pinigai

Seimo narys socialdemokratas Darius Razmislevičius antradienį ketina pateikti parlamentui Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) ir kitų įstatymų pakeitimus, kuriais siūloma savo vaikus vengiantiems išlaikyti tėvams taikyti naujas administracinio poveikio priemones.  Jei Seimas pritartų šiai parlamentaro iniciatyvai, tokiems tėvams grėstų ne tik netekti vairuotojo pažymėjimo, bet ir kitų svarbių dokumentų – medžioklės bilieto, leidimo žvejoti ir laikyti ginklą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atsisakė priimti Seimo vicepirmininkės Daivos Žebelienės kasacinį skundą „čekiukų“ byloje dėl nepagrįsto praturtėjimo, nustatęs, kad nėra pagrindo bylą peržiūrėti kasacine tvarka. Sprendimą atmesti skundą ir grąžinti jį D. Žebelienei gegužės 8-ąją priėmė LAT Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš trijų teisėjų. Ši kolegijos nutartis yra galutinė ir neskundžiama, tačiau atsakovė iki birželio pabaigos dar turi teisę teikti naują skundą.

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Hanner“ žadant iki 2028-ųjų pradžios pastatyti daugiau nei 150 mln. eurų vertės nacionalinio stadiono kompleksą Vilniuje, premjerė tikisi, kad projektas bus įgyvendintas laiku. „Tai buvo pažadas, kad kitais metais (2027 metais – BNS) bus pirmos rungtynės, tai tikrai džiaugsiuosi, jeigu tai įvyks, mielai dalyvausiu ir žiūrėsiu rungtynes“, – žurnalistams pirmadienį sakė Inga Ruginienė.

Nuo šių metų pradžios Lietuvoje virš 4 proc. sumažėjo mokesčius mokančių fizinių asmenų – dalis jų galėjo pakeisti mokestinę rezidenciją, pasitraukti į šešėlį, ši tendencija gali būti siejama su įsigaliojusia mokesčių reforma, sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva. „Tai sudaro virš 4 proc. visų fizinių asmenų mokesčių mokėtojų – visų, kurie mokame gyventojų pajamų mokestį.

Koncerno „Achemos grupė“ valdoma azoto trąšų ir kitų chemijos produktų gamintoja „Achema“, užpernai patyrusi 12,8 mln. eurų grynąjį nuostolį, 2025 metais uždirbo 8,5 mln. eurų grynojo pelno. Bendrovės pardavimo pajamos pernai siekė 375,3 mln. eurų ir buvo 14 proc. mažesnės nei 2024 metais (436,7 mln.

Venos didžiausių Baltijos šalyse kelionių organizatorių bendrovės „Novaturas“ finansams nuo pirmadienio vadovauja Audronė Joffė, pranešė įmonė. Grupės generalinis direktorius Aleksėjus Kriščukas sako, kad nauja finansų vadovė padės bendrovei plėstis bei didinti veiklos efektyvumą. „Audronės prisijungimas prie „Novaturo“ vadovų komandos žymi svarbų žingsnį toliau stiprinant bendrovės finansinę kompetenciją ir pasirengimą ilgalaikiam augimui“, – pranešime sakė A. Kriščukas.

Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi Group“ konsoliduota apyvarta per keturis šių metų mėnesius siekė 121,5 mln. eurų ir buvo 28,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Vien balandį grupės pajamos siekė 34,5 mln. eurų – 48,6 proc. daugiau nei pernai balandį, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pirmadienį pranešė grupė. Vilkyškių pieninės pajamos Vilkyškių pieninės pajamos pernai augo 22,9 proc. iki 322 mln. eurų, grynasis pelnas – 5,3 proc. iki 17,233 mln.

Nuo kitos savaitės keisis dalies prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvių darbo laikas. Pasak „Lidl Lietuva“ viešųjų ryšių vadovės Linos Skersytės, darbo laiko pokyčiai įvedami atsižvelgus į pirkėjų įpročius. „Atsižvelgdami į šiuos pokyčius, nusprendėme koreguoti dalies parduotuvių darbo laiką, kad jis geriau atitiktų skirtingus klientų poreikius.

Balandį mėnesio infliacija – palyginti su kovu – siekė 0,6 proc., o metinė – balandį, palyginti su pernai balandžiu – 5,3 procento.  Vidutinė metinė infliacija – 12 pastarųjų mėnesių, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus – siekė 3,9 proc., pirmadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Mėnesio infliacija Statistikų skelbta išankstinė mėnesio infliacija siekė 0,7 proc., metinė – 4,9 proc., o vidutinė metinė – 3,6 proc. Transporto prekių ir paslaugų kainų 4,3 proc.

Sparčiai besivystančiame sostinės Kalnėnų mikrorajone iškils naujas gyvenamųjų namų kvartalas „Kalnėnų Baltas lapas“. Projektą vystanti bendrovė „EIKA Development“ į šią teritoriją Moravų gatvėje planuoja investuoti daugiau nei 68 mln. eurų. Pranešama, kad projektas bus įgyvendinamas keturiais etapais, o jį užbaigus, rinką papildys daugiau nei 520 butų.  Pasak bendrovės, statybos darbai prasidės dar šį mėnesį. Pirmojo etapo metu bus investuojama per 20 mln.

Siekiant mažinti skurdą Lietuvoje, reikia skatinti investicijas regionuose, kur nedarbas yra didžiausias šalyje, sako asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas. „Iš tikrųjų regionuose yra problema, kad trūksta darbo vietų, todėl reikia skatinti pritraukti investicijas ten, kur yra didesnis nedarbas“, – LRT radijui pirmadienį sakė V. Šilinskas.

Sostinėje pastebėta, kad pavogtas priekabinis namelis, pranešė policija. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, sekmadienį nuo 15 val. iki 22 val. Vilniuje, Trinapolio gatvėje, iš automobilių stovėjimo aikštelės, buvo pavogtas priekabinis namelis „Mobi house“.  Nuostolio įvertinimas Patirtas nuostolis įvertintas 24 tūkst. eurų.  Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Įrangos nuomos bendrovių Baltijos šalyse „Storent Holding“ grupė praėjusiais metais augino pajamas 35 proc.  – iki 63,8 mln. eurų, o grupės grynasis pelnas sudarė 1,6 mln. eurų. Tuo metu pakoreguota „pro forma“ EBITDA pernai augo 87 proc. ir siekė 24,9 mln. eurų „Storent Europe“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Andris Pavlovs teigė, kad gerus finansinius rezultatus lėmė ne tik žengimas į JAV rinką, bet ir nuolatinės investicijos į nuomojamos įrangos parką.

Trims investuotojams iki 2034 metų ketinant investuoti daugiau nei 700 mln. eurų į vėjo energetikos technologijų gamybos įrenginių plėtrą Rygos uosto teritorijoje esančioje Kundzinsaloje, Lietuvos vėjo bei saulės parkų vystytojos „New Energy Group“ valdoma bendrovė „Eurostat 5“ šioje teritorijoje svarsto statyti vėjo technologijų surinkimo ir logistikos centrą.

Sukčiai iš Kalvarijos gyventojo išviliojo beveik 10 tūkst. eurų, praneša Policijos departamentas. Skelbiama, kad šeštadienį į Marijampolės apskrities policiją kreipėsi vyras, gimęs 1973 metais. Jis pareiškė, kad tą pačią dieną apie 19 val. Kalvarijoje, jam būnant namuose, nepažįstamas asmuo atsiuntė nuorodą dėl parduodamos prekės apmokėjimo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Ją paspaudus bei suvedus banko prisijungimo duomenis, nepažįstami asmenys neteisėtai pasisavino 9 tūkst. 879 eurus.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) iniciatyva Lietuvoje pirmadienį minima Pagarbos mokesčių mokėtojams diena.   Kaip skelbia LLRI, šiemet ji sutinkama naujomis sąlygomis – įsigaliojus pernai priimtai mokesčių reformai.  „Lietuvai senstant, o globaliai konkurencijai dėl talentų ir investicijų vis stiprėjant, kiekvienas mokesčių mokėtojas tampa dar svarbesnis.

Kasmet deklaruojant pajamas daliai gyventojų tenka papildomai susimokėti mokesčius „Sodrai“. Tačiau kai kurie žmonės sako, kad didžiausių problemų kyla ne dėl pačių įmokų, o dėl painios sistemos. Su tokia situacija susidūrė ir skaitytoja Lina, kuri tikina reguliariai mokanti įmokas pagal sudarytą grafiką, tačiau „Sodros“ paskyroje vis tiek nuolat mato atsirandančias naujas skolas.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia, kad pajamas už praėjusius metus jau pateikė daugiau nei 1,5 mln. gyventojų. Nors didelė dalis žmonių mokesčius moka kartą per metus, kiti renkasi juos dengti dalimis kas mėnesį. Visgi specialistai įspėja – net ir atsakingas mėnesinis mokėjimas negarantuoja, kad galutinėje deklaracijoje neišvysite skolos valstybei. Mokesčių dydis ir mokėjimo tvarka priklauso nuo pasirinktos veiklos formos.

Nemaža dalis Lietuvos gyventojų turi nekilnojamojo turto (NT), o ypač – žemės sklypų, kurie neretai būna paveldėti ar įsigyti anksčiau, bet šiuo metu nėra aktyviai naudojami. Vis dėlto daugelis tiksliai nežino, kiek toks turtas šiandien galėtų būti vertas – NT kainos nuolat kinta, todėl nuspręsti, kada parduoti, o kada dar palaukti, nėra paprasta.

Apie sukčiavimą kalbama nuolat, tačiau žmonės vis tiek užkimba. Ekspertai sako, kad problema nėra tik žinių trūkumas – sukčiai taiko į emocijas, skubina sprendimus ir vis geriau imituoja tikrumą. O tai reiškia, kad suklysti gali bet kas ir kartais pakanka vienos neapgalvotos reakcijos.

Dauguma vyresnės kartos atstovų dar puikiai prisimena laikus, kai įrašas darbo knygelėje apie studijas universitete ar institute reiškė viena – tai taps stažo dalimi. Tikėtasi, kad 4 ar 5 mokslo metai prisidės prie geresnės senatvės. Tačiau naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) nutartis siunčia aiškią žinutę: tai, kas buvo įrašyta darbo knygelėje prieš 40 metų, šiandien nebūtinai virsta pensijos eurais.

Sukčiai veikia greitai ir organizuotai – pinigai dažnai per kelias minutes iškeliauja į užsienį ir dingsta sudėtinguose tinkluose. Todėl svarbiausia kova vyksta dar prieš apgaulę. Ekspertai pabrėžia, kad keli paprasti veiksmai gali padėti išvengti didelių nuostolių, o suklydus – bent jau padidinti šansus apginti savo teises.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ per tris šių metų mėnesius uždirbo 37,2 mln. eurų grynojo pelno, kai prieš metus buvo patyrusi 27 mln. eurų nuostolio. Įmonės pelnas prieš mokesčius, palūkanas, pajamas ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė 47,8 mln. eurų, kai prieš metus EBITDA buvo neigiama (27,8 mln. eurų). Pagrindinė EBITDA augimo priežastis – teigiamas papildomų paslaugų rezultatas, penktadienį pranešė bendrovė. „Litgrid“ pajamos siekė 158,7 mln. eurų ir buvo 46 proc.

Dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 32,9 mln. eurų – 58 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai jos siekė 20,8 mln. eurų. Tuo metu grynasis pelnas siekė 15,8 mln. eurų – 3,8 karto daugiau (4,2 mln. eurų), pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) buvo 23,3 mln. eurų – 2,6 karto daugiau (8,9 mln. eurų), pranešė įmonė. „Pirmąjį šių metų ketvirtį dujų perdavimas didėjo tiek Lietuvoje, tiek regione.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) penktadienį pranešė sudaręs komisiją, kuri tirs Lietuvos čiuožimo federacijai skirtų lėšų panaudojimą. Įtariama, jog federacija ne pagal paskirtį galėjo panaudoti komiteto skiriamą Olimpinio solidarumo stipendiją. Pastaroji skiriama konkretiems sportininkams pasirengti olimpinėms žaidynėms.

Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai populiarėja investavimas – vis daugiau gyventojų ne tik kaupia santaupas indėliuose, bet ir domisi obligacijomis, akcijomis ar investiciniais fondais. Ekspertai pastebi, kad žmonių susidomėjimas savo finansais dar labiau išaugo po suteiktos galimybės atsiimti dalį II pensijų pakopoje sukauptų lėšų.

Vilniuje šeštadienį bus pasirašyta Europos saugumo veiksmų priemonės (SAFE) sutartis, kuria Lietuvos krašto apsaugai ilgalaikėmis paskolomis bus skirta beveik 6,4 mlrd. eurų europinių lėšų. Finansavimas bus skirtas sausumos pajėgų divizijai reikalingoms kovinėms, paramos ir logistinėms sistemoms vystyti, būtinoms amunicijos atsargoms įsigyti, kontrmobilumo priemonėms ir minoms bei kitiems kariuomenės poreikiams, ketvirtadienį pranešė Finansų ministerija.

Lietuvos bankas (LB) siūlo griežtinti kovą su sukčiavimu ir net įpareigoti bankus kompensuoti gyventojų nuostolius.  Tad iki šiol sprendžiama esminė dilema: kas turėtų prisiimti atsakomybę, kai pinigai išviliojami apgaulės būdu? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja SEB banko stebėsenos ir prevencijos tarnybos vadovė Vilija Nausėdaitė ir advokatų kontoros „Widen legal“ advokatė Julija Šlekonytė.

„Luminor“ bankas suteikė 7,1 mln. eurų finansavimą elektroninių įrenginių perdirbėjai „Supportive Electronic Service“. Didžiąją dalį gautų lėšų įmonė planuoja skirti naujo sandėlio su administracijos patalpomis statybai Širvintų rajone. „Šis projektas žymi reikšmingą etapą mūsų įmonės augimo ir veiklos efektyvumo stiprinimo kelyje.

Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ pernai uždirbo 69 tūkst. eurų grynojo pelno – 6,3 karto mažiau nei užpernai (434 tūkst. eurų), jo pajamos siekė 5,5 mln. eurų ir buvo 3,8 proc. didesnės (5,3 mln. eurų), rodo naujausia įmonės ataskaita. Šiemet „Litexpo“ dividendų nemokės, BNS informavo „Litexpo“ Rinkodaros skyriaus vadovė Domantė Kriaučiūnaitė. „Litexpo“ vadovas Vilius Vaičekauskas anksčiau teigė, kad pernai „Litexpo“ sukurta ekonominė finansinė vertė Lietuvoje siekė 31 mln.

Sukčiavimo schemos gali atrodyti skirtingos, tačiau jų esmė paprasta – įgyti pasitikėjimą ir priversti žmogų ar įmonę pačią pervesti pinigus. Ekspertai pabrėžia, kad apgavikų metodai nesikeičia, bet sukčiai nuolat prisitaiko, o įmonėse viena klaida gali kainuoti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų.

Vieno didžiausių šalyje bankų SEB ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad infliacija Lietuvoje piką turėtų pasiekti rudenį, kai metinės infliacijos augimas galėtų pasiekti 7 procentus.  „Pikas gali būti, netgi iš esmės manom, kad degalai nebebrangs, turbūt 7 proc. yra pakankamai realu. Mes savo vidutinės metinės infliacijos prognozę padidinom iki 5,7 proc., prieš ketvirtį prognozavom tik šiek tiek didesnę negu 3 proc.

Valdžiai nuo šių metų liberalizavus antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą per atvertą dvejų metų langą vien pirmąjį ketvirtį pasitraukę gyventojai jau išleido šeštadalį atsiimtų pinigų – apie 0,5 mlrd. eurų, skaičiuoja „Swedbank“. „Skaičiuojame, kad iš 3 mlrd. eurų, kuriuos gyventojai gavo į savo sąskaitas balandžio mėnesį, jie jau išleido pusę milijardo“, – žurnalistams trečiadienį sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Swedbank“: jau išleista 0,5 mlrd.

Milijonai eurų, kuriuos iš pensijų fondų atsiėmė lietuviai, nepadeda nuslėpti nerimo ir galimos krizės ženklų. Pastaruoju metu gyventojai vis rečiau užsisako poilsines keliones ir vietoje jų ieško papildomo darbo. Darbo rinkos specialistai pastebi, kad augant pragyvenimo kaštams ir ekonominiam neapibrėžtumui, papildomas darbas tampa vis dažnesniu pasirinkimu.

Deivido Jackos valdoma pastatų priežiūros ir inžinerinių sprendimų grupė „Civinity“ šiemet planuoja įsigyti septynias naujas įmones ir investuoti 44 mln. eurų.  Kaip teigė bendrovės laikinasis generalinis direktorius Tomas Staškūnas, be dviejų jau paskelbtų įsigijimų, šiemet planuojama įgyvendinti  dar penkis sandorius, tačiau neatskleidžiama, kokios įmonės perkamos.  „Jau paskelbėme apie du įsigijimus, pasirašytas sutartis 2026 metais.

Vienas didžiausių Lietuvoje komercinių bankų SEB nekeičia šių ir kitų metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozės ir mano, kad ekonomika augs atitinkamai 3,2 proc. ir 2,1 procento. Tuo metu šių metų vidutinės metinės infliacijos prognozė dėl išaugusių energijos kainų didinama nuo 3,3 proc. iki 5,7 proc., o 2027 metų – nuo 3 proc. iki 3,5 proc.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, nuo antros pakopos pensijų reformos įsigaliojimo prie kaupimo iš viso prisijungė 14 tūkst. žmonių – į pensijų fondus sugrįžo dalis kaupusiųjų anksčiau, taip pat sudaryta naujų sutarčių. Per tris pirmuosius pensijų reformos mėnesius prie kaupimo prisijungė 2,3 tūkst. dalyvių, o per balandį po sutarties nutraukimo kaupti sugrįžo dar 11,7 tūkst. gyventojų.

Valstybės valdoma energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ įsteigė antrinę įmonę duomenų centrų vystymui – „Ignitis Data Center Solutions“ įregistruota Vilniuje, rodo Registrų centro duomenys. Grupės atstovas Valdas Lopeta BNS patvirtino, kad įmonė skirta duomenų centrų vystymui.  Naujos įmonės vadove paskirta estė Anu Eslas-Paat, vadovaujanti „Ignitis grupės“ tarptautinei verslo plėtrai.

Butą Alytuje bandę įsigyti sutuoktiniai galimai sukčiams pervedė 79 tūkst. eurų, antradienį pranešė policija. Skelbimą apie parduodamą butą kovo mėnesį jie rado internete. Policija surinko medžiagą apie įvykį. Fiksuotas dar vienas atvejis Pastarąją parą fiksuotas dar vienas atvejis, kai 1952 metais gimęs vyras prarado daugiau nei 12 tūkst. eurų. Jis policijai nurodė nežinantis, kaip nenustatyti asmenys iš banko sąskaitos pasisavino pinigus. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai kylant infliacijai, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, jog priemonės jai pažaboti turi būti tikslinės ir laikinos, kad itin neslopintų centrinių bankų pinigų politikos. „Tos priemonės turi būti laikinos, labai tikslingos ir, be abejo, savalaikės. Kodėl? Nes šitos priemonės tam tikra prasme mažina ir centrinių bankų vykdomos pinigų politikos veiksmingumą“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus.

Prabangios ir brangios kelionės į egzotiškus Maldyvus, Peru, Kolumbiją ir kitas tolimas kryptis – tokių atostogų prisipirko lietuviai, išsiėmę savo senatvei skirtas santaupas. Kai kurie kelionių pardavėjai skaičiuoja net tris kartus išaugusius pardavimus gyventojams atsiėmus II pensijų pakopos pinigus. Lietuviai negaili ir didesnių sumų prabangiems viešbučiams, pildo svajones ir keliauja, pavyzdžiui, į Antarktidą už 20 000 eurų.

Pirmadienį baigiantis 2025 metų pajamų ir turto deklaravimui, pajamų dar nebuvo deklaravę apie 200 tūkst. gyventojų, skaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Matome, kad gyventojai pajamas deklaruoja aktyviai. Jau šiandien daugiau nei 1,5 mln. gyventojų pateikė pajamų deklaracijas. Tų, kurie privalėjo pateikti, yra apie 950 tūkst., tai iš jų apie 700 tūkst. pateikė pajamų deklaracijas“, – pirmadienį LRT radijui sakė VMI vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Pirmadienis yra paskutinė diena, kai gyventojai gali deklaruoti 2025 metais gautas pajamas bei turtą. Kaip rašė BNS, iki praėjusio penktadienio pajamų dar nebuvo deklaravę apie 268 tūkst., o turto – 37 tūkst. gyventojų. Kasmet pajamų deklaravimas trunka iki gegužės 1-osios, o šiemet – iki gegužės 4 dienos, nes pirmosios dienos yra nedarbo. Investicinės sąskaitos deklaravimas Tuo metu investicinę sąskaitą gyventojai galės deklaruoti iki birželio 1 dienos.

Vis dažniau galima išgirsti, kad žmonės sulaukę pensinio amžiaus nusprendžia nesiilsėti ir dirbti toliau. Vieni tai daro dėl galimybės aktyviai praleisti laiką, tuo metu kiti – iš būtinybės gauti papildomų pajamų pragyvenimui. „Sodros“ duomenys rodo, kad dirbančių senatvės pensijos gavėjų skaičius kasmet auga.

Lietuvoje vis dažniau fiksuojami atvejai, kai darbuotojai, dėl skirtingų priežasčių išėję iš darbo, atlyginimų laukia nuo 3 iki 12 mėnesių. Jų teigimu, dalis darbdavių piktybiškai vilkina atsiskaitymus arba jų visai nevykdo. Dėl to žmonės lieka be pajamų ir yra priversti ieškoti pagalbos už darbovietės ribų. Šalyje kasmet išnagrinėjama apie 10 tūkst. darbo ginčų bylų, iš kurių maždaug 80 proc.

Elektroninių paslaugų daugėja, bet kartu daugėja ir apgavysčių būdų. Pasak psichoterapeuto, žmonės kartais net žinodami rizikas, vis tiek pakliūva į sukčių pinkles, nes šie taikosi į jų emocijas ir godumą. Apie tai laidoje pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. Kaip sukčiai apgauna žmones? Elektroninių paslaugų kiekis labai išsiplėtė, žmonės apsiperka, investuoja elektroniniu būdu.

Nauji tarptautiniai vertinimai rodo, kad lietuviams uždirbti net ir nedidelę sumą reikia gerokai daugiau laiko nei kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojams. Vis dėlto ekonomistai ragina neskubėti daryti išvadų – esą skirtingi skurdo matavimo būdai gali parodyti visiškai skirtingą vaizdą. Šią savaitę plačiai buvo aptarinėjamas britų mokslininkų tyrimas. Jo duomenimis, pagal vidutinį skurdo lygį, Lietuva yra skurdžiausia ES šalis.

Sukčiavimo atvejų Lietuvoje daugėja, o gyventojų patiriami nuostoliai neretai siekia tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių eurų. Nusikaltėliai tampa išradingesniais, todėl atpažinti apgaulę darosi vis sudėtingiau. Jie jau taikosi ir į vairuotojus. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi sunerimusi skaitytoja Andrėja (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas). Ji pasidalijo gauta žinute iš numerio, kuris, pagal šalies telefono kodą, priklauso Maroko valstybei.

 Žemės ūkio technikos ir grūdų sandėliavimo įrangos prekybos bendrovės „East West Agro“ akcininkai ketvirtadienį nepritarė valdybos pasiūlytam pelno paskirstymo projektui. Valdyba siūlė paskirstyti 7,88 mln. eurų pelno, iš jo 100 tūkst. eurų – savų akcijų įsigijimui, o 7,78 mln. eurų – perkelti į kitus finansinius metus, tuo metu dividendų numatyta nebuvo.