planeta

„Savaitgalį nutariau aplankyti savo giminės kapą. Kadangi žiemą kapinėse būna pakankamai mažai žmonių, sutvarkiusi giminės kapą, nutariau ramiai pavaikščioti po kapines, tačiau tai ką pamačiau, mane kaip reikiant nustebino“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Irutė. Ramiu žingsniu ėjau pro kapines. Mąsčiau apie gyvenimą, išėjusias gimines... ir nejučiomis pajutau, kaip mano mintis pertraukia didžiulis įkyrus burzgimas.

Ozono sluoksnis, saugantis gyvybę Žemėje nuo pražūtingos Saulės spinduliuotės, per kelis dešimtmečius atsistatys, tačiau prieštaringai vertinamos geoinžinerijos schemos, kuriomis siekiama sušvelninti pasaulinį atšilimą, gali sustabdyti šią pažangą, pirmadienį įspėta svarbiame moksliniame vertinime. Nuo XX amžiaus 8-o dešimtmečio vidurio dėl tam tikrų pramoninių aerozolių stratosferoje, esančioje nuo 11 iki 40 kilometrų virš Žemės paviršiaus, retėja ozonas.

Lapkričio 1-oji kasmet yra svarbi diena ne tik dėl mirusiųjų pagerbimo, bet ir dėl klausimo, ką daryti su kapinių atliekomis. Svarbu prisiminti, kad ir dirbtinės gėlės, ir žvakidės ar sugrėbti lapai turi savo vietą atliekų konteineriuose. Kapinių atliekos pagal Atliekų tvarkymo taisykles yra priskiriamos komunalinėms atliekoms.

Astronomai aptiko labai neįprastą į širdies ritmą panašų radijo signalą, skleidžiamą tolimoje galaktikoje, kuris juos nustebino, nes buvo toks pastovus. Astronomai pirmą kartą aptiko ilgalaikius radijo signalus, primenančius „širdies plakimą“, kurie skleidžiami tolimoje galaktikoje. Jis klasifikuojamas kaip greitas radijo bangų protrūkis (RBT) – stiprus nežinomos astrofizinės kilmės radijo bangų protrūkis, paprastai trunkantis ne ilgiau kaip kelias milisekundes.

Pamoka „Kaip elgiuos? Ogi tvariai!“, papasakojusi apie besaikio vartojimo pasekmes, atsakingą ūkininkavimą, bendrystę su gamta, sulaukė didžiulio dėmesio. Lietuvos 3 – 4 klasių moksleiviai sužinojo daug svarbių ir įdomių dalykų apie mūsų didžiausią turtą, sudarantį sąlygas visai gyvybei žemėje. Be civilizacijos gėrybių – automobilio, telefono, kompiuterio – išgyventi galima. O štai be dirvožemio niekaip. Tačiau šiam gyvybiškai svarbiam resursui labai reikia mūsų pagalbos.

Mes jau seniai bandome įsivaizduoti, kaip atrodys mūsų planeta, kai dėl nelaimės, klimato kaitos ar branduolinio karo išnyks gyvybė, o aplinka bus suniokota. Paslėpta kalne, atokioje saloje tarp žemyninės Norvegijos ir Šiaurės ašigalio, maždaug 122 metrų gylyje, o pasaulinė sėklų saugykla sukurta tam, kad mus išgelbėtų, jei taip atsitiktų, rašo „Tech Insider“. Joje saugomos vertingos viso pasaulio pasėlių sėklos. Neseniai dėl Sirijos pilietinio karo ji pirmą kartą padėjo žmonijai.

Mes žinome, kad klimato krizė ir toliau niokos mūsų planetą, kol vyriausybės nesiims veiksmų, tačiau kiek blogiau bus 2014 m. gimusiam kūdikiui? Žymiai blogiau, remiantis naujausia informacija. Kaip pranešta žurnale „Science“, naujoji karta per savo gyvenimą susidurs su septynis kartus didesnėmis karščio bangomis nei tie, gimę prieš 60 metų, jau patyrė ir dar patirs, jei vidutinė pasaulio temperatūra pasieks 3 °C (5,4 °F), palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra.

Pasaulio lyderiai susirinko į vieną svarbiausių klimato kaitos konferencijų planetos istorijoje. Lyderiai ragina nustoti su gamta elgtis kaip su tualetu ir ją beatodairiškai teršti.  Tačiau aktyvistai netiki, kad elitui pavyks susitarti dėl konkrečių priemonių klimato krizei mažinti. o vienų didžiasių pasaulio teršėjų vadovai – Kinijos, Rusijos ir Brazilijos prezidentai į šią konferenciją išvis nusispjovė ir į ją nė nepasivargino atvykti.

Nusikelkime į mūsų planetos plaučiais vadinamą Amazonę, kur pastaraisiais metais ne tik dažniau nei įprasta kyla gaisrai, bet ir neįkainojamuose miškuose įsisiautėjo nelegalūs aukso kasėjai. Skaičiuojama, kad Amazonėje veikia puspenkto tūkstančio nelegalių kasyklų. Šalies prezidentas Žairas Bolsonaras žada jas legalizuoti, o aplinkosaugininkai perspėja apie nepataisomą žalą Amazonės miškams.