pvm

Penki asmenys ir dvi įmonės kaltinami išvengę per 500 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), ketvirtadienį skelbia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Jos teigimu, didelės apimties ikiteisminis tyrimas pradėtas įtariant, kad gerai organizuota bendrininkų grupė už atlygį – sutartą procentą nuo PVM sumos dydžio – klastoja dokumentus, jog realiai veikiančios įmonės galėtų išvengti privalomo mokėti PVM.

Finansinius nusikaltimus tiriantys pareigūnai įtaria, kad fiktyviai prekiaujant naftos produktais valstybei buvo nesumokėta beveik 77 tūkst. eurų.   Tyrimą atlikę pareigūnai įtaria, kad Mažeikiuose gyvenantis, teisėsaugai gerai žinomas ir ne kartą dėl didelės vertės PVM grobstymo teistas schemos organizatorius įtraukė dar du bendrininkus. Vienam jų priklausė dvi schemose dalyvavusios įmonės.

Jau šį mėnesį brangiau kainuoja dujos ir elektra. Energetikai didina kainas aiškindami, kad patys jas perka išaugusiomis pasaulinėmis kainomis. Tačiau gyventojus kylančios kainos piktina. Štai opoziciniai socialdemokratai jau siūlo mažinti dujoms ir elektrai pridėtinės vertės mokestį. Valdančiųjų atstovai tokio projekto neatmeta ir žada svarstyti.

Praėjo beveik dvi savaitės, kai visoje Europos Sąjungoje (ES) siuntoms iš trečiųjų šalių panaikinta PVM lengvata. Remiantis Lietuvos pašto duomenimis, vis daugiau siuntų atkeliauja su pirkimo metu apmokėtu PVM – jų deklaravimo procesas greitas ir paprastas. Tačiau net pusė visų gautų siuntų laukia kol gavėjai atliks reikiamus veiksmus siuntos deklaravimui pradėti. „Dėl itin trumpo duomenų tarp LR muitinės ir mūsų apsikeitimo sistemos testavimo naujų procesų startas buvo gana lėtas.

Verslininkas Sergejus Rachinšteinas kol kas sulaikytas 48 valandoms.  „Dėl kardomųjų priemonių bus sprendžiama“, – BNS ketvirtadienį sakė prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.  Ji BNS informavo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galbūt valstybei nesumokėto ir apgaule įgyto daugiau nei 5 mln.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojams, kurie užsiima individualia veikla, siūloma panaikinti išimtį, leidžiančią naudotis 30 proc. išlaidų iš pajamų atskaitymo galimybe be jas pagrindžiančių dokumentų.    „Būtų racionalus žingsnis“, – trečiadienį pareiškė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas komitete svarstant notarų veiklos peržiūros problemas.  Pasak jo, beveik visi didžiausias pajams gavę notarai, kaip, beje, ir advokatai, naudojasi 30 proc.

Nuo 2021 m. liepos 1-osios keičiasi Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymas. Seimo priimtu sprendimu panaikinta iki šiol galiojusi mokestinė lengvata mažesnėms siuntoms iš trečiųjų šalių. Tokiomis šalimis laikomos visos valstybės, nesančios Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, Kinija, JAV, Rusija, ir t.t. Iki liepos 1-osios, iš jų siunčiant siuntas, kurių vertė neviršija 22 eurų, nereikėjo mokėti PVM, tad jos buvo pigesnės. Tačiau pakeitus įstatymą, nuo liepos 1-osios šios lengvatos nelieka.

Skausmingai nuo pandemijos nukentėjusiems restoranams, kavinėms, sporto klubams mokesčių lengvata – 9 procentų PVM tarifas. Restoranai tikina balansuojantys ant išlikimo ribos, mat jau kuris laikas gyvena iš skolintų pinigų. Tiesa, kai kurie Seimo nariai lengvatai nepritaria ir atšauna, kad ja pasinaudos tik „elitas“, o paprasti žmonės jokios naudos nepajaus. Premjerė Ingrida Šimonytė atkerta, kad tai parama verslui, o ne kavinių ar restoranų lankytojams.

Vis didėjant valstybės skolai, šiuo metu Finansų ministerijos sudaryta darbo grupė nagrinėja, kurias mokesčių lengvatas naikinti. Tačiau užuot naikinęs esamas lengvatas, Seimas ketvirtadienį įteisino naują pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą. Už naują lengvatą, dėl kurios į biudžetą nebus surinkta nuo 70 iki 200 mln.

9 proc. lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas būtiniausių maisto produktų krepšeliui bei ekologiškiems produktams artimiausiu metu nebus taikomas.  Tokį sprendimą antradienį priėmė Seimas, atsižvelgdamas į Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) išvadą. Už lengvatą balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 47, o susilaikė 22.  Seimas, kaip ir BFK, nepritarė grupės Seimo socialdemokratų siūlymui plėsti PVM lengvatas.

Seimas apsispręs dėl 9 proc. lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo laikinai, iki 2022 metų pabaigos, itin nuo pandemijos nukentėjusiems maitinimo ir kultūros sektoriams bei atlikėjams. Jei Seimas pritars, lengvata įsigaliotų nuo liepos, ji būtų taikoma ir išsinešamam maistui, bet ne alkoholiui.

Seimas pradėjo diskusijas dėl galimybės įmonėms, perkant elektromobilius iki 50 tūkst. eurų, įtraukti pirkimo išlaidas į įmonės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apskaitą. Seimas antradienį po pateikimo pritarė tokiai liberalų inicijuojamai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisai: už balsavo 66 Seimo nariai, du – prieš, 37 susilaikė. Toliau pataisą Seimas svarstys rudenį, gavęs Vyriausybės išvadą.

Galimybė nusipirkti pigesnes prekes iš Kinijos ar Jungtinės Karalystės (JK) pamažu tampa praeitimi – štai dabar už užsakytą gaminį iš JK reikia sumokėti dar ir muito mokestį. Nors ši žinia skelbta ne pirmą kartą, panašu, kad dalis žmonių vis dar nėra įsigilinę, kaip pasikeitė mokestiniai reikalavimai. Be to, nauji pokyčiai laukia ir siunčiant prekes iš trečiųjų šalių. Skaitytojas Tomas (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.

Vyriausybė nepritarė dalies Seimo narių siūlymui taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems, lietuviškiems bei ekologiškiems maisto produktams, kurių sąrašą tvirtintų Ministrų kabinetas.  Posėdyje trečiadienį Vyriausybė pateikė išvadą opozicinių socialdemokratų iniciatyvai, kuria siekiama mažinti maisto produktų kainas, didinti vietinės produkcijos konkurencingumą.

Finansų ministerija siūlo nepritarti dalies Seimo narių siūlymui taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą būtiniausiems, lietuviškiems bei ekologiškiems maisto produktams, kurių sąrašą tvirtintų Vyriausybė.  Ministrų kabinetas trečiadienį posėdyje turėtų pateikti išvadą šiai opozicinių socialdemokratų iniciatyvai, kuria norima mažinti maisto produktų kainas, didinti vietinės produkcijos konkurencingumą.

Seimas atsisakė leistis į svarstymus dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nereceptiniams vaistams nustatymo.  Seimas antradienį nepriėmė svarstyti atitinkamų Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų: už  balsavo 54 Seimo nariai, prieš – 15 , o susilaukė 54.  Projektas atiduotas iniciatoriams tobulinti.  Pataisos numatė, kad mažesnis PVM būtų taikomas visiems nereceptiniams vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms.

Nuo liepos 1 d. visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigalios naujos siuntimo iš trečiųjų šalių taisyklės – nuo šios datos pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) bus apmokestintos visos į ES atvykstančios siuntos, įskaitant ir mažos vertės (iki 22 eurų), kurioms šiuo metu taikoma importo lengvata. Iki pokyčių likus mėnesiui Lietuvos paštas primena, kaip veiks nauja tvarka, kokie bus taikomi mokesčiai bei kitą svarbią informaciją, kuri aktuali laukiant siuntų iš ne ES šalių, pvz.

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje keturi bendrininkai yra kaltinami sukčiavę Pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) ir valstybei padarę daugiau nei 326 tūkst. eurų žalos, pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Pasak tarnybos, Rokiškio rajone veikusios aliejaus prekybos įmonės direktorius, kaip manoma, siekdamas išvengti PVM prievolės, kartu su dar viena lietuve ir dviem estais sukūrė nusikalstamą schemą, kurioje veikė dar keturios lietuviškos bendrovės.

Kelią Seime besiskinanti 9 proc. PVM lengvata gali neatnešti laukiamos naudos maitinimo sektoriui, sako dalis ekspertų, jie siūlo tobulinti įstatymo pataisų formuluotę, rašo „Verslo žinios“.  Bendrovės „PwC Lietuva“ specialistė Aušra Miltenytė sako, kad dėl ES teisės aktų ir naujausių ES Teisingumo Teismo išaiškinimų maistas išsinešti laikomas preke ir toliau liktų apmokestintas standartiniu 21 proc. PVM tarifu.

Apie 10 tūkst. Lietuvos įmonių galės pasinaudoti siūloma pelno mokesčio lengvata ir pernai dėl pandemijos patirtus nuostolius perkelti ne tik į ateinančius metus, bet ir į 2019-uosius, teigia finansų viceministrė.  Rūta Bilkštytė pripažįsta, kad naudos gaus ir stambusis verslas, bet jos įsitikinimu, kai kurioms įmonėms lengvata leis nebankrutuoti.

Pirmadienį Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybos valdyba posėdyje svarstė naujausius mokestinius pasiūlymus, planuojamą draudimą grynaisiais pinigais mokėti atlyginimus darbuotojams ir valstybės atsigavimo finansavimo planą. Kai kurios Vyriausybės iniciatyvos sulaukė nemenkos smulkiųjų kritikos.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia nepritarianti parlamentarų siūlomam lengvatiniam pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifui maisto produktams. Pasak jos, naudos vartotojai beveik nepajustų, tačiau valstybės biudžetas prarastų didelę dalį įplaukų. „Visos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos dažniausiai didžiąja dalimi nusėda tarpininkų arba gamintojų kišenėse, bet tikrai ne vartotojų, todėl tikimybė, kad nuo PVM mokesčio lengvatos maistui įvedimo sumažėtų maisto kainos, yra minimali.

Europos Sąjungai nuo šių metų liepos panaikinant PVM lengvatą smulkioms siuntoms iš trečiųjų šalių, Lietuvos pašto laukia dar vienas didelis išbandymas, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Skaičiuojama, kad dėl panaikintos lengvatos bendras deklaruojamų siuntų kiekis per šiuos ir kitus metus Lietuvoje išaugs nuo 37 tūkst. iki 10 mln.   „Nuo liepos laukiančių pokyčių suvaldymas yra įmonės vadovybės ir valdybos atsakomybė.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms, kuriomis lengvatinis tarifas būtų nustatytas toms paslaugoms, kurios karantino metu nebuvo teikiamos. O verslininkai jau dabar atvirai rėžia, kad mažesnių kainų restoranuose nesitikėtume. Esą verslininkams reikia pasidengti pandemijos nuostolius, o ir žaliavos brangsta.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms, kuriomis lengvatinis tarifas būtų nustatytas toms paslaugoms, kurios karantino metu nebuvo teikiamos. Už tokį sprendimą balsavo 96 parlamentarai, 1 buvo prieš, o 10 – susilaikė. Kad įstatymas būtų galutinai priimtas, už jį Seimas turės balsuoti dar kartą.

Tarpuvaldžių po Seimo rinkimų pasivėlinus gauti Europos Komisijos (EK) leidimą įmonėms nuo šių metų taip ir nebuvo padidinta registravimosi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtoju riba nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst.

Seimo darbo partijos frakcija ketvirtadienį, balandžio 8-ą dieną, pateikė siūlymus dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymų pakeitimų – siūloma nustatyti 5 proc. PVM tarifą nereceptiniams vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. „Šiuo metu nereceptiniai vaistai gyventojams parduodami su 21 proc. PVM tarifu, kadangi jiems PVM lengvata nenumatyta.

Seimo praėjusį gruodį nustatytas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) koronaviruso testams, preliminariais skaičiavimais, naudos žmonėms neatnešė, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas. Prekybininkai tvirtina, kad testų kainos dėl didelės konkurencijos nuolat krenta.   „Kol kas nematyti prošvaisčių testų kainų sumažėjimui, tačiau analizuosime Mokesčių inspekcijos duomenis ir kalbėsime su Sveikatos apsaugos ministerija.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems maitinimo, sporto, kino bei kultūros sektoriams. Lengvatos svarstymas Seime numatytas ketvirtadienį, o priėmimas – po Velykų. 9 proc. PVM tarifą pasiūliusius valdančiuosius parėmė ir kai kurie opozicijos frakcijų atstovai, paramą išreiškė ir opozicijos lyderis „valstietis“  Saulius Skvernelis. Pataisos numato, kad 9 proc.

Valdantiesiems konservatoriams siūlant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo sektoriui, prezidentas Gitanas Nausėda abejoja jos tikslingumu. Pasak šalies vadovo, vertėtų svarstyti tikslingesnes, į labiausiai nukentėjusias visuomenės grupes, adresuotas priemones.

Lengvatas žadanti naikinti valdžia pasiūlė įvesti dar vieną papildomą lengvatą. Tokiu keliu eina valdantieji konservatoriai su Ingrida Šimonyte priešakyje. Jie siūlo įvesti lengvatinį, devynių procentų pridėtinės vertės mokestį kavinėse ir restoranuose pagamintam maistui. Tiesa, konservatoriai nė nežada, kad dėl to naudą pajus klientai ir mažės patiekalų kainos – lengvata, tarsi subsidija, gelbėtų tik patį verslą. Opozicija siūlymo palaikyti nežada, kritikuoja jį ir ekonomistai.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad Seimui priimant sprendimą, ar pritarti valdančiųjų siūlymui sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maitinimo įmonėms, būtų nustatyti saugikliai.  „Reikėtų išsigryninti ir išsiaiškinti dėl to, kaip turėtų būti traktuojamas maistas, kuris yra išsinešimui ir tas, kuris pagamintas ir vartojamas vietoje.

Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pasisako už tai, kad Lietuvoje būtų sumažintas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maitinimo ir gėrimų tiekimo paslaugoms. Jų teikėjai norėtų, kad lengvata būtų ne laikina, o nuolatinė. Tiesa, ir ministrė pirmininkė, ir verslininkai pripažįsta, kad gyventojams nuo to geriau nebus, nes paslaugų kainos nesumažės. Vietoje įprastinio 21 proc.

Lengvatinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) restoranams ir kitoms maitinimo įmonėms galėtų būti taikomas laikinai – metus ar pusantrų, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Kalbėtume apie laikiną sprendimą. (...) Metų, pusantrų metų laikotarpį. Tikrai ne apie permanentinę lengvatą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė premjerė.

Kauno apylinkės teismas trečiadienį nepratęsė suėmimo pagrindiniu stambaus masto PVM sukčiavimo schemos organizatoriumi laikomam Mindaugui Žalimui.  Teismo sprendimu, jam skirta intensyvi priežiūra trijų mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad jis namuose privalo būti 22 valandas per parą, o nuo 13 iki 15 valandos nuo namų gali nutolti ne daugiau kaip dviejų kilometrų atstumu, išskyrus su gydymu ar baudžiamuoju procesu susijusius atvejus.

Šimtai įmonių, dėl pandemijos gaunančių valstybės paramą, jau kelia įtarimų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Inspektoriai kaltina verslininkus, kad šie ima paramos subsidijas – atidėlioja mokesčių mokėjimą, tačiau tuo pat metu išsimoka milijoninius dividendus. Inspektoriai tokiems verslininkams jau grasina botagu – lieps grąžinti dividendus, nebeskirs paramos. Tuo metu verslo atstovai teisinasi, kad milijonai sąskaitoje ar išsimokėti dividendai dar nereiškia, kad įmonei nereikia paramos.

Socialdemokratės moterys pateikė kontraversišką siūlymą. Jos ragina sumažinti PVM moterų higienos prekėms, neva taip turėtų šie produktai atpigti. Valdančiųjų atstovai į tokį siūlymą šnairuoja, mat žada lengvatas naikinti, o ne įvedinėti naujas. Ekonomistai sako, kad siūlymas labiau naudingas ne moterims, o verslininkams, mat sumažinus pridėtinės vertės mokestį didžiausią naudą paprastai susižeria gamintojai ir pardavėjai, o ne pirkėjai.

Organizuota aferistų grupuotė prisidengdama aliejaus ir dyzelino prekyba tarp fiktyvių įmonių vos per pusmetį sugebėjo nuslėpti daugiau kaip milijoną eurų pridėtinės vertės mokesčio. Sulaikyti 5 asmenys, tarp jų ir trylika kartų teistas pagarsėjęs finansinių machinacijų mėgėjas ir milijonierius, buvęs „Dujotekanos" vadovas Rimandas Stonys. Pastarojo vienintelio prokurorai neprašo suimti.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) trečiadienį pranešė, kad energetikos srityje veikiančiam verslininkui Rimandui Stoniui bei dar keturiems asmenims pateikti įtarimai dėl stambaus masto PVM sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė sako, kad sektorių tenkina dabar galiojantis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM). Evalda Šiškauskienė ragina valdžią nekaitalioti jo tarifo.   „Mums gerai toks, koks yra – 9 proc. Tik būtų gerai, kad būtų pastovus, nejudinamas ir įteisintas įstatymais“, – Seimo Ekonomikos komitete trečiadienį sakė E. Šiškauskienė.    Ji tikisi, kad mokestines lengvatas peržiūrinti Vyriausybė PVM tarifo apgyvendinimo verslui nekeis.

Iš naujo perskaičiuotos nekilnojamo turto mokestinės vertės sukėlė nepatogumų daugeliui Lietuvos gyventojų, tačiau jau kalbama apie visuotinį nekilnojamo turto mokestį.  Ekonomistas Nerijus Mačiulis TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ teigė, kad daugumoje Europos Sąjungos šalių jau yra visuotinis arba beveik visuotinis nekilnojamo turto mokestis.  „Labai mažai išimčių.

Lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą socialdemokratai siūlo nustatyti būtiniausiems, lietuviškiems bei ekologiškiems maisto produktams, o jų sąrašą tvirtintų Vyriausybė.  Taip pat sumažintą PVM tarifą siūloma taikyti maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms, išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais. Tokia lengvata maitinimo paslaugas teikiančiam verslui padėtų atsitiesti atlaisvinus veiklas, suvaržytas dėl koronaviruso.

Jau visai netrukus keisis Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymas, kuriuo Seimas panaikino lengvatą mažesnėms siuntoms iš trečiųjų šalių.  Jei, pavyzdžiui, po liepos 1-osios sulauksite siuntos iš Kinijos, kuri kainavo 1 eurą, siunta pabrangs iki 1,21 euro, mat bus pritaikytas PVM. Todėl norintiems nemokėti PVM už siuntas iš trečiųjų šalių, užsisakyti jas vertėtų gerokai anksčiau, kad siuntos spėtų atkeliauti iki liepos 1-osios.

Lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) elektroninei žiniasklaidai – laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams – bus taikomas nuo 2021 metų sausio.  Seimas antradienį priėmė Pridėtinės vertės mokesčio pataisą: už balsavo 114 Seimo nariai, o susilaikė trys parlamentarai.   Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas sako, kad tokia lengvata padės žiniasklaidai per koronaviruso krizę netenkančiai pajamų.

Vakcinoms ir testams nuo sausio bus taikomas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM).  Seimas antradienį priėmė tai numatančią Pridėtinės vertės mokesčio pataisą: už balsavo 114 Seimo nariai, trys susilaikė.   „Tai leis atpiginti testus privačiame sektoriuje, nes vakcina ir taip nemokama“, – tvirtino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas.

Valdantieji siūlo nuo kitų metų sausio vakcinų ir testų neapmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).  Nulinis tarifas galiotų dvejus metus, iki 2022 metų gruodžio pabaigos.  Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimą registravęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas BNS teigė, kad Europos Sąjungos (ES) direktyva leidžia taikyti tokią lengvatą.

Jeigu paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybė tiksliai įgyvendins programą, kurios projektas paskelbtas pirmadienį, tuomet turėtų pabrangti žymėtas dyzelinas ir šildymas, jeigu šildomasi iškastiniu kuru. Be to, programos projekte numatoma ir daugiau mokestinių pakeitimų, pavyzdžiui, atsisakyti kai kurių socialinio draudimo įmokų lengvatų, apmokestinant pajamas atsižvelgti į visos šeimos, o ne į žmogaus gautas sumas.

Dviejų Kaune veikiančių nekilnojamo turto plėtros įmonių vadovai kaltinami nuslėpę 220 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Pasak FNTT, kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo yra pareikšti dviem paeiliui vienai įmonei vadovavusiems direktoriams ir kitos tarpusavyje susijusios įmonės vadovui.

Lietuviai kasmet iš Kinijos ar kitų trečiųjų šalių parsisiunčia milijonus įvairiausių pigių smulkmenų, už kurias sumoka pigiau nei jos kainuoja Lietuvoje. Tačiau netrukus už tokias 22 eurų nesiekiančias siuntas teks mokėti penktadaliu brangiau, bus sunkiau ir jas atsiimti. Europos Sąjunga naikina lengvatą ir ims taikyti pridėtinės vertės mokestį net ir pačioms pigiausioms prekėms.