psichologė

Pavydas – nemalonus ir neretai kančias sukeliantis jausmas, kurį patiria ne tik suaugusieji, bet ir 3–6 metų amžiaus vaikai. Tiesa, mažiesiems atpažinti ir suvokti stiprias, dažnai kompleksines emocijas yra sunku. Todėl vaikams svarbu turėti patikimą vedlį, kuris mokytų reikšti jausmus neskaudinant nei savęs, nei kitų, įsitikinusi vaikų ir paauglių psichologė Asta Blandė.

Dažnas nesugalvojęs, ką gimtadienio proga padovanoti savo ar artimųjų vaikui, pasirenka patį paprasčiausią variantą – į vokelį įdėti pinigų. Tyrimai tokias tendencijas patvirtina – lietuviai dovanojamomis sumomis nenusileidžia daugeliui vakarų Europos valstybių, o skandinavus lenkia net kelis kartus. Vis dėl to, šeimos psichologai pataria rimtai pagalvoti, ar tokia dovana tikrai yra pati tinkamiausia jūsų vaikui.

Psichologė Vidutė Ališauskaitė pažįstama dažnam negalią turinčiam žmogui: ji nuolat kviečiama į įvairias vasaros stovyklas, mokymus ir yra mėgstama dėl savo jaunatviškos energijos bei gebėjimo su kiekvienu rasti bendrą kalbą. Psichologė įsitikinusi – kiekvieno žmogaus, nesvarbu, ar jis turi negalią, ar ne, sėkmė labai dažnai priklauso nuo jo pasitikėjimo savimi, savivertės. Na, o psichologas gali būti tas vedlys, kuris padės įveikti barjerus, trukdančius įsilieti į visuomenę.

Dėl koronaviruso ir karantino daugelis žmonių išgyveno įvairiausius jausmus – nerimą, pyktį, liūdesį, situacijos neigimą. Specialistai sako, kad visa tai yra normalu, ir kiekvienas žmogus pasirenka priimtiniausią sau būdą, kaip su tuo susitvarkyti. Tačiau VUL Santaros klinikų medicinos psichologė Evelina Sabaitytė užtikrinta – apie vieną visuomenės grupę, medikus, iš ypač arti susidūrusius su įvairiomis grėsmėmis ir psichologiniu spaudimu, kalbama per mažai.

Pagalvojus apie sesiją, atsiskaitymus ir egzaminus, studentus gali apimti mintys apie įmanomą ar įsivaizduojamą nesėkmę – „nepavyks pasiruošti atsiskaitymui, neišlaikysiu egzamino, atsiskaitymo metu sutriks internetas“ ir pan. Suprantama, kad tokios mintys gali kelti stresą, nerimą, nepasitikėjimą savo jėgomis, baimę suklysti. Rūpintis dėl ateities ir jausti nedidelį kiekį streso yra normalu. Nedidelis stresas juk padeda susikaupti, mobilizuoti jėgas ir kūrybiškai spręsti problemas.

Psichologė, psichoterapeutė, paramos vaikams centro steigėja ir vadovė Aušra Kurienė antradienį Vyriausybės spaudos konferencijoje kalbėjo, kad nuotolinis mokymas yra didžiulis iššūkis tiek vaikams, tiek tėvams. Pasak jos, šiuo metu ypatingai daug nežinios ir nerimo jaučia abiturientai, kuriems artėja egzaminai ir stojimai. „Tie, kurie turi laikyti egzaminus, šiandien nėra daug žinių, kaip tai bus (organizuojama – aut.  pats.

Tėvystė – džiugių akimirkų, neišdildomų įspūdžių metas. Tiesa, be džiugesio galime atrasti ir tam tikrų išbandymų visumą. Bene svarbiausias dalykas auginant savo atžalas yra jų auklėjimas. Būtent pravėrus tėvystės duris, daugelis tėvų svarsto, kaip tinkamai suformuoti psichologinio ir emocinio raštingumo pagrindus savo atžaloms.

Kartais žmonės patenka į situaciją, kai juos užgriuvę jausmai tampa nepakeliami ir tuomet jie pradeda mąstyti apie savižudybę. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre esančio savižudybių prevencijos centro vedėja, psichologė Vaiva Klimaitė kasdien susiduria su žmonėmis, atsidūrusiais ribinėje situacijoje. Kartu su ja dirbančios psichologės kiekvieną dieną stengiasi išsiaiškinti, kodėl žmonės nori pasitraukti iš gyvenimo. Statistiniais duomenimis, vyrai nusižudo 6 kartus dažniau nei moterys.

Rodos, šeimai nieko netrūksta, bet staiga žinia lyg iš giedro dangaus – vaikas pabėgo iš namų. Kodėl vaikas, paauglys taip elgiasi, ką savo elgesiu nori pasakyti, ar vaikai bėga iš namų, kuriuose gera, kaip tėvai turėtų elgtis vaikui sugrįžus? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė, mobilios komandos psichologė Eglė Belanoškienė.

Į portalą tv3.lt kreipėsi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbanti medicinos psichologė, kuri tvirtino įstaigoje patirianti psichologinį smurtą. Moters teigimu, ją be jokių priežasčių verčia išeiti į kitą darbo vietą neva taip atlaisvinant etatą „savam“ žmogui. Nors pašnekovė tikino, kad nuo vasaros iš ligoninės išmesta beveik pusantro šimto darbuotojų, ligoninė aiškina, kad įstaigoje vyksta vidiniai struktūriniai pertvarkymai, o darbuotoja pati daro spaudimą ligoninei.

Kalbėdami apie negalią turinčių žmonių integracijos problemas, didelį rezonansą sukėlusias Žiežmarių ir panašias istorijas, dažnai konstatuojame, kad mūsų visuomenei trūksta pagarbos kitokiam žmogui ir empatijos.  Pasak psichologės Karilės Levickaitės, empatija (iš graikų k. empatheia – įsijautimas) – gebėjimas pažvelgti į situaciją kito žmogaus akimis, įsijausti į jo jausmus, gilintis į jo patirtis, perprasti požiūrį, vertybes.

Su psichologe Ieva Vainoraite susitinkame prieš pat Velykas. Ieva sako, kad jai ši šventė labai graži, siejasi su pavasariu, atgimimu. Taigi gražios pavasario šventės išvakarėse su psichologe kalbamės apie vaikus ir jų poreikius. Su vaikais susijusi visa Ievos darbo patirtis – anksčiau ji dirbo Vaiko raidos centre, šiuo metu dirba vaikų psichologe Vilniaus SOS vaikų kaime ir Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namuose, yra įkūrusi ir privatų vaikų psichologijos ir psichoterapijos centrą.

Jūs nesenstate, jūs tiesiog darotės geresni, kaip ir jūsų santykiai, rašo yourtango.com. Todėl neverta bijoti ir sakyti, kad jau per vėlu puoselėti kažkada buvusius aistringus santykius, nes dabar jūsų niekas nesieja ir tiesiog esate per seni tam. Vaikai paliko namus? Dar tik ruošiatės arba jau esate išėjęs į pensiją? Dabar yra pats puikiausias laikas mėgautis gyvenimu su antrąja puse. Geresnis seksas vyresniame amžiuje Psichologė ir gyvenimo trenerė (angl.

Metų pabaigoje ne tik džiaugiamasi nuveiktais darbais, bet ir skubama baigti likusius bei planuojame ateitį. „Numesiu svorio ir pradėsiu sveikai maitintis“, „perskaitysiu visas knygas, kurioms vis trūko laiko“, „suplanuosiu šeimai pačias šauniausias atostogas“, – tai tik keletas pavyzdžių, ką pasižadame sau pasitikdami Naujuosius metus.

Lietuvoje vis dar išlieka kraupi savižudybių statistika. Atliktų tyrimų teigimu, net 8 iš 10 savižudžių prieš pasitraukdami iš gyvenimo savo artimiesiems siunčia tam tikrus ženklus. Ar įmanoma laiku pastebėti galimą savižudį ir kaip tokiais atvejais vertėtų kalbėtis su jais, pataria psichologė Audronė Bakšienė. Po savižudžių pasitraukimo iš gyvenimo, neretai jų artimieji ima galvoti apie ženklus, kurių, deja, jie laiku nespėjo pastebėti.

Depresija – klastinga liga, kuria dažnas gali net neįtarti, jog serga. Klinikinė psichologė, lektorė Aušra Mockuvienė teigia, kad net iš pažiūros linksmas, bendraujantis ir sėkmingas žmogus gali būti kankinamas depresijos ir pasakoja plačiau, kaip šią ligą atpažinti. Reikšmingiausias depresijos simptomas – gebėjimo džiaugtis gyvenimu praradimas.

Teigiama, kad mus supančios spalvos gali daryti įtaką mūsų nusiteikimui, pasaulio suvokimui ar net sprendimams. Taip pat tikriausiai sutiksite, kad be spalvų pasaulį įsivaizduoti sudėtinga: šis būtų niūrus, vyrautų slogi nuotaika. Pasirodo, pagal tai, kokios spalvos vyrauja žmogaus aprangoje, galima sužinoti net apie asmenybės bruožus. Jei žmogus mėgsta dėmesį, nori išsiskirti iš kitų, renkasi ryškesnius drabužius.

Susidūrimas su onkologine liga kelia ne tik fizinius, tačiau ir psichologinius bei dvasinius išbandymus. Tiek sergantiems, tiek jų artimiesiems sužinojus onkologinės ligos diagnozę galvoje ima kirbėti nerimastingos mintys. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) medicinos psichologė-psichoterapeutė Sandra Birbilaitė supažindina, kokius jausmus išgyvena su vėžiu susiduriantys žmonės bei kokios priemonės padeda įveikti psichologinę krizę.

Dideli vieši renginiai ypač masina dalyvauti šeimas su mažais vaikais, tačiau tokio didumo renginys vaiko emocijoms gali tapti tikru iššūkiu. Pirmojo septynmečio edukologė, knygos „Vienas vaikas – 7 intelektai” autorė Renata Lazdin dalinasi idėjomis apie tai, kaip psichologiškai parengti vaiką tokiems renginiams kaip UNICEF vaikų bėgimas. Kiekvienas emocijomis gausesnis, nekasdienio veiksmo įvykis mažam vaikui ar net pradinukui gali tapti tikru iššūkiu.

Onkologinę patirtį turinčius pacientus ir jų artimuosius konsultuojanti psichologė Lina Šopienė pastebi, jog susitaikymas su savo ar artimojo liga reikalauja daug jėgų ir laiko, tačiau laiku suteikta psichologinė pagalba daugeliui padeda įveikti skausmingus išgyvenimus bei iš naujo atrasti gyvenimo prasmę.

Į Gargždų lopšelį-darželį „Naminukas” keturmečio pasiimti atėję tėvai jį rado uždarytą prausykloje. Berniuko tėvus šokiravo ir vėliau išgirstas vaiko pasakojimas, neva auklėtojos padėjėja jį ten nutempė už plaukų. Taip neva norėjusi berniuką sudrausminti. Siekdami išsiaiškinti situaciją, apie šį įvykį tėvai informavo darželio-lopšelio vadovę bei atitinkamas institucijas: vaiko teisių apsaugos specialistus, švietimo skyrių bei policiją. Vyksta ikiteisminis tyrimas.

Kodėl valgome, kada nesame alkani? Ši problema kamuoja didžiąją dalį žmonių, ypač moteris, kurios vėliau kremtasi dėl priaugtų kilogramų ir siekdamos numalšinti nerimą, vėl griebiasi riebaus ir kaloringo maisto. Skaitytoja vilnietė Edita prisipažįsta, jog taip pat susiduria su šia problema ir apie viską pasakoja plačiau, tikėdamasi paskatinti tiek save, tiek kitas moteris susiimti ir nepasiduoti emocijoms.

Naujų metų pradžia dažniausiai tampa motyvacija viską pradėti iš naujo. Išsikeliamos naujos užduotys, tikslai, tačiau po kiek laiko ryžtas išblėsta ir vėl sugrįžtama prie senojo gyvenimo. Psichologė Natalija Ivanauskienė pasakoja, kodėl atsisakome savo svajonių ir ko imtis, kad tikslai būtų pasiekti. „Tikslų išsikėlimas naujiems metams išties geras sprendimas.

Prieššventinis laikotarpis vienišiems žmonėms gali ypač sustiprinti skaudžius išgyvenimus ir išryškinti emocijas. Tuomet atrodo, kad visi rūpinasi artimaisiais, renka jiems dovanas, ruošiasi šeimos susibūrimui, o tu – vienišas ir nereikalingas lieki tik su savo liūdesiu. Sveiko vaiko studijos „Mama, aš esu“ Šeimos psichologė Daiva Grikšienė atskleidžia, jog artėjant žiemos šventėms vienišiems žmonėms paūmėja depresinės būsenos, iškyla nuotaikų svyravimai ir nerimo jausmas.

Be Kalėdų Senelio didžiosios metų šventės neįsivaizduojamos. Vaikai su nekantrumu jo laukia, rašo laiškus vardindami norus, tačiau išvydę lauktą personažą Kalėdinėse šventėse staiga išsigąsta, slepiasi ar net puola į ašaras. Kaune gyvenanti mama Violeta, auginanti ketverių metų sūnų Matą pasakoja, kad dar praėjusiais metais darželio šventėje jai teko susidurti su šia problema ir moteris su dideliu nerimu laukia šių metų Kalėdinės šventės. „Pernai Matas pirmą kartą gyvai pamatė Kalėdų Senelį.

Labai daug informacijos galime pasiskaityti ne tik apie tai, kaip elgtis moterims, bet ir kaip elgtis vyrams. Dažniausiai nurodomas tikslas - kad moteris būtų rami, laiminga ir dar labiau atsidavusi namams, vyrui, vaikams. Paskutiniu metu sutinku daug moterų, kurios sako - nesąmonė visa tai. Pasikalbėkime. Mokykimės iš moterų ir vyrų Jei esi moteris, būti moterimi mokykis iš moters. Logiška, ar ne? Jei esi vyras, būti vyru, mokykis iš vyro.

Socialiniai tinklai – kiekvieno kasdienybė, tačiau ar susimąstome, kokią įtaką tai daro mūsų psichologinei būsenai? Nuolatinis kitų asmeninio gyvenimo akimirkų stebėjimas, kur viskas atrodo tobula bei gražu, savęs nuvertinimas bei begalinis laiko švaistymas sekant naujienas. „Jei žmogus kuriam laikui neturi prieigos prie socialinių tinklų, pavyzdžiui, sugedo telefonas ar nėra interneto, ir apima didžiulis nerimas, panika, pyktis – tai gali išduoti priklausomybę socialiniams tinklams.

Sekmadienį Lietuvoje atsisveikinsime su vasaros laiku ir laikrodžių rodykles pasuksime valandą atgal. Nors tuo siekiama tinkamai išnaudoti šviesųjį paros metą, dažnai galime išgirsti nuomonių, jog toks laiko keitimas kenkia žmogaus sveikatai. Apie tai, kokią įtaką laiko sukimas daro mūsų biologiniam laikrodžiui, gali sukelti miego sutrikimus bei nerimą, pasakoja psichologė Ignė Lukminė.

 Dažniausiai tenka girdėti apie moteris, kurių vyrai pasirinko kitas moteris. Ar jos paliktos? Turiu savo požiūrį šiuo klausimu. Jis labai paprastas: Didysis Režisierius paima nuo moters vyrą tik tam, kad jai būtų geriau. Tai nėra bausmė. Tai yra realus gyvenimas, kai Dievas moteriai sako: gana, eik toliau, aš tavimi pasirūpinsiu. Taigi, sakyčiau, kad moterys, kurių vyrai pasirinko kitą moterį, yra globojamos ir jomis rūpinasi pats geriausias Žemės vyras.

Rudens pradžioje daugelis ima jausti vis didesnį nerimą, kadangi rugsėjis asocijuojasi su atostogų pabaiga bei prasidedančiu daug streso reikalaujančiu darbymečiu. Vieni nerimą bando užgniaužti savyje, kitiems tai tampa įprastine būsena, tačiau šios būsenos ignoravimu galime iššaukti ir kur kas rimtesnes ligas. „Nerimą galima apibūdinti kaip emocinę reakciją į stresą, kuri kartais atsiranda ir be aiškio priežasties.

Vis daugiau moterų sielojasi dėl nesėkmingų tėvų santykių. Moterys pasakoja, kad dažnai atsiduria lyg tarp dviejų ugnių: myli mamą, ją palaiko, tačiau myli ir tėvą, nors mama jo nekenčia. Ką daryti, kai tėvai nesutaria? Kokią poziciją prisiimti? Dalinuosi vienos moters atvirumu. Tikiu, kad įžvalgos paskatins susimąstyti visas skaitytojas.

Vasara – atostogų metas. Daugelis žmonių apie tai svajoja, tačiau nekantriai laukdami, kada pagaliau galės atsikvėpti nuo darbų ir skirti laiko sau, žmonės dažnai, tik prasidėjus atostogoms, sunerimsta. Jie negali pamiršti neužbaigtų darbų, atsipalaiduoti, o svajonių atostogos virsta streso pilnomis savaitėmis.

Besirūpinant sveikata, sporto ir sveikos mitybos, nepakanka. Padėti veiksmingai apsisaugoti nuo širdies ligų, streso pasekmių ir kitų negalavimų, pasirodo, gali ir aktyvus socialinis gyvenimas bei bendravimas. Psichologė Indrė Kazlauskaitė pasakoja apie glaudų ryšį tarp socialinio gyvenimo ir sveikatos. „Kiekvienas iš mūsų yra sociali būtybė, kuriai bendravimas su kitais yra vienas iš esminių poreikių.

Kiekviena moteris nori būti laiminga. Moteris nori būti sėkminga, nepriklausomai, ar turi vyrą, vaikų ir šunį bei gerai apmokamą darbą. Stebuklas yra tame, kad kai moteris yra laiminga prie tų aplinkybių, kokias turi čia ir dabar, jai sekasi ir kitos gyvenimo sritys. Tikiu, kad įžvalgos paskatins susimąstyti ir veikti ištikimas tv3.lt skaitytojas.

Psichologė Ramunė Murauskienė teigia, kad žindymas daugeliui moterų yra didelis iššūkis. Ne tiek kančia, kiek nepatogumas. Kai moteris yra pakankamai brandi ir suvokia savo atsakomybę prieš vaiką, kai ji yra įsisąmoninusi savo paskirtį ir gali pasitarnauti vaikui, žindymas tampa natūraliu procesu. Moteris ramia širdimi atsiduoda naujagimiui, vėliau kūdikiui, nes supranta žindymo prasmę. Naujagimiui mamos pienas yra ir maistas, ir gėrimas, ir vaistas, ir desertas, ir užkandis.

Socialinės psichologijos tyrimai rodo, kad išoriškai patraukliems žmonėms iš tiesų labiau sekasi gyvenime: jie sulaukia daugiau dėmesio ir naudingų pažinčių, jų karjera sėkmingesnė, jie yra populiaresni ir pasižymi geresne fizine bei psichologine sveikata. Amerikiečiai grožiui išleidžia daugiau lėšų nei studijoms. Mes tokios statistikos neturime, tačiau, ko gero, pernelyg nenusileidžiame. Kodėl grožis toks svarbus, panagrinėkime kartu su psichologe Ugne Stadnike.

Šiuo intensyviu laikotarpiu, kada visi pasinėrę į darbus ir įtemptą rutiną, užmiršus laisvalaikį bei paprastą poilsį, daugeliui gali grėsti itin nemalonios pasekmės – perdegimo sindromas. Tai emocinis ir fizinis išsekimas, kuris atsiranda dėl daugelio priežasčių, tačiau viena esminių – stresas. „Ilgai užsitęsęs stresas ir įtampa darbe – tai didelis žingsnis perdegimo sindromo link.

Tikriausiai nesunku pastebėti, jog žmonės, turintys pomėgį yra laimingesni už tuos, kurie negali įvardinti savo hobio. Nesvarbu kokia tai veikla, bet jei ja žmogus mėgaujasi, ilgalaikė pozityvi nuotaika – užtikrinta. Turimas pomėgis bent trumpam įgalina atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių ir darbų, kurie kasdienybėje neretai sukelia stresą bei emocinę įtampą.

Ruduo, atnešantis nuolatinį lietų, – priežastis, dėl kurios tampame niūrūs ir prislėgti. Mieliau renkamės vėsiais vakarais likti namuose, mažiau judame, o tai tik dar labiau stumia rudeninės depresijos link. Vis dėlto vertėtų nepasiduoti šiai melancholijai ir imtis veiksmų ją įveikiant. „Moksliniai tyrimai rodo, kad sezoniniai pokyčiai daro įtaką žmogaus savijautai.

Gydytojų baimė ar dar kitaip, „baimė baltiems chalatams“ labiausiai paplitusi tarp vaikų, tačiau dalis suaugusiųjų taip pat, jei yra galimybė, stengiasi aplenkti gydymo įstaigas. Vien tvyrantis kvapas, aplink supanti balta spalva, atrodo, suaugusiems tuoj sukels dar daugiau papildomų negalavimų, o su išsigandusiais vaikais tėveliai dažniausiai net nebepajėgia susitvarkyti. „Baimė „baltiems chalatams“ dažniausiai atsiranda per neigiamą savo ar kitų patirtį.

Sporto psichologė apie R.Meilutytės būseną Rio: „Matai, kad žmogus skęsta, bet tu nieko negali imtis, nes jis nešaukia „Padėkite!“ Pirmą kartą į olimpines žaidynes kartu su Lietuvos olimpiečiais važiavo sporto psichologė. Sportininkų pageidavimų per svarbiausią keturmečio startą greta turėti psichologą sulaukta jau Pekino žaidynėse. „Tačiau atsakymas dažniausiai būdavo toks: arba kineziterapeutas, arba psichologas.

Vasara jau prasidėjo. Labai daug jaunų žmonių šį laikotarpį išgyvena kaip nerūpestingų nuotykių ir šėlionių laikotarpį. Vasara baigiasi visada. Su kuo gi lieka jaunos merginos ir moterys? Ar tai daro jas laimingas? Visos norime meilės Viena iš priežasčių, kodėl nepilnametės merginos leidžiasi į ankstyvus lytinius santykius - tai meilės troškimas. Kai tėvai nesuteikia dukrai jai reikalingos meilės, ateina laikas, kai mergaitės meilės rezervuaras skatina ją ieškoti meilės ne namuose.

Netikėtos situacijos keliuose, kitų ar savos klaidos kartais priverčia vairuotojus pykti ir nervintis. Psichologės - psichoterapeutės Jurgos Dapkevičienės teigimu, kiekvienam derėtų pastebėti save ir, jei dažnai keliuose esame pikti, susirūpinti šiuo klausimu. Anoniminė agresija J. Dapkevičienė teigia, jog agresija keliuose atsiranda, nes visi mano, jog automobilyje lieka nepastebėti, tai yra lyg anonimine agresija.

Pirmosios vasaros dienos ir jų atneštas karštis skatina visus pamiršti darbus ir galvoti apie atostogas kartu su šeimos nariais. Deja, dauguma turi vos keturias laisvas nuo darbo savaites per metus, tad dažnas vaikas vasarą neišvengiamai leidžia pas senelius ar vasaros stovyklose.

Labai dažnai moterys kreipiasi su klausimu - ką daryti, kad šalia jų esantis vyras būtų vyriškesnis, elgtųsi vyriškiau ir pan. Tenka pripažinti, kad vyriškumas slypi moteriškume. Ir atvirkščiai. Vyras ir moteris turi abiejų rūšių energijų ir vienas kitą papildo. Kai santykiams būdingas didesnis chaosas nei darna, verta peržiūrėti tam tikrus įpročius. Pradėkime nuo savęs, mielos moterys. Jei save atpažinsite, turėsite atlikti savo namų darbus. Ir pokyčio greitai nesitikėkite.

Gydytojai skambina pavojaus varpais, kad šiais metais gripo virusas itin pavojingas kraujagyslių sistemai ir dėl šiltos žiemos itin lengvai plinta, tačiau žmonių atsakingumas, imantis visų profilaktikos priemonių vengiant užkrato, nedidėja. „USP Baltics“ iniciatyvai „Sergu atsakingai“ užsakyto tyrimo duomenimis, pusė apklaustųjų per pastaruosius 3 mėn. juto peršalimo simptomus, tačiau iš jų net 75 proc. vis tiek ėjo į darbą.

Kasdienis palydovas – stresas, dažnai mums gali pakišti koją, arba atvirkščiai, suteikti daugiau entuziazmo bei produktyvumo. Bet kokiu atveju, atrodo, kad išgyvenus stresą jis praeina, nepalikęs organizme žymių pėdsakų. Deja, nieko panašaus. Visiškai išvengti stresinių situacijų, tiesiog, neįmanoma, tačiau galima išmokti labiau pasirūpinti savimi, geriau save girdėti ir atsižvelgti į poreikius. Kaip to išmokti, mums pasakoja psichologė-psichoterapeutė Inga Šulcienė.

Neseniai nugirdau pokalbį. Viena jauna moteris pasakojo, kad ji jau dvejus metus yra meilužė, t.y. pas ją kartais atvažiuoja vedęs vyras. Ji dar patikslino - ir jis tikrai neketina skirtis. Ach, koks geras. Ir ji - gera: nieko nenori - tik pasibuvimo be įsipareigojimo. Kodėl taip lengva pradėti tokius santykius? Nes mes tikime tuo, ko nėra. Ir nepripažįstame to, kas yra.

Tragedijos, kai žmogus nužudo kitą ir save, sukelia sąmyšį daugeliui iš mūsų. Apie ką verta susimąstyti, kai šalia vyksta tokia nelaimė? Kai žmogus klaiksta Šalčininkų vicemero tragedija siunčia ne vieną žinią mums visiems. Visų pirma, galime stebėti bendrą žmonių degradaciją.