauja šimtus kilometrų. Botanikai atvirauja, kad pasigenda griežtesnės retų augalų apsaugos, mat dažnai į Lietuvos raudonąją knygą įtraukto augalo vietoje randa tik išraustą duobutę.  „Vieta – ypatinga, ji yra Lietuvos pakraštyje, visai šalia Lenkijos sienos. Mes esame Kalvarijos savivaldybėje, Šešupės senslėnyje“, – sako botanikas Arūnas Balsevičius.

Kasmet sužieduojantys šimtus tūkstančių paukščių ornitologai turi ir vieną svajonę – žiedus uždėti į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytiems jūriniams ereliams. Jų lizdus aptikti kartais užtrunka net po kelis mėnesius, o norint pasiekti jauniklius tenka lipti į milžiniškus medžius. Ornitologas Deivis ruošiasi įspūdingai kelionei. Tik ne tiesiai, o į viršų. Į milžinišką medį, kurio pačioje viršūnėje pūpso jūrinio erelio lizdas.

Aplinkos apsaugos ministerija primena, kad dėl be saiko skinamo meškinio česnako lapų kyla grėsmė augalo būklei. Šis augalas prieš kelis metus buvo įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau atsistačius populiacijai nuspręsta jo nebesaugoti. Vis dėl to praėjusiais metais, stebint neatsakingą meškinio česnako rinkimą, jis įtrauktas į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą.

Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio miškininkai džiaugiasi iš arti užfiksavę Lietuvoje itin retai sutinkamą paukštį – kurtinį. Šie kalakutui dydžiu nenusileidžiantys įspūdingo grožio paukščiai yra vieni didžiausių ir rečiausių Lietuvos paukščių, turintys žaliai ir melsvai žvilgančią krūtinę bei dėmėtus sparnus. Ši paukščių rūšis įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą ir saugoma visoje Europoje.

Lietuvoje ėmė siausti laukinių orchidėjų vagys. Pajūryje ekologai rado daugiau kaip pusšimtį iškastų duobių ir išvogtų šių retų augalų. Aplinkosaugininkai sunerimę – tokių atvejų kasmet ėmė daugėti, ir ne tik Žemaitijoje, bet ir kitur Lietuvoje. Veikiausiai vadinamieji gamtos brakonieriai vagia siekdami pasipelnyti, mat juodojoje rinkoje vieno augalo kaina siekia apie šimtą eurų.

Gamtininkai su siaubu stebi lietuvius apėmusią maniją naikinti vieną augalą – meškinį česnaką. Šį augalą Lietuva 60 metų saugojo ir tik prieš kelerius metus išbraukė iš Raudonosios knygos. Tada žmonės jį puolė kaip pamišę. Dėl esą ypatingų savybių meškinį česnaką iš miško pradėjo tempti maišais ir augalas vėl atsidūrė ties išnykimo riba. Šią savaitę skubiai vėl pritaikyti tam tikri draudimai ir ministerija žmones kol kas gražiuoju ragina neniokoti gamtos.

Žiemai bandant rodyti aštresnius nagus, ornitologai prašo pasirūpinti Raudonojoje knygoje atsidūrusiomis kurapkomis. Daugiau pasnigus reikėtų ir spygliuočių šakų palapines įrengti, ir gausiau parūpinti lesalo. Mat laukinėmis vištomis vadinamos kurapkos lesalo žiemą susiranda sunkiai, o dar ir pačios tampa lengvu plėšrūnų grobiu. Palapinę kurapkai įrenginėja ornitologas Gediminas Petkus.