parama

Paskutiniame šių metų posėdyje Seimas nusprendė, kad kitąmet prastovose esančių įmonių darbuotojai gaus mažesnes subsidijas nei pasiūlė vyriausybė. Tiesa, politikai žada, kad dosniau bus dalinamos ir darbo paieškos išmokos. Kompensacijų sulauks ir daugiau tėvų, kurie per karantiną sutiks neleisti vaikų į darželius, didės ir vaiko pinigai. O pensijos kitąmet didės ne tik dešimtadaliu, bet ir nuo metų vidurio žadamos papildomos išmokos vienišiems senjorams.

Kitų metų valstybės biudžete – geros naujienos pensininkams ir blogos daliai prastovose esančių darbuotojų. Kaip naujoji valdžia aiškina prieštaringai vertinamus sprendimus dėl biudžeto ir verslui didelę įtaką darančių karantino ribojimų? Apie tai pokalbis su Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku. Sumažinote subsidijas už darbuotojų prastovas per karantiną. Žadėjote 100 proc. kompensuoti iki 2 minimalių atlyginimų. Paaiškėjo, kad pinigų bus pusantro karto mažiau.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė iš esmės teigiamai vertina Seimo patvirtintą 2021 metų biudžetą. Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis perspėja, kad biudžete numatyta parama verslui gali būti nepakankama. „Krizinis pandeminio karo biudžetas.

Lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) elektroninei žiniasklaidai – laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams – bus taikomas nuo 2021 metų sausio.  Seimas antradienį priėmė Pridėtinės vertės mokesčio pataisą: už balsavo 114 Seimo nariai, o susilaikė trys parlamentarai.   Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas sako, kad tokia lengvata padės žiniasklaidai per koronaviruso krizę netenkančiai pajamų.

Seimas antradienį priėmė 2021 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas. Pensininkai Dėl pensijų indeksavimo senatvės pensijos didės 9,58 procento. Tiek pat didės ir išankstinės pensijos, netekto darbingumo pensijos, našlių ir našlaičių pensijos. Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 440 eurus, o vidutinė pensija 413 eurus  –  atitinkamai 40 ir 36 eurais daugiau nei šiemet.

Seimas leido į paramos gavėjų sąrašą įtraukti gyventojus, daugiausia medikus, gelbstinčius užsikrėtusius koronavirusu.  Tai aktualu ir, pavyzdžiui, Maisto bankui, kuris dabar negali remti medikų, nes jie nėra labdaros gavėjai.   Seimas antradienį ypatingos skubos tvarka priėmė Labdaros ir paramos įstatymo pataisas: už balsavo 116, o susilaikė vienas parlamentaras. Pataisas teikė premjerė Ingrida Šimonytė bei Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

2020 metais įvesti mokesčiai ir valstybės siūlomos subsidijos sukėlė nemažai painiavos, todėl portalas Autoplius.lt apžvelgė ir susistemino pagrindines su automobilių pirkimu, pardavimu ir registravimu susijusias naujoves.  Pagrindinės temos – tai taršos mokestis ir galimybė gauti subsidiją utilizuojant seną, arba perkant naują automobilį.  Pradėkime nuo subsidijų.

Kitų metų valstybės biudžete – beveik 5 mlrd. eurų deficitas. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis jau gąsdina, kad skolai padengti teks didinti mokesčius. Beveik milijardą valdantieji papildomai skirs kovai su pandemija. Naujoji vyriausybė atsigręžia į prastovose dėl karantino atsidūrusius darbuotojus ir jų darbdavius. Jiems išmokos turėtų didėti.

Dėl siaučiančio koronaviruso grėsmės į parduotuvę negalintys ar bijantys koją kelti silpnesni Vilniaus senjorai sulaukė savanorių pagalbos. Kartą per kelias savaites jie užsuka į senolių namus ir palieka būtiniausių negendančių produktų – konservų, kruopų, kavos, miltų ar saldėsių. Savanoriai darbuojasi iki vėlyvo vakaro, o štai akcijos sumanytojai neslepia – papildomų rankų vežioti produktus labai trūksta.

Vėstant orams, kai kuriuose nakvynės ar laikinuosiuose namuose daugėja tautiečių ne tik jau daugelį metų įpratusių gyventi be pastogės, bet ir tų, kas per karantiną neteko pajamų ir pastogės. Nakvynės namų vadovai sako, kad padėtis kontroliuojama, bet neslepia – paruoštas ir vadinamasis planas B – papildomos patalpos, jeigu tokių žmonių daugės masiškai. Tiesa, kai kuriuos nakvynės namus nuolatiniai gyventojai priešingai – per karantiną apleido dėl taikomų itin griežtų reikalavimų.

Zarasų rajone esančioje Užtiltės gyvenvietėje gyvena dvimetė Gustė. Mergaitė smalsi, kaip ir kiekvienas vaikas, mėgsta žaisti bei žiūrėti filmukus, ir nors jai du metukai, ji vis dar negali vaikščioti. Mergaitei – cerebrinis paralyžius. Mama Lina pasakoja, kad jos didžiausia svajonė dabar yra, kad jos vaikas pradėtų vaikščioti. Gustė yra ankstukė, ji gimė dviem mėnesiais per anksti.

Žiemišką gruodžio 11-osios penktadienio vakarą praėjo „Išsipildymo akcijos 2020“ paramos koncertas. Suskaičiavus su „Pyragų dienos“ surinktomis lėšomis, jo metu buvo surinkta daugiau nei 350 tūkst. eurų aukų sunkiai sergantiems vaikams. Tiksli galutinė surinktų aukų suma paaiškės rytoj.  „Išsipildymo akcija 2020“ paramos koncertą pradėjo žinomas laidų vedėjas Gian Luca Demarco. Šį kartą projekte „X faktorius.

Gerais darbais ir ūkiškumu pagarsėjęs Panevėžio klebonas paskelbė karą prie bažnyčios elgetaujantiems varguoliams. Vietoj to, pasiūlė jiems karštos sriubos ir maisto davinį. Bet ne visoms elgetoms tai patinka. Pasirodo didžioji dalis su ištiesta ranka ant laiptų klūpi toli gražu ne dėl tuščio pilvo, jiems reikia pinigų velnio lašams pirkti.

Nepaisant karantino, pasiruošimas šventėms įgauna pagreitį. Gyventojai jau perka tiek maisto produktus šventiniam stalui, tiek dovanas. Žmonės tikina, kad šviežių, o kartais ir pigesnių maisto produktų randa ūkininkų turgeliuose, kurie šiuo metu persikėlė į internetą.

Jau seniai dalis žmonių maisto produktus perka tiesiai iš ūkininkų. Vieni lankosi turguose, kiti ūkininkų elektroninėse parduotuvėse. Karantino metu jų kiekis dar labiau išaugo. O iniciatyva „Kaimas į namus“ padeda ūkininkams ir pirkėjams greičiau vienas kitą surasti elektroninėje erdvėje.

NBA komandos iš lygos dėl koronaviruso krizės sulaukės finansinės paramos. Pranešama, kad visi NBA klubai gaus 30 mln. JAV dolerių ir lyga per šią paramą iš viso išleis 900 mln. JAV dolerių. Beveik 40 proc. lygos komandų pajamų sudaro bilietų pardavimai, todėl šiame sezone tikimasi stipraus kritimo dėl sirgalių ribojimo arenose. Sezono pradžia numatoma gruodžio 22 dieną.

Prieš Kalėdas daugėja įvairių gerumą skleidžiančių ir nuotaiką keliančių akcijų. Štai šiauliečiai su pavojinga COVID-19 liga kovojančius medikus nusprendė pavaišinti bulvių plokštainiu. O kauniečiai rūpinasi saugumu ir tam, kad gyventojai liktų namie ir nesiburiuotų mieste, kalėdinis autobusas koncertą jiems atveža tiesiog po langais – į kiemą. Garuoja šviežutėlis bulvių plokštainis.

NBA žvaigždė Donovanas Mitchellas buvusiai mokyklai skyrė įspūdingą sumą. Pranešama, kad Jutos „Jazz“ žvaigždė paaukojo net 12 mln. JAV dolerių. „Žmogau, man tai reiškia labai daug! Ne tik pastatyti naują salę, bet ir suteikti galimybę mokytis vaikams, kurie paprastai negalėtų lankyti privačios mokyklos“, – sakė D.Mitchellas. Jis praėjusią savaitę su „Jazz“ sudarė penkerių metų 195 mln. JAV dolerių kontraktą.

Per pandemiją nukentėjusiam smulkiam ir vidutiniam verslui Vyriausybė ruošia naują paramos paketą. Nuo Naujųjų metų žada per pusmetį išdalinti 150 mln. eurų. Subsidijų galės prašyti tos įmonės, kurių apyvarta sumažėjo bent 30 procentų. Verslininkai paramos labai laukia, tačiau jau purkštauja, kad jos esą pakaks tik komunaliniams mokesčiams padengti. Sporto klubas dėl karantino skaičiuoja 70 proc. kritusias pajamas. Grupiniai užsiėmimai draudžiami, tad apsilanko vos vienas kitas klientas.

Vyriausybė trečiadienį toliau svarstys dėl naujų subsidijų nuo karantino apribojimų nukentėjusiems verslams. Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybės pasitarime siūlo pritarti kriterijams, kuriuos atitinkančios įmonės galės pretenduoti į paramą, bei dėl karantino ribojamų veiklų sąrašui.

Prezidentas su naujojo Seimo atstovais aiškinasi, ar pavyks įgyvendinti pažadą Lietuvą paversti gerovės valstybe. Valdžia sutaria, kad pensijos ir algos Lietuvoje per mažos. Tačiau prašnekus, kaip jas reikės didinti, kalba pakrypsta apie mokesčių didinimą. Politikai aptarinėja jau ne tik taršos mokestį ar mokesčių lengvatų naikinimą, bet ir prisiminė Verygos taip ir neįvestą cukraus mokestį, dėl kurio brangtų daugelis nesveikų maisto produktų.

Kai kurios jų ką tik įkurtos, neturinčios darbuotojų ir netgi negeneruojančios apyvartos. Verslo atstovai piktinasi, kad milijonines sumas ministerija dalija bet kam, o kvietimai teikti paraiškas paramai gauti virsta farsu. Už paramos verslui skyrimą atsakinga Ekonomikos ir Inovacijų ministerija pradėjo vidinį auditą. Dvidešimt milijonų eurų – tokio dydžio europinę paramą bando gauti keliasdešimt įmonių, kurios žada investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas Lietuvoje.

Verslininkas supranta, kad perėjus pradinė verslo etapą, svarbu nesustoti ir toliau į jį investuoti, kad būtų pasiekta dar geresnių rezultatų. Ne išimtis – ir žemės ūkio verslas. Ilgainiui daugelis ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių įsitikina, kad esamų pajėgumų nepakanka, tad būtina ūkį modernizuoti.

Devynmetis vilnietis Karenas – puikiai pažįstamas portalo tv3.lt skaitytojams. Tūkstančius žmonių sujaudino siaubinga nelaimė, kai viešnagės pas senelius metu, tuomet dar aštuonmetį berniuką iki sąmonės netekimo sukandžiojo jų kieme buvęs šuo. Vaikui prireikė 6 valandas trukusios sunkios operacijos, o nelaimės padarinius jis jaučia iki šiol.  Karenas – vienas iš TV3 televizijos ir SEB banko organizuojamos  „Išsipildymo akcijos“ herojų.

Įprasta manyti, kad paprastai ES parama žemės ūkiui skiriama tik už pasėlius, gyvulius, perkant techniką ar statant su ūkio reikmėms susijusius statinius. Tačiau iš tiesų į ją gali pretenduoti ir turintys miško.

Dažnai ūkininkai pasakoja, kad jų profesija plati, apimanti daugybę sričių. Anot jų, įkūrus ūkį tenka išmokti daug dalykų, vienus galima rasti internete ar knygose, kitus galima išgirsti tik iš profesionalių konsultantų. Tiesa, jų paslaugos mokamas, tad ne visi ūkininkai ryžtasi į jas investuoti. Tačiau, kaip informuoja Žemės ūkio ministerija, ūkininkams gali padėti Europos Sąjungos (ES) parama konsultavimo paslaugoms įsigyti.

Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos 100 mln. eurų vertės schemą, suteikiančią galimybę nuo koronaviruso protrūkio nukentėjusioms įmonėms atidėti socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Schema buvo patvirtinta pagal laikinąją valstybės pagalbos sistemą. Parama galės pasinaudoti įmonės, veikiančios sektoriuose, kuriuose Lietuvos Vyriausybė nurodė taikyti skubias priemones koronaviruso plitimui apriboti, teigiama EK pranešime.

Subsidijos ir lengvatinės paskolos verslui, kurio veikla apribota dėl koronaviruso, pagal naujas priemones turėtų būti teikiama nuo kitų metų pradžios, sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė. Jekaterina Rojaka sako, kad naujas priemones Vyriausybei planuojama teikti jau kitą savaitę. „Judame maksimaliu greičiu, kitą savaitę planuojame teikti jau galutiniam svarstymui Vyriausybei“, – žurnalistams trečiadienį sakė J. Rojaka.

Vėluojant naujoms paramos verslui schemoms, skirtoms padėti nuo antros karantino bangos nukentėjusioms įmonėms, kai kurie paveikti verslai gali jų nesulaukti apskritai ir bankrutuoti, sako BNS kalbinti verslo atstovai. Ekonomikos ir inovacijų ministerija šiuo metu rengia dvi naujas priemones – subsidijas ir lengvatines paskolas, kurioms turėtų būti skirta iki 110 mln. eurų.

Europos Komisijai patvirtinus pagalbos schemą, Lietuvos kailinių gyvūnų augintojai, nukentėję nuo koronaviruso krizės, galės pretenduoti į 5 mln. eurų valstybės paramą. Tiesioginės dotacijos bus teikiamos iki 2021 metų birželio pabaigos, pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.  Šia parama siekiama iš dalies kompensuoti kailinių žvėrelių augintojų netekimus, nes prekybos kailiais aukcionai nevyksta ir visi gaminiai saugomi ūkiuose. Viena įmonė galės gauti iki 100 tūkst. eurų.

Valstybės per vieną dieną verslui išdalinti 30 milijonų eurų kiršina pačius verslininkus. Milijonus lengva ranka skyrus tiems, kas gamina koronavirusui suvaldyti skirtas prekes, pasigirdo įtarimai tiesiog taškant valstybės milijonus. Mat pinigai atiduoti tiems, kas pirmieji paprašė, o ne tiems, kieno gaminiai galbūt reikalingesni ar efektyvesni. Pavasarį, per pirmąją koronaviruso bangą šalyje, trūko tiek dezinfekcinio skysčio, tiek ir apsauginių veido kaukių, jų trūko net ir medikams.

Darbą baigianti Sauliaus Skvernelio Vyriausybė suplanavo verslui ir mokslui skirti 50 mln. eurų, kad šie galėtų efektyviau dalyvauti Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Europos horizontai“. Iniciatyva „Programos „Europos horizontas“ akceleravimas“ numatyta skatinti mokslo pažangą ir bendradarbiavimą su verslu.

Pirkdami maisto produktus tiesiai iš ūkininkų gerokai sutrumpiname maisto tiekimo grandinę. Ūkininkai pastebi, kad tiesioginis bendravimas su pirkėju naudingas abiem pusėms. Gyventojai žino, kad perka tikrai šviežius ir kokybiškus produktus, o ūkininkai greičiau ir paprasčiau realizuoja savo produkciją. Sutrumpinti maisto tiekimo grandinę padeda Europos Sąjungos (ES) parama.

Didžiąją dalį pieno gamybos sektoriaus sudaro smulkūs ūkiai. Metai iš metų mažėja ne tik jų skaičius, tiek laikomų galvijų kiekis. Šimtai smulkių ūkininkų, kurie laiko melžiamas karves šiemet gaus papildomos paramos. Tačiau ar tai pakeis vyraujančias tendencijas? Žemės ūkio ministerijos 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Rutkauskaitė pripažįsta, kad situacija jau ilgą laiką yra gana sudėtinga.

Lietuva skyrė 75 tūkst. eurų humanitarinei pagalbą nukentėjusiems nuo karo veiksmų Kalnų Karabache. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, lėšos bus pervestos Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui. Nuo 1992 metų Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas yra vienintelė tarptautinė organizacija Kalnų Karabacho regione, taip pat Armėnijos sostinėje Jerevane bei Azerbaidžano sostinėje Baku.

Septynmetis elektrėniškis Vėjas – puikiai pažįstamas tv3.lt portalo skaitytojams. Berniukas pernai metais spėjo užkariauti jautrių žiūrovų širdis. Būtent jis tapo vienu iš TV3 televizijos ir SEB banko organizuojamos 17-osios „Išsipildymo akcijos“ herojumi. Septynerių metukų Vėjas serga net medikams sunkiai pažįstama liga – piga geno mutacija. Šia liga serga vos dešimt vaikų visame pasaulyje.

Siekiant daugiau paramos išmokėti tikriems ūkininkams, vis daugiau dėmesio skiriama pareiškėjų, galimai imituojančių ūkininkavimą, kontrolei visoje Lietuvos teritorijoje, praneša Žemės ūkio ministerija. Sparčiai didėjant auginamų daržovių deklaruotiems plotams, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) rizikos grupei priskyrė pareiškėjus, siekiančius susietosios paramos už atvirame grunte auginamas daržoves (moliūgus, valgomuosius ridikus, krapus) bei atliko patikrinimus vietoje.

Naują karantino darbo savaitę pasitiko ir verslininkai. Klientų priimti negalinčios kavinės bei restoranai bando tiekti maistą išsinešimui, tačiau dalis verslininkų jau skundžiasi, kad jų maitinimo įstaigų dienos suskaičiuotos – veikiausiai teks užsidaryti. Keleivių drastiškai mažėja ir tarpmiestiniuose autobusuose, ir viešajame transporte. Klientai vis rečiau renkasi pavežėjų ar taksi paslaugas. Niūriomis nuotaikomis karantiną išgyventi bando ir sporto klubai.

Per savaitę Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) žada įvairiems paramos gavėjams pervesti 20,1 mln. eurų, kuriuos gyventojai skyrė iš savo praėjusių metų pajamų mokesčio dalies. Pirmadienį pervesti pirmieji 4 mln. eurų, informavo VMI. Iš viso nuo 2019 metais sumokėtų mokesčių paramą skyrė 470 tūkst. gyventojų arba 88 proc. mokesčių mokėtojų. Jų paramos dalis beveik 1 mln. eurų mažesnė nei buvo pernai. Didžioji dalis lėšų – 18,5 mln.

Aplinkos ministerija ne tik žmonėms, bet ir įmonėms pradėjo siūlyti po 4000 eurų kompensaciją už perkamus elektromobilius. Tačiau lietuviai atsargūs ir į šiuos dovanojamus pinigus žiūri įtariai. Mat elektromobilių kainos tebėra tokios aukštos, kad ir kompensacijos dar neskatina jų pirkti. Ekspertai sako, kad dėl to paramą daugiausia gaus tie, kas ir taip pirktų elektrinį automobilį ne taupumo sumetimais, o tų, kas renkasi skaičiuodamas kaštus, nuomonės parama nepakeis.

Lietuvoje paskelbus karantiną, savarankiškai dirbantys asmenys vėl gali pasinaudoti proga gauti 257 eurų išmoką.  Dalis asmenų, kurių gyvenamoji teritorija buvo laikytina epidemiologiškai pavojinga, jau anksčiau galėjo pretenduoti gauti piniginę išmoką. Tačiau nuo šeštadienio įsigaliojus karantinui visoje Lietuvoje, tai padaryti galės ne tik atskirų savivaldybių gyventojai.

Koronavirusas įsismarkauja, tačiau  negalima pamiršti ir gerumo. Šiandien Pyragų diena, kurią  jau 11 kartą rengia TV3 televizija. Pyragų dieną švęsti ir dalintis gerumu galite visur. Be to, karantinas mus išmokė daug ką daryti ir internetu – net ir švęsti tokią dieną. Šiandien – diena, kai visi geros valios žmonės kepa pyragus, jais dalinasi ir aukoja. Desertinė Panevėžyje Pyragų dienos proga ne tik nuolaidas taiko savo gaminiams, bet ir vaišina.

Šiandien minima jau tradicija tapusi „Pyragų diena“. Nors dėl koronaviruso pandemijos ragauti kitų iškeptų pyragų negalime, vis dėlto TV3 darbuotojai surado išeitį ir nuotoliniu būdu surengto „Pyragų dienos“ aukciono metu „Išsipildymo akcijai“ surinko daugiau nei 500 eurų.

Jau penktadienį – nuostabi ir prasminga tradicija – „Pyragų diena“! Vėl visa Lietuva keps pyragus, jais dalinsis ir aukos Išsipildymo akcijai. Nors dėl pasaulinės pandemijos šiuo metu daug kam „ne pyragai“‘, tačiau tai negali sustabdyti nuostabios iniciatyvos padėti sunkiai sergantiems mūsų šalies vaikams. Priešingai, šis laikas labai tinka susimąstyti ne tik apie save, bet ir tuos, kuriems dar sunkiau nei daugeliui mūsų.

Lietuvoje ruošiantis antrą kartą įvesti visuotinį karantiną, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas sako, kad valstybė iki tam tikros ribos turėtų kompensuoti 100 proc. darbuotojų prastovų.

Vis daugiau jaunų žmonių iš miesto keliasi gyventi į kaimą. Čia dažnam iššūkiu tampa darbo paieškos. Vieni darbo mieste nepalieka ir dirba nuotoliniu būdu, kiti įsidarbina aplinkinių rajonų įmonėse, o dar kita dalis jaunų žmonių kuria savo verslus, gana dažnai žemės ūkio srityje – gamina, apdoroja ar perdirba žemės ūkio produktus. Jauniesiems ūkininkams sukurti ūkį jau ne vienerius metus padeda Europos Sąjungos (ES) parama.

Didžiųjų miestų viešbučiai – ant išnykimo ribos. Vyriausybė turizmo sektorių bandė gelbėti medikams skirdama 200 eurų vertės kuponus poilsiui Lietuvoje, bet šie pinigai nukeliavo daugiausia tik į kurortinius viešbučius, kurie ir taip per karantiną sulaukė daugiau klientų, tačiau merdintys didmiesčių viešbučiai liko tušti. Kambarinė Palangos viešbučio kambarį ruošia į jį atvykstantiems medikams. Ši viešnagė jiems nieko nekainuos.

Vos baigėsi naujo Seimo rinkimai, jau pirmame posėdyje po jų Vyriausybė nusprendė pritarti įstatymo projektui, kuriuo siūloma sumažinti su koronavirusu susijusias išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims. 257 eurai per mėnesį bus mokami trumpiau ir tik atsidūrus nukentėjusių sąraše. Pagal dabar galiojantį įstatymą, paskelbus ekstremalią padėtį ar karantiną, dėl pandemijos nukentėjusiems savarankiškai dirbantiems asmenims iki jų pabaigos ir dar du mėnesius po to mokama 257 eurų dydžio išmoka.

Šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų turi mažesnius ar didesnius žemės sklypus. Toli gražu ne visi jie gali ar nori aktyviai užsiimti žemės ūkio veikla – verstis augalininkyste ar juolab gyvulininkyste. Tačiau palikti žemę dirvonuoti irgi ne išeitis. Tokiu atveju verta rimtai pasvarstyti apie žemės apsodinimą mišku. Jau ne vienerius metus tam teikiama ir Europos Sąjungos parama. Ja jau pasinaudoję ūkininkai tikina, kad miškas yra puikus pasirinkimas norint įdarbinti nenašią žemę.