psichologė

Šiuolaikiniame pasaulyje technologijoms tapus neatsiejama kasdienybės dalimi, vis dažniau atkreipiamas dėmesys į kylančias rizikas ir naujas priklausomybių formas. Nors išmanieji įrenginiai dažnai tampa greitu būdu nuraminti ar pralinksminti vaiką, specialistai ragina nenumoti ranka į ilgalaikes pasekmes. Apie tai, kokią įtaką vaikų raidai ir dėmesio koncentracijai daro technologijos bei kokias taisykles turėtų nustatyti tėvai, laidoje pasakojo psichoterapeutė, psichologė Eglė Neverauskienė.

Mažiausiai keliolikoje daugiabučių žmonės rado identišką užrašą: „Šizofrenikai gali būti, yra eksperimentai“. Šalia dar parašyta ir dukart perbraukta širdis. Aplinkybes aiškintis ėmėsi pareigūnai, o gyventojai svarsto, ar čia tiesiog keistuolio teplionės, ar gali grėsti ir rimtesnės pasekmės. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Sunkiai nuvalomas užrašas pasitinka vos įžengus į tvarkingą daugiabučio laiptinę pačiame Panevėžio miesto centre.

Lietuvą sukrėtus žiniai apie net du seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš vaikus kaltinamus kunigus, viešojoje erdvėje vėl keliamas klausimas, kodėl tokie atvejai ne kartą fiksuoti būtent katalikų bažnyčioje. Nors dalis žmonių tai sieja su dvasininkams privalomu celibatu, psichologė, psichoterapeutė Aušra Norė pabrėžia, kad toks aiškinimas yra klaidingas. Anot jos, celibatas nesukuria seksualinio potraukio vaikams.

Nors visuomenėje daugiau kalbama apie psichologinę pagalbą, priklausomybių tema vis dar apipinta mitais. Žmonės neretai susigėsta ir laiku nesikreipia pagalbos. Psichologai aiškina, kad pasikonsultuoti pas psichologą ar šeimos gydytoją nėra nieko gėdingo, juolab apie vizitą žino tik sveikatos specialistas ir pacientas. Specialistai taip pat įspėja – neretai gerų norų vedami artimieji dažnai daro rimtą klaidą, kuri ne padeda, o tik dar labiau gilina priklausomybę.

Ar sovietmetis ir trėmimai – tik tolima senelių istorija, neturinti nieko bendro su šiuolaikine karta? Nors dažnai norisi nuo šios praeities atsiriboti, psichologai perspėja, kad neiškalbėtas istorinis skausmas niekur nedingo – jis tiesiog įgavo slaptą formą, tyliai perduodamą iš kartos į kartą, ir iki šiol veikia mūsų elgesį. Kaip tai mus veikia? Apie tai „Žinių radijas“ laidoje, pokalbis su profesore Danute Gailiene.

Parduotuvėje pakanka vieno žvilgsnio į ryškų užrašą „akcija“, kad smegenys pradėtų veikti kitaip. Išsiskiria dopaminas, sutrinka gebėjimas racionaliai vertinti situaciją – o mūsų krepšelyje atsiduria dar viena „naudinga“ prekė, kurios galbūt nė neplanavome pirkti. Pasak psichologės, nuolaidų kultūra veikia ne tik piniginę, bet ir emocinę savijautą – ypač kai „akcijų medžioklė“ tampa kasdieniu refleksu ar net emociniu atsaku į stresą.

Laidoje „Moksleivių vienaragių paieška“ savo idėją pristatė trys šešiolikmetės iš Klaipėdos – Lėja, Kamilė ir Ugnė. Merginos yra klasiokės, kurias suvienijo jautri, bet itin aktuali problema – daugelio moterų nesaugumo jausmas tradicinėse gydymo įstaigose.

Kodėl šiuolaikinėms moterims taip sunku kurti santykius, nors karjeroje joms sekasi puikiai? Psichologė, sąmoningumo koučerė Diana Wind tinklalaidėje „Tapk geresniu“ su Artur Lebedenko aptarė nepriklausomybę, lūkesčius vyrams, vienišumo baimes ir gelbėtojos vaidmenį santykiuose.  Atviras pokalbis apie tai, ką iš tiesų reiškia būti stipria moterimi šiandien ir kodėl norint meilės kartais reikia išmokti… priimti pagalbą.

Pliaukštelėjimas per sėdmenis – veiksmas, kuris gali pasirodyti įvairiai: kai kuriose situacijose jis laikomas nepageidaujamu ir net vadinamas seksualiniu priekabiavimu, kitose – intymiu ar žaismingu gestu, ypač romantiniuose santykiuose. Psichologė dr. Delilah teigia, kad šis elgesys yra glaudžiai susijęs su biologiniais instinktais, fizinių formų patrauklumu ir žmonių tarpusavio bendravimo subtilybėmis.

Psichologė atskleidė ženklus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį, jei įtariate, kad jums artimas žmogus turi polinkį jus kontroliuoti. Anot jos, per daug kontroliuojantį žmogų išduoda penki ženklai. Psichologė dr. Kirren Schnack savo „TikTok“ paskyroje pasidalino vaizdo įrašu, kuris žaibiškai išplito internete – jį peržiūrėjo milijonai žmonių.

Tvirti ir ilgalaikiai santykiai prasideda nuo susigyvenimo su pačiu savimi. Psichologė-psichoterapeutė Raimonda Ramanauskienė tikino, kad juos galime kurti tik pažinę savo vidų, išsigryninę vertybes ir išmokę būti vieni. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ ekspertė atviravo apie tai, kaip atpažinti, ar esame pasiruošę tokiems santykiams ir kodėl skubėti santykiuose yra blogai.

Ar amžius vis dėlto lemia santykių kokybę? Nors visuomenėje vyrauja vis dar gajūs stereotipai apie amžiaus skirtumą poroje, psichologė-psichoterapeutė Raimonda Ramanauskienė tvirtino, kad tikroji tinkamų santykių paslaptis slypi ne amžiuje, o gebėjime kurti emocinį ryšį tarpusavyje.

Tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ „Anima psichologija“ psichologė Agota Statkutė kartu su vedėju Simonu Urbonu diskutavo apie vieną sudėtingiausių kasdienių situacijų. Kaip aiškiai, bet pagarbiai paprašyti kito žmogaus padaryti tai, ko tau reikia? Nesvarbu, ar kalbame apie senelius, auginančius anūkus, ar paauglius, su kuriais viskas tampa derybų lauku – bendravimas reikalauja ne tik nuoširdumo, bet ir tam tikros taktikos.

Tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ „Anima psichologija“ psichologė Agota Statkutė kartu su vedėju Simonu Urbonu ir „Vysniog“ prekės ženklo įkūrėja Gabija Vyšniauskaitė pasinėrė į svarbią temą, ką daryti, kad ryšys su artimiausiais žmonėmis nedingtų po kasdienybės darbų lavina. Nesvarbu, ar tai būtų vaikas, partneris, ar draugas – santykiai, pasak psichologės, neauga savaime. Jei nieko nedarome, nieko ir nevyksta.

Suplanuotas ar juo labiau netikėtas patekimas į ligoninę – nemenkas išbandymas tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Pasikeitusi aplinka, nerimas dėl ligos ir jos prognozės neretai pakerta ir emociškai. Medikai gi siūlo nenustebti, kad į jūsų palatą gali užsukti ir daliai pacientų vis dar neįprasti specialistai – medicinos psichologai. VUL Santaros klinikų vyresnioji medicinos psichologė dr. Marija Turlinskienė pasakojo, kad jos ir kolegų darbas apima pagalbą žmogui esant ligoninėje.

Nors miestų gatvės ir daugelio namai spindi nuo kalėdinių papuošimų, šis metas ne visiems teikia džiaugsmo. Dalis savo rūpesčiuose ir skausme paskendusių pacientų bei jų artimųjų apskritai negalvoja apie švenčių sutikimą, kiti gi specialiai nori atsidurti ligoninėje, kad šį metą galėtų praleisti ne vieniši.

Kalėdų laikotarpis daugeliui asocijuojasi su jaukumu ir dovanų paieška, tačiau dažnai šį laiką lydi nerimas, skuba ir nepasitenkinimas. Andrius Užkalnis pastebėjo, kad prieškalėdinė karštinė prekybos centruose perauga į pasipiktinimo bangą, kuri gadina nuotaiką visiems. Psichologas Edvardas Šidlauskas paaiškino, iš kur tai kyla, ir patarė, kaip elgtis.

Praėjus beveik dviem savaitėms po 36-erių psichologės Linos Velykytės dingimo, šiandien, lapkričio 12-ąją, paskelbti nauji faktai – teisėsaugą pasiekė informacija, kad moteris galėjo išvykti į užsienį. Pasak Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovės Natalijos Kurčinskajos, atvejų, kai žmonės išvyksta nieko nepranešę artimiesiems, Lietuvoje pasitaiko.

Po prokuratūros žinios, kad beveik dvi savaites ieškota 36-erių psichologė Lina Velykytė yra galimai išvykusi į užsienį, psichologės brolis Donatas Velykis atskleidė, kad prieš dingimą sesuo buvo sulaukusi grasinimų, dėl kurių galimai ir galėjo išvykti iš Lietuvos. Advokatas Gintaras Černiauskas įspėja, kad sulaukus bet kokio grasinimo susidoroti fiziniu būdu, ar grasinant sunaikinti turtą ir kitais būdais, kiekvienas asmuo privalo nedelsiant kreiptis į policiją.

Prokuratūra pranešė, kad beveik dvi savaites ieškota 36-erių psichologė Lina Velykytė yra galimai išvykusi į užsienį. Prokuratūros duomenimis, dingusioji užsienyje naudojosi savo banko sąskaita. Dingusios psichologės brolis Donatas Velykis tv3.lt atskleidžia kur ji gali būti, taip pat papasakojo, kad prieš dingimą jo sesuo buvo sulaukusi grasinimų, dėl kurių ji ir galėjo išvykti iš Lietuvos.

Jau daugiau nei savaitę ieškoma dingusi 36-erių psichologė Lina Velykytė. Penktadienį jos brolis Donatas Velykis tv3.lt teigė, kad labai prašo gyventojų atsiliepti, jei turi kokių žinių apie dingusią sesę ir pranešti policijai telefonu 112. Policija vykdo moters paieškas. Prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą – tiriamos įvairios įvykio versijos.

Kiek ilgiau nei savaitę yra dingusi 36-erių psichologė Lina Velykytė. Apie tai pirmieji socialiniuose tinkuose pranešė jos artimieji, kad pasigedo jos spalio 31 dieną – prašo visų gyventojų pagalbos padėti surasti. Apie dingimą daugiau detalių naujienų portalui tv3.lt atskleidė jos brolis Donatas Velykis. Gyventojai socialiniuose tinkluose pastebėjo ir paskutinius L. Velykytės žodžius prieš dingimą, pradėjo jais dalintis.

Daugiau nei pusė lietuvių sako susidūrę su situacija, kai jiems patiems ar artimiesiems prireikė pirmosios psichologinės pagalbos. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad net 4 iš 10 lietuvių nežino, kaip tokią pagalbą suteikti. Lietuvos Raudonasis Kryžius pabrėžia – krizinėje situacijoje esantį žmogų svarbiausia išklausyti ir palaikyti. O pasak psichologų, pirmieji požymiai, kurie byloja apie sudėtingą žmogaus emocinę būklę yra elgesio pokyčiai, miego sutrikimai ir emocijų kaita.

Skyrybos – vienas iš emociškai sunkesnių įvykių gyvenime, sukeliantis ne tik sielvartą, bet ir nerimą dėl ateities. Kai pora nusprendžia eiti skirtingais keliais, dažnai tampa itin sunku susitaikyti su šiuo sprendimu. Psichologė Vitalija Navickė naujienų portalui tv3.lt sako, kad dažniausia skyrybų priežastis – elementarus nesusikalbėjimas.

Viena iš sunkiausių patirčių asmeniniame gyvenime yra artimo žmogaus netektis. Kai tai nutinka netikėtai, daugelis nežino, kaip susidoroti su savo jausmais ir emocijomis, nes tokiose situacijose tai labai sudėtinga. Psichologė Rūta Navickė sako, kad kiekviename iš mūsų sielvartas gali pasireikšti labai įvairiai. Po artimo žmogaus netekties, pasak jos, sielvartas gali pasireikšti tiek viduje, tiek išorėje, tačiau šios išraiškos ne visada sutampa.

Netektys yra neišvengiama gyvenimo dalis, tačiau dažnai jos mus užklumpa netikėtai ir sukelia gilų emocinį skausmą. Psichologė, psichoterapeutė Daiva Balčiūnienė dalijasi patarimais, kaip išgyventi šį sunkų laikotarpį, kai prarandame artimą žmogų. Ji pabrėžia, kad sielvartas yra natūrali reakcija, kuriai reikia laiko ir supratimo. Psichologė siūlo įvairius metodus, padedančius išgyventi skausmingas patirtis ir būdus, kaip pamažu grįžti į įprastą gyvenimą.

Kalbėjimas per miegus – plačiai neištirtas reiškinys. Nors miego metu išsakytos frazės gali būti nesąmoningos ar net juokingos, jos gali slėpti gilesnius ir kompleksiškus protinius procesus, kurie vyksta mūsų smegenyse naktį. Psichologė Rusnė Kuliešiūtė (33) pasakoja apie tai, kodėl žmonės kalba per miegus, ar reikia kreipti dėmesį į išsakytas frazes bei ar šis reiškinys gali turėti neigiamų pasekmių.

Nerimas – būsena, kuomet jaučiama įtampa, baimė, dirglumas. Su ja susiduria kiekvienas, tačiau ilgą laiką užsitęsusi nerimastinga būsena gali trikdyti įprastą gyvenimo ritmą. Apie nerimą, jo simptomus ir pagalbą sau papasakojo „Nerimo klinikos“ psichologė Ilona Šulnienė. Pasak psichologės, su nerimu yra susidūrę visi. Ji atskleidė, kad tuo metu yra itin išgyvenama dėl ateities, kuri nėra aiški. „Kiekvienas iš mūsų gyvenime jautėme nerimą.

„Esu mama, auginu ketverių metų dukrą, kuriai viešumoje dažnai užeina ašarų pakalnės ir isterijos. Ne kartą ji yra kritusi ant žemės prekybos centruose, klykusi, verkusi. Tačiau tai, ką aš išgirdau vakar parduotuvėje iš svetimos moters, mane kaip jauną mamą visiškai sugniuždė“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Sonata. Kaip jau tikriausiai supratote, mano keturmetė dukra – tikrai kietas riešutėlis.

Vilnietė Rusnė Kuliešiūtė (33) studijavo psichologiją, savo bakalauro darbą rašė nemigos tema ir teoriškai puikiai žinojo kaip išspręsti su miegu susijusias sveikatos problemas, tačiau nesitikėjo, jog šios žinios neapsaugos nuo kas naktį kamuojančių miego sutrikimų. Nors su nemiga Rusnė kovojo keturis metus, dabar mergina savo praktikoje ir socialinio tinklo paskyroje dalijasi nemigos simptomais, kaip ją iveikti bei kaip greičiau užmigti.

Tyrimai rodo, jog kvaišalus vartojančių vaikų amžius vis jaunėja. Pradinukai, 8-10 metų vaikai, jau yra girdėję, kad tokie dalykai egzistuoja. Lietuvoje, remiantis tyrimų duomenimis, paaugliai pabando kvaišalų būdami vidutiniškai 14 metų amžiaus. Tad naujienų portalui tv3.lt vaikų psichologė Vilija Malinauskaitė pasakoja, kaip atpažinti narkotinėmis medžiagomis apsvaigusį vaiką, kaip jį apsaugoti ir teisingai pasielgti.

Šiuolaikinėje visuomenėje technologijos tampa neišvengiama kasdienybės dalimi ir tai gali paveikti visus šeimos narius, ypač vaikus. Apie tai, kaip kartais tėvai gali nesusimąstyti, kokią žalą jų naudojimasis technologijomis gali padaryti vaikų psichologinei būsenai ar augimo procesui, tv3.lt naujienų portalui pasakoja psichologė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė.

Priklausomybė yra reiškinys, kuris susideda iš biologinių, socialinių ir psichologinių veiksnių. Kai artimoje aplinkoje atsiranda priklausomybę turintis žmogus, gali iškilti sunkumų, siekiant suprasti kaip teisingai pasielgti ir kur ieškoti reikalingos pagalbos.

Nors tikrasis ruduo dar vėluoja ateiti, psichologai tvirtina, kad šis metas neišvengiamai pas juos atgina daugiau pacientų. Vis tik pažymima, kad dažnai žmonės linkę patys save išbalansuoti, pradėdami išgyventi ne dėl realių, bet hipotetinių situacijų. Be to, neretai imamasi ir įvairių strategijų, kaip išvengti užklupusio nerimo, nors tai tėra laikinas pabėgimas. Klinikinės psichologės Kotrynos Mikalauskaitės aiškinimu, pacientų pagausėjimas prasidėjus rudeniui nulemiamas dviejų dalykų.

Kiekvieni santykiai reikalauja pasitikėjimo ir sąžiningumo, tačiau kartais gyvenimas klostosi visai kitaip, nei mes norėtume ir mums kyla klausimai dėl partnerio ištikimybės. Kokie yra ženklai, kurie rodo, kad partneris jums neištikimas? Kodėl žmonės pasirenka išduoti savo antrą pusę bei kaip gyventi po to, kai likai įskaudintas? Į šiuos klausimus atsakė psichologė, kognityvinės elgesio psichoterapijos praktikė Agnė Vaiciukevičienė.

Mirties baimė – natūralus jausmas, su kuriuo gyvenime susiduriame kiekvienas. Tačiau ši baimė tampa didele bėda, kai ima trikdyti įprasta gyvenimo ritmą, o baimę jaučiantis asmuo įsisuka užburtame rate – nerimas gimdo dar didesnį nerimą.  Psichologės Astos Petrauskienės teigimu, visi bijome mirties, nes tai – dalis išlikimo instinkto: siekti gyventi ir vengti numirti. Pasirodo, ši baimė mums yra netgi naudinga.  „Ši baimė arba nerimas nuolatos mums padeda išlikti gyviems.

Nuo pat metų pradžios Lietuvą krečia skaudžios netektys – 2023-ieji prasidėjo žinia apie dainininko Donato Čižausko mirtį, gegužės 27-ąją pranešta apie žinomo žurnalisto Viliaus Stankevičiaus mirtį. Pranešama, kad abu jauni vyrai nusižudė, todėl ekspertė įspėja – šių ženklų negalima praleisti pro akis, juos būtina pastebėti laiku.

„Tėvų darželio“ ir tv3.lt tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ grupės „BIX“ lyderis, laidų vedėjas Saulius Urbonavičius-Samas prabilo apie nelengvą gyvenimo etapą, kai žmona įklimpo į alkoholio liūną.

Psichologė atskleidė keturis požymius, rodančius, kad žmogus gali jumis manipuliuoti – įskaitant ir prisirišimą dėl gerų darbų, kuriuos jie daro dėl jūsų. Dr. Julie Smith, klinikinė psichologė, turi daugiau nei 4 mln. sekėjų savo „TikTok“ paskyroje. Šioje platformoje ji dalijasi vaizdo įrašas, kuriuose kalba psichikos sveikatos temomis. Ji aptarė temas, kaip labiau pasitikėti savimi, kaip atpažinti požymius, kad artėjate prie perdegimo, ir kaip nusiraminti, rašo dailymail.co.uk.

Jau daugiau nei savaitę ieškoma dingusio 15-mečio Mykolo Davidonio, o jo dingimas žmonėms priminė ir kitas dingusių, bet nerastų žmonių istorijas. Situacijos nešvelnina ir pasirodantys pranešimai apie žmonių užpuolimus. Šie įvykiai pasėjo nerimą, iššluoti kone visi pipirinių dujų balionėliai – tokios istorijos visuomenę verčia nerimauti dėl savo saugumo. Išaugę pipirinių dujų balionėlių pirkimai – tik vienas ženklas, kad kyla susirūpinimas dėl saugumo.

Sausio 2 dieną pasirodė žinia apie dainininko, grupės „2 Donatai“ lyderio Donato Čižausko mirtį. Žiniasklaidoje keliama versija, kad vyras nusižudė, kuri naujienų portalui tv3.lt kol kas nėra patvirtinta, dar kartą į paviršių iškėlė opią problemą – Lietuva vis dar yra tarp savižudybių skaičiumi pirmaujančių šalių.

Neretai įsivaizduojama, kad per Kūčias ir Kalėdas tvyro stebuklų metas ir viskas turi klostytis tik gerai. Psichologė psichoterapeutė dr. Agnė Matulaitė ragina nesusikurti per didelių lūkesčių šiuo metu, nes po to galima ir stipriai nusivilti. „Viltis turėti nuostabias Kūčias yra blogiausia, ko galime palinkėti sau. Čia galėčiau ir sustoti, bet paaiškinsiu plačiau. Su viltimi kyla lūkesčiai. O tuo pačiu ir vis didesnė galimybė nusivilti.

Naujienų portalas tv3.lt ir tevudarzelis.lt pristato tinklalaidę „Tėvai paprastai“. Trečiajame epizode tinklalaidės vedėjas, tinklaraštininkas ir trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas kartu su psichologe Monika Kuzminskaite ir šešių vaikų mama Jurgita Pociene kalbasi apie tai, kodėl moteris ryžosi skyryboms ir kaip dabar atrodo jos kasdienybė.

Policijos pagalbos paprašė psichologe prisistačiusi moteris. Ji teigė, kad į jos kabinetą veržėsi neblaivus vyriškis, tačiau nežinia, kokių ketinimų jis turi, todėl kartu su pareigūnais į įvykio vietą važiavo ir TV3 laidos „Farai“ operatorius.  Atvykę pareigūnai suprato, kad pagrindinė įeiga į pastatą užrakinta, todėl stengėsi surasti įėjimą iš kiemo pusės.

Karo vaizdai Ukrainoje daugelį stipriai sukrečia, tačiau šioms naujienoms ypač jautrūs vaikai. Nepaisant to, mažųjų ir paauglių jokiu būdu negalima palikti nežinioje, atvirkščiai, suaugusieji turi nušviesti, kas iš tikrųjų vyksta XXI amžiuje Europos karo lauke. Pedagogai ir psichologai atskleidė, kaip dera kalbėtis su vaikais šia jautria tema. Svarbiausia – nepamesti šalto proto ir pranešti tik patikimą informaciją, neklaidinti vaikų spėlionėmis ar pamąstymais.

Metams slenkant į pabaigą, gyventojus sukrėtė ne viena žinia apie dingusį vaiką. Pareigūnai buvo sukelti ant kojų mažiausiai 5 kartus: spalį iš namų bėgo dvi aštuntokės kaunietės, gruodį Vilniuje prapuolė penkiolikmetis, vėliau – mažamečiai brolis ir sesuo bei devynmetis berniukas. Nors visi šie vaikai rasti gyvi ir sveiki, tai apnuogino opią problemą – vaikų polinkį bėgti iš namų. Specialistai paaiškino, kodėl vaikams kyla mintis sprukti nuo tėvų ir kokie ženklai išduoda tokius vaiko ketinimus.

Aukštas skyrybų rodiklis – vis dar negyjanti Lietuvos žaizda. Specialistai pasidalino, kodėl poros neretai linkusios sutrypti tarpusavio santykius, o ne mėgina išsaugoti. „Rengimo šeimai asociacijos“ vadovas Ramūnas Aušrotas atskleidė: „Nėra vieno atsakymo, kodėl tiek daug skyrybų. Tikrai spalvotas paveikslas tų priežasčių.

Auklėdami vaikus tėvai gali jiems padaryti ir nepataisomą žalą. Kaip to išvengti ir ką svarbu žinoti auginant vaikus, portalui tv3.lt pasakoja vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė. Tėvai savo vaikams nori tik gero, tačiau savo auklėjimo metodais gali patys to nežinodami sukelti tam tikrų psichologinių problemų ar sutrikimų. Vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė teigia, kad už daugelį vaikų psichologinių problemų yra atsakingi tėvai.

Išėję iš namų pradedate galvoti, kad neužrakinote durų, o ta mintis tokia įkyri, kad apsisukate ir einate patikrinti? O jeigu šis jausmas jus lydėtų nuolat ir net nedingtų stovint prie durų, kai ką tik 5 kartus jau tikrinote, ar užrakinote namus? Yra žmonių, kurie su šiuo jausmu gyvena nuolat. Dėl to kaltas obsesinis kompulsinis sutrikimas, o gyvenimą su juo žmonės vadina asmeniniu pragaru. Kas tai yra, naujienų portalui tv3.lt pasakoja psichologė-psichoterapeutė Daiva Gaidukevičienė.