psichologija

Garsusis Antikos gydytojas Hipokratas rašė apie įvairius oro pasikeitimų sukeliamus negalavimus. Visi mes daugiau ar mažiau reaguojame į orus ar sezonų permainas. Į langą barbenantis lietus ar netikėtai spustelėjęs šaltukas gali turėti įtakos tiek fizinei tiek psichologinei savijautai ir sveikatai. Pastebėta, jog rimtos psichinės ligos žmones dažniausiai užklumpa po įvairių gamtos negandų. Vėjuotos dienos skatina susijaudinimą, jautrumą, nerimą, depresiją.

Berniukai judresni, mergaitės imlesnės mokslams. Šią tiesą dauguma mūsų žino ir be jokių rimtų mokslinių traktatų. Ir vis dėlto ar tikrai tiesa, kad vidutinė statistinė mergaitė protingesnė už vidutinį statistinį berniuką? Ir kodėl berniukai paprastai sunkiau išmoksta skaityti ir rašyti, bet mergaitės, puikiai su mokslais startavę pradinėse klasėse, vėliau užleidžia pirmūnų pozicijas iš pradžių vidutiniokais buvusiems padaužoms berniukams? Nuo ko prasideda skirtumai? Berniukai ir mergaitė...

Vadovai dažnai skundžiasi, kad jų darbuotojai nežino, ko nori, kad jiems trūksta motyvacijos, jaučiasi nenoras dirbti. Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro direktoriaus, psichiatro – psichoterapeuto Raimundo Aleknos teigimu,  - pinigai darbuotojui nėra pagrindinis (nors, be abejo, svarbus) motyvas dirbti vienoje ar kitoje organizacijoje. Juk dažnai atlyginimas būna lyg ir neblogas, o darbuotojas vis tiek nepatenkintas.

Berniukai ir mergaitės auga ne vienodai – tą pirmiau nei daugybė mokslininkų pastebėjo pačios mamos. Kuo būtent skiriasi mažų vaikų raida? Jūsų dėmesiui – 5 esminiai skirtumai. Kaip lytį suvokia pats vaikas? Vaikai pradeda suvokti save kaip berniuką arba mergaitę maždaug sulaukę 18 mėnesių. Kitus vaikus priskirti tam tikrai lyčiai mažieji mokosi maždaug nuo 2 iki 6 metų.

Kai sykį išgaudžiau minutę Gedimino prospekte kavinėje išgerti kavos, supratau, kad jau labai seniai ničnieko nebespėju. Net štai taip pasėdėti ir pažiūrėti, kaip bunda pagrindinė miesto gatvė, kaip valso ritmu į šlavėjos grėblio glėbį krenta paskutiniai medžių lapai, kaip vinguriuoja senamiesčio stogų kaminų balti dūmai.

Pakuotė makaronų, dvi skardinės konservų, keli agurkai, sulčių pakuotė, obuoliai, puskilogramis varškės. Visai tai „važiuoja“ link kasininkės. Kuklius, lyginant su kaimyniniame vežimėlyje gulinčia maisto krūva, pirkinius vainikuoja trys loterijos bilietai. Kažkodėl net labai spaudžiami vargo ir taupydami, žmonės linkę lošti, dalyvauti, bandyti pagauti virš kažkieno kito galvos plevenančią Fortūną. Kad galime uždirbti, - netikime.

Kai vakare žiūriu į užsidegančius daugiabučių ir kone su horizontu susiliejančių medinukų langus, mąstau, kaip ir kuo už jų gyvena tūkstančiai man nepažįstamų žmonių. Kiek šiuo metu džiugesio ir ašarų, tylos ir pokalbių, vyno ir arbatos slepiasi už šių šviesa žibančių stiklinių stačiakampių. Dar ten slepiasi daugybė įdomių gyvenimo istorijų...ir kai kas, vienijančio nemažą langų dalį – už jų vykstantys sutuoktinių ar sugyventinių bandymai vienas kitą pakeisti... Na, pripažinkit gi.

Psichologai sako, kad mirties baimė būdinga mums visiems. Anot jų, tai Dievo dovana, leidusi žmonijai išsilaikyti žemėje. Mirties baimė - būtinas pojūtis, kad gyventume, nes kai bijom daug ką darom, kad liktume gyvi ir sveiki. Juk ir skęsta dažniau tie, kas moka plaukti. Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vadovo, psichoterapeuto Raimundo Aleknos teigimu, mirties bijome todėl, kad mus gąsdina nežinomybė, kelianti nesaugumo jausmą.

Mergišius - tai liga. Ji turi medicininį apibūdinimą: intimofobija. Ja serga vyrai, bijantys ilgalaikių santykių su moterimis. Mergišiaus neprivers sustoti net ir pati gražiausia bei protingiausia moteris, nes pagrindinė jėga, skatinanti jį keisti partneres kaip pirštines, yra baimė. Intimofobas kupinas prieštaravimų: po jo tariama "jėga" slepiasi nepasitikėjimas savo vyriškomis galiomis ir poreikis būti visada pirmam moterų akyse. Jis siekia artumo ir sykiu jo bijo.

Teiginys, jog lengvai pasiekiamas dalykas nėra patrauklus, neabejotinas. Su juo sutinka visi mokslininkai, bet dažnai žmogus nesugeba jo prisiminti bei juo pasinaudoti, kai tenka rūpintis žaismingais meilės santykiais. Elizabetha Fein ir Sara Schneider pabandė sudaryti taisyklių, kurių paisanti moteris keltų sunkiai pasiekiamos, bet drauge ir itin patrauklios įspūdį, sąrašą. Pokalbiai telefonu Susipažinus ir maloniai paplepėjus, apsikeičiama telefono numeriais.

Tradicines vyrų savybes lemia vienintelis hormonas – testosteronas. Tai dėl jo poveikio vyrų raumenys būna stipresni, be to, jis skatina seksualumą, karjeros ir pripažinimo siekį. Yra keli vyriškų hormonų (androgenų) tipai, tačiau svarbiausias – testosteronas. Jis reguliuoja kai kurių organizmo sistemų veiklą, veikia žmonių kūrybingumą, mąstymą, intelektą, energiją, taigi ir gyvenimo stilių. Nuo šio hormono nemažai priklauso vyrų sveikata ir gyvenimo trukmė.

Bene svarbiausias sėkmės dieną garantas yra geras, kokybiškas miegas. Jei padarytume nuoseklią miego kokybės ir dienos darbų eigos suvestinę, pamatytume, kiek daug priklauso nuo to tarsi veltui praleisto laiko. (O aš dar girdėjau, kad miegas yra puiki lieknėjimo priemonė. Kuo ilgiau ir kiečiau miegi – tuo ilgiau nevalgai.) Jei gerai išsimiegosite, tai:Visų pirma būsite daug darbingesnis dieną. Jums neskaudės galvos ir stuburo, nes miego kokybė ypač priklauso nuo tinkamos stuburo padėties.

Neseniai viena pora iš Naujosios Zelandijos nutarė truks plyš susituokti ant vieno iš aisbergų, kurių virtinė prisiartino prie jų gimtinės. Buvo užsakyti malūnsparniai, net vietinį šventiką pavyko prikalbinti reikiamu momentu nusileisti ant ledo gabalo ir palaiminti jaunuosius. Problema iškilo tik viena – juridinė. Man pagal Naujosios Zelandijos įstatymus santuokos registracija jūroje galima tik 12-kos mylių nuo kranto spinduliu.

Mylimojo suteiktas skausmas - visada ypatingas skausmas. Visiškai nesvarbu, ar mylimasis pradėjo su kažkuo naują romaną, ar „žygis“ į kairę buvo atsitiktinis. Mes patarsime kaip įveikti sielos skausmus bei iškęsti juodąjį periodą šeimoje. Apie tai, kaip elgtis sužinojus apie vyro neištikimybę, pataria visiems gerai žinoma Rusijos psichologė, populiari televizijos laidų vedėja, šiuolaikinė rašytoja, knygų „Neištikimybė ir vienatvė“, „Tarp meilės ir sekso“, „ Vyriškos nesėkmės.

Svajoti žmogiška. Kartais svajonės tampa antrąja realybe, jose slepiamasi tarsi oro pilyse nuo pašėlusio „čia ir dabar“, fantazijos priimamos už gryną pinigą, tarsi jau beveik įvykęs faktas. Puiku! – pasakytų psichologai. – Toks požiūris laikomas pozityviu, jis tikrai padės daugeliui jūsų troškimų išsipildyti. Ir dar pasiūlys jums šimtus būdų greičiau materializuoti savo svajas. Puikių būdų. Bet kažkodėl svajonės išsipildo tikrai ne visada. Maža to, neretai viskas susiklosto atvirkščiai.

Kontroliuoti nevaldomas situacijas galime tik atitinkamai į jas reaguodami. Mes visada turime pasirinkimą: galime pasijuokti arba pulti į neviltį. Ir dažnai būtent juokas yra vienintelė racionali išeitis, nes mokėdami pasijuokti iš savęs ir iš situacijos mes lengviau susitaikome su tuo, kas nepakeičiama. Be to juokas suteikia fizinės energijos ir išgyvenimui svarbaus gebėjimo greitai atgauti fizines bei dvasines jėgas. Mokslininkai iki šiol neturi vieningos nuomonės, dėl ko žmonės juokiasi.

Greitai vėl prasivers mokyklų durys, į kurias sugužės nauji „šviežiai iškepti” moksleiviai – buvę darželinukai. Už durų liks jų tėveliai. Kokių minčių, jausmų vedini jie ateina, kalbamės su Daiva Urbonavičiene, lopšelio darželio „AUŠRELĖ“ auklėtoja, Vilniaus Panerių pagrindinės mokyklos mokytoja. Gerbiama Daiva, Jums tenka dirbi tiek su darželinukais, tiek ir su pradinukais.

Higienos institutas prisijungia prie akcijos „Savaitė BE PATYČIŲ“, kuria siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į psichologinį smurtą švietimo sistemos įstaigose.

Prieš keletą metų netyčia man pasiūlė sudalyvauti mįslingame seminare. Iš pristatymo supratau, kad bus mokoma pozityvaus mąstymo, bet sudomino tai, jog mokymosi būdai bus humoristiniai. Taip pat intriguojančiai skambėjo tai, kad darysime stebuklus ir atliksime magiškus ritualus.

Pastaruoju metu nuolat girdime ir skaitome, kokie žiaurūs ir nebaudžiami yra vaikai: terorizuoja bendraamžius, mokytojus, tėvus, visą visuomenę. Tačiau apie priežastis nutylime. Juk vaikai negimė žvėrimis, o elgesio mokėsi iš saugusiųjų. Visi „Vakarų ekspreso“ kalbinti mokiniai sutarė dėl vieno: skaudžiausios jiems yra autoritetingų žmonių - tėvų ir mokytojų - patyčios. Patyčios kuria griaunančią ir sergančią visuomenę.

Naujausiame žurnalo „AŠ IR PSICHOLOGIJA“ numeryje skaitykite: AŠ ASMENYBĖ Gyvybės paslaptis išlieka Pokalbis su vienu iš garsiausių širdies chirurgų V. J. Sirvydžiu. AŠ DIRBU Geras darbuotojas: nežinomas kintamasis Kas yra geras darbuotojas vadovo ir pavaldinio akimis? Kaip atsirinkti darbuotoją? Grupinės darbuotojų atrankos privalumai ir trūkumai. MES TĖVAI Psichologas mokykloje Kaip jis gali padėti? Būreliai: kuo daugiau, tuo geriau? Gerų dalykų irgi gali būti per daug.

Mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad labiausiai nepriklausomai lytinis organas elgiasi miego metu. Tuo metu jis nusikrato žmogaus psichikos poveikio, kuris budrumo periodu gali ryškiai sumažinti efektyvias galimybes, ar priešingai, reikšti per didelius „reikalavimus“ peniui. Todėl lytinio organo aktyvumo nakties metu tyrimai, kai aukštesnioji primatų, t. y. mūsų, nervų veikla persijungia į sapnus, tampa standartiniu metodu tiriant pacientus su erekcijos sutrikimais.

Po barnio su artimu žmogumi jums reikia laiko ne tik tam, kad užsitrauktų emocinės žaizdos. Fiziniai sužeidimai po tokių situacijų gyja taip pat lėčiau. Mokslininkai pastebėjo, kad pusvalandžio trukmės barnis su mylimuoju gali sulėtinti organizmo regeneracinius sugebėjimus mažiausiai viena diena. Poroms, kurių santykiai pastoviai yra priešiški, laikas, būtinas žaizdų gijimui, pailgėja dvigubai.

Sveiką kūną kiekvienas galime įsivaizduoti. Bet kaip atrodo psichologiškai sveikas žmogus, įsivaizduoti gerokai sunkiau, bet įmanoma. Pradėkim nuo to, kad nepainiosime psichinės ir psichologinės sveikatų. Pastaroji dar neseniai buvo laikoma sudėtine psichinės sveikatos dalimi, tai reiškia, buvo siejama su atskirais psichiniais mechanizmais ir procesais, o būtent: atmintimi, pojūčiais, dėmesiu, suvokimu, mąstymu ir kt. Psichologinė sveikata – asmenybės sveikata bendrai.

Sveiką kūną kiekvienas galime įsivaizduoti. Bet kaip atrodo psichologiškai sveikas žmogus, įsivaizduoti gerokai sunkiau, bet įmanoma. Pradėkim nuo to, kad nepainiosime psichinės ir psichologinės sveikatų. Pastaroji dar neseniai buvo laikoma sudėtine psichinės sveikatos dalimi, tai reiškia, buvo siejama su atskirais psichiniais mechanizmais ir procesais, o būtent: atmintimi, pojūčiais, dėmesiu, suvokimu, mąstymu ir kt. Psichologinė sveikata – asmenybės sveikata bendrai.

Vargiai rastume žmogų, visiškai neturintį kompleksų. Jie gali daryti didelę įtaką žmogaus elgesiui, kartais užvaldyti jo sąmonę. Kiekvienas žmogus yra unikalus, tad ir kompleksai yra labai individualūs. Tačiau psichoanalitikai išskiria kompleksus, kurie dažniausiai kankina žmoniją. Visuomenėje įprasta manyti, kad kompleksai yra blogai. Iš dalies taip, tačiau kartu tai ir saugiklis nuo per didelio savęs vertinimo. Įveikus kompleksus, galima vertinti savo psichologinę būseną.

Žurnalas "Psychological Science" paskelbė dviejų tyrimų rezultatus: mokslininkai siekė išsiaiškinti, ar įmanoma pagal gestus nustatyti žmogaus socialinį statusą ir įvertinti jo simpatijas bendravimo partneriui. Berklio universiteto psichologai atliko seriją tyrimų ir nustatė, kad žmogaus socialinį-ekonominį statusą galima tiksliai nustatyti pagal jo gestus ir kūno judesius. Akivaizdu, kad išsilavinimą, gaunamas pajamas ir valdžios lygį atspindi įpročiai ir elgesys.

A. de Sent-Egziuperi yra pasakęs, kad meilė – tai ne žiūrėjimas vienas į kitą, o žiūrėjimas kartu ta pačia kryptimi, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje yra vis sunkiau susivokti, kuria kryptimi „žvelgti“. Balsas.lt  norėdamas padėti savo skaitytojams, pristato naująją skiltį „S“, kurioje bus galima rasti įvairiausių psichologinių straipsnių, patarimų, testų.

Jūs jau jaučiate nuovargį, nors iki darbo dienos pabaigos liko dar 4 valandos. Vokai nevalingai merkiasi. Dabar norisi tik vieno: nors 5 minutes pamiegoti! Tai natūralu. Panaši situacija – viena iš labiausiai paplitusių: kas antras žmogus kenčia nuo netikėtų mieguistumo priepuolių darbe. Neseniai valdymo psichologijos specialistai padarė išvadą: jei kontoros darbuotojai nesipriešins užplūdusiam nuovargiui, o kelias minutes pailsės, darbo našumas net padidės! Visa esmė – bioritmuose.

Kai lauke lyja, mes sėdime namie, o jeigu einame į lauką, tai pasiimame skėtį, o ne barame dangų ir debesis. Mes žinome, kad dėsnis, dėl kurio lyja, nepriklauso nuo mūsų, ir paprasčiausiai stengiamės pagal savo jėgas ir galimybes prie jo prisitaikyti. Bet štai kyla konfliktas šeimoje, darbe, gatvėje ar autobuse, ir tuomet atrodo, kad jei ne kito žmogaus piktavališkumas, - konflikto nebūtų kilę. O ką galvoja tas kitas žmogus? Tą patį. Mintyse kitam žmogui mes primetame savo elgesio modelį.

Rasti save - tai atsisakyti siekio būti idealiam ir gyventi idealų gyvenimą. Miglotas nepasiekiamo idealo vaizdas dažniausiai tampa pasyvumo pateisinimu. Mūsų gyvenime toli gražu ne viskas idealiai suplanuojama, tačiau daug kas įmanoma ir pasiekiama. Nors kantrybė vis rečiau suvokiama kaip dorybė , - veikiau ji priimama kaip savęs ribojimas, - tačiau būtent kantrybė daro mūsų troškimus tikslingesnius. Tik tai, kas iš tiesų vertinga, yra verta kantraus laukimo.

Paprastai tai nutinka apie dvyliktuosius metus. Jūsų vaikas vis dažniau užsidaro savo kambaryje, ilgai žiūri į vieną tašką, pasakoja ne viską, ir jums darosi neramu, jog prarandate su juo kontaktą. Iš tiesų šį momentą kyla išsiskyrimo nerimas. „Mama dažniausiai nusprendžia, kad jos vaikui „kažkas ne taip‟, - sako psichologė psichoterapeutė Aleksandra Sučkova. - Jai net į galvą neateina mintis, jog „ne taip‟ yra jai pačiai.

Mokslinio tyrimo rezultatai parodė, kad mitybos gerinimas gali pagerinti ir žmonių elgesį - padaryti juos geranoriškesnius ir draugiškesnius, praneša laikraštis „Independent“. Atsižvelgus į agresyvaus elgesio tyrimo išvadas, kai kuriems iš pačių maištingiausių jaunų Didžiosios Britanijos kalinių bus duodama specialių maisto papildų. Oksfordo universiteto mokslininkai tvirtina, kad poveikis, kurį daro mityba žmogaus elgsenai, iki šiol nebuvo deramai įvertintas.

Mokslinio tyrimo rezultatai parodė, kad mitybos gerinimas gali pagerinti ir žmonių elgesį - padaryti juos geranoriškesnius ir draugiškesnius, praneša laikraštis „Independent“. Atsižvelgus į agresyvaus elgesio tyrimo išvadas, kai kuriems iš pačių maištingiausių jaunų Didžiosios Britanijos kalinių bus duodama specialių maisto papildų. Oksfordo universiteto mokslininkai tvirtina, kad poveikis, kurį daro mityba žmogaus elgsenai, iki šiol nebuvo deramai įvertintas.

“Bailiai bėga nuo pavojų, o pavojai nuo drasuolių” - Udeto Sezaras Fransua Norint gyventi harmoningą ir darnų gyvenimą, pirmiausia reikia pažinti tris priešus, kad paskui būtų galima juos sunaikinti. Šie priešai yra neryžtingumas, abejonės ir baimės. Kai tik pasireiškia viena iš jų, netrukus pasirodo ir kitos dvi.

Meilės sampratos problema žmogų lydi nuo pirmojo jo sąmoningo veiksmo, iki žilos senatvės. Vieni tiki, kad šis jausmas nepasiduoda jokiems loginiams apibrėžimams, kiti teigia, esą jis - cheminių reakcijų rezultatas, kurį galima sukelti stimuliuojant tam tikras smegenų sritis arba atlikus reikiamų cheminių elementų injekciją... Tik nedaugelis laikosi nuostatos, kad meilė yra objektyvus mus supančios tikrovės dėsnis, nors apie tai kalbėjo ir kalba didieji žmonijos mąstytojai.

Šiandien nieko nebestebina, tačiau daugumą tikrai gąsdina Lietuvos vaikai, jei juos dar galima taip vadinti. Naujienos, kad paauglės išniekino kapus ar kad paaugliai traukiami baudžiamojon atsakomybėn už žiaurus nusikaltimus, laikraščiuose randamos ne sensacijų skiltyje, tačiau kasdienybės. Aptemus nebebijome valkatų tiek, kiek bijome Lietuvos „jaunųjų sportininkų“ troleibusų stotelėse su garsia muzika iš „krūtų“ telefonų.

Sveiki, kaip gyvenat? Kaip prasidėjo Naujieji? Ką nors blogo, kaip visada, atnešė, ar tik gerų dalykų? Nemeluokit, taip nebūna. Kaip jums dabartinis oras? Mes su draugu anądien gvildenom gamtos anomalijų temą. Darosi neramu vykstant tokiems neprognozuojamiems klimato svyravimams, ir sniego iš dangaus - kaip iš fabriko - vis krenta ir krenta. Sakom, gal apokalipsei jau atėjo metas ruoštis.

Parlamentaras Valdemaras Valkiūnas nerimauja dėl neigiamo trimačio vaizdo (3D) poveikio sveikatai ir psichikai, ypač vaikų ir jaunimo, juolab kad trūksta informacijos apie stereoskopinės technologijos poveikį. Jis siūlo tuo susidomėti ir psichologams, ir psichiatrams. Jo teigimu, 3D gali kardinaliai pakeisti elgesio kultūros modelį. Pajutus 3D privalumus, retam žiūrovui norisi grįžti prie įprastų vaizdų.

Tikriausiai ne kartą esate pastebėję, jog aplink mus dažnai galima pamatyti mygtukų ir kitokių valdymo elementų, kurių funkcinė paskirtis yra mažų mažiausiai abejotina. Tai tinka, pavyzdžiui, dažnai neveikiantiems pėsčiųjų perėjų mygtukams. Naudos iš jų nedaug, tačiau žmonėms jie užtikrina ramybės suteikiančią situacijos kontrolės iliuziją. Kompiuterinių valdymo sistemų pažanga lėmė tai, kad intensyvaus eismo sankryžose ir gatvėse įrengiami šviesoforo perjungimo mygtukai tapo atgyvena.

Klausimo, nuo ko priklauso žmogaus intelektas, sprendimui naujų vėjų įpūtė norvegų mokslininkai. Šiuo metu egzistuoja aibė skirtingų teorijų, ir kiekviena iš jų šiuo atžvilgiu turi savą versiją: kuo turi maitintis būsimojo kūdikio mama, kad vaikutis gimtų genijumi, kodėl vieni vaikai išauga sumaniais, o kiti – ne, kaip auklėti savo atžalėlę, kad kuo geriau būtų išvystyti jo unikalūs gabumai ir pan.

Meilė neklausia, kada jai ateiti. Tiesiog ima ir praveria širdies duris. Prašote jos išeiti, nes planuojate išvykti į metus truksiančią stažuotę užsienyje ar persikraustyti į kitą miestą? Greičiausiai ji nepaklausys, todėl vardan jos pabandykite išsaugoti santykius su mylimuoju. Kaip? Štai keletas patarimų. 1. Nenusiteikite, jog nieko neišeis. Dažnai aplinkiniai kalba, jog santykiai per atstumą labai greitai nutrūksta.

Vėl bloga diena, nėra nuotaikos, viskas krenta iš rankų, niekur nespėjame, tačiau kažkam nusišypsojus ir pasakius komplimentą, iškart nušvintame, į viską pradedame žiūrėti kitaip. Gerų žodžių, lygiai kaip ir blogų, reikšmė − didelė. Taip jau susiklostė, kad mes, šiauriečiai, esame uždaresni. Tai reiškia, jog esame ir šaltesni vieni kitiems. Nors matome, jog draugas išties puikiai atliko užduotį, o draugė šiandien atrodo nepakartojamai, dažnai tai nutylime, slaptai pavydime.

Nes randame ją, kai mažiausiai jos tikimės; nes noras ją išsaugoti mus verčia tobulėti; nes pasidaro sunku kvėpuoti, kai ji išeina; nes gyvename dėl jos. Todėl ji – meilė. Hugo Asch Septynių, aštuonių, dešimties tonų popieriaus neužtektų norint aprašyti meilę. Tuščias darbas. Nei žodžiais, nei muzika, nei pačiais subtiliausiais piešiniais nepavyktų to padaryti. Menas apskritai niekada negalėjo varžytis su pačiu giliausiu meilės jausmu.

Kurios dar nežinojai... ;) Populiariausias vyrų tinklapis AskMen.com atliko apklausą: vyrų požiūris į partneres, jų santykius ir seksą. Pateikiame jiems užduotus klausimus ir, žinoma, mus labiausiai dominančius atsakymus... Ar tikite, kad egzistuoja jums gimininga siela? 36% Taip tikiu ir ieškau jos. 32% Taip ir radau ją. 32% Netikiu. Kokia moteris turėtų būti, kad  jūsų santykiai taptų svarbūs? 32% Ištikima. 23%  Turinti humoro jausmą. 24% Rūpestinga.

Psichikos susirgimų rizikos grupei priskiriami asmenys tikimybę susirgti gali sumažinti, jei kasdien vartos žuvų taukus, teigia mokslininkai. Tiriamiesiems tris mėnesius vartojant žuvų taukus, pasirodė, kad šis maisto papildas toks pat veiksmingas kaip ir vaistai, susirgimų šizofrenija sumažinęs ketvirtadaliu, praneša BBC. Mokslininkai mano, kad tokį poveikį turėjo žuvų taukuose esančios omega-3 riebalų rūgštys, kurios apskritai žmogui labai naudingos.

Deja, frazę, jog „laikas – geriausias mūsų mokytojas“, dažniausia prisimename tik tuomet, kai jau nebėra kelio atgal. Tik neatsargiai kopdami į gyvenimo viršūnę ir netikėtai paslydę, mes staiga susimąstome ir ieškome nuopuolio priežasčių. Suaugęs žmogus paprastai savo klaidas suranda greičiau, o jaunimui neretai dar ilgai tenka paklaidžioti vingiuotame gyvenimo klystkelyje. Tačiau ne visuomet ir brandaus amžiaus žmogus išvengia tų pačių pasikartojančių kliūčių.

Kauno „Jaunimo linija“ yra nevyriausybinė, pelno nesiekianti jaunuolių organizacija, kurios pagrindinis tikslas – teikti emocinę paramą jaunuoliams, išgyvenantiems krizes, galvojantiems nusižudyti, turintiems kitokių psichologinių problemų bei atlikti prevencinį darbą šioje srityje jaunimo tarpe.

Šeima gali išspręsti problemą, išsiųsdama vaiką iš šalies. Arba nusiųsdama vaiką pas psichoterapeutą, kaip daro princas Čarlzas. Arba išsiųsdama vaiką į kitą šalį dirbti socialinio darbo (taip daro Bušas su savo dukterimis). Terminas "auksinis jaunimas" atsirado praeito amžiaus septintame dešimtmetyje JAV. Pirmoji milijonierių banga pagimdė pirmąją pasiturinčių vaikų kartą. Iš pradžių šis terminas buvo paprasčiausiai metafora. Iš amerikiečių šį terminą vėliau perėmė ir kitos šalys.