Specialistai sako, kad šių gyvūnų populiacija pagal joms tinkamas sąlygas jau visiškai atsigavusi, tačiau lūšys ir toliau bus saugomos.
Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologai prie aptiktos negyvos stirnos Kaišiadorių rajone Antanaičių miške vylėsi įamžinti puotaujantį jūrinį erelį, tad šalia medyje įtaisė filmavimo kamerą. O ji užfiksavo, koks gausus būrys susigundė kritusiu gyvūnu – šernai, kiaunės ir atėjo retesnė viešnia – lūšis.
Ir jei kiti žvėrys pasistiprinę, grobį palikdavo. Lūšis laimikį apžiūri, apuostinėja, ir štai pagriebia ir nusitempia. Ir tai tik paneigia mitą, esą lūšys kritusių gyvūnų neėda, o tik šviežiai pačių sumedžiotus.
„Matosi, kad tai lūšies jauniklis antrametis, tai jam sunkiausi metai gamtoje, kai jis lieka be mamos priežiūros. Reikia išgyvent pačiam, tai maistui tinka ir ne visai švieži dalykai. Alkis ne brolis“, – sako T. Ivanausko zoologijos muziejaus taksidermistas Ramūnas Keraitis.
Specialistai sako, kad lūšys labai atsargios ir žmogaus nėra užpuolusios. O žmonės, net ir draudžiant, jas vis bandė sumedžioti – zoologijos muziejuje esančios lūšių iškamšos, pagamintos dar 2006- aisiais iš lūšių, kurias nelegaliai nušovė brakonieriai.
Gamtos žinovai pasakoja, kad pastaruoju metu pastebi vis daugiau lūšių pėdsakų.
„Besilankant įvairiose vietose Lietuvos miškuose lūšių pėdsakų tenka pamatyti labai daug“, – tvirtina T. Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Saulius Rumbutis.
Padaugėjimą lemia palankios sąlygos miškuose
„Jos yra atsargios, moka puikiai slėptis, bet nėra, kad bailios, net girdėjęs ne vieną pasakojimą, kaip ateina medžiotojas prie bokštelio, o ten sėdi lūšis ir žiūri, nes užsilipus iš aukščiau, jei patogu stebėt aplinką, prisėlint“, – teigia T. Ivanausko zoologijos muziejaus taksidermistas Ramūnas Keraitis.
Dar prieš keliolika metų buvo skaičiuojama, kad šių plėšrūnių tėra gal pusšimtis. Tad ar dabar vis dažniau matomos lūšys reiškia, kad jų populiacija mūsų miškuose jau atsigavusi?
„Pagal pėdsakus užregistruotus, stebėjimus sistemose ir mokslininkų skaičiavimus, jų yra maždaug 150 individų mūsų šalyje. Ta palanki būklė gali keistis, jei nyks brandūs tinkami miškai, bus trikdomi gyvūnai, didės kitų plėšrūnų, populiacija, pavyzdžiui vilkų“, – pasakoja aplinkos ministerijos patarėja Laura Janulaitienė.
Pusantro šimto lūšių – optimalus skaičius, žvelgiant į joms tinkamas buveines Lietuvoje. Pasak aplinkos ministerijos patarėjos, kad šių plėšrūnų padaugėjo, lėmė ir specialios veisimo programos, ir palankios sąlygos mūsų miškuose.
„Ir stirnų populiacija atsigavo, buvo vykdoma ir griežtesnė kontrolė medžiotojų veiklos, dėl neteisėtai sugaunamų, ir, žinoma, šviežio kraujo įnešimas vykdant lūšies veisimo programą, siekiant atkurti“, – sako aplinkos ministerijos patarėja Laura Janulaitienė.
Lietuvoje lūšys yra griežtai saugomos ir įrašytos į Raudonąją knygą.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
